Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Katyčių maišto atgarsiai

Aš, kaip visada, pavėluotai – darbas, darbas, darbas… Bet tema tokia, kur norisi pasisakyt.

Kodėl parašiau „katyčių maišto“? Nes „pussy“ reiškia ne vien tik atitinkamą moters kūno vietą (o aš padorus žmogus ir visokių nepadorių organų minėti nenoriu 😀 ) Kas dar nesuprato – aš čia šiek tiek apie „Pussy Riot“ skandalą…

Prisipažinsiu – per daug nesidomėjau bei nesigilinau į situaciją. Tačiau esmė, kaip suprantu, yra tokia, kad panos pankės cerkvėj mišių metu surengė „pasirodymą“ su daina prieš Putiną. Ir tai nebuvo jų pirmas pasirodymas – dar kažką yra padariusios prie Kremliaus, jei neklystu. Kelios jų buvo sugautos, nuteistos ir pasodintos porai metų.

Ne tiek yra svarbus pats įvykis, kiek visuomenės reakcija į jį. Rusijos žvaigždės ir valdžios atstovai smerkia šį poelgį, beveik visi vakarai giria. Tik man kažkai patrodo, ne ten žmonės žiūri…

Kas piktinasi „Pussy Riot“ elgesiu, teigia, kad jos įžeidė tikinčiuosius, ir tai yra labai blogai. Palaikytojai irgi teigia, kad tikintieji buvo įžeisti, tačiau tai yra gerai. Ir po pasaulį nuvilnijo visokių veiksmų, niekinančių krikščionybės ženklus: kryžių pjaustymas, vandalizmo aktai bažnyčiose, ir panašiai… Štai čia, manau, daugelis visiškai klaidingai suprato „Pussy Riot“ žinutę. Nemanau, kad jų aktas buvo taikytas prieš pačią krikščionybę – teisme jos atsiprašė tikinčiųjų. Jos protestavo prieš tai, kad stačiatikių Bažnyčia Rusijoje, o tiksliau jos vadovas, dirba ranka rankon su žmogaus ir minties laisves varžančiu Putino režimu. Spėju, tai turėjo būti žinutė tikintiesiems, kad ne tiek jų tikėjimas, kiek vadovybė yra netikusi.

Teismo nuosprendis kažkaip visai ne į temą – 2 metai už „tikinčiųjų įžeidimą“. Šalyje, kuri beveik visą praeitą amžių diegė ateizmą, dabar ginami tikintieji? Baikit juokus! Čia jau akivaizdu, kad yra akivaizdus politinis susidorojimas. Manau, vakarų žymūs asmenys tai supranta. Ir palaikė pankes būtent dėl to, kad kalba eina apie žodžio laisvę, o ne apie krikščionybės niekinimą.

Pažįstamas rusas pasakojo, kad po prezidento rinkimų buvo pavojinga rodytis gatvėse, nes jei policijai pasirodys, kad esi panašus į opozicijos palaikytoją, tave tiesiog suims ir išveš. Šiaip tai kartais stebiuosi Rusijos valdininkų pareiškimais. Kažkada pateikė savo nuomonę apie žmogaus teises ir kitus dalykus. Tai praktiškai visoms šalims kliuvo už [mogaus teisių nepaisymus. Keista tai girdėti iš valstybės, kuri pagal žmogaus teises lygiuojasi į Kiniją ar Š. Korėją. Taip pat „pribaltai“ neretai kaltinami nacizmu, fašizmu, rasizmu ir kitais dalykais. Tuo tarpu pas juos pačius gėjai atvirai vadinami pyderais, juodaodžiai – beždžionėmis. Ir, kaip suprantu, tai nieko tokio.

Taigi, apibendrindamas noriu dar kartą pasakyti, kad manau, jog „Pussy Riot“ pasirodymas cerkvėje buvo prieš Putiną ir jo režimą. O kodėl dabar jų palaikytojai pjausto kryžius bei išsidirbinėja bažnyčiose? Man didelis klausimas.

P.S. Dar dėl „Femen“. Ar man vienam atrodo, kad joms tiesiog knieti savo papus parodyt? Yra proga, ar nėra – vis jos visur lenda su savo kažkokiais šūkiais, ir, kas svarbiausia, plikais papais…

Prisiminiau komiksus

Kodėl gi juos prisiminiau? Ko gero dėl vieno idioto, kuris sugadino daugeliui žmonių „Dark Knight Rises“ premjerą. O ir šiaip – šia tema seniai rašiau. Galvojau, kad apie komiksus rašysiu atskiram bloge, bet man vienam nepavyko jo palaikyt…

Kaip jau minėjau, minčių apie komiksus bei jų kultūrą sukėlė tas idiotas, pasireiškęs per naujausios filmo apie Betmeną premjerą. Taip pat neseniai praūžusi San Diego Comic-Con International konferencija. Tiksliau ne būtent šie įvykiai, o komentarai apie juos.

