Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kam ta LRT?

Paskutiniu metu daug rašoma apie LRT. Ir kažkodėl praktiškai visi straipsniai bei įrašai yra neigiami. O aš pamėginsiu visuomeninį transliuotoją apgint… Na, tai bus kažkiek subjektyvu, kadangi aš pats turiu pažinčių ten…

Pirmiausia tai, kas dabar aktualiausia. LRT skolinga LRTC. Ir pastaroji įstaiga dėl to grąsina išjungti siųstuvus. Teigiama, kad LRT moka tiek, kiek ir kiti kanalai. Tačiau reikalas tas, kad to patys kanalai negali patikrint, nes tie „bendri“ tarifai nėra skelbiami. Taigi, visai gali būti, kad vieniems kanalams LRTC uždeda vieną mokestį, kitiems – visai kitą. Kitas įdomus dalykas. LRTC yra akcinė bendrovė, kurios vienintelis akcininkas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Taip gaunasi, kad tai yra valstybinė įmonė, kuri iš kitos valstybinės įmonės reikalauja tų pačių valstybės pinigų, kuriuos tiesiog galėtų pasiimt iš valstybės. Bet vis tik oficialiai tai yra akcinė bendrovė, o ne valstybinė įstaiga. Kažin, kodėl? Gal telecentras su ta ministerija tiesiog plauna pinigus? Nenustebčiau…

Dėl šios skolos ir vyriausybei vienodai šviečia. Kubilius pasakė maždaug „tvarkykitės patys“.

Tai kad jau kiek gali, tiek karpo. Kiek žinau, algos daugeliui darbuotojų nuo metų pradžios sumažėjo beveik trečdaliu, atsisakyta nemažai darbuotojų, dirbančiu pagal autorines sutartis. O kažkur daugiau nukirpt nelabai gal ir išeina – naujos techninės įrangos pirkt nėra už ką, o seną reikia prižiūrėt. O dar tie siųstuvai kainuoja, reikia ir užsienio produkcijos gaut…

Kai kas sako, kad reikia paviešint visų LRT darbuotojų atlyginimus. Ir kas iš to? Pagalvokit – dirbat didelėj įmonėj. Gaunat algą. Staiga sužinot, kad kiti 2 kolegos gauna 200 Lt daugiau. Pasirodo, jie padaro kažkiek daugiau darbo ir to nusipelno. Bet jau su tais kolegom santykiai pablogėtų. Taip ir čia – tiesiog kažkas labai norėtų, kad LRT prasidėtų pykčiai tarpusavy, atmosfera pasidarytų nepakenčiama, ir visi išeitų…

Kai kas sako, kad LRT iš reklamos gauna daug pinigų. Ar tikrai? LRT ir šiaip reklamos būna palyginti nedaug, o dabar jos dar pamažėjo. Jei jau komercinės televizijos skundžiasi, kad reklamos kiekiai sumažėjo, tai ką kalbėt apie visuomeninį transliuotoją, kuris populiarumu nepasižymi? Jei kas pastebėjo, tai dabar per LTV ar valstybinį radiją pagrindinės reklamos – socialinės arba savireklamos.

Ir visi dabar keikia Siaurusevičių. Jis, pasirodo, ir alkoholikas, ir nieko nesugeba doro padaryt, ir t.t. ir pan… Visi nuolat pripaišo jam tą skydinę. Na, ką aš žinau… Tikiu, kad žmogus buvo išgėręs. O kas tą naktį nebuvo? Juo labiau, jei vaišina 🙂 Na, sumaišė duris, tikėjosi pasislėpt. O tas, kuris tai pirmas pamatė, sukvietė savo „chebrą“, kurie kaip šakalai mėsos, laukė išlendant LRT vadovo, kad galtų iš to padaryt skandalą. Jiems tai pavyko. Kiek mačiau reportažą, ir jei neklystu, viena iš tų laukiančių buvo viena Opus3 vedėjų. Nesistebiu, kad ji ten nebedirba. Ir dar klausimas nuskambėjo „kodėl neišėjote?“ Kažin, kaip išeit, kai durys apgultos? Ir dar pakankamai ramiai reagavo. Koks kitas žmogus jau būtų per keletą galvų kumščiu užvažiavęs.

O kad Siaurusevičius nieko gero nepadaro – nesutikčiau. Tik jam atėjus į valdžią LRT reitingai pakilo. Atsirado žiūrimų projektų, į kuriuos buvę vadovai tiesiog nekreipdavo dėmesio. „Triumfo arka“, „Lietuvos balsai“. Šitie projektai jau kelis metus gulėjo stalčiuose, kol Siauras nepasakė „darom“. Ir ką jūs į tai – „Triumfo arka“ buvo vienas žiūrimiausių projektų praeitą sezoną. Vis šiokia tokia atgaiva visokių „žvaigždžių akademijų“ nubukintiems žiūrovams.

Beveik visi, kas tik pasisako apie LRT, siūlo Siaurusevičių šalint iš posto. Bus geriau? Abejoju. Naujas vadovas algą sau mažesnę pasiims? Pasvajokit! Geriausiu atveju pasakys „susimažinau algą“, o realiai tai bus 100-200 Lt sumažinimas. Taip pat tokiu atveju galima pasakyti „sudie“ „Klasikai“, „Opus3“, „LTV2“ ir „LTV World“. Aišku, nėra garantijų, kad ir prie šito vadovo šitie dalykai išliks.

