Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Specialistai

Pastebėjau tokį dalyką, kad mūsų tautiečiai yra praktiškai bet kokio dalyko specialistai.

Jei vyksta kokios krepšinio rungtynės, tai visi žiūrintys išmano apie tai, ką reikia daryti, geriau, nei tie, kurie aikštelėje. Kartais susidaro toks jausmas, kad bet kuris žiūrovas būtų 100 kartų geresnis treneris nei tas, kuris tuo metu užima tas pareigas.

Kai vyksta Eurovizija, ir mums eilinį kartą dėl neaišku kokių priežasčių nepasiseka, tai vėl pasipila milijonai komentarų, kad „vėl eilinį kartą š… pasiuntėm“. Nors kai daina buvo renkama, būtent tas š… gauna daugiausiai balsų. O išrinkus džiaugiamasi, kad „gera daina – gausim daug balsų“. Nors Eurovizijoj dainos kokybė jau nebe tokia ir reikšminga paskutniu metu. Spėju, net jei pasiųstumėm „dePhazz“ (jie išreiškė pageidavimą), ir vėl nieko nelaimėtumėm, būtų kalta grupė.

Kalbant apie politiką – vėlgi tas pats. Visi žino, kaip reikai valdyt, ką reikia daryt, kad būtų geriau. Tačiau tik ne tie, kas valdžioje. Na, tarkim, kad valdžios atstovai ne visada geriausiai atstovauja, bet tai kas trukdo tiems „specialistams“ kandidatuot? Kai kurie tokie gal ir nueina, bet tada jie automašitkai tampa tais, kurie nieko nebeišmano.

Krizės laikotarpiu madinga kalbėt apie ekonomiką. Ir čia tas pats. Visi tampa ekonomikos specialistais ir žino, ką reikia daryt, kad būtų geriau. Tačiau man kažkodėl atrodo, kad tai nėra taip paprasta…

Pokyčiai

Kažkaip nutariau, kad reikai nors ką parašyt, bet per tiek visokių įvykių – nelabai sugalvoju, ką protingo parašyt, tai paskelbsiu savo paskutines naujienas…

Nusipirkau kitą automobilį. Į senąjį jau buvo nusibodę kišt pinigus. Nesakau, kad ir dabartinis neišsižiojęs, bet į naująjį dar nenusibodo investuot… Beje – gal kam reikia Suzuki Alto 1997 metų?

Taip pat krausčiausi… Iš beveik Vilniaus centro į beveik pakraštį. Privalumas – naujas, erdvus butas(ir visi privalumai prie to), rami vieta, greitas internetas. Trūkumas – iki darbo žymiai toliau ir kamščius tenka pasivyt, mano kambary lovos nėra, tai teko nusipirkt čiužinį. Na, bet seniai galvojau, kad tokio reikia, tai nieko blogo tame nematau…

Šią savaitę apturėjau ir ne patį maloniausią įvykį savo gyvenime – skrandžio tyrimą… Na, ten kai žarną kiša į skrandį per gerklę 🙁 Suprantu, kodėl reikėjo ilgai prieš tai nevalgyt – tada nebūna iš ko vemt…

Bet kažkaip nelaiku man diagnosę pasakė – reikia valgyt po nedaug ir dažnai, bet tai juk Velykos artėja – masinis apsivalgymas gresia. Šiaip tai aš dabar visiškai suprantu pasninko praktinę reikšmę – reikia organizmui duot išsikraut prieš arba po didelių maisto kiekių.

Keiksmai

Šitą temą man pasufleravo pirmojo mano blogo įrašo komentaras „Keiksmažodžiai mažvaikiams.“ Taigi, nutariau paporinti ką nors apie tuos pačius negražius žodžius.

Sakykit ką norit, atitinkamoj situacijoj vienaip ar kitaip keikiasi visi be išimties. Net psichologai, girdėjau, sako, kad kartais išsikeikt reikia. Žinoma, vieša vieta tam visiškai netinkama… Bet atitinkamoj vietoj atitinkamu laiku, manau, tai visai nekenkia.

Tačiau pagalvojus – keičiasi pačių keiksmažodžių sąvoka. Kas anksčiau buvo necenzūrinis žodis, po kurio laiko tampa viešai vartotinas. Atsimenu, anksčiau žodis „šūdas“ visada budavo cenzūruojamas, jei pasitaikydavo televizijos ar radijo eteryje. Dabar jau to nepastebiu. Žinoma, nėra tas žodis taip jau dažnai vartojamas, bet bent jau „pyyp“ ant jo nebepastebiu. Taip pat ne per seniausiai išaiškėjo, kad anksčiau necenzūriniu laikytas „pyst“ yra pilnai vartotinas. Žinoma, atitinkamoj situacijoj. Tai ištiktukas, o ne veiksmažodis 🙂

Kas visada lieka cenzūruojami, tai rusiški necenzūriniai žodžiai. Keista, bet amerikietiškas „fuck“ pas mus beveik niekada nebuvo laikomas keiksmažodžiu, nors jis talpina dauguma tų baisiųjų rusiškų ar lietuviškų. Juk priklausomai nuo konteksto, „fuck“ reiškia ir siuntimą „ant trijų raidžių“ ir veiksmą, kurio skambėjimas lietuviškai panašus į „pyst“, ir dar begalę ko…

Dabar, kai daugelis bendrauja rašydami, keiksmai tapo kitokie – sutrumpinti ir kartais ne visai atpažįstami. Nors kalbant jie išlieka tokie pat vaizdingi.

Keletas pavyzdžių, kaip galima nusikeikt: „eik tu nx“, „o man px“, „bbd ant visko“, „užsi3,14sau kariaut“…

Šiam kartui gal tiek. Nepasižadu, kad nebesikeiksiu savo įrašuose, bet bent jau pasistengsiu tai daryt gražiai 😉

P.S. Su kovo 11-ąja, lietuviai!

Banaliai – „pirmas įrašas“

Vis galvojau – nx tie blogai reikalingi?

O vat su kolegom užkūrėm bendrą blogą ir pagalvojau „nx aš pats jo neturiu?“

Tai štai – nuo šiol mėginsiu kartas nuo karto įdėt porciją savo (ir ne tik) sapalionių, „kūrybos“, pasiskųst ar pasidžiaugt gyvenimu ir t.t. ir pan.

Tik, žinoma, neverta per dažnai iš manęs kažko tikėtis. Šiaip ar taip – esu tinginys 😛

Na, o dabar, kad neatrodytų taip tuščia – kol kas naujausias The Prodigy klipas „Omen“. Neslėpsiu – šia grupe nuo vaikystės žaviuosi. Ačiū broliui, kuris atvedė į teisingos muzikos kelią.

[vimeo]http://vimeo.com/2978195[/vimeo]

Puslapiai:1234567891011