Savaime aišku, lietuvių komentatoriai, po straipsniais apie žudynes Denveryje, aiškino, kad amerikiečiai yra dundukai, nes žiūri tokius filmus, ir tai jiems daro tokią įtaką. Kai kurie buvo labai intelektualūs ir prisipažino, kad tą filmą apie Betmeną žiūrėjo prieš 20 metų, ir jis buvo labai lievas… Savaime aišku, visi mėtėsi frazėmis, kad visi tie komiksiniai filmai yra vaikiški, o normalūs suaugę žmonės žiūrėt turėtų tik normalų europietišką kiną. Beje, kiek esu matęs to „intelektualiojo“ kino, tai žiaurumų ten ne ka mažiau, nei tuose „idiotams skirtuose“.

Bet ne visai apie kiną aš čia. Apie pačius komiksus, jų kultūrą ir įtaką. Dėl viso pikto patikslinsiu, kad kalba eina apie tuos „main stream“ superherojiškus komiksus, o ne apie kokius nors realistinius su gilia idėja…

Komiksai pas mus kaltinami, kad propaguoja smurtą, klaidingą supratimą apie pasaulį ir kitais panašiais dalykais. Visi kažkodėl prisimena „anuos laikus“, kai smurto ir kitų nesąmonių tiek nebuvo skleidžiama. Hm… Ar tikrai taip? Prisiminkim gražias lietuvių liaudies pasakas. Eglė žalčių karalienė – akivaizdi aliuzija į zoofiliją, taip pat broliai, gindami sesers garbę, jos vyrą užkapoja dalgiais. Kitas pavyzdys – neatsimenu pasakos pavadinimo, bet prisimenu, kad pabaiga buvo su ištaškytais raganos smegenimis (dėl to sniegas žiemą blizga). Pasaka apie Sigutę – pamotė vis tik užmuša pagrindinę veikėją. Dar prisiminiau vienos pasakos pirmus sakinius. Ten buvo maždaug taip: „Merga išėjo į mišką. Ten ją pasigavo meškinas. Po metų tai mergai gimė gauruotas sūnus.“ Aišku, po to tas gauruotas Jonas tapo didvyriu, bet vėlgi – akivaizdi zoofilija. O jau ką kalbėt apie visus riterius, kapojančius drakonams bei milžinams galvas vieną po kitos… Man kažkodėl ten smurto ir kitokių blogybių atrodo ne ką mažiau, nei tuose „bloguosiuose“ komiksuose. Na, pasakose vaizduotei palikta daugiau vietos. Beje – kai kas ir Bibliją laiko gerumo pavyzdžiu. Jiems pirma reiktų ją perskaityt nuo pradžių. Ten irgi „malonių skrandžiui“ vaizdelių yra 🙂

Kas komiksuose gal kiek kitaip, tai kad blogieji veikėjai neretai pristatomi pakankamai patraukliai. Bet juk ir realiam gyvenime patys blogiausi žmonės neretai turi itin daug draugų bei sekėjų.

Prisimenant tą idiotą, kuris šaudė per filmą, tai savaime kyla klausimas, kodėl komiksų prisiskaitę žmonės nori smurtauti? Manau, tokie žmonės ir pasakų prisiskaitę eitų raganų medžioti. Problema yra visuomenės cinizmas, kai kraujo klanai ekrane sukelia nebe pasibaisėjimą, bet mintis apie kečupą. Ir kai didesnė vertybė yra ne kažkuo nusipelnyt visuomenei, bet tiesiog išgarsėt, tai jau yra tikrai nebe komiksų kaltė.

Dar kažkiek apie pačius komiksų gerbėjus. Dažnai galvojama, kad tai yra moksliukai, nevykėliai ir „noliferiai“. Pažiūrėjus į nuotraukas iš minėtos Comic-Con konferencijos, atrodo kiek kitaip. Merginos ten visai ne kokios storulės paauglės, o tikros gražuolės ir kartais apsirengia labai tiksliai pagal savo pasirinktas veikėjas. Vyrai irgi dažnai yra suaugę ir rimtai atrodantys vyrai. Išvada – būti komiksų gerbėju yra rimtas hobis, kuriam reikai skirti laiko ir pinigų. Norint skirti pinigų, reikia gero darbo. Taigi, kur nors delfi komentaruose aiškinantys, kad komiksų gerbėjai yra nevykėliai, tegu pirma pažiūri į pasaulį, o tik po to skelbiasi, viską apie jį žinantys ir suprantantys.

Ir pabaigai – svajonės. Norėtųsi ir Lietuvoj kažkiek tokios komiksų kultūros išpopuliarėjimo, minimalios, bet bent kažkokios konferencijos apie komiksus, filmus, žaidimus… Aišku rinka ir publika pas mus ne tokia… Bet pradžią, galima sakyt, jau padariau – per mano 30-ąjį gimtadienį svečiai buvo apsirengę įvairiais veikėjais, ir buvo pasiruošę apie juos papasakoti…

Kodėl manęs greičiausiai nebus Piratų Partijoj…

… jei tokia įsisteigs kada nors pagaliau?