Kai kas sako, kad niekam ir nereikia tų papildomu nepelningų kanalų. Man! „Opus3“ – pati geriausia radijo stotis. Kodėl ne kokia ZipFM, kuri kaip ir atitiktų mano skonį? Ten per daug kvailų (būtent KVAILŲ) šnekų… O „klasikoj“ dirba man labai brangus žmogus. O be to – tose vietose dirba žmonės. Kažkas labai norėtų dar padidint bedarbių skaičių Lietuvoj

Skaičiau pasiūlymų ir išvis uždaryt tą LRT. Ir kas tada? Liekam su tais pačiais bukais komerciniais kanalais, kurie kiša savo šūdą kaip medų? Jau bloga darosi nuo visokių „žvaigždžių“ darymo iš kažkokių nupiepėlių, jau tapusių „žvaigždėmis“ koncertų, kur skamba ta pati fonograma, „publicistinių“ ir „gyvenimo būdo“ programų, kuriose tik rodoma, kokia Lietuva prasigėrus, kaip čia blogai, kokie čia visi korumpuoti ir negeri, bei žinių, kuriose pranešami faktai su tikrove turi nedaug bendro. Neliktų nors kiek intelektualesnių programų, nes jos galbūt neatsipirktų. Žinoma, komercinius kanalus dažniausiai žiūri tie, kurie nenori savo smegenų likučių apkraut tokių sunkiu dalyku kaip mąstymas.

Ir pabaigai. Turiu pasiūlymą, ką daryt LRT, jei vis tik tuos siųstuvus išjungtų. Reiktų atkreipt dėmesį į internetines transliacijas. Jos dabar tikrai nekokios – reiktų sutvarkyt protokolus, nes aš negaliu normaliai klausyt opus3 per linux 🙁 O taip pat galima būtų pakurt kokį savo torentų trekerį ir ten kelt TV bei radijo laidas. Juk LRT, man rodos, turi teisę platint savo turinį. O tokiu atveju – nebereikės mokėt milijonų LRTC, galima bus išlaikyt ir kanalus, ir darbo vietas. Tik vat ką daryt su tais, kas su internetu nepažįstami?..

Atlygis

Jau esu rašęs, kad mano mama – tautodailininkė audėja. Kartas nuo karto ir man tenka susidurt su jos „chebra“.

Tai štai – kažkokiam susitikime, kur ir aš buvau apsireiškęs, prie manęs priėjo Rokiškio skyriaus vadovė ir paprašė sukurti jiems puslapį. Buvau jau lyg ir beatsisakantis, bet kažkas numetė mintį, kad reikia daryt blogą. Tada pagalvojau „o tiek tai galiu“. Ir štai, po keleto mėnesių, šiokių tokių pasitarimų, pasaulį išvydo rokiskiotautodaile.lt. Nieko mandro, bet labai daug ir nereikia…

Šį dalyką dariau praktiškai iš idėjos – nesitikėdamas užsidirbt. Tačiau kai praeitą savaitę buvau savo miestelio jubiliejaus šventėje, likau nustebintas…

Vyko mano mamos personalinės parodos atidarymas. Kaip visada tokiais atvejais, sveikina autorius ir pan. Tačiau kažkodėl prieš įteikiant gėles mamai, buvau pakviestas ir aš. Nesupratau, ko iš manęs norėjo. O pasirodo – man norėjo padėkot prieš visus susirinkusius už tą puslapį.

Gavau malonią smulkmeną – iškarpytą obuolį:

Dovana

Dovana

Nors darbas ir buvo idėjinis, bet net ir tokį atlygį gaut malonu 🙂

Baltarusija vs. Prancūzija

Spėju, už šį įrašą būsiu visuotinai pasmerktas, bet kažkaip dzin 🙂

Visiems žinoma, kad šiandien (2009-09-16) Lietuvoje apsilankė Baltarusijos „batiuška“ – A. Lukašenka. Daugelis kaltina jį diktatūra, žmogaus teisių nepaisymu ir kitais nusikaltimais visuomenei. Na, kaip besisuktum, bet būnant valdžioje tiek ilgai ir net pakeitus konstituciją, kad galėtum ten likt iki gyvenimo galo, nori nenori būsi pavadintas dikatorium, o ir priešų įgysi.

Tačiau visai gali būt, kad tokiai šaliai kaip Baltarusija ta diktatūra visai ir į naudą. „Batiuška“ pasako, kad viskas tvarkoj, reiškia viskas tvarkoj. Kas nesutinka – jau jų problemos. Galbūt kažkuriam lygmeny ir Lietuvai reikėjo kažkokios lengvos diktatūros po nepriklausomybės paskelbimo – gal nebūtų dabar toks bardakas. Čia, manau, daugelio postsovietinių šalių sindromas – nėra vieno vado, tai patys nesusitvarko. Taigi – Lukašenka nėra savo šaliai jau toks blogis.

Dėl žmogaus teisių – visai gali būt, kad ten ir pažeidinėjamos. Žmonės, prieštaraujantys režimui, dingsta, dar kažkas negero vyksta. Viskas tam, kad išlaikyt dabartinę situaciją ir toliau žmonėms sakyt, kad viskas šalyje gerai.

Tačiau šiandien sužinojau, kad Prancūzijoje priimtas įstatymas, įpareigojantis tiekėjus atjungti žmogui Internetą, jei pagaus jį pirataujantį 3 kartus. Ir dar paskui, jei yra noras, galima iškelt baudžiamąją bylą. O metodas, kuriuo bus nustatoma, ar žmogus piratauja, mano galva, taip pat prieštarauja žmogaus teisėms į privatumą. Vartotojų bus prašoma į kompiuterius įsidiegti šnipinėjančią programą. Ką??? Savo noru bus privaloma įsidiegt trojaną? Tai kur lieka žmonių teisė į privatumą? Manau, kiekviena save gerbianti antivirusinė bei ugniasienė to dalyko nepraleis. Kitas dalykas – manau, kad tokia programa bus sukurta tik windows’ams. Tai jei kas naudos OS X arba Linux – automatiškai bus už įstatymo ribų? Kažin, kiek M$ gaus iš šito?

