Vėlinės

Kadangi šiandien Vėlinės, tai nors ir truputį pavėluotai, bet ir aš savo trumpą nuomonę apie Helovyną pasakysiu. Nepretenduoju į gilią analizę. Iš savo turimų žinių rėšiu.

Aš nesakau, kad nemėgstu Helovyno. Gal ir nieko yra eilinė proga pabaliavot, karnavalą suorganizuot. Tačiau šita šventė yra nesuderinama su po jos sekančiomis lietuviškomis Vėlinėmis. Kodėl? Dėl požiūrio į mirusiuosius. Aš nekalbu apie cinišką dabartinį požiūrį, kur į mirusius žiūrima vos ne kaip į rastus, kuriuos, pasistengus, gal net kurui galima būtų naudoti. Kalba eina apie senovės žmonių požiūrį į mirusius bei jų sielas.

Abi šios šventės – pagoniškos kilmės. Tik krikščionybė įterpė šitoj vietoj Visus Šventuosius. Štai čia panašumas ir baigiasi. Helovyno persirenginėjimų esmė – nubaidyti dvasias. Vėlinių gi – pagerbti mirusiuosius, jų vėles, jas parsivesti namo, esant galimybei.

Taigi, kas senovės keltams buvo priešai ir baimės šaltinis, lietuviams buvo, galima sakyti, draugai.

Todėl ir sakau, kad jei jau švęsti šias šventes pagal tikrąsias tradicijas, jos visiškai nesuderinamos. Negali vieną dieną baidyti dvasių persirengęs vampyru, o kitą – kviesti jas, padėjęs tuščią lėkštę ant stalo.

Aišku, šiais laikais Helovynas yra tiesiog dar viena proga prisigert, pabaliavot, o Vėlinės – nuvažiuot pas gimines kažkur, pavalgyt…

5 comments

  1. viena diena baliavoji,geri kad dvasios dingtu,o kita diena geri uz dvasiu ramybe po mirties.
    bent jau dabar geriau su vaikais nuvaziuoti ant kapu padeti gelyciu ir poto pas mociute pabuti,nei saldainiais apsiryje vaikais Veliniu diena pykti ir pavarge nuo cukraus pertekliaus.

Leave a Reply to Viktorija Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *