Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

„Vilko valanda“ – įspūdžiai

Nesu labai geras apžvalgininkas ar kritikas, bet pasidalint įspūdžiais noriu.

Kodėl nutariau nusipirkti ir perskaityti?

Ne kasdien lietuvių rašytojai išleidžia fantastines knygas (ne paslaptis, kad aš – fantastikos mėgėjas). O ypač tokias, kurios vaizduoja alternatyvią mūsų šalies istoriją. Apie tai sužinojau dėl to, kad autorius nevengė internete kalbėti apie savo kūrinį – reklamavo visai efektyviai. Puslapis, beje, visai man patiko. Taip pat apsispręsti padėjo išlendantys „rimtų literatų“ pasisakymai, kad tai bus visiškas šlamštas, ir A. Tapinas užsiima šventvagystėm vaizduodamas Joną Basanavičių kitokiu, nei istorijos knygose. Aišku, tuos pasisakymus citavo pats knygos autorius, todėl jų autentiškumo patvirtinti negaliu (tiksliau – tingiu ieškot), bet tikiu, kad „rimtieji“ rašytojai taip gali pasisakyti 🙂 Žinoma, norėjosi pamatyti, koks gi tas žadėtasis komiksas knygos puslapiuose.

Ką gavau?

Pakankamai gerai „suėjusią“ knygą apie alternatyvią XX a. pradžios istoriją, kurioje egzistuoja magija, garo technologijos stipriai išvystytos, o Vilnius (NE Lietuva) – laisvas. Na, šitą tai ir knygos reklamose galima rasti 🙂 Galiu drąsiai pasakyti – tų 40 su viršum litų man tikrai negaila. Ne kasdien tenka skaityti lietuvišką kūrinį, kuris nebūtų slegiantis, sunkiai skaitomas ir panašiai (aišku, nesu labai kompetetingas vertint lietuvių literatūrą – didžiąją jos dalį skaičiau dar mokykloje, bet iš tų laikų atsiminimai pakankamai slogūs…). O čia priešingai – kaip fantastiniame veiksmo filme.

Kas patiko?

Pakankamai detaliai aprašyti veikėjai, veiksmo vietos. Skaitosi greitai. Veiksmu neperkrauta, labiau žaidžiama paslaptimis bei intrigomis. Bendrai knyga paliko gerą įspūdį.

Kas nepatiko?

Apie blogus dalykus lengviau pasakot, nes juos labiau užfiksuoji.

Pirmiausia, tai aš tikėjausi daugiau to žadėtojo komikso. O čia – 4 puslapiai komikso ir keletas paskirų piešinėlių per visą knygą. Man, kaip komiksų gerbėjui – tikrai mažokai. O ir piešimo norėtųsi realistiškesnio. Bet šito kažkaip iš Lietuvos komiksų piešėjų sunku tikėtis – apie tai gal kada nors kitą kartą.

Veiksmas vystosi nelabai tolygiai. Suprantu, kad įžangoje neturėtų būti per daug kažkokio veiksmo. Bet kartais atrodo, kad ta įžanga tęsiasi daugiau nei pusę knygos… Ir vistiek krūva herojų lieka nelabai aiškūs – nei kokie jų motyvai, nei kokia jų istorija. Nors kai kurių, lyg ir visai nereikšmingų, veikėjų istorijos papasakotos pakankamai smulkiai. Aišku, yra vilties, kad tie patys herojai figūruos kitose knygose. Tai gal aiškumo įneš daugiau…

Nors atrodo, kad visą knygą kažkokio veiksmo lyg ir trūksta, bet paskutiniai maždaug 20 (iš daugiau nei 500) puslapių veiksmo perpildyti taip, kad net pavargt galima. Ir paskui dar daug dalykų paaiškinama paskutiniuose keliuose puslapiuose. Filmui tokia seka gal ir tiktų. Knygai – nelabai…

Kokios dar mintys perskaičius?

Skaitydamas vis galvojau – ar būtų galima ekranizuoti šitą knygą? Norėtųsi, bet… Lygiagrečiai čia rutuliojasi netgi keli siužetai, taip iki galo ir nesupratau, kuris siužetas ir veikėjas – pagrindinis. Na, bet jei kas apsiimtų, galėtų kažką gero išspaust. Žaidimas, beje, kiek žinau, tai jau kuriamas…

Apibendrinus, knyga man patiko. Nesu reiklus – man užtenka pramoginės literatūros, kuri skaitosi pakankamai nesunkiai. O mano kuklia nuomone čia kaip tik tokia knyga ir yra. Lauksiu tęsinių 🙂

Technologija tik piratavimui

Mane užknisa, kai žmonės technologijas priskiria kažkokiai bendresnei sąvokai. Jei konkrečiau, tai kai sako „siunčiasi per torrentus“, o turi omeny „piratauja“. Torrentai, kaip technologija, nebuvo kurta būtent piratavimui. Tačiau dabar kai kam šviečiasi, kad jei jau turi kokį nors torrent klientą – automatiškai esi piratas, nes didžioji dauguma turinio, platinamo torrent protokolo pagalba, yra nelegalus. Tokiu atveju bent jau visi Ubuntu vartotojai – piratai, nes ten tik įdiegus jau yra Transmission torrent klientas. Bet sutapatint technologiją su reiškiniu yra neteisinga. Juk po sočių pietų, per kuriuos valgėm bulvinius blynus, nevadinam šūdo pervirškintom bulvėm(nors jų ten tikrai dauguma) – tai vistiek yra šūdas. Piratai tiesiog visada pritaiko patogias technologijas sau. Šiek tiek pavyzdžių…