Tam įstatymui labai pritarė Prancūzijos prezidentas. Suprantama – jo žmona dainininkė, ir, ko gero, nelabai gauna pajamų iš parduodamų albumų. Tik ar uždraudus piratavimą, jų perkamumas padidės? Jei taip – jai gerai, o jei ne? Ką tada reiks apkaltint?

Taigi – Baltarusijoje pažeidžiama teisė į žodžio laisvę, Prancūzijoje – į privatumą. O be to – niekas negarantuoja, kad su ta šnipinėjančia programine įranga, nebus galima ir kitų veiksmų atlikt. Pavyzdžiui – trint nepatikusius failus, stebėt kitą veiklą. Ar čia irgi nekvepia žodžio laisvių apribojimu? Tiesiog metodas subtilesnis, nei tiesiogiai pašalint per daug šnekantį.

O dar girdėjau, kad toks dalykas siūlomas visai ES. Žinoma, greit bus sugalvoti apėjimai, bet vistiek… Darosi baisu…

Apie piratavimą

Vieną dieną su kolega smarkiai susiginčijom apie piratavimą ir su tuo susijusius dalykus. Išeikvojom tam nemažai laiko ir nervų (bent jau aš). Po to man kilo daug minčių apie tą patį piratavimą. Čia šiek tiek jomis ir pasidalinsiu.

Taigi – ar tikrai tas veiksmas yra toks blogas? Na taip – tai nėra pats gražiausias būdas gaut tai, ko nori. Dėl piratavimo kažkiek nukenčia autoriai(bet čia diskutuotina). Bet ar reikia su piratais kovot tokiais ir panašiais metodais? Nepaisant to, yra ir teigiamų pusių.

Pirmiausia – piratavimas naudingas visuomenei. Kodėl? Žmonės lengviau gauna informaciją, kurios niekada nepirktų, jei ją įsigyt būtų galima tik už pinigus. Gaudami informaciją nemokamai, žmonės plečia savo akiratį. Pavyzdžiui. Jei ne piratinės kasetės mano vaikystėj, tai ko gero iki šiol nežinočiau, kuo skiriasi Drum’n’Bass nuo House. Ir, tiesą sakant, man visai nerūpėtų. Geriausia TV laida būtų koks nors „kelias į žvaigždes“, geriausios dainos būtų kokios nors „Yvos“. Tiesiog aš net nebūčiau girdėjęs kitokio varianto. Bet tai, kad vaikystėje brolis (o paskui ir aš) iš radijo ar TV gaudė įdomesnę muziką, tikrai praplėtė mano akiratį. Galėjau toliau klausyt radijo ir nieko neįrašinėt? Bet juk šokių muzika skambėdavo tik keletą valandų per savaitę. O kitu laiku ką klausyt? Vėliau buvo piratinės kasetės (už kokius 5 Lt). Na, dažniausiai tai būdavo nelietuviška muzika, nes kitokio varianto tiesiog nebuvo – tai, kas legalu, kainuodavo nežmoniškus pinigus, o ir rast nebuvo įmanoma. Tačiau štai toks piratavimas tikrai praplėtė mano akiratį – pradėjau domėtis kokybiškesne muzika.

Dabar, interneto laikais, norimą informaciją gaunu kitais būdais. Bet ar faktas, kad aš „piratauju“ tikrai daro nepataisomą žalą tos informacijos kūrėjams? Kažin… Dėl to, kad galiu pažiūrėt filmą prie kompiuterio, aš nenustojau eit į kino teatrą, neatsisakiau pirkt DVD. Gal netgi atvirkščiai – jei pažiūriu kokį senesnį filmą, kurio jau neberodo kino teatruose(o DVD arba kainuoja brangiai, arba jo išvis nėra prekyboje), gali būti, kad aš susigundysiu nueit į to filmo tęsinį ar kokį kitą to paties režisieriaus ar aktoriaus darbą. Tai, kad aš galiu parsisiųst muziką, nereiškia, kad nebepirksiu mėgiamos grupės albumo. Atvirkščiai – gali būt, kad nors ir turėdamas nelegalią kopiją, nusipirksiu ir legalią tam, kad palaikyt atlikėją. O taip pat, jei atlikėjas tikrai patiko, pasistengsiu nuvykt į jo koncertą. Tai, kad galiu nemokamai gaut knygą, neatbaido jų pirkt – vistiek monitoriaus ekrane skaityt ne taip patogu.

Taigi – piratavimas netgi šviečia visuomenę. Tačiau kaip dėl pačių kūrėjų? Leidybinės kompanijos ir „autorių teisių gynėjai“ šaukia, kad piratavimas atima iš jų milijardus dolerių, ir dėl to atlikėjai lieka be grašio kišenėje. Ar tikrai taip? Kažkodėl patys atlikėjai propaguoja jų video kėlimą į youtube, ar netgi siųstis jų albumus per p2p tinklus. Panašu, kad ne visi atlikėjai yra patenkinti tuo, ką gauna iš savo leidėjų. O ir šiaip – tikram muzikantui svarbiau ne tai, kiek jis albumų parduos, bet tai, kiek klausytojų pasieks jo kūryba. Nes juk jei atlikėjas taps populiarus net ir nepardavęs nė vieno CD, jis atsiims tuos „nuostolius“ per koncertus, į kuriuos susirinks daug žmonių. O kai Didžiosios Britanijos valdžiai buvo pasiūlyta atjungti pirataujančius vartotojus nuo interneto, net patys atlikėjai tam pasipriešino. Kas nors pasakytų – kokie nors nevykėliai susibūrė ir niekam jie neįdomūs. Na, nežinau, ar tokie atlikėjai kaip Robbie Williams, Annie Lennox, Tom Jones, grupių Radiohead, Blur, Pink Floyd, Travis atstovai yra niekam neįdomūs nevykėliai. Tiesiog jie supranta, kad riboti žmonių laisvę – kvaila. Baudžiamas turėtų būti komercinis piratavimas, o ne paprastų vartotojų keitimasis bylomis.