Nes, mano galva, nesu pakankamai radikalus. Kiek paskaitau diskusijas el. pašto grupėje, facebook’e, komentaruose naujienų portaluose, tai dauguma piratų vis tik laikosi tos nuomonės, kad autoriai iš tiesų yra veltėdžiai, gauna milijonus už nieko neveikimą, todėl jei nieko jiems nemokėsi, jie nenukentės, o tie, kurie nesugeba gaut milijonų, yra nieko verti.

Ir kadangi Piratų Partija skelbiasi esanti atvira ir itin demokratiška, bendrą kryptį sudaryt turi ne pavieniai asmenys, bet dauguma. O kadangi dauguma yra tokių, kaip aukščiau minėjau, kryptis daugiau mažiau aiški… Šiaip dabar, kol ten tik ~10 žmonių, yra tokių, kurie siūlo ne daryt viską nemokamai, bet ieškoti kompromisų, diskutuoti su autoriais. Aišku, atsiranda tokių kaip Originalas, siūlančių, jų galva, genialų sprendimą – tegu autoriai patys susiranda naujų būdų kaip platinti savo krybą, o prie vartotojų tegu nelenda. Ir visiškai nekreipia dėmesio, kad skirtingiems autoriams reiktų taikyti skirtingus modelius. Kas tinka pop muzikantams, nelabai tinka akademinės muzikos kompozitoriams, ir visiškai netinka rašytojams. Išvis – dar retas kuris supranta, kad kompozitorius, prodiuseris, muzikantas – skirtingi asmenys. Taip pat žmonės, siūlantys autoriams patiems ieškoti sprendimų, kažkodėl pamiršta, kad tokie sprendimai reikalauja techninių žinių, o muzikantai, rašytojai, dailininkai apie tokius dalykus nė bum bum. O programuotojai irgi autoriai, imantys už savo darbą pinigus. Taigi, jei kultūros veikėjai negaus pinigų, jie neužsakys paslaugų iš techninių sričių darbuotojų, ir užburtas ratas toliau suksis…

Taip pat, nors ir užsienio šalių piratų partijos deklaruoja, kad yra prieš monopolijas bei už atviras technologijas, kai kurie mūsų aktyvistai reikalauja „pamiršti visokius atvirus fufelius“, o svarbiausia, kad paprasti vartotojai neturėtų mokėti už nieką asmeniniam naudojimui. Dar susidaro įspūdis, kad kai kurie ten yra tam, kad savo verslui galėtų sudaryti geresnes sąlygas.

Pas mane pozicija kitokia – atviros technologijos ir kultūra yra gėris. Ir iš to autoriai gali uždirbti. Galima panaudoti tuos pačius torentų puslapius, ir jei jie gauna pelną, LATGA-A visai galėtų sudaryti su jais sutartis ir pasiimti kažkokią dalį. Žinoma, sumos turi būti proto ribose. Taip pat yra visokie transliuojantys puslapiai (Grooveshark, Spotify), kurie irgi galėtų prisidėti prie autorių pajamų, jei tik mūsų autorių gynėjai nebūtų tokie kietakakčiai. Ir šiaip – autoriai, šiltai bendraujantys su savo gerbėjais, net ir tais, kurie piratauja jų kūrinius, pelno daugiau pagarbos, nei tie, kurie tik grąsina. Tačiau išsakęs savo tokią nuomonę(ne vien aš), esu gavęs pastabų, kad ginu autorius, o tai būnant piratu yra labai blogai.

Taigi, kol kas manau, kad Piratų Partiją aš gal ir padėsiu įkurti, tačiau ar ten būsiu, jei politika bus tokia, kuri man nepatinka, tikrai abejoju…

Skaitmena – ne pakaitalas

Nelabai seniai, eilinį kartą kalbantis piratavimo temomis, išgirdau teiginių, kad skaitmeniniai failai yra geriau, nei fizinės laikmenos, filmai ar koncertai…

Pagrindinis argumentas – skaitmeniniai failai yra patogiau, ir tik nesusipratėliai gali pirkti vinilines plokšteles ar CD. Mano teiginys, kad vinilinės plokštelės garsas yra kitoks, nei sklindantis per kompiuterio kolonėles, buvo nesuprantamas. O mintis, kad yra tokia žmonių rūšis – kolekcininkai, kuriems yra malonu turėti fizinį daiktą, išvis buvo palaikyta kažkokia erezija.

Užėjus kalbai apie gyvus muzikantų pasirodymus, mane beveik nuginklavo argumentas, jog į koncertus galima eit nebent tik norint paremti mėgstamą atlikėją – garso kokybė ten vistiek prastesnė, nei FLAC’uose. Juk tai, kas įrašyta studijoje, būna žymiai kokybiškiau – suvesti takeliai, sureguliuota viskas. Taigi – švariau ir tvarkingiau. O koncertuose tik daugiau garso, plerpėjimo, efektų.