Ar audio bei video kasetės buvo kuriamos piratavimui? Nemanau. Tačiau ar kas nors tiki, kad tuščios jos buvo perkamos savo balsui įrašyt? Ne! Manau, bent 90% ten būdavo iš TV, radijo ar draugų įsirašyti dalykai. Jau nekalbant apie tuos vyrukus turguose su krūvom ant kapoto nukrautų kasečių. Bet neatsimenu, kad būtent kasetės būtų tapatinamos su piratavimu.

CD/DVD. Taip – kol neatsirado CD-R, tol tai buvo pakankamai „švari“ technologija. O toliau… Ar daug kas į nusipirktą CD-R rašė tik savo kūrybą? Nemanau. Dauguma ir ten rašėsi albumus, laužtas programas, ir t.t. Tačiau CD – nėra piratavimo sinonimas.

FTP. Dar ne taip seniai buvo gerai būt TEO (tuomet dar Lietuvos Telekomo) klientu, nes pas juos buvo hdd.takas.lt. Ten galėjai rasti beveik visko. Ir tokių FTP buvo daug. Manau, daugiau nei pusė turinio ten galėjo būti nelegalaus. Pagalvojus, galbūt tuomet kai kam FTP ir atrodė kaip piratavimo sinonimas. Bet dabar, kai tiekėjai prižiūri savo serverius, gal kiek sunkiau, bet tikrai, manau, galima rasti tokių aukso kasyklų, kur rasti galima visko.

eMule, Kazaa, DC++, ir pan. Ten, kiek atsimenu, buvo galima rasti visko, ir didelė dalis to visko buvo su virusais… 🙂 Vat šitas programas, ir protokolus, kurių pagalba jos veikia, galima būtų drąsiai vadint piratavimo sinonimais, bet taip dabar niekas nedaro.

„Debesų“ technologijos. Megaupload jau uždarė. Rapidshare šalina failus, kai tik gauna skundą. Nemanau, kad ir tame pačiame dropbox’e vien tik kursiniai ir projektai guli. O be to – kažkada skaičiau, kad štai tokios tarnybos, kur failus galima pasidėt ir leist kitiem pasiimt, piratinio turinio pravaro daugiau nei torrentai. Tačiau tai, kažkodėl, yra „debesys“, o ne „piratavimas“…

Tai kodėl torrentai, kurie yra geri tik tuo, kad išnaudoja p2p galimybes, taip nusikalto, ir laikomi piratavimo sinonimu? Man vis kažkodėl šmėkščioja „megztukas“ su savo „nė vienas torrent portalas negali būti legalus“… Jis, panašu, ir paleido šitą mitą…

Piratavimas tai ne technologija, o reiškinys. Todėl, gerbiamieji, šūdą vadinkit šūdu, o ne pervirškintom bulvėm…

Autoriams ir piratams

Čia kažkada A. Tapinas paskelbė, kad išleidžia savo pirmąją knygą. Savaime suprantama, kažkas paklausė, ar bus elektroninis variantas, o kažkas užklausė kada bus galima linkomanijoj gaut. Aišku, pats autorius davė suprasti, kad jei jo knyga bus platinama piratų, daugiau galima ir nebesulaukti. Ir, kaip visada, atsirado tokių, kurie dalijo jam patarimus, kad dalinti nemokamai – gera praktika, ir nuo to išloš tiek autorius, tiek gerbėjai.

Štai ką aš manau: tiek autorius, tiek tie „patarėjai“ šiek tiek klysta.

Klysta „patarėjai“, aiškinantys, kad nemokamas savo kūrybos dalinimas – gera praktika, ir autoriui tai tik nemokama reklama. Taip nutinka tikrai ne taip ir dažnai. „Linkomanija“ kartas nuo karto oficialiai platina vienų ar kitų autorių kūrinius. Ar kas nors iškyla atminty? Nebent „Knygnešys“. Ir tai tik todėl, kad jie buvo pirmieji. ThePirateBay nuolat daro ThePromoBay – vietoj logotipo rodo kokį nors autorių ar atlikėją ir siūlo siųstis jo kūrybą. Tai, beje, irgi suderinta su tais pačiais autoriais. Kas iš tų dabar kiek žymesnis? P. Coelho. Bet jis ir iki to buvo populiarus. Aišku, nežinau, kaip ten iš tiesų kitiems pavyko, bet yra nutikę ir kitokių atvejų…

Yra keletas atvejų, kai autorius gauna naudą iš nemokamo savo kūrinių platinimo.

1. Autorius yra niekam nežinomas, ir nori paskleist savo kūrybą kuo plačiau, kad surinktų auditoriją, kuri paskui gal ir pirktų jo kūrybą(pvz. rašytojams), eitų į koncertus(muzikantams) ar kino teatrus(kino kūrėjams). Būtinos sėkmės sąlygos: kūriniai privalo būti GERI – net ir nemokamas šūdas lieka šūdu, kurio niekam nereikia; taip pat autorius neturi nuolat priminti(o dar geriau – išvis neužsiminti), kad jis iš šito savo nemokamo dalinimo tikisi ateityje užsidirbti – reikia rodyt solidarumą su „chaliavos“ mėgėjais.

