Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

HTC Desire kankinimai

Jau kažkur pusantrų metų turiu HTC Desire telefoną. Iš pradžių viskas ten mane tenkino. Bet aš nebūčiau aš… Praktiškai visų mano turėtų telefonų buvo panašus likimas – prijungti prie kompiuterio, kažką sugadint, kažką pataisyt… Praėjus beveik metams nutariau, kad ir Desire nuo šito neišsisuks.

Išbandžiau keletą ROM’ų, ir noriu pasidalinti, kas patiko, kas – ne.

Yra nemažai ROM’ų, sukurtų naudojant tą pačia platformą, kuri jau įdiegta telefone. Pvz: LeeDrOiD, AuraxTSense. Kas gerai – gaunamas Sense UI, Google Apps’ai praktiškai visi HTC „widgetai“, dar papildomų funkcijų, ir „root’intas“ telefonas. Kodėl patiko Sense UI? Iš tiesų dėl vieno labai paprasto dalyko – atrakinus telefoną, per visą ekraną pasirodydavo animacija, priklausomai nuo oro, kurį rodo HTC Clock widget’as. Smulkmena, „eye candy“, bet malonu 🙂 Kas nepatiko šituose ROM’uose – jie mėgdavo kartas nuo karto užstabdyti. Taip pat naujausia Android versija ten atsiranda ne anksčiau, nei kai HTC išleidžia oficialų atnaujinimą.

CyanogenMod. Ko gero, vienas populiariausių mūsuose Android mod’ų. Išvaizdai pagerinti, kad nebūtų plikas Android, naudojamas ADWLauncher. O šiaip tai išvaizda pakankamai minimalistinė. Matyt, panaši į gryną Android (nežinau, kaip atrodo – negaliu tvirtinti). Dėl pykčių su Google, įdiegus CM, nėra nei gmail, nei gtalk programėlių. Bet ten pat šalia gali parsisiųsti Google App papildymą. Pabandęs CM6 greit perėjau prie CM7, bet… Buvo kažkoks programinis bug’as, neleidęs įsidiegti ar atsinaujinti didesnių programėlių (Angry birds, Google Maps…). Paieškojęs internete sprendimo neradau. Todėl nutariau, kad tai klaida, kurią vėliau ištaisys. Sekančios versijos laukti teko labai ilgai – beveik visą vasarą nebuvo naujos versijos. Tiesą sakant, naujausioj versijoj ta klaida vis dar buvo, bet buvo lengvai išsprendžiama. Atleiskit, bet dabar nepasakysiu kaip – pamiršau 🙂 Kuo CM geras, tai kad jis yra lietuviškai išverstas, ko nepasakyčiau apie kitus bandytus.

Kadangi CyanogenMod man šiek tiek pasišiukšlino, radau kitą populiarų MOD’ą – MIUI.us. Kiniečių darbas. Kad ir kaip atrodytų keista – gerai padarytas. Iš tiesų, tai gal vienas stabiliausių ir maloniausių akiai MOD’ų, kuriuos teko bandyti. Nuo kitų jis skiriasi pirmiausia tuo, kad programų sąrašas gaunamas ne paspaudus meniu, bet tiesiog „važiuojant“ į šoną – kaip kokiam iPhone. Prie to reikėjo priprasti. O ir šiaip – išvaizda ten jau labai mažai teprimena Android. MIUI, ko gero, vienintelis mano bandytas ROM’as, kuriame labai lengvai keičiasi išvaizda – temas galima parsisiųsti keliais paspaudimais. Tik dauguma pavadinimų – kinietiški 🙂 Taip pat maloni smulkmena – atnaujinimai ateina kiekvieną penktadienį. Ir netgi yra programėlė, kuri atsisiunčia atnaujinimą ir perkrauna telefoną diegimui. Aišku, vistiek reikia kažkokio Recovery, kad galima būtų užbaigti, kas pradėta.

Tik vat pas mane šiokie tokie nesklandumai buvo su ClockWork recovery. Gal versija (2.5.0.7 ) netiko, bet atnaujint automatiška nepavykdavo – reikėdavo „paleisti rankom“. Nors ROM Manager ir aiškino, kad versiją jau virš 5, bet užkrovus vistiek rodė tą pačią seną. O kaip tvarkingai atnaujinti – neradau (tiesą sakant – nelabai ir ieškojau).