Ir štai man kilo mintis – gal aš nenormalus kažkoks? Man koncertas yra žymiai kitas potyris, nei tiesiog klausytis per ausines. Bet tada nutariau, kad ne aš išprotėjęs(na, gal kažkiek), bet žmonės, taip teigiantys, tiesiog nėra buvę gerame koncerte. O „geras koncertas“ yra ne tas, kuriame būtinai garsas kokybiškas(tai, žinoma, irgi pakankamai svarbu, bet Lietuvoj kažkodėl visur plerpia…). Tai yra žymiai daugiau – mėgiamos grupės ar atlikėjo energija, kuri užveda visą tą minią, ir tu su ja susilieji nė pats to nenorėdamas, pradedi kartu rėkti, šokti… Aišku, tokia patirtis atsiranda ten, kur būna daug žmonių, didelis plotas. Jei lankytis tik kameriniuose bardų pagrojimuose, šito dalyko nepajausi. Tačiau ten yra kitkas – beveik tiesioginis bendravimas su atlikėju, vos ne palaikant akių kontaktą.

O jei dar kas truputį nusigroja ar nusidainuoja – tai yra savotiškai malonu, ir prideda dar daugiau žavesio. Kaip ir vinilinių plokštelių traškėjimas – analoginis garsas turi to nenusakomumo tikimybę. Ir tai yra neapsakomai malonu… Prisimenu Jean Michel Jarre koncertą prieš keletą metų – grojama buvo analoginiais beveik senoviniais instrumentais. Kažkas kažkur traškėjo, kažkokie trikdžiai nuolat girdėjosi. Bet tai buvo taip super, kad nenorėčiau to iškeisti į jokį „sulaižytą“ garsą…

Taigi, iš tiesų tai man gaila žmonių, kuriems gyvas pasirodymas yra visada blogiau nei įrašas, o muzika vertinama pagal pasiekiamumo patogumą. Žinoma, kartais būna tokių atvejų, kai koncertas būna tikrai prastas, ir išeini nusivylęs, tačiau reiktų rinktis, kur eini 🙂

Kas gi yra plagiatas?

Senokai jau čia rašiau – užsidirbau šiek tiek. Spėju, net paieškos robotai mane pamiršt spėjo 🙂

Kadangi visi žino, jog priklausau lietušivkiesiems piratams, tai kartas nuo karto mėgstu pasisakyti visom šiom temom. Taip pat ne per daug seniai buvau konferencijoje apie piratavimą ir panašius dalykus. Kol kas kaip klausytojas – gal kada ir iki pranešėjo užaugsiu 🙂 Ten vienas iš pranešėjų išsireiškė, kad nereikia vogti, o reikia būti originaliems ir kurti naujus dalykus, nekopijuojant kitų. Taip pat anksčiau, vykstant nacionalinei atrankai į Euroviziją, kažkas facebook’e mestelėjo, kad lietuvių kūrėjai negali kurti originalių kūrinių, o moka tik plagijuoti. Kas keisčiausia, kaip geros kūrybos pavysdį tas žmogus pateikė lietuvio Golden Parazyth dainą… Ir vis mąstau dabar, kas gi šiais laikais gali būti vadinama plagiatu?

Mano senamadišku įsitikinimu, plagiatas tai yra kūrinio autorystės pasisavinimas. Jei aš paimčiau kokio nors Rokiškio rašliavą, pakeisčiau visus žodžius, kurie nors kaip nurodo, kas yra tikrasis autorius, įdėčiau pas save ir aiškinčiau, kad tai mano darbas, tai tikrai plagijavimas. Jei ten pakeisčiau dar keletą sakinių, bet daugiau nei pusė dalis vistiek liktų kaip buvusi, tai irgi galima laikyt plagiatu…

Su muzika irgi panašiai – kelių akordų, ar žodžių pakeitimas dar nepadaro dainos originalia – tai vis dar plagiatas.

Bet kai žmonės, išgirdę kokiame nors kūrinyje melodiją, kurios keli akordai panašūs į kažkur jau girdėtą, ima šaukti, kad tai kuo tikriausias plagiatas, man nusvyra rankos… Šiais laikais praktiškai nebeįmanoma sukurti melodijos, kuri nebūtų panaši į kažką jau egzistuojančio. Visur galima rasti panašių natų. Ir muzikantai nesigina, kad jie yra įtakoti vienų ar kitų. Norint, kad kompozitorius sukurtų visiškai originalų kūrinį, jis turėtų nuo pat gimimo negirdėti jokios muzikos, nes juk gali vienokius ar kitokius sąskambius panaudoti savo kūryboje. Tačiau ir tada nėra garantijos, kad jam į galvą neateis jau kažkoks egzistuojantis skambėjimas. Ir, savaime aišku, mažai tikėtina, kad žmogus, niekada negirdėjęs muzikos, taps kompozitoriumi…