2. Autoriaus kūrybą kažkas nupiratauja, ir ją galima siųstis nemokamai. Žinoma, toks scenarijus retai baigiasi maloniai abiems pusėms, bet… Jei autorius neisterikuoja, nereikalauja šalinti savo kūrinių, ir nežada kreiptis į policiją, o bendrauja su piratais kaip su žmonėmis, yra tikimybė, kad jam bus atsidėkota realiais pirkimais. Buvo čia toks atvejis prieš keletą metų…

3. Šitas punktas skirtas daugiau rašytojams. Autorius JAU yra žymus kažkurioje šalyje (gal ir ne vienoje), tačiau nori įvertinti, kaip jį vertintų kitur. Galima paleisti savo kūrinius, išverstus į tą kalbą(kad ir mėgėjiškai), ir žiūrėti, kokie bus vertinimai. Vertinimai geri – išleidžiama oficialiai, nekokie – neverta ir stengtis. Jei kūriniai yra ir šiaip geri, piratai neretai patys atlieka tą darbą – išverčia ir išplatina. Jau minėtas P. Coelho panašiai atėjo pas Rusijos skaitytojus.

Jei autorius elgiasi kitaip, nei aprašyta šiuose scenarijuose, tikėtina, kad naudos bus arba mažai, arba nė kiek. Gąsdinti skaitytojus (ne pirkėjus, bet skaitytojus) visokiom represijom, saugoti kūrybą įvairiais virusais, dar vadinamais DRM – labai didelė klaida, kurios piratai nepraleidžia pro akis. Tokie autoriai ne tik greit atranda savo kūrybą visokiuose šaltiniuose, tačiau ir be jokių apsaugų. Beje – dažnai DRM apsaugotus kūrinius legalūs jų pirkėjai vistiek parsisiunčia iš torrentų, nes tiesiog negali pasinaudoti savo legaliu pirkiniu…

Tačiau yra dar vienas dalykas… Aukščiau aprašyti sėkmės scenarijai mažai tikėtina, kad galios Lietuvoje… Pas mus ir šiaip žmonės yra pikti (delfi komentatorių yra daug), ir nevertinantys, kad kiti žmonės dirba tam, kad paleistų į pasaulį kažkokius gražius dalykus. Taip pat dauguma bando save teisint, kad piratauja, nes neturi pajamų pirkt legalų daiktą… Būtų pajamų – būtų kiti pasiteisinimai. Apie tai neišsiplėsiu…

Dar vienas patarimas iš manęs autoriams. Aišku, tai pajamų nepadidintų, bet pakeltų reitingą gerbėjų akyse… Jei žmogus perka fizinį daiktą, galėtų automatiškai nemokamai gauti ir virtualų…

Lietuva nuo pradžių FB style

Kas atsimenat, kažkada seniai esu parašęs glaustą Lietuvos istoriją internetinių komentarų pavidalu. Dabar pasistengiau, truputį atnaujinau informaciją ir padariau visą tai facebook sienos pavidalu. Jau kai kur šitas dalykas ir nuvilnijo, todėl nutariau ir pas save parodyti. Štai, kas gavosi: Read More

Kur religijos išsigimė

Nesu istorikas ar religijų žinovas, tiesiog kai kuriuos vaizdus matant, ir kai ką iš tų pačių religijų sužinant, kilo keletas minčių. Taip pat visi, kas čia užeina (google, yandex, bei kiti paieško varikliai), žino, kad esu katalikas(netgi praktikuojantis, drįsčiau teigt), ir to neslepiu. Bet tai, kad aš priklausau Bažnyčiai, nereiškia, kad negaliu matyt jos, bei kitų panašių darinių ydų bei paklydimų. Tai štai keli mano pastebėjimai dėl įvairių religijų, ką jos teigia, o kaip po to elgiasi…

Katalikybė, ir šiaip didžioji dalis krikščioniškų konfesijų.

Nors Biblijoje ir griežtai parašyta, kad negalima darytis stabų bei jų garbinti, katalikų veiksmuose galima įžvelgti būtent tai. Aš čia nekalbu apie bažnyčias ir šiaip pastatus – tai yra architektūros ir meno kūriniai, kuriais kūrėjai išreiškė savo pagarbą Dievui. Tačiau su šiaip Dievo garbinimu tai neturi nieko bendro. Didesnė problema yra kryžiai. Aš suprantu, kad tai yra simbolis, kad kiekvienas neša savo kančią, kad šito simbolio dėka mes buvom atpirkti, ir t.t. Bet bučiuoti… Dar yra visokios relikvijos, kurias duoda bučiuot, tai irgi šiek tiek creepy… Komunija, jei kam kliūna, mano manymu, yra tiesiog simbolinis veiksmas, o ne objektas. Dar mane pakankamai stipriai papiktino žymusis Castellucci spektaklio skandalas. Ir papiktino būtent jaunųjų katalikų veiksmai. Išeina, kad kažkokie veiksmai su Jėzaus veido paveikslu žeidžia jų jausmus… Pala… Čia jau stabmeldystė, kai garbinamas ne Dievas, o jo paveikslas, kuris, tarp kitko, greičiausiai yra visai kitoks, nei Jėzus buvo realybėj. Visai suprantu musulmonų draudimą piešt Mahometą(apie tai vėliau).