Dabar gi aš vėl įsidėjęs CM7, nes galvojau, kad jį įsidiegus lieka daugiau vidinės atminties, nei MIUI. Pasirodo, dabar jau nebe. O padaryti, kad dalis atminties kortelės veiktų kaip vidine atmintis, niekaip nepavyksta. Kad ir kiek bandžiau pagal įvairias instrukcijas 🙁 Kodėl noriu daugiau vidinės atminties? Yra gi App2SD – kai programos perkeliamos į kortelę nieko nekankinant. Labai žemiška priežastis – widget’ai neveikia, jei juos tiekianti programa perkelta į kortelę… Panašu, kad vėl grįšiu prie MIUI. Patiko jis man 🙂

Garso vibracija, arba keičiam grotuvą

Ką dauguma naudojat, kai norisi paklausyti muzikos? Asmeniškai aš pasileidžiu Grooveshark grotuvą arba Rhythmbox. Žinoma, yra krūva kitų grotuvų Linux, bet aš tingiu eksperimentuot. Kažkada bandžiau AmaroK, Banshee… Nesu labai išrankus, todėl pasilieku prie to, ką siūlo OS.

Tik ne Windows… Windows Media Player man nepatinka dėl savo griozdiškumo ir nesusikalbėjimo su kitokais formatais. Todėl vienas pirmųjų dalykų, ką idiegiu, perinstaliavęs šią OS, tai papildomas grotuvas. Seniau muzikai tai būdavo Winamp. Panašu, kad šio grotuvo dienos jau seniai praėjo, nes jis vis didėja, griozdiškėja, o naudos iš to praktiškai nėra.

Ir štai, vienas mano ex-kolega laisvu nuo darbo laiku apsiėmė pasidaryti sau grotuvą. Ir prieš keletą mėnesių paleido į pasaulį viešą betą, pavadinęs jį Sound Vibe.

Aš, savaime aišku, panorau šį grotuvą išmėginti. Iš pirmo karto nepavyko, nes versijos Linux nėra, o Wine su šia programa nesusidorojo. Tačiau dabar, kai darbe tenka dirbt su Windows, turiu galimybę klausytis muzikos būtent šiuo grotuvu. Tai štai…

Programa neužima daug vietos – parsisiųst 12 MB šiais laikais – ne stebuklas, o turėt ~30 MB diske irgi vietos galima surast. Paleistas grotuvas „nesuvalgo“ RAM, kaip daugelis – daugiau 10 MB nebuvo pakilę, nors paleistas visą dieną.

Iš principo tai audio grotuvas, turintis visas pagrindines funkcijas, kurių galima tikėtis iš tokio tipo programos. Bet kuo jis išskirtinis? Pirmiausia, tai jis lituviškas 🙂 Kaip teigė pats autorius, jis naudoja aukštos kokybės garso bibliotekas, dėl ko garsas skamba tikrai maloniai. Žinoma, atpažįstama krūva formatų. Taip pat yra „skin’ai“. Kas ne visada būna grotuvuose – audio konverteris bei CD ripper’is. Albumų viršelių, tekstų, atlikėjo aprašymo paieška. Last.fm palaikymas. Vienu metu galima turėti keletą grojaraščių, sugrupuotų į „tab’us“. Visai patogi paieška bei filtras. Taip pat programa gali pastoviai stebėti, ar nurodytame kataloge neatsirado naujų failų. Ir dar daug ko, ko aš nepastebėjau, arba neišvardinau. Tikiu, kad autorius komentaruose apsireikš anksčiau ar vėliau 🙂

Ko pasigedau. Kai programa sumažinta į „system tray“, norėtųsi, kad galėčiau paspausti dešinį pelės klavišą, ir atlikti kokius nors veiksmus. To nėra, bet turėtų greit būt(nereikia pamiršt, kad čia vis dar beta). Taip pat norėtųsi ir daugiau veiksmų su failais dešinio pelės mygtuko pagalba, būnant grojaraščio lange. Autoriui dar pasiūliau ateityje padaryti kad ir jamendo palaikymą – jei norisi paklausyt o paskui gal ir nusipirkt muzikos. Sakė, pagalvos.