Dar vienas su tuo susijęs dalykas – DRM. Visas pasaulis kalba, kad tai yra blogai, bet vis dar tenka išgirst nuomonių, kad to reikia. Tikrai? DRM apsaugota muzika tikrai neskatins jos pirkimo. Kam man turėti dainą, kurios gali būti, kad nepavyks perklausyt? Kažkodėl didžiųjų leidėjų atstovai tikina, kad jei kūrinio nepavyksta pagrot, tai jau ne jų problema. Bet tai kvaila. Dažniausiai tos apsaugos skirtos Windows sistemai. O ką man daryt, jei aš nusipirkau legalų kūrinį, bet naudojuosi tik Linux’u? Kitą kartą aš ieškosiu arba neapsaugoto, arba nelegalaus kūrinio. Na, tarkim ta apsauga veikia ir kitose sistemose, arba naudotis tenka tik windows’ais. Bet jei tenka keletą kartų perinstaliuot kompiuterį? Vėlgi – pagrot kūrinio nepavyks. Tai ar tai jau toks ir gėris? O taip pat nereta DRM apsauga veikia kaip koks virusas – renka informaciją apie žmogų, sėdi paleista kažkur kompiuterio atmintyje. Nenaudosi jos – negalėsi naudotis savo legalia kopija, naudosi – nesijausi saugus. Buvo netgi toks atvejis, kai paleidęs CD, įsidiegdavai rootkit’ą. Kaip žinia, tokie dalykai veikai tik windows’uose. Taigi – aš su savo Ubuntu negalėčiau netgi CD paklausyt 🙁 Tai kam man tokia legali kopija? Apple, supratę, kad su DRM nieko nelaimės, jau atsisakė savo audio failuose to dalyko.

Dar prisimenant piratavimą, iškyla galvoje žaidimai ir programos. Dėl žaidimų – visai smagiai Eidos padarė. Asmeniškai aš, jei sugebėjau kažkiek pažaist ir man patiko, o paskui, dėl tokios įmantrios apsaugos, negaliu žaist toliau, aš visai norėčiau ir nusipirkt tą žaidimą. O dėl programų. Va čia jau aš esu už legalumą. Jei negali nusipirkt – naudok atviro kodo ar tiesiog nemokamas alternatyvas. Įdomumo dėlei vertėtų paminėti, kad, dalis muzikos autorių (bent jau čia – Lietuvoje tai gal ir nemaža dalis) patys naudoja nelegalias programas, nors yra „prieš piratavimą“. Bent jau dėl šito mano sąžinė rami – aš seku Kim Cascone pėdomis (Beje – jis šią savaitę bus Lietuvoje).

Taigi – piratavimas gal ir nėra pats gražiausias veiksmas, bet vietoje to, kad jį išnaikint, gal vertėtų galvot apie kažkokį bendradarbiavimą ar šiaip prisitaikymą prie technologijų? Viso pasaulio juk nenubausi, o ir tie patys CD – juk jau pakankamai pasenęs dalykas…

Kryžių kalnas – Šiluva: neįvykdžiau

Kaip žinia, savaitgalį vyko piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą. Ir manęs paprašė ten sudalyvaut – palydėt savo miestelio jaunimo grupelę. Kitaip sakant – vaikus prižiūrėt.

Tai štai. Atsikėlęs penktadienį ryte nuvykau į Šiaulius. Pakeliui nuolat lijo, tai galvojau „bus pravalas“. Tačiau kuo arčiau Šiauliai, tuo lietaus mažiau, ir saulės daugiau. Supratau – mano gebėjimas gaut tokio oro, kokio reikia, vėl davė apie save žinot 🙂 Atvykęs į vietą pastačiau mašiną prie vieno vienuolyno, kur jau buvo susitarta, kad galėsiu palikt. Nuo ten mane pasiėmė saviškiai ir nusivežė į Kryžių kalną, kur jau buvo nemažai žmonių.

Išaiškėjo, kad aš buvau pagirtas tarp moterų, nes buvau vienintelis vyriškos giminės atstovas mūsų grupelėje (9 vaikai + 2 vadovai). Taip pat pagalvojau „nesusitvarkysiu aš su tom mergom“. Bet, kaip išaiškėjo vėliau, manęs tam beveik nereikėjo.

Pagal planą pirmą dieną turėjom nueiti ~20 km. Tada supratau, kad gal be reikalo aš sutikau su šita avantiūra…

Pirmi 6 km pasirodė visai nesunkūs. Po to sekė 15 min poilsis. Vėl 6 km. Jau kojos jautėsi labiau pavargę, bet kažkaip labai greit nukeliavom. O štai paskutinius 8 km kojos jau skaudėjo, bet ėjo „automatiškai“. Supratau, kad sekanti diena gali būt neįgyvendinama.

