Nesu istorikas ar religijų žinovas, tiesiog kai kuriuos vaizdus matant, ir kai ką iš tų pačių religijų sužinant, kilo keletas minčių. Taip pat visi, kas čia užeina (google, yandex, bei kiti paieško varikliai), žino, kad esu katalikas(netgi praktikuojantis, drįsčiau teigt), ir to neslepiu. Bet tai, kad aš priklausau Bažnyčiai, nereiškia, kad negaliu matyt jos, bei kitų panašių darinių ydų bei paklydimų. Tai štai keli mano pastebėjimai dėl įvairių religijų, ką jos teigia, o kaip po to elgiasi…
Katalikybė, ir šiaip didžioji dalis krikščioniškų konfesijų.
Nors Biblijoje ir griežtai parašyta, kad negalima darytis stabų bei jų garbinti, katalikų veiksmuose galima įžvelgti būtent tai. Aš čia nekalbu apie bažnyčias ir šiaip pastatus – tai yra architektūros ir meno kūriniai, kuriais kūrėjai išreiškė savo pagarbą Dievui. Tačiau su šiaip Dievo garbinimu tai neturi nieko bendro. Didesnė problema yra kryžiai. Aš suprantu, kad tai yra simbolis, kad kiekvienas neša savo kančią, kad šito simbolio dėka mes buvom atpirkti, ir t.t. Bet bučiuoti… Dar yra visokios relikvijos, kurias duoda bučiuot, tai irgi šiek tiek creepy… Komunija, jei kam kliūna, mano manymu, yra tiesiog simbolinis veiksmas, o ne objektas. Dar mane pakankamai stipriai papiktino žymusis Castellucci spektaklio skandalas. Ir papiktino būtent jaunųjų katalikų veiksmai. Išeina, kad kažkokie veiksmai su Jėzaus veido paveikslu žeidžia jų jausmus… Pala… Čia jau stabmeldystė, kai garbinamas ne Dievas, o jo paveikslas, kuris, tarp kitko, greičiausiai yra visai kitoks, nei Jėzus buvo realybėj. Visai suprantu musulmonų draudimą piešt Mahometą(apie tai vėliau).
Nors pats Jėzaus mokymas ir skleidė meilę kitiems, tačiau po jo mirties jo pasekėjai labai daug ką iškraipė. Galiausiai pati krikščionybė gavo daug požymių to, ką Jėzus kritikavo: pinigų garbinimas, „prastesnių“ už save menkinimas, karai, ir t.t.
Šiaip tai krikščionybė nėra blogai (būtų visai blogai – manęs ten nebūtų), bet reikia sekti mokymu, o ne kai kurių atstovų veiksmais.
Islamas.
Nesu didelis Islamo žinovas, bet savo aušroje tai buvo itin tolerantiška, moksliškai pažangi religija. Dadar gi… Fundamentalistai viską gadina. Kiek mano žinios tempia, žudyt kitatikius ten nėra OK, kaip kai kas galvoja, tiesiog mirtis dėl tikėjimo yra pateisinama. Taip pat musulmonai paskutiniu metu labai stipriai kitų netoleruoja, ko nedarė savo aukso amžiuj – viduramžiais.
Dėl ko Islamas draudžia piešti pranašą Mahometą? Kad iš jo nebūtų padaromas stabas, kaip iš kokio Jėzaus krikščionybėj. Bet dabar tas draudimas toks agresyvus, kad net kitatikiams negalima vaizduoti Mahometo. Musulmonai stabu padarė patį stabo draudimą…
Pagonybė
Čia daug nesireikšiu, bet tik noriu pasakyt, kad naujieji Lietuvos pagonys tik įsivaizduoja, kad garbina tai, ką garbino mūsų protėviai. Žinoma, papročiai kažkiek atgaminti iš pasakojimų, tačiau turiu žinių, kad tie, kas bandė atkurti senųjų Lietuvos dievų panteoną, dalį pridėjo patys. Manau daugeliui žinomas Mildos atvejis… Esu kažkur skaitęs, kad dar prieš Mindaugą, ar net iki Lietuvos vardo paminėjimo, apie šiuose kraštuose gyvenančias gentis buvo rašoma, jog jų nereikia pilnai perkrikštyti – jos garbina vieną dievą. Kitaip sakant – yra įrašų, kuriame teigiama, kad senovėje lietuvių gentys išpažino monoteistinę religiją… Aišku, neguldau galvos dėl faktų teisingumo, bet vistiek esu įsitikinęs, kad dabartinė pagonybė su senuoju lietuvių tikėjimu turi mažai ką bendro…
Ateizmas
Sakote, ne religija? Taip – neturėtų būti religija, bet kuo toliau, tuo daugiau matau pas kai kuriuos ateistus religino fanatizmo apraiškų. Yra tokių ateistų, kuriems užtenka paminėti, kad eini į bažnyčią, kai iškart būsi pavadintas idiotu, praplautom smegenim ir dar kokiu pedofilų gerbintoju… Kažkaip primena tų pačių krikščionių viduramžiais agresyviai vykdytą politiką, kad jei tu nesi krikščionis – esi kažkoks menkesnis.
Taip pat esu matęs, kad ateistų pagrindinis jų principas „nebūk šiknius“. Bet kai kurie būtent taip ir elgiasi – užtenka paprieštaraut jiems dėl kažko…
Bendri požymiai
Šiaip tai pastebėjau, kad kuo daugiau kažkokiam judėjime žmonių, tuo jis labiau išsigimsta. Kol kažkurios religijos buvo tik grupelės draugų, tol viskas buvo gražu. Kuo daugiau atsiranda pasekėjų, tuo daugiau nori pritraukt. Tai kaip gravitacija – kuo didesnis objektas, tuo labiau traukia link savęs kitus. O kai pritraukia didelį kiekį žmonių, tai savaime aišku, ten bus pilna visokių idiotų, kurie ir gadins vaizdą.
”kažkokie veiksmai su Jėzaus veido paveikslu žeidžia jų jausmus… Pala… Čia jau stabmeldystė, kai garbinamas ne Dievas, o jo paveikslas”. Katalikybeje paveikslai nera stabas. Jie primena kazka kas jiems yra brangus, tai naturalus mano manymu pasipiktinimas ir nera cia ko nesuprasti. Jei pakabintume tavo motinos ar brangaus zmogaus nuotrauka ir metytume akmenimis ir kitu sh… neturetum teise pykti?
Aš suprasčiau, jei tas atvaizdas nors kiek į realų būtų panašus. Bet dabartinies Jėzaus atvaizdas su jo realiu veidu bendro turi nebent tai, kad yra burna, akys, nosis. Bet šiaip šis atvejis tik vienas iš nedaugelio. Nors ir neturėtų būti stabas, bet žmonės vistiek taip elgiasi. Yra tradicija – garbint atvaizdą, ar kažkokį simbolį. Būtent garbint daiktą, o ne tai, ką jis primena. Kiek bobučių kaimuose laiko vos ne pasaulio pabaigos ženklu, jei kryžiukas nukrenta, arba kiek pilna tokių, kas bučiuoja tuos pačius Jėzaus ar Marijos paveikslėlius. Kas per daug, tas per daug.
Ir, beje, ten buvo mėtomos ne išmatos.
Ateizmas – tai bandymas Buratinui paaiškinti, kad Lapė tik nori išvilioti pinigėlį, o pinigų medis neužaugs. Buratinas už tai pyksta.:)
Čia kiek apie kitokius aspektus eina kalba, o ne kas teisus, o kas – ne.