Žinoma, didžiausias trūkumas man – neveikia Linux sistemoje. Na, bet jei žmogus netingės, tai gal kokia 3.0 versija jau bus cross-platform 🙂

Taigi, apibendrinimas. Sound Vibe – tikrai neblogas, patogus ir kokybiškas grotuvas. Nors, dar telipantis iš vystyklų, bet manau, kad jo laukia didelė ateitis. Visiems siūlau pabandyti 🙂

Truputį apie MS Exchange alternatyvas

Ne kartą esu girdėjęs/skaitęs tokį argumentą, kodėl nemažai įmonių nepereina prie atviro kodo programinės įrangos: „ant Linux neina MS Outlook’as bei MS Exchange ir nėra jokių jiems analogų“. Hm…

Pirmiausia – kam įmonėse naudojama kombinacija MS Exchange+MS Outlook? Ko gero pirmasis vaidina el. pašto serverio, o antrasis – kliento vaidmenį. Tačiau ir Exchange, ir Outlook nėra tik programinė įranga paštui. Šios programos siūlo ir užduočių planavimo, kalendoriaus funkcijas. Spėju, yra vartotojų, kurie šioje vietoje yra labiau pažengę – naudojasi ir paštu, ir kalendorium ir dar gal kuo nors. Kai kuriose įmonėse, jei darbas gerai organizuojamas, tai ir Exchange’o galimybės panaudojamos tikslingai. Bet, ko gero, dauguma vistiek apsiriboja el. paštu.

Manau, kad pastaruoju atveju tikslingiau būtų turėt normalų el. pašto serverį, kuriam jau nesvarbus klientas. Kai kas argumentuoja, kad „exchange’as duoda savo web interfeisą, kuris yra patogus, nes toks pat kaip pats outlookas“. Em… Nepasakyčiau, kad jis labai jau ten patogus ir gražus. Ir be to – normaliai jis atrodo tik ant IE. Kitose naršyklėse jis vaizduojamas kažkaip kreivai. Manau, galima rast ir kokią kitą patrauklią web sąsają (pvz Atmail, IMP ir kiti). Jei ką, tai sqmail man baisus 🙂

Tačiau jei vis tik kažkam labai reikia ir kitų Exchange funkcijų, taip pat yra alternatyvų. Savaitgalį pasitaikė straipsnis apie Windows’inio serverio alternatyvą – ClearOS, kur viskas konfigūruojama per web sąsają ir mažai įmonei tokio pilnai užtektų. Nebandžiau – neturiu atliekamo kompo, kad serverį pakurt 🙂 Tai štai – tame straipsnyje radau užuominas apie Zimbra ir Open-Exchange – atviro kodo alternatyvas Exchange’ui. Pažiūrėjau – yra ten visos reikalingos funkcijos: paštas, kalendorius, užduočių planavimas. Web sąsajos abiejų atrodo neblogai – tikrai geriau, nei OWA(Outlook Web Access). Su tokiu puslapiu net atskiro kliento nereikia – viską galima atlikt. Jei vis tik reikia atskiros programos, Zimbra siūlo savo klientą, o Open-Exchange – plugin’ą tam pačiam Outlook’ui bei kitiems populiariems pašto klientams.

Taigi – jei įmonėje reikia tik paprasto serverio su ftp, el. paštu, interneto puslapiu, dar kokiu nors bendru vartotojų administravimu, tai ar verta mokėt už Windows? Galima paleist kad ir ClearOS – manau, to turėtų užtekt. O jei reikia kažko tokio kaip MS Exchange, tai galima panaudot Zimbra arba Open-Exchange. Tik tokiu atveju gali tekt paieškot rimtesnio linuxo. Tačiau dėl to aš nesu tikras – pats nieko nemėginau.

Išvada. Žmonių, sakančių, kad neįmanoma pereit prie linux, nes nėra Exchange’o, argumentai negalioja – viskas ten yra. Beje – visai sėkmingai iš Ubuntu prisijungiau prie mano darbe naudojamo Exchange’o naudodamas Evolution 😛

Adminui išeiginė

Sekmadienį dieną buvau „Panoramoje„. Visą laiką, kol ten buvau, ekranuose, kuriuose dažniausiai sukasi reklama, kabėjo štai toks vaizdelis (atsiprašau už kokybę – fotkinau telefonu judėdamas):

Ekranas

Ekranas

Kai tik pradėdavo krautis Windows’ai, išmesdavo kažkokią klaidą, ir viskas persikraudavo. Panašu, kad arba adminas dar nebuvo atvykęs (nors jau buvo diena), arba visai išjungęs telefoną 🙂

Windows Explorer alternatyva: KDE

Linuxistai žino, kas yra KDE. Tai viena „krūčiausių“ (pradžioje netgi šifravosi „Kool Desktop Enviroment“ ) grafinių aplinkų Linuxui. Žinoma, kitų nuomonės gali skirtis. Pats aš jos namie nanaudoju. Tiesiog nepatinka – negaliu pasakyt, kodėl. Būna juk, kai pradedi kažką naudot, ir tai elementariai nepatinka – nesijauti gerai. Gal dar įtakoja tai, kad KDE panašiausia į patį Windows Explorer? Bent jau tuo metu, kai mėginau, buvo. O be to – tada KDE mano kompe stabdė. Ir išvis – defaultinė Ubuntu aplinka – Gnome. O žinant, kad aš tinginys, tai…