Tačiau vistiek pilna žmonių, kurie mano aukščiau išsakytoms mintims nesutiks. Keista, tačiau iš savo žmonos muzikologės tokių dalykų negirdžiu. Taip dažniau kalba tie, kurie muzikoje gaudosi LABAI daug, nes klauso radijo. Jei jau kabintis prie panašių nuotaikų, trijų panašiai sustatytų natų, tai reikia kabinėtis ir prie semplų. Jei kas nežinojot, tai visas Jungle stilius (kaip ir Drum’n’bass) paremtas VIENU pragrojimu (Amen break). Ir kitur šokių muzikoje (ir ne tik) tokie dalykai yra praktikuojami. Pavyzdžiui, Afrika Bambaataa hitas Planet Rock, skaitomas vienu įtakingiausių šokių muzikos kūrinių, tačiau jame irgi buvo nusempluoti Kraftwerk. Jei jau kabinėtis, tai galima ir prie atlikėjų, šaukiančių „kur jūsų rankos?“ Nežinau, kas pirmas tai padarė, bet jis galėtų labai daug pinigo per teismus susikrauti…

Taigi, mano manymu, norint tapti plagiatu, kūriniui reikia žymai daugiau panašumo su originalu, nei „vat šita pradžia, jei klausyt iš kito galo, skamba beveik kaip to kito pabaiga“. Nors kažkodėl nemažam „muzikos ekspertų“ kiekui tai jau atrodo kaip plagiatas.

Kažką dar lyg ir norėjau tart, bet tiek to – vakaras jau 🙂

Piratai vs. Originalas: kaip ten buvo

Tai nėra Piratų partijos oficiali pozicija – tai tik mano asmeninė nuomonė!

Vakar, rašydamas apie Piratų partiją, norėjau užsiminti, kokie ten kartais debatai vyksta. Bet paskutinių poros dienų įvykiai privertė sukurpti atskirą įrašą.

Justas Mikalauskas a.k.a. Originalas, savo piratų partijos puslapyje parašė įrašą, kokie mes esam niekšai, diktatoriai ir išvis – lygina su rusišku judėjimu „Naši“. Ir ten skiedžia dalykus, nelabai susijusius su realybe. Nuorodos į įrašą nedėsiu – nenoriu reklamuoti to puslapio. Tačiau nors ir kaip stengiuosi nesivelti į tokius dalykus, šįkart neatlaikiau, ir noriu papasakoti, kaip ten viskas buvo, ir kodėl išsiskyrė keliai…

Prasidėjo viskas dar nuo tada, kai prieš kažkurį laiką aš nesusilaikiau, ir pasiūliau piratams nutraukti veiklą, nes mes neturim nei normalaus lyderio, ir nelabai aktyvūs esam. Tai iššaukė diskusiją, buvo padarytas skelbimas, kad ieškom lyderio (tai gal buvo labiau for fun). Ir štai, prie pašto grupės prisijungė Justas M (Originalas), įsitraukė į diskusiją. Savo įraše, ir visur kur, jis skelbiasi, kad atėjo tiesiog pažiūrėti, kodėl gi piratai apmirę. Tačiau viename pirmesnių savo įrašų ten, jis jau taikosi į vadovus. Konkrečiai cituoju: „Pirmiausiai reiktų susitikti, išsirinkti vadovą. Aš siūlausi pirmu kandidatu į jo vietą.“ Ar ne per didelės ambicijos, kaip „tik pažiūrėti“ atėjusiam?

Žinoma, atėjęs jis iškart ėmėsi veiklos: nupirko papildomą domeną(pirateparty.lt), ten sugrūdo wordpress’ą ir kažką parašė apie piratų partiją, sukūrė papildomą facebook puslapį ir pradėjo ten rinkti žmones (nesvarbu, kad prieš tai jau buvo vienas su krūva like’ų). Taip pat pradėjo teigti, kad dabar esantys išversti Švedijos piratų partijos principai nėra tinkami Lietuvai (pripažįstų, reikia šiokių tokių pataisymų, bet ties tuo mes dirbam). Kažkam pasakius, kad piratai kovoja prieš monopolijas, buvo atsakyta, kad monopolijos nėra jau taip bogai. Keisčiausia, kad dabar jis teigia, kad mes nesilaikom švedų partijos principų…

Kai galiausiai įvyko pirmas gyvas susitikimas, buvo priimti kai kurie sprendimai dėl puslapio adreso(piratupartija.lt – pagrindinis), bei bendradarbiavimo su Stop-ACTA.lt. Čia ir prasidėjo…

Gal kokias tris savaites buvo kariaujama, kaip turi būti techniškai įgyvendintas adreso nukreipimas. Mes darėm standartiškai, jis aiškino, kad taip blogai. O ir padarius, kad piratupartija.lt rodytų į pirateparty.lt, vistiek ilgai teko įrodinėt, kad padarytų ir visas nuorodas pakeistų į piratupartija.lt…

Su stop-acta.lt bendradarbiavimu irgi buvo cirkas. Jis ilgai nenorėjo į puslapį įdėt jų banerių, nes, matote, stop-acta.lt nenorėjo pas save įsidėti piratų partijos banerių. Taip pat teko ilgai įrodinėt, kad šiuo momentu svarbu yra ne partija, o judėjimas prieš ACTA.