Nors pats Jėzaus mokymas ir skleidė meilę kitiems, tačiau po jo mirties jo pasekėjai labai daug ką iškraipė. Galiausiai pati krikščionybė gavo daug požymių to, ką Jėzus kritikavo: pinigų garbinimas, „prastesnių“ už save menkinimas, karai, ir t.t.

Šiaip tai krikščionybė nėra blogai (būtų visai blogai – manęs ten nebūtų), bet reikia sekti mokymu, o ne kai kurių atstovų veiksmais.

Islamas.

Nesu didelis Islamo žinovas, bet savo aušroje tai buvo itin tolerantiška, moksliškai pažangi religija. Dadar gi… Fundamentalistai viską gadina. Kiek mano žinios tempia, žudyt kitatikius ten nėra OK, kaip kai kas galvoja, tiesiog mirtis dėl tikėjimo yra pateisinama. Taip pat musulmonai paskutiniu metu labai stipriai kitų netoleruoja, ko nedarė savo aukso amžiuj – viduramžiais.

Dėl ko Islamas draudžia piešti pranašą Mahometą? Kad iš jo nebūtų padaromas stabas, kaip iš kokio Jėzaus krikščionybėj. Bet dabar tas draudimas toks agresyvus, kad net kitatikiams negalima vaizduoti Mahometo. Musulmonai stabu padarė patį stabo draudimą…

Pagonybė

Čia daug nesireikšiu, bet tik noriu pasakyt, kad naujieji Lietuvos pagonys tik įsivaizduoja, kad garbina tai, ką garbino mūsų protėviai. Žinoma, papročiai kažkiek atgaminti iš pasakojimų, tačiau turiu žinių, kad tie, kas bandė atkurti senųjų Lietuvos dievų panteoną, dalį pridėjo patys. Manau daugeliui žinomas Mildos atvejis… Esu kažkur skaitęs, kad dar prieš Mindaugą, ar net iki Lietuvos vardo paminėjimo, apie šiuose kraštuose gyvenančias gentis buvo rašoma, jog jų nereikia pilnai perkrikštyti – jos garbina vieną dievą. Kitaip sakant – yra įrašų, kuriame teigiama, kad senovėje lietuvių gentys išpažino monoteistinę religiją… Aišku, neguldau galvos dėl faktų teisingumo, bet vistiek esu įsitikinęs, kad dabartinė pagonybė su senuoju lietuvių tikėjimu turi mažai ką bendro…

Ateizmas

Sakote, ne religija? Taip – neturėtų būti religija, bet kuo toliau, tuo daugiau matau pas kai kuriuos ateistus religino fanatizmo apraiškų. Yra tokių ateistų, kuriems užtenka paminėti, kad eini į bažnyčią, kai iškart būsi pavadintas idiotu, praplautom smegenim ir dar kokiu pedofilų gerbintoju… Kažkaip primena tų pačių krikščionių viduramžiais agresyviai vykdytą politiką, kad jei tu nesi krikščionis – esi kažkoks menkesnis.

Taip pat esu matęs, kad ateistų pagrindinis jų principas „nebūk šiknius“. Bet kai kurie būtent taip ir elgiasi – užtenka paprieštaraut jiems dėl kažko…

Bendri požymiai

Šiaip tai pastebėjau, kad kuo daugiau kažkokiam judėjime žmonių, tuo jis labiau išsigimsta. Kol kažkurios religijos buvo tik grupelės draugų, tol viskas buvo gražu. Kuo daugiau atsiranda pasekėjų, tuo daugiau nori pritraukt. Tai kaip gravitacija – kuo didesnis objektas, tuo labiau traukia link savęs kitus. O kai pritraukia didelį kiekį žmonių, tai savaime aišku, ten bus pilna visokių idiotų, kurie ir gadins vaizdą.

Nauji metai

Jau kaip ir pavėluotai, bet pagalvojau, kad reikia gal praėjusius metu apibendrint.

2012 aš:

… vėl pakeičiau darbovietę. Tiesą sakant, mane iš buvusios, galima sakyti, perpirko. Realiai beveik nepasikeitė žmonės, su kuriais jau kurį laiką dirbau, tik oficiali darbovietė kita, ir alga kiek didesnė.

… tapau dar didesniu virtualiu ekshibicionistu. Praktiškai nė dienos neiškenčiu ko nors neparašęs į twitter’į (prie to pačio ir į facebook’ą).

… truputį pasireiškiau Piratų Partijoj. Per mažai, kad tai kur nors nuvestų. Na, bet papuoliau į nuotrauką straipsnyje 15min. Taip pat, žinoma, teko sudalyvaut ir proteste prieš ACTA, kur garbingai laikiau vieną Piratų Partijos transparanto galą.

pamačiau The Prodigy! Vienas iš gyvenimo tikslų – pasiektas 🙂

… atšvenčiau jubiliejų. Gal ir ne taip, kaip tikėjausi, bet vistiek buvo smagu – susirinko keletas draugų apsirengusių komiksų veikėjais. Turiu svajonę, kad toks dalykas išaugtų į kažką daugiau, bet tai tik svajonė – pas mus komiksų kultūros nėra.