Ir štai kažkada draugas užsiminė apie projektą KDE on Windows. Tuo metu jis pasikeikė dėl kažko, aš pasijuokiau. Pamėginau pats, nepatiko, numečiau į šalį. Savaime aišku, tokius dalykus išdarinėju darbe – ten, kur tenka sėdėt ant Windows ir kai nebūna jokio įkvėpimo dirbt 🙂

Neseniai kažkur Internete vėl užkliuvau už to pavadinimo „KDE on Windows“. Pažiūrėjau… O jau ir KDE 4.3.0 paportinta. Hm… Ai – bala nematė – pamėginsiu.

Parsisiunčiau installer’į (nedidelis – tik 2 MB). Paleidau. Keletas pagrindinių opcijų. Siūlymas pasirinkti tinkamiausią serverį, iš kur siųstis paketus. Nemažai jų ten, bet Lietuvos nėra 🙁 Pasirinkau kažkokį lenkišką ftp. Paspaudžiau „Next“, išmetė progreso dielogą, ant kurio kitą, rašė, kad siunčiamas paketų sąrašas, o galiausiai tas sąrašas buvo tuščias. Hm… Atgal. Kitas ftp – same shit. Nu blyn, galvoju. Pasirinkau http. O! Veikia! Pasirinkau keletą pagrindinių paketų (labiausiai norėjau išmėgint tik tai, kaip atrodo). Next. Pranešė, kad prie mano pasirinktų paketų dar parsisiųs ir keletas priklausomybių. Praėjo kažkiek laiko, ir viskas buvo parsiųsta ir įdiegta. Ir dar pasiūlymas pasileist sistemos nustatymus. Paleidžiu, pamaigau, nieko labai nekeičiu. Atėjo laikas pamėgint, kaip veikia.

Pirmas, ir pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasižiūrėt – dolphin failų menedžeris. Pasileidau. Na, tikrai atrodo geriau nei Windows XP Explorer. Rodo katalogų ar failų turinį (preview). Galima pasirinkt, ką rodyt, ko ne. Pamėginau atidaryt paveiksliuką. Išmetė windows’inį „Open with…“ dialogą. WTF? Pasirinkau IrfanView. Išmetė klaidą, kad failas nerastas? Em… Bandau žiūrėt, kodėl… Ir randu! Kažkodėl failo adresas prasideda panašiai taip: „\C:\…“. Tas „\“ pradžioje ir gadina viską. Lakstau per nustatymus – nieko apie tai nerandu. Ech… Pasileidžiu installer’į, isidiegiu „graphics“ paketą. Atsiranda KDE numatyta paveikslėlių peržiūros programa. Dabar paveikslėliai pasileidžia tvarkingai.

Toliau žiūrinėju tą delfiną. Krinta į akis tai, kad katalogų adresai užrašyti Linux maniera – ne „C:\“ kai windows, bet „C:/“ (nepastabiems – „slash’as“ į kitą pusę). Taip pat iš karto nesupratau, kodėl užvedus pelę ant ikonos, atsiranda „+“, jei failas nepasirinktas, arba „-„, jei pasirinktas. Pasirodo, čia tam, kad galima būtų pasirinkt kelis failus vienu metu, nelaikant „Ctrl“. Gal ir nieko… Ikonų dydį galima laisvai keist arba lango apačioj esančio „scrollbar’o“ pagalba. Kas šiek tiek trikdo – ilgokai tenka palaukt, kol katalogas atsidaro ir parodo visus jame esančius failus.

O paskui ateina laikas vėl sėst dirbt… Reiks kada ištaikius momentą, pamėgint, kaip windozėje veikia AmaroK 🙂

P.S. Pasirodo, naujausiame KDE on Windows installer’yje nebėra AmaroK 🙁

Programos, kurių man reikia Windows

Pamačiau, kad kai kurie žmonės rašo, kokios programos, jų nuomone, geriausios vienoj ar kitoj kategorijoj (kad ir toks Pvz). Nutariau pasiduot šiai madai ir parašyt keletą programų, be kurių neįsivaizduočiau patogaus darbo. Kadangi šiuo metu rašau iš kompiuterio, kuriame yra Windows, tai paminėsiu tas programas, kurias šioje OS ir naudoju. Šiaip ar taip – juk darbe sėdėti tai tenka ne su linux… Read More