Kadangi Originalas neturėjo prieigos prie senojo PP facebook puslapio administravimo, sukūrė savo. Jo argumentas buvo: „nes senasis miręs“. o_O? Taip – buvo štilis, bet tai kam kurt naują, kai galima senąjį atgaivint? Į mūsų visų įkalbinėjimus, nedubliuoti resursų, ateidavo atsakymas „jūs mąstot kaip leidėjai – nenorit prisitaikyt prie naujovių“. Mes ne prie naujovių taikytis nenorim, mes su nesąmonėm nenorim taikstytis. Galiausiai šiaip ne taip pavyko šitą problemą išspręst. Dar gi suteikėm senojo fb puslapio administravimo teises. Ir prasidėjo… Vienas iš pirmųjų įrašų buvo nuoroda paie tai, kad piratavimas nelabai įtakoja pelnus. Viskas tvarkoj, bet komentare buvo kažkas su megztuku. Ir tai buvo skelbiama piratų partijos vardu. Žinoma, LANVA bosas nėra mūsų didelis draugas, bet viešai įžeidinėt mes tikrai nenorim. Toliau daugelis pranešimų buvo skelbiami „Piratų partija via Justas Mikalauskas“. Wait… What? Galiausiai, kai jis paskelbė savo blogo įrašą su video iš 15min, pirmas komentaras buvo maždaug „Taigi Originalas idiotas, nedarykit sau gėdos“. Po kurio laiko šito komentaro nebeliko. Aišku, aš negarantuoju, kad tas komentaras buvo pašalintas būtent jo, bet tokia išvada peršasi savaime. Tai čia MES visi prieštaraujam piratų principams(priešinimasis cenzūrai – vienas jų)?

Lygiagrečiai ėjo diskusija dėl piratų partijos puslapio. Kažkodėl pagrindiniame puslapyje puikavosi realybės neatitinkantys teiginiai (pvz., kad mes jau įsikūrę), kažkokia karikatūra, taip pat citata iš visiems gerai žinomo Rokiškio Rabinovičiaus tinklaraščio. Neįžeidžiant Rokiškio, ten tai citatai visai ne vieta. Ir nors buvo sukurtas puslapis „Misija“, kuris trumpai nusako piratų tikslus, jis nė už ką nesutiko jo padaryti pirmuoju. Nors mes ir bandėm įrodyti, kad žmonės klausia, ne kas tas yra piratavimas, bet kokie mūsų tikslai. Ir juos reikia rodyti pirmiausia. Netgi nubalsavus praktiškai visiems „už“, tai nebuvo padaryta. O jo argumentus suvedant į vieną, tai gaunasi maždaug „aš dirbu PR srityje, todėl geriau žinau, kaip reikia daryt“. Tada bent jau man viskas susidėliojo į vietą. Šio žmogaus tikslas buvo ne tiek populiarinti patį judėjimą, kiek būtent jo puslapį bei save patį. Kad žmonės kuo ilgiau sėdėtų tame puslapyje ieškodami informacijos…

Dar minėtame jo įraše aiškinama, kad „Mes“ sprendžiame, kas „mums“ priklauso, o kas – ne. Nežinau, apie kurią situaciją jis kalba, bet galimi kelia variantai. Paskutiniame gyvame susitikime tarėmės, kas gali būti „tikrais nariaia“, turinčiais balso teisę sprendžiant klausimus. Visi, išskyrus jį nubalsavo, kad balso teisę turi tie, kas ateina į gyvus susitikimus, IR/ARBA aktyviai reiškiasi pagrindiniame bendravimo kanale (šiuo metu tai google pašto grupė). Jo siūlymas buvo „tikraisiais“ laikyti tik tuos, kas ateina į gyvus susitikimus. Argumentai, kad kai kas gyvena toli, jo neįtikino. Taigi, šitoj situacijoj būtent jo iniciatyva buvo paanšesnė į tą, kuo kaltina likusius. Kita situacija, tai dėl jo paties. Tiesą sakant, mes jo nemetėm. Mes tik paskelbėm klausimą, ką daryt su žmogumi, kuris neatlieka jam patikėtų pareigų(puslapio administratoriaus) ir nevykdo bendrai nutartų sprendimų. Jis tiesiog buvo pašalintas iš fb puslapio administratorių, nes darė ne taip, kaip bendrai buvo susitarta. Čia žmogus labai supyko, ir pats pasitraukė, sakydamas maždaug „na ir gerai!“. O tada buvo visiem žinomas pranešimas, kad mes pažeidžiam jo autorines teises, paskelbdami jo darytas protesto prieš ACTA nuotraukas, kurias jis pats mums buvo leidęs skelbti…