… ir dirbau, dirbau dirbau… Net blogą apleidau, kadangi nebuvo laiko rašyti… Nors, kai lanko tik kokie 10 žmonių, iš kurių 8 – paieškos varikliai, tai nelabai ir svarbu, ar čia ką rašau, ar ne…

Laimingų 2013-ųjų visiems!

Iš kitos pusės

Ne kartą, kaip ir daugelis, esu galvojęs: „šitie tai vagys, nes iš kur tiek pinigų turi“, „šitie kažkokį konkursą laimėjo tai tikrai per kyšius ar pažįstamus“, „šitas dirba geram darbe tik dėl to, kad asmeniškai pažįsta vadovą“… Bet kažkaip paskutiniu metu keičiu nuomonę, ir nesu toks kritiškas. Nes su kai kuriom tokiom „standartinėm“ situacijom susidūriau iš kitos pusės. Pateiksiu pavyzdžių.

Situacija: Viename mieste buvo surengtas konkursas vienam statiniui(ne pastatui). Konkursą laimėjo architektai, statinys statomas. Nors ir ne visai taip, kaip norėtųsi.

Aplinkinių nuomonė: Kažkoks neaiškus, niekam nereikalingas statinys, kurį aiškiai stato siekdami pinigus praplaut. Konkursas? Yeah, right. Kokie nors turtingi tėvai savo vaikų šūdprojektį prakišo.

Realybė: Konkursą pagal visas taisykles laimėjo architektai be kyšių, ir jų tėvai tikrai nėra tie, kurie turėtų pinigų vaikams „padėt“.

Situacija: Vieną savaitgalį vienas bankas žmonėms, atlikusiems kažkokias operacijas, nuskaitė dvigubas sumas.

Aplinkinių nuomonė: Bankas kaip visada norėjo iš žmonių pinigų pavogt, bet nemokšiškai padarė, tai žmonės pastebėjo.

Realybė: Adminas, atsakingas už tas operacijas, šeštadienį buvo pagiriotas(ar šiaip ne nuotaikoj dirbt), ir vietoj to, kad įvykdytų planinę komandą vieną kartą, netyčia padarė tai du kartus.

Situacija: Piratų partijos el. pašto grupėj pasakiau, kad nebūtina steigti oficialios organizacijos, norint kažką padaryti naudingo Lietuvai. Paminėjau pavyzdžių(kaveikiavaldzia.lt, parasykjiems.lt, manoseimas.lt).

Atsakymas: Vienas žmogus iškart tėškė atgal, kad tai yra vieno judėjimo (ManoValstybė.lt) projektai. Jo žiniomis tas judėjimas ne tik kad turi formalią įstaigą, bet ir yra „stipriai institucionalizavęsis“. Ir išvis – tai yra konservatorių projektas, kaip ir Transparency International Lietuvos Skyrius.

Realybė: ManoValstybė.lt yra tiesiog google el. pašto grupė. Tai tiesiog judėjimas, kuris neturi, ir neplanuoja turėt, kažko oficialaus. Ten tiesiog susirinkę politiškai neabejingi žmonės, kurie daro tai, kas, jų manymu, gali atnešti naudos Lietuvai. Žinoma, yra keletas projektų, kurie gauna finansavimą, tačiau pinigai ateina per trečius juridiniu asmenis, kurie tiesiog samdo žmones, priklausančius tai grupei. O dėl sąsajų su konservatoriais… Jei vienas aktyviausių narių ten priklauso jauniesiems konvervatoriams, tai tikrai nereiškia, kad visa grupė yra tokie. Jei taip siet, tai Piratų Partija turėtų būt nacistinės pakraipos komunistai, nes grupėj daugiausiai besireiškiantis žmogus būtent tokias pažiūras ir reiškia.

Tai tik keletas pavyzdžių, kai pamatęs situaciją iš kitos pusės, vertini ją palankiau. Manau, kad nereikia iškart visada sakyti „visi jie vagys“ – pirma susipažint su situacija reiktų kiek įmanoma detaliau, o tik paskui kritikuot.

Vėlinės

Kadangi šiandien Vėlinės, tai nors ir truputį pavėluotai, bet ir aš savo trumpą nuomonę apie Helovyną pasakysiu. Nepretenduoju į gilią analizę. Iš savo turimų žinių rėšiu.

Aš nesakau, kad nemėgstu Helovyno. Gal ir nieko yra eilinė proga pabaliavot, karnavalą suorganizuot. Tačiau šita šventė yra nesuderinama su po jos sekančiomis lietuviškomis Vėlinėmis. Kodėl? Dėl požiūrio į mirusiuosius. Aš nekalbu apie cinišką dabartinį požiūrį, kur į mirusius žiūrima vos ne kaip į rastus, kuriuos, pasistengus, gal net kurui galima būtų naudoti. Kalba eina apie senovės žmonių požiūrį į mirusius bei jų sielas.