Baigus dienos maršrutą, visi turėjo įsikurt kareiviškose palapinėse, kurių buvo gal apie 100. Po to turėjo sekti kažkokia vakaro programa, ir miegas palapinėse. Kas ilsėjosi, kas drįso eit maudytis, kas jau laukė vakarienės…

Maždaug tada mano kojos man pasakė „tu idiotas, jei galvoji, kad toliau mes kur nors eisim“. Vakare kažkiek prašlubčiojau, o naktį kol užmigau, tai kiekvieną apsivertimą išgyvenau pakankamai nemaloniai. Ryte jau lyg ir geriau buvo, bet kojos varė savo „30 km – ar tu durnas?“ Visa laimė, kad praėję tuos 20 km, nelabai nutolom nuo Šiaulių. Taigi, pasakiau mūsų grupės pagrindinei vadovei „aš pasiimsiu mašiną, nes nenueisiu tiek, bet jei reikia, galiu dar palaukt“. Ji pasakė, kad susitvarkys ir pati su tais vaikais ir priminė, kad mano dalis daiktų vis dar prie visų, ir aš jų be vakaro nepasiimsiu.

Taigi, ramiai nuėjau iki artimiausios viešojo transporto stotelės ir nuvažiavau į centrą. Pasiėmiau savo automobilį, pasibasčiau po didžiuosius Šiaulių prekybcentrius. Užstrigo Akropolyje matytas vaizdelis: kažkokiam TEO „kioskely“ stovi Mac’as kaip turi būt – gražus visas, pelė, klaviatūra, bet… monitoriuje išdavikiškai šviečia Win XP prisijungimo langas. Gaila, neišdrįsau nufotkint 🙂

Artėjant vakarui nutariau, kad reiktų piligrimus pasivyt. Artėjant prie tos vietos, kur jie turi būt, vėl supratau, kad greičiausiai aš jiems sugadinau kelionę. Man juk nebereikėjo, kad nelytų. Siaubas, kaip aš džiaugiausi, kad pas mane stogas virš galvos.

Galiausiai pasiėmiau savo daiktus, gražiai atsisveikinau, ir visu greičiu išdūmiau namo. Jau norėjau grįžęs pasipasakot visą šią istoriją, bet, kaip žinia, blogas neveikė… Todėl griuvau miegot.

Išvada. Gal visas tas žygis ir neblogas dalykas – įdomu visai. Bet man, beveik nejudančiam žmogui, tai jau virš galimybių ribos. Galbūt reiktų pradėt daugiau vaikščiot? Na, pradžiai gal pakaks to, kad jau pradėjau lankyt lindyhopą 🙂

P.S. Dar kažkiek apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad gerb. Sirex mano blogą pridėjo prie tų, kurie rašo apie linux ir atvirą kodą.

Ką aš galvoju apie ateivius

Jau kažkada minėjau, kad atėjus laikui parašysiu apie ateivius, ir ką aš apie juos manau. Minčių jau kažkiek sukaupiau, tai išdėstysiu, kiek tai pavyks.

Pirmiausia. Aš tikrai tikiu, kad egzistuoja gyvybė kitose planetose. Visatoje yra milijonai galaktikų, kuriose yra milijardai žvaigždžių. Nemaža dalis iš jų turi planetų sistemas. Netikiu, kad kai kuriose iš tų planetų nėra gyvybės.

Kokia ta gyvybė – jau kitas klausimas. Gal jie panašūs į mus, gal visiškai kitokie – juk jei planetoje sąlygos kitokios, tai ir organizmai prisitaiko kitaip. Ir išvis – kodėl galvojama, kad sąlygos gyvybei susidaryti yra būtent tokios, kokios yra žemėje. Mūsų supratimas labai siauras. Juk gali būti, kad yra kitokia gyvybė, kuriai nereikia vandens ar deguonies. Gal kažkur egzistuoja būtybės iš energijos, ar kokioje planetoje pilna mąstančių akmenų…

Kitas dalykas – koks tos gyvybės išsivystymo lygis? Nebūtinai gi jie turi būti išsivystę žymiai labiau nei mes. Gal kažkur dar tik su lazdom mušasi. O gal yra ir labiau pažengusių rūšių. Arba tokio paties lygio, kaip ir mes.

Taip pat juk įmanoma, kad pas ką nors buvo pasirinktas kitas vystymosi kelias. Žmonės žemėje pasirinko naikinti aplinką, žudyti saviškius. Galbūt kažkur buvo pasirinkta darna su gamta. Tokiu būdu mokslo vystymasis turėjo pasukt visai kita linkme, nei pas mus. Ir neaišku, ar dėl to kelionės į kosmosą prasidėjo greičiau, ar gal visai neprasidėjo.

Tarkime, kad kažkur išsivystė rūšis, pažengusi už mus daug toliau. Ir jie jau vykdo tolimas keliones į kosmosą. Kodėl galvojama, kad jie būtinai atvyks į žemę? Ko jiems čia? Pažiūrėt į atsilikusius padarus? Atlikinėt bandymus? Manau, kad jie turi ir įdomesnių dalykų, ką nuveikt. Populiari idėja filmuose – ateiviai nori užkariaut žemę, nes patys nebeturi kur gyvent. Na, jei jie pasirinko darnos su gamta būdą, jiems tikrai to nereikia. Kitas kraštutinumas – ateiviai nori padėt tokiai atsilikusiai rūšiai ir suteikt jiems savo žinias. Žmonėms? Nerizikuočiau to daryt. Gavę per gerą techniką, žmonės greitai vieni kitus sunaikintų. Juk minėjau – toks jau žmonių pasirinktas vystymosi kelias. Taigi – geriausiu atveju, ką čia atvykę ateiviai darytų, tiesiog tyliai stebėtų mus, kaip mes kokį skruzdėlyną. Ir čia išvis – tuo atveju, jei jie pas mus atvyktų. Juk pirma – iki čia labai toli keliaut, o antra – gal jiems atrodo neįmanoma gyvybė tokioje planetoje, kaip mūsų. Mums juk irgi atrodo neįmanoma, kad kitokiose planetose, nei mūsiškė, galėtų kas nors gyventi.