Galbūt daugeliui kyla klausimas – kodėl mes išvis jį buvom priėmę į savo gretas? Na, perfrazuojant vieną seną filmą, tai mes nekalti, jis pats atėjo. O kadangi esam atviri, tai nefiltruojam, kas prie mūsų jungiasi. Mes netgi Simanavičių priimtumėm, jei tik jis norėtų ir nesielgtų negražiai. O taip ilgai taikstėmės, nes netikėjom visu Lietuvos internetu, sakančiu mums, kad geruoju tai nesibaigs, vylėmės, kad žmogus pasitaisys… Bet patys patyrėm, kad vis tik visas lietuviškas internetas buvo teisus…

Na, bet atsikvepiam, nebekreipiam dėmesio ir žygiuojam toliau 🙂

Tai kas ta per piratų partija?

Prieš keletą savaičių 15min paskelbė straipsnelį, kuriame buvo interviu su Piratų Partijos iniciatyvinės grupės atstovais. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Tai yra – nors ten ir buvau, kalbėjau, nė žodžio iš manęs nebuvo pacituota. Tai nieko baisaus – kažko prasmingo, matyt, nepasakiau 🙂 Nors štai vėliau įkeltame video tai pavyko įterpt keletą žodelių…

Savaime aišku, visi komentatoriai maišė mus su šūdais, vadino nevykėliais bei dar vienais, siekiančiais valstybės pinigų. Tuo tarpu pažįstami, kas dar nebuvo susidūręs su šituodalyku, klausdavo, kokie gi mūsų tikslai. Todėl noriu čia nuo savęs (ne nuo partijos) truputį papasakoti, kas ten ir kaip, paneigti (arba patvirtinti) kai kuriuos mitus.

Kokie gi tie mūsų tikslai?

Jei trumpai, tai: žmogaus teisių bei privatumo apsauga; kultūros skatinimas neskriaudžiant nei vartotojų, nei autorių; laisvos bei atviros žinios ir atvirų standartų propagavimas. Šiek tiek daugiau galima rasti piratų partijos puslapyje. Kol kas teko šiek tiek sutraukt puslapio turinį, bet tai kita istorija, ir apie ją irgi papasakosiu kitame įraše.

Teiginys: mes eiliniai juokdariai, norintys iš valstybės pasipinigaut.

Na, bent jau mes – tie, kurie dabar susirinkę, esame tikrai ne dėl asmeninės naudos. Mums iš tiesų rūpi tos problemos, apie kurias eina kalba tiksluose. Galbūt mes jauni ir durni, bet dar pilni idealizmo ir tikėjimo savo idealais. O melžt valstybę mums tikrai nerūpi.

Teiginys: mes esame nevykėliai, susibūrę tik dėl vieno tikslo.

Na, kol kas mūsų tikslų yra mažiausiai trys. Be to – kol mūsų yra tik keletas, negalime aprėpti visko. Aišku, didesnėse valstybėse tokios „vieno tikslo partijos“ labiau priimtinos, nei Lietuvoj, kur tikimasi, kad jei jau kažkas vadinasi „partija“, tai turi turėt programą apie viską. Bet realiai, pradedant nuo mūsų pagrindinių tikslų, galima išvesti ir kitus. Kol kas mes sutelkę jėgas ties kitais dalykais.

Teiginys: mes visi esam vagys ir Lietuvą paliksim be kultūros, nes nenorim, kad autoriai uždirbtų.

Ko gero, tie, kas taip teigia, neskaitė nei pačio straipsnio, nei žiūrėjo video, ir išvis – nesidomėjo piratų partijų veikla pasaulyje. Mes teigiam, kad tas neribotas siuntimasis nėra gerai, bet represijom šiais laikais daug nepasieksi. Todėl skatinam atviras technologijas, laisvas licencijas, betarpišką autorių ir vartotojų bendravimą. Mes tikim, kad autoriai šiais laikais gali puikiai išgarsėti bei užsidirbti apsieidami be didžiųjų tarpininkų.

Kol kas didžiausia problema, kodėl mes vis dar neįsisteigėm, tai aktyvių žmonių trūkumas. Na, buvo atsiradęs vienas labai aktyvus, bet dėl jo kilo daugiau problemų, nei buvo naudos… Bet tenka pripažint, jis mus išjudino, ir, manau, dabar reikalai pajudės į priekį žymiai sparčiau 🙂

Tai kas gi vagia?

Visi tik apie ACTA ir piratavimą dabar kalba. Ir pastebiu, kad vis daugiau atsiranda piratavimo priešininkų, neskaitant to, kad jie patys tai daro, arba iki šiol darė.