Abi šios šventės – pagoniškos kilmės. Tik krikščionybė įterpė šitoj vietoj Visus Šventuosius. Štai čia panašumas ir baigiasi. Helovyno persirenginėjimų esmė – nubaidyti dvasias. Vėlinių gi – pagerbti mirusiuosius, jų vėles, jas parsivesti namo, esant galimybei.

Taigi, kas senovės keltams buvo priešai ir baimės šaltinis, lietuviams buvo, galima sakyti, draugai.

Todėl ir sakau, kad jei jau švęsti šias šventes pagal tikrąsias tradicijas, jos visiškai nesuderinamos. Negali vieną dieną baidyti dvasių persirengęs vampyru, o kitą – kviesti jas, padėjęs tuščią lėkštę ant stalo.

Aišku, šiais laikais Helovynas yra tiesiog dar viena proga prisigert, pabaliavot, o Vėlinės – nuvažiuot pas gimines kažkur, pavalgyt…

Rinkimai 2012

Visi politikuoja, tai ir aš prie visų…

Pirmiausia, ką noriu pasakyt – balsuot šįmet eit REIKIA. Nes kažkaip baisu pamačius, kokie kandidatai į Seimą nori. Jei per praeitus rinkimus šou verslo žmonės sulindo, šiemet ten bando patekt tiesiog labai pikti ir ne visada galva galvojantys žmonės…

Tačiau už ką gi balsuoti? Visi žino faktą, kad VISI politikai eina tik vogti, darytis visokios naudos tik sau ir kaip įmanoma kenkti sąžiningiems Lietuvos piliečiams. Tai kodėl išvis balsuoti? Aš visada sakau, kad jei nebalsuoji, neturi teisės paskui kritikuoti valdžios veiksmus. Tau nebuvo svarbu, kas valdys, tai neturi būti svarbu ir kaip valdo tie, kurių nerinkai.

Problema pas mus yra, kad labai daug partijų – 18. Čia tik tos, kurios sąrašais eina. O keik dar tik vienmandatėse… Vien liberalų gal 3 variantai. „Kairiųjų“ irgi keli variantai… Taigi, eliminavimo būdu pabandysiu išsiaiškint, kas verti balsų, kas ne.

Pirmiausia reikia atmest visokius smulkius radikalus: Jaunoji Lietuva, Socialistinis liaudies frontas, Nacionalinis susivienijimas už Lietuvą Lietuvoje…

Lieka 15.

Taip pat atmetam šiaip neaiškias smulkmes: Emigrantų partija, Lietuvos žmonių partija, Krikščionių partija, Respublikonų partija, Demokratinė darbo ir vienybės partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jau tik pusė (9) beliko. Vistiek nemažai. Bet šitoj pusėj jau atsiranda tie, kurie lyg ir geriau žinomi. Ar tai seniau maišosi politinėj arenoj, ar turi kokį ryškesnį vadą…

„Sąjunga TAIP“. A. Zuoko įkurta partija, nes jam nepatiko pas liberalcentristus. Žinoma, Zuokas yra ryški asmenybė. Daug reiškiasi, daro, traiško… Vagia irgi nemažai… Bet kiek aš suprantu, Zuokas Lietuvos valdyt nenori – jam Vilniaus užtenka. Didesniais mastais kažką pasiimt konkurencija per didelė.  ir šiaip – nelabai šitam judėjimui simpatizuoju. Atmetam. Liko 8.

Aš, žinoma, esu už tai, kad su lenkais beigi kitais visokiais kaimynais santykiai būtų geresni. Bet Tomaševskio su chebra matyt valdžioj nenoriu… Gal juos net prie radikalų reikėjo priskirt? Lenkų rinkimų akcija irgi atpuola. Liko 7.

Tvarka ir teisingumas… Paksas, Gražulis… Jų reklamose politikai vaizduojami kaip vagys, nusikaltėliai ir t.t. Em… Tai jei politika jiems atrodo toks nusikalstamas dalykas, tai ar nereiškia, kad patys nežada ten daryt švarių reikalų? Komentarų dar reikia? Liko 6.

Drąsos kelias, liaudyje dar žinomi kaip violetinė armija… Žmonės, siekantys „teisingumo“. Bet daugiau kažin, ar kur besigaudantys. Ir šiaip – moteris, manipuliuodama įvykiu, darosi sau politinę karjerą… Tai mažų mažiausiai negražu. Juos šiaip irgi galima prie radikalų priskirt, nes už nepatogius žodžius net ir savus linkę primušt… Bet norėjosi atskirai paminėt, nes pagal apklausas baisu, kad ši partija gali gauti nemažai mandatų… Beveik galima sakyti, meldžiuosi, kad taip nenutiktų. Liko 5.

Darbo partija. Viktoras žada atėjęs minimalią algą padidinti iki 1509 Lt. Darbdaviai, sukluskit! Didesnis minimumas reiškia didesni mokesčiai valstybei nuo darbuotojų. Nebent DP (ar tik man vienam kyla asociacijų su porno?) nuims visus mokesčius. Bet nemokėt mokesčių valstybei nėra panacėja. Juk yra dalykų, kurių privatus verslas niekada nedarys, nerems, ir tam reikia valstybinių lėšų. Pvz. įvairūs kultūriniai renginiai bei kiti valstybės išlaikomi naudingi aparatai. Nėra mokesčių – nėra lėšų tokiems dalykams. Eilinis bullshit’as. Išbraukiam. Lieka 4.