Dažnas ateiviams priskiriamas bruožas – telepatija, ar kitos galios. Na, jau ir žemėje kuriami prietaisai, galintys skaityti bei perduoti žmogaus mintis. Taigi, patys tuoj bendrausim telepatiškai, todėl tai nieko labai stulbinančio. Dėl kitų galių – irgi technika padeda. Taip pat kai ką gali įtakoti tai, kad žemėje kitokios sąlygos, ir organizmai kitaip prisitaiko. Tarkim, čia gravitacija mažesnė nei jų gimtojoje planetoje, tai tokiu atveju jie gali ir „skraidyt“ – aukštai šokinėt. Juk dėl ko bėgikai iš Afrikos kalnų tokie ištvermingi? Jie žemumose gauna kitokias sąlygas – žymiai daugiau deguonies.

Bet čia kalba eina apie ateivius iš kitų planetų. Kaip ir minėjau – maža tikimybė, kad jie mus aplankys. Tačiau esu girdėjęs kitą teoriją…

Yra žmonių, teigiančių, kad ateiviai atkeliauja ne iš kitų planetų, bet iš paralelinių pasaulių. Šita teorija man netgi įdomesnė. Tokiu atveju būtų suprantama, kodėl ateiviai panašūs į žmones – tai tie patys žmonės, tik vystėsi kitame lygmenyje. Galbūt mūsų ir jų pasauliai atsiskyrė kažkada labai seniai, ir jie pasirinko kitokį vystymosi kelią, kuris jau dabar leido pasiekti labai aukštą technologinį lygį.

Anot kai kurių šaltinių, senovėje buvo tokių civilizacijų, kurios išsivystymu pralenkė dabartinę. Tačiau dabar apie jas žinoma tik iš legendų ir mitų. Pavyzdžiui, jei neklystu, Indijos legendose yra aprašyti tokie įvykiai, kad panašu į aukštų technologijų karą. Kai kurie „dievų“ naudoti ginklai savo veikimu primena atominę bombą. Na, dar kai kur randamos tokios iškasenos, kurių jokios dabartinės istorijos teorijos nepaaiškina.

Visai gali būti, kad jei egzistavo tokios civilizacijos, jos, pasiekę atitinkamą lygį, dėl kažkokių priežasčių išsikėlė gyventi į kitą lygmenį, pasiimdami beveik visus savo egzistavimo įrodymus. O dabar kartas nuo karto atvyksta pažiūrėti, kaip gyvena tie, kuriuos jie paliko dar beveik beždžionėmis…

Anksčiau jie pasirodydavo dažniau mums. Iš ten ir atsirado legendos apie visokius mistinius gyvius. Dabar rečiau. Tam gali būti kelios priežastys. Gal anksčiau jie buvo ne tokie atsargūs, ar technologija neleido visiškai pasislėpti. Arba dabar jei juos kas pastebi, tai gali sužinot visas pasaulis. Nemanau, kad jiems, kaip stebėtojams, yra noro afišuotis.

Taigi, ką aš šiandien norėjau pasakyt… Galvoti, kad gyvybės nėra kitose planetose, per daug arogantiška. O kad ta gyvybė atskristų mūsų aplankyt – per daug optimistiška. Didesnė tikimybė, kad turime brolių kažkur šalia, bet „anapus“…

Apie Piratų partiją

Kaip jau kažkada anksčiau rašiau, kad prisijungiau prie Piratų partijos iniciatyvos. Tik kažkaip paskutiniu metu ten per daug ramu buvo. Galiausiai ne per daug seniai pagaliau buvo nuspręsta, kad reikia daryt pirmąjį oficialų susitikimą, per kurį būtų bent jau maždaug nubrėžtos veiklos gairės, kažkiek rimčiau aptarta programa bei tikslai. O ir susipažint nepakenktų. Pagalvojau „pagaliau“…

Ir štai šią savaitę, per vieną televiziją buvo parodytas trumpas reportažas apie tą pačią partiją. Žinoma, nieko gero ten neparodė, sulygino su „Tautos prisikėlimo partija“ ir šiaip nedaug ką galima buvo suprast. Mano manymu, tas reportažas padarė meškos paslaugą. Po reportažo į partiją (tiksliau jos puslapį) pradėjo masiškai registruotis žmonės. Per 2 dienas atsirado tiek narių, kiek nebuvo susirinkę per 2 mėnesius nuo iniciatyvos starto. Iš vienos pusės – džiugu, kai reklama padaryta, žmonės domisi. Iš kitos gi… Tas reportažas iš tiesų buvo parodytas per anksti. Mes dar neturime jokios konkrečios programos bei konkrečių tikslų. Todėl nemaža dalis yra akivaizdžiai tokių, kurie jungiasi tik tam, jog tikisi, kad šita partija padarys taip, kad galima bus viską nemokamai siųstis, o už tai jiems nieko nebus.

Atsiranda nemažai tokių, kurie nori tik pažiūrėt „kas čia per velnias“. Ir jau kažkodėl tikisi, kad čia bus rimta žmonių grupė, su aiškiais tikslais ir pan. Palaukit! Mes dar net oficialiai neįsikūrėme! Sklando tik padrikos idėjos, o jas dar reikia susisteminti. Ir gali būti, kad tos idėjos patiks ne daugeliui. Nors, jei didžioji dauguma bus tokių, kurie „žino kaip reikia šalį valdyt“, tai ši iniciatyva rizikuoja tapti eiline populistine partija.