<SARCASM MODE: ACTIVATE>

Visiems žinoma, kad piratai, bei dauguma interneto vartotojų, yra vagys. Nes jie neduoda uždirbti sunkiai dirbantiems autoriams bei jų globėjams – leidybinėms kompanijoms.

Atviro kodo vartotojai yra vagys. Jie atima uždarbį iš sunkiai dirbančių programinės įrangos gamintojų, kurie pateikia veikiantį produktą, o ne kažkokį nedadirbtą šūdą. Taip pat atviro kodo vartotojai yra pratę viską gauti nemokamai, todėl jie irgi piratauja, nes nesuvokia, kad už dalykus reikia mokėti – jiem viskas turi būt nemokama. Na, ir, savaime aišku, atviro kodo programuotojai yra begėdžiai vagys – jie savinasi sunkiai dirbančių ir inovacijas kuriančių korporacijų idėjas. Kai kas bando teigti, kad tas pats Microsoft savo naujoje Windows versijoje pasiskolino idėjų iš Linux. Tai yra nesąmonė. Tokios įmonės kaip Microsoft bei Apple nieko nevagia ir nesiskolina – jos viską kuria pačios.

Muzikantai yra vagys. Jie groja kitų atlikėjų kūrinius, ir tikrai ne visada susimoka už tai. Taip pat tie, kurie patys kuria, tikrai skolinasi idėjų iš kitų – neįmanoma visiškai nieko prieš tai negirdėjus sukurti kažką. Sakote nesąmonė? Aš pats esu davęs pakvietimą į demonoid vienai dainininkei, nes ji ieškojo iš kur džiazo parsisiųst. Ir šiaip – jei kiekvienas autorius gautų viską, kas jam priklauso, bet tuo pačiu susimokėtų už visą turimą ir naudojamą muziką, retas kuris išeitų į pliusą.

Radijo stotys vagia. Manote, visos radijo stotys sąžiningai susimoka autorių gynėjams už grojamą muziką? Yeah, right… Be to – esu įsitikinęs, kad didžioji dalis ten leidžiamos muzikos(net ir tos, už kurią susimokama) būna parsisiųsta nelegaliai.

Vagys yra ir tie žmonės, kurie neina į kiną, koncertus, neperka CD/DVD, nes neturi pinigų. Turiu galvoj tuos asmenis, kurie ir interneto neturi, todėl siųstis nieko nesisiunčia. Į šią kategoriją įeina kaimiečiai, bedarbiai bei pensininkai. Jie žlugdo autorius, nes nesuteikia jiems jokių pajamų.

Sąžiningi šiam pasauly yra tik autorių gynėjai ir didžiosios kompanijos. Jie dirba savo darbą, vykdo laiko patikrintus verslo modelius, priešinasi visom tom blogom naujovėm, bet visi aukščiau minėtieji vagys jiems trukdo gyventi ir bent jau sausai duonai užsidirbti…

<SARCASM MODE: DEACTIVATE>

Aš – beveik žymus :)

Nors jau kurį laiką tai nebe naujiena, bet vis nerasdavau laiko pasidžiaugt… Apie mane parašė Pipedija! Sakote, anokia čia garbė? Žinoma, gal ir ne didžiulė, bet vis tiek malonu. Juo labiau – tai vienas pirmųjų tokių manęs paminėjimų, padarytų ne mano paties.

Šiek tiek apie straipsnelyje paminėtus faktus. Kas keisčiausia – nemažai kas arti tiesos, nors kai kur ir kiek pro šalį 🙂

Kad ir pavadinimas „Blog de la Kroitus“ – nutarta, kad tai parašyta lotyniškai. Tiesą sakant tai gal labiau Prancūziškai. Bet kadangi aš tos, nei anos kalbos dorai nemoku, tai tebūnie. Kad Kroitus kilo nuo lotyniško žodžio „coitus“ tai faktas, ir aš jo neneigiu 🙂

Kadangi pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos, tai ir mane patį apšaukė kunigu. Ir tai, tiesą sakant nėra labai toli nuo tiesos 🙂 Dar mokykloj nemažai bobučių, ir netgi bendraamžių, man skyrė kunigo karjerą. Spėju, iki pat vestuvių dar buvo tokių, kad tikėjosi, kad pagaliau susiprasiu, ir įstosiu į seminariją.

Man priskirtas terminas „padorus normalus žmogus“. Bent jau man rasti tokį terminą Pipedijoje nedaug kur teko. Ačiū ir už tai 🙂

Apie Android aš rašau ne taip jau ir dažnai. Gal keletą kartų esu ką nors mestelėjęs. Labiau parašau apie Linux. Na, šiaip ar taip – tai kažkiek susiję. O kad mane traukia temos, susijusios su visokiais kopirastais ir interneto laisvėm – irgi faktas, kurio niekas paneigt negali.

Išvada – kažkas pasistengė, ir lyg ir nedaug, bet tiesios parašė.