Socdemai. Šiaip jie gal ir rimta chebra, gal ir turi patirties. Ir šiaip save laikyčiau kairesnių pažiūrų. Tačiau Lietuvos socdemai yra tiek kairėj, kad gal net konservatoriai už juos kairiau. Ir be to – dažniausiai atėje prie valdžios socdemai dažniausiai nieko nedaro, tik džiaugiasi, kaip gerai tvarkosi. Ir prieš paskutinius rinkimus juk socdemai garsiai aiškino, kad Lietuvai viskas bus gerai – krizės praktiškai nepajausim. Nepajautėm, blyn… Ir tai nesusiję su Kubilium – pasaulinės tendencijos. Galėjom turėt rezervą, kaip kokie estai – galėjom juoktis krizei į veidą. Bet 8 metus valdžios sėdėję seimųnai rūpinosi kitais reikalais… Nafig juos. 3 liko.

Liberalcentristai. Nieko prieš juos neturiu, bet su jais susijungė Valinskas su chebra… Na, tai nėra priežastis atmest.

Taigi, realiai lieka pora partijų, iš kurių galima rinktis: liberalai ir konservatoriai. Kaip suprantu, internetai jau turi savo kandidatą – Skirmantą Tumelį. O jis, kaip žinia, priklauso liberalų sąrašui. Jei jam nepasiseks patekti į seimą vienmandatėje savo apygardoje (atsiprašau, nežinau, kur jis kandidatuoja), tai pagal sąrašus, nereitinguojant šansų tikrai mažai. Jei jau balsuot už liberalus, reikia naudotis reitingavimu…

Čia nepasakysiu, už ką pats balsuosiu, nes dar negaliu apsispręst, ar už konservatorius, ar už liberalus. Abiejų programos turi dalykų, kurie man ne itin patinka, bet ir kas patinka. Taip pat jie dabar valdžioje, ir tvarkosi palyginus neblogai. Nors pikti liežuviai plaka kad jie yra patys blogiausi, kažkodėl nemaža dalis tinklaraštininkų (kad ir Kleckas), aiškina, kad nėra taip blogai, kaip atrodo. Priešingai – netgi visai gerai. O blogeriais aš pasitikiu labiau, nei tiesiog žiniasklaida… Norėtųsi, kad tokia valdžios politika nesikeistų radikaliai. Norėtųsi tęstinumo, nes dar iš šūdo galutinai neišlipom, o jei bus pradėtos didinti minimalios algos ir vykdomi kiti panašūs pažadai, tėkšimės į dar didesnį šūdą veidu be dujokaukės. Beje – ar man teisingai atrodo, bet ši vyriausybė buvo vienintelė, kuri beveik be žmonių pokyčių išdirbo visą kadenciją? Na, pasikeitė pora ministrų, ir viskas…

Dar vienas dalykas, dėl kurio reiks pasisakyti šįkart – dėl atominės elektrinės. Ir vienos ir kitos pusės agitatoriai turi argumentų, bet daugiau pila srutas vieni ant kitų, o ne argumentuotai šneka. Aš manau, kad vėlgi paskaitęs blogerius balsuosiu arba už, arba sugadinsiu biuletenį. Argumentai prieš yra labiau lozungų lygio, o argumentai už – dažniau skaičiais remiasi…

Naujas žaislas

Pagaliau turiu savo asmeninį laptopą. Iki šiol savo nešiojamojo neturėjau, tai dėl to ir džiaugiuosi. Atrodytų, kas čia ypatingo – tiesiog nešiojamas kompas. Tik vat iškart kuo galiu pasigirt – Lietuvoj tokį gaut vargu ar pavyks. Jei konkrečiai, tai kalba eina apie System76 Lemur Ultra. Kodėl buvau toks mandras, ir panorau būtent tokio? Nes norėjau gero kompiuterio, kuriame be problemų suktųsi mano mėgiama OS – Ubuntu. Vat ir turiu dabar 🙂

Tiesą sakant, aš būčiau pirkęs ir kokį paprastesnį (pvz. DELL ar ASUS), bet draugas važiavo į JAV porai savaičių, tai nutariau pasinaudot proga(po to išaiškėjo, kad ne aš vienas), ir paprašiau man parvežt šį žaisliuką. Vat čia ir buvo šiokių tokių nuotykių…