Įdomiausias vieno žmogaus kaltinimas buvo tai, kad mes naudojamės Internetu ir juo toliau naudosimės savo tikslams pasiekti. Em… Mes lyg ir kompiuteriniai piratai, o ne kokie Somalio… Naudotis technologijomis mes mokame, mėgstame ir žinome, kaip iš to išpešti naudą.

Asmeniškai mano vizija šiai partijai būtų tokia, kad ne kalbomis mes reputaciją pelnytume, bet darbais.

Kad ir kaip skambėtų pavadinimas, autorių teises reikia saugot. Būtent autorių, o ne įrašų kompanijų. Ne viskas turi būt nemokama – tiesiog reikia sudaryt sąlygas norėt mokėt už kai kuriuos dalykus. Jei autoriai negaus jokio atlygio už savo kūrybą, tai ar jie norės kurti?

Ir dar daugiau norisi pridėt prie tos dar nesukurtos partijos programos. Jei kas nors mane ten klausys, tai gal ir pavyks, bet kažkodėl pradedu abejot, kad aš ten išvis gausiu šansą prasižiot…

Valdžia bloga, ar mes ne angelai?

Kadangi dabar madinga, tai ir aš išsakysiu savo nuomonę apie paskutiniu metu priimtus valdžios sprendimus, sulaukusius labai didelio atgarsio, ir kokias man tai mintis sukelia. Nesu nei politologas, nei ekonomistas ar koks psichologas, todėl profesionalios nuomonės nepateiksiu. Tiesiog rašysiu apie tai, ką pats matau ir mąstau.

Apie nepilnamečių apaugos nuo žalingos informacijos jau rašiau. Tiesiog dabar truputį pagalvojau, ir nutariau, kad gal tas įstatymas ir nebūtų toks jau blogas, jei jis būtų konkretesnis. Nes iki šiol neaišku, kas yra agitacija ir pan. O baisių dalykų vaikams tikrai nevertėtų rodyti. Kai pažiūri kokį filmą iš „pjūklas“ serijos, tai net man pačiam negera darosi. O vaikui tai ir stogas gali pavažiuot. O kiti dalykai – diskutuotini. Bet šitą dalyką jau kaip ir aptariau – nėra ko kartotis…

Sekantis, labai daug audrų sukėlęs sprendimas, buvo motinystės pašalpų mažinimas. Užmėtykite akmenimis, bet šitam dalykui pritariu. Pažiūrėkim, ką turim dabar: motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais metais siekia 100%, antraisiais – 85% gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.

Taigi – pirmus metus mama nedirbdama gauna tiek pat, kiek ir dirbdama. Kitais metais – truputį mažiau.

Ką turėsim dabar: pirmais vaiko auginimo metais išmokos bus mažinamos 10% ir sieks 90% gauto darbo užmokesčio, tačiau turės būti ne mažesnės už minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 800 litų. Antraisiais metais išmokos sieks 75% gauto atlyginimo.

Reiškia – mama (tėtis) gaus mažiausiai 800 Lt. per mėnesį. Sumažino išmokas 10%. Ar tai tikrai TIEK daug? Juk jei yra šeima, tai dažniausiai dirba abu tėvai. Taigi – vieno pajamos vistiek liks nepakitusios. Mano žiniomis, vienišos mamos gauna ir šiaip kitokias išmokas, todėl apie jas čia nekalbėsiu.

Šiaip išvis nelabai gerai yra tai, kad žmonės išleidžiami net dviems metams. Dėl to moterims ir yra sunkiau darbą susirast – kas norės išleist darbuotoją 2 metams? Juk reikia kažkuo tą žmogų pakeist, apmokyt. O kai išėjęs grįš – kur dėt tą naująjį? Taip pat manau, kad dalį tų motinystės (tėvystės) išmokų turėtų prisiimt darbdavys, o ne vien valstybė. Tada gal būtų kitoks požiūris į tai. Nes juk dabar neretas atvejis yra kai darbdavys susitaria su būsima motina, jai kažkurį laiką „moka“ didelį atlyginimą (žinoma, tik ant popieriaus), o paskui, mamytei išėjus gimdyt, pastaroji gauna tokias sumas, kokios algos gyvenime nėra turėjusi. Dalį atiduoda savo darbdaviui. Tik nereikia sakyt, kad taip nėra. Yra, ir dar kaip. Kai kas sako, kad mamytės taip stengiasi dėl savo vaikų. Tikrai? Tada jos negalvoja apie savo vaikų ateitį. Juk taip darydamos jos apvagia valstybę, kuri vėliau turės rūpintis tų vaikų mokslu ir kitokia gerove. Bet jei nuolat bus mamų, kurios galvos, kad „aš čia savo vaikeliui“, tai ar bus surenkami pinigai bent jau švietimui? Bus, bet nedaug. O tada vėl tos pačios mamos piktinsis „kodėl aš privalau vaikui pirkt knygas mokyklai?“ Na, jei jau pasiėmė iš valstybės „savo vaikeliui“, tai iš tų pačių pinigų tegu ir perka knygas.

Aišku, nemanau, kad priėmus tokį įstatymą, sumažės tokių sukčiavimo atvejų. Bet bent jau sumos bus kad ir pora šimtų litų mažesnės. Šimtas prie šimto, jau ir keli milijonai susidarys…

Sekantis nemalonus įstatymas – mokesčių didinimas. Galiu pasakyt taip – čia yra desperatiškas žingsnis, siekiant nors kaip pririnkt į biudžetą pinigų. Turint omeny, kad Lietuva neturi jokio rezervo, tai reikia pinigų nors iš kur paimt. Skolintis? Matant, kokia dabar situacija, tai ar sugebėsim grąžint paskui? Sunkiai…

Todėl mokesčių didinimas būtų gal ir visai nebloga išeitis, bet… Ko gero niekas neįvertino tokio lietuviško bruožo. Jei tik yra galimybė nusukt nuo valstybės kažkokią sumą, tai visais būdais ieškoma, kaip tai padaryt. Ir žmonės randa. Ir pinigai dingsta…

Dabar visi piktinasi, kad valdžia daro tą blogai, kitą… O ar kas nors pats kažką mielai daro dėl savo valstybės? Valstybė tai nėra valdžia. Žmonės – štai kas yra valstybė. Ir jei žmonės valstybėje pirmiausia žiūri savo interesų, bet nė kiek nepagalvoja apie bendrus interesus, tai tokie dalykai ir gaunasi. Beje – valdžia irgi sudaryta iš tų pačių savanaudžių žmonių…

Esu girdėjęs sakant, kad „reikia vogt iš valdžios, nes ji vagia iš mūsų“. Pala… Jei taip galvojantis žmogus pats kažkokiu būdu atsiduria valdžioje, tai juk pirmiausia, ką jis padaro – prisivagia sau, nes priėjo prie didesnio šaltinio. Gaunasi uždaras ratas. Spėju, turės pasikeist ne viena karta, kad toks mąstymas išnyktų. Nors kažin – gal net tauta išnyks, o tai nepasikeis.

Pabaigai palikau pasvarstymus, kaip galima būtų spręst tą pinigų trūkumo problemą. Ko gero vienintelis būdas – pritraukt tų pinigų iš užsienio. Tačiau tam reikia skatint inovacijas, technologijas, sudaryt palankias sąlygas. Tačiau kai valstybės tarnautojų postuose sėdi žmonės, ten dar įaugę nuo tarybinių laikų, sunku tai įgyvendint. Jie akli naujų technologijų pasiūlymams, nes nemato tame perspektyvų. Pala – prieš gal pusę amžiaus buvo sakoma, kad užteks 5-ių kompiuterių visai JAV. Taip pat, kiek žinau, investicijoms ateit kliudo energetikos monopolistai – neįmanoma elektros pasiimt ne per juos. O gal kai kas nori naudot alternatyvius energijos šaltinius? Jei aš kada gyvenime statysiuosi namą, aš norėčiau turėt atskirą energijos šaltinį (dar nesugalvojau, kokį), bet ar tai įmanoma?

Taigi – mano šios dienos pagrindinė mintis – reikia pradėt nuo savęs keist valstybę. Gal tada ir kit aplink pradės keistis…

LANVA – WTF???

Buvau atitrūkęs nuo pasaulio kurį laiką, kadangi atostogauju, bet šiandien peržiūrėjau šį bei tą ir pakraupau… Manau jau visi žinote apie tai:

http://www.nezinau.lt/lanva-siekia-„klausytis“ interneto

http://gru.lt/2009/06/17/lanva-kam-rupi-zmogaus-privatumo-teises/

http://www.lrytas.lt/-12453060271244866617-kovotojai-su-piratavimu-siekia-kad-lietuvos-interneto-paslaugų-teikėjai-imtų-šnipinėti-savo-klientus.htm

Ir jau visiškas „perliukas“ – jie tai daro TEISĖTAI???

http://www.alfa.lt/straipsnis/10278326/?Duomenu.apsaugos.inspekcija..antipiratai.pazeideju.duomenu.reikalauja.teisetai=2009-06-20_12-11

Tikiuosi TEO nepasirašys. Man gal dar ne tiek skaudžiai atsilieptų, bet kai mes naudojamės keliese… O sutatis – mano vardu, galiu sėst…

Be to – niekas negarantuoja, kad LANVA pareikalaus VISŲ vartotojų duomenų (nes jiems visi atrodo įtartini), ir tada tiesiog sėdėsi ir drebėsi, kad pas tave vieną dieną pasibels kas į svečius ir pasiims kompiuterį – tiesiog todėl, kad tave įtaria piratavimu. Na gerai – pas mane dar galima ką nors rasti. O kaip kokia nors bobutė kaime, kuriai internetas tik su anūku Airijoje pasikalbėt? Ji nieko nelegalaus nedaro, bet ateis koks dėdė iš LANVA ir pasakys „močiute, jūs esate vagis, mes pasiimam jūsų kompiuterį ir jums uždedame baudą“.

Dėl tokių dalykų ir įsirašiau į kuriamą piratų partiją

Sekminės (arba Jėzus+NSO)

Pirmiausia – sveikinu visus (ypač tikinčiuosius) su Sekminėm – viena svarbiausių krikščionių švenčių.

Iškart pasakysiu, kad esu pakankamai uolus katalikas (kas nesupranta, kaip išvis galima tikėt, tai kada nors paaiškinsiu) ir mano šis įrašas tikrai nėra kokia nors erezija. Tiesiog kadangi dar ir ateivių egzistavimo neneigiu (irgi gal ateity paaiškinsiu), tai tokios mintys kilo šiandien būnant bažnyčioje.

Kartais, skaitant įvairius žmonių „kontaktų su ateiviais“ aprašymus, o po to užmetant akį į Bibliją, galima rast panašumų. Taigi, pateiksiu keletą ištraukų iš Evangelijos ir savo paaiškinimų 🙂

Jei ką – aš čia imu pavyzdžius būtent iš Biblijos, pateiktos katalikams. Visos kitos manęs šitam įraše nejaudina. Kaip ir visokie įrodymai, kad „Jėzaus nebuvo, stebuklų nebuvo – čia tik fantazijos“. Apie tai – kada nors kitą kartą.

Read More

Puslapiai:1234567891011