Buvo su draugu sutarta, kad aš prekę užsakysiu pats, nurodęs adresą, kuriuo reikai pristatyti. Aišku, adresą, ir patvirtinimą, kad galiu tai daryti, gavau jau tik iš JAV. Nelabai daug laukęs, užsisakiau. Ėmiau beveik viską, kaip buvo „by default“, tik RAM paėmiau 8 GB vietoj 4. Taip pat kadangi buvo akcija, tai vietoje paprasto 500 GB kietojo disko, turėjau galimybę nemokamai pasirinkti arba 750 GB, arba 500 GB + 4GB SSD Hybrid. Antras variantas man patiko labiau, todėl ir užsisakiau. Nesirinkau nei geresnio procesoriaus, nei nei WiFi modulio, nei jokių papildomų priedų. Viskas kainuoja… Iš pat pradžių nenorėjo priimt užsakymo, kadangi adresas, kur siųsti siuntinį, ir „billing address“, nesutapo. Buvo prašymas nueiti pas kortelės išdavėją, pridėti tą nurodytą adresą prie alternatyvių, paskambinti jiems… Arba nufotografuoti kreditinę kortelę, ir saugiu ryšiu nuotrauką nusiųsti jiems. Ką aš ir padariau. Nuo tada prasidėjo mano kompiuterio „surinkimas“. Kažkodėl galvojau, kad jie ten turi tų kompiuterių ir siuntinėja. Pasirodo, gavę užsakymą surenka, ir tik tada siunčia. Kai keletą dienų statusas nepasikeitė, šiek tiek sunerimau – ar spės jie pristatyt, iki draugui išskrendant? Rugsėjo 11 (antradienį) jis jau turėjo išskrist. Likus mažiau nei savaitei, susirūpinau, paklausiau mane aptarnaujančios vadybininkės – ar spės. Nurodžiau, kada paskutinė data, ir t.t. Patikino, kad penktadienį turėtų jau išsiųsti, bet pasiūlė pasirinkt kitą pristatymo būdą – kad pristatytų sekančią dieną, o ne per keletą dienų. Nutariau, kad primokėt ~100 Lt bus pigiau, nei kad paskui bandyt gaut siuntinį iš JAV, išmuitint, ir t.t. Kaip ji pati teigė, kiek gali, skubina šitą reikalą. Ką tikrai galiu pagirt, tai bendravimą su klientais. Šeštadienį patikrinau – statusas nebuvo pakitęs. Jau supanikavau, kad jei pirmadienį išsiųs, tai ar spės iki draugui išvykstant. Tačiau vakarop gavau SMS, kad yra siuntinys. O pirmadienį statusas pasikeitė į „pilnai pristatytas“. Teliko laukti…

Beveik vidurnaktį lėkiau pasitikti parskridusių draugų, ir palengvinti jų bagažo beveik 2 kg. Kadangi buvo kažkur užkištas, pakrovėjo negavau. Iki šiol jo neatsiėmiau, nes pažadėjau atvykt su pyragais… Tačiau man pasisekė – namuose mėtėsi senutėlis ASUS, o jo pakrovėjo ir kištukas, ir voltai bei amperai atitiko.

Dabar apie patį kompiuterį…

Technines charakteristikas galima rasti anksčiau minėtame puslapyje, bet pagrindines galiu paminėt dar kartą: Intel Core i5, 8 Gb DDR3 RAM, 500 GB 7200rpm SATA Hybrid Hard Drive with 4 GB SSD, Intel HD Graphics 4000. Išmatavimai: 34 cm x 23.5 cm x 2.4 cm ~ 3.2 cm, 2.04 kg. Yra viena USB 2.0, dvi USB 3.0, HDMI, VGA(?), Ethernet ir audio jungtys, atminties kortelių skaitytuvas, 1.3 MP web kamera. WiFi, Bluetooth – čia jau pagal nutylėjimą.

Nėra jis pats ploniausias ar lengviausias, bet rankose laikyti visai patogu. Kas truputį nuvylė, tai nuotraukose korpusas atrodo kaip aliuminis, tačiau iš tiesų tai yra plastmasė. Bet normali plastmasė – nesijaučia kad kažkokia pigiena. Gražiai integruotas touchpad’as – iš korpuso išsiskiria nebent tuo, kad mygtukai toj vietoj yra, tačiau reljefiškai viskas ten lygu. Taip pat džiugina, kad ten veikia scroll’as – dviem pirštais naudojantis. Įjungimo mygtukas iš pradžių nesureagavo – pasirodo, reikėjo normaliai paspaust, o ne tik paliest. Kiek laiko akumuliatorius – nežinau. Dar nebandžiau dirbt nuo pilno pakvorimo iki išsikrovimo. Bet kokias 3 val, panašu, atlaiko. Tiesiog sunku pasitikėt Ubuntu akumuliatoriaus rodikliais – tai rodo, kad liko valanda, perkrovus, arba šiaip po kurio laiko – kad 1.5, arba 30 min…

Ubuntu šiame kompiuteryje užsikrauna tikrai greitai. Turiu darbe kompiuterį, kuris kaip ir geresnis(i7 procesorius), bet OS ten kraunasi žymiai ilgiau. Įtariu, kad tai arba dėl to, kad naujas kompiuteris, arba dėl hibridinio disko. Tikiuosi, kad antras variantas – tada ilgiau išliks greitas 🙂

Dar kalbant apie programinę įrangą. Kompuiteris buvo „preinstalled“. Tik įjungus reikėjo įvest vartotojo vardą, slaptažodį ir t.t. Tada baigėsi diegimas. Pasinaudojus keletą dienų buvo porą kartų pakibęs. Bet pašalinau vieną ppa, kurį buvau pats prisidėjęs, ir dabar viskas kaip ir tvarkoj.

Kol kas išvada – nesigailiu sumokėjęs virš 2000 Lt. Gavau gerą daiktą, kuriuos vis dar džiaugiuosi. O šiaip įdomu – ar dar kas Lietuvoj turi kokį system76 kompiuterį?