Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kas gi yra plagiatas?

Senokai jau čia rašiau – užsidirbau šiek tiek. Spėju, net paieškos robotai mane pamiršt spėjo 🙂

Kadangi visi žino, jog priklausau lietušivkiesiems piratams, tai kartas nuo karto mėgstu pasisakyti visom šiom temom. Taip pat ne per daug seniai buvau konferencijoje apie piratavimą ir panašius dalykus. Kol kas kaip klausytojas – gal kada ir iki pranešėjo užaugsiu 🙂 Ten vienas iš pranešėjų išsireiškė, kad nereikia vogti, o reikia būti originaliems ir kurti naujus dalykus, nekopijuojant kitų. Taip pat anksčiau, vykstant nacionalinei atrankai į Euroviziją, kažkas facebook’e mestelėjo, kad lietuvių kūrėjai negali kurti originalių kūrinių, o moka tik plagijuoti. Kas keisčiausia, kaip geros kūrybos pavysdį tas žmogus pateikė lietuvio Golden Parazyth dainą… Ir vis mąstau dabar, kas gi šiais laikais gali būti vadinama plagiatu?

Mano senamadišku įsitikinimu, plagiatas tai yra kūrinio autorystės pasisavinimas. Jei aš paimčiau kokio nors Rokiškio rašliavą, pakeisčiau visus žodžius, kurie nors kaip nurodo, kas yra tikrasis autorius, įdėčiau pas save ir aiškinčiau, kad tai mano darbas, tai tikrai plagijavimas. Jei ten pakeisčiau dar keletą sakinių, bet daugiau nei pusė dalis vistiek liktų kaip buvusi, tai irgi galima laikyt plagiatu…

Su muzika irgi panašiai – kelių akordų, ar žodžių pakeitimas dar nepadaro dainos originalia – tai vis dar plagiatas.

Bet kai žmonės, išgirdę kokiame nors kūrinyje melodiją, kurios keli akordai panašūs į kažkur jau girdėtą, ima šaukti, kad tai kuo tikriausias plagiatas, man nusvyra rankos… Šiais laikais praktiškai nebeįmanoma sukurti melodijos, kuri nebūtų panaši į kažką jau egzistuojančio. Visur galima rasti panašių natų. Ir muzikantai nesigina, kad jie yra įtakoti vienų ar kitų. Norint, kad kompozitorius sukurtų visiškai originalų kūrinį, jis turėtų nuo pat gimimo negirdėti jokios muzikos, nes juk gali vienokius ar kitokius sąskambius panaudoti savo kūryboje. Tačiau ir tada nėra garantijos, kad jam į galvą neateis jau kažkoks egzistuojantis skambėjimas. Ir, savaime aišku, mažai tikėtina, kad žmogus, niekada negirdėjęs muzikos, taps kompozitoriumi…

Tačiau vistiek pilna žmonių, kurie mano aukščiau išsakytoms mintims nesutiks. Keista, tačiau iš savo žmonos muzikologės tokių dalykų negirdžiu. Taip dažniau kalba tie, kurie muzikoje gaudosi LABAI daug, nes klauso radijo. Jei jau kabintis prie panašių nuotaikų, trijų panašiai sustatytų natų, tai reikia kabinėtis ir prie semplų. Jei kas nežinojot, tai visas Jungle stilius (kaip ir Drum’n’bass) paremtas VIENU pragrojimu (Amen break). Ir kitur šokių muzikoje (ir ne tik) tokie dalykai yra praktikuojami. Pavyzdžiui, Afrika Bambaataa hitas Planet Rock, skaitomas vienu įtakingiausių šokių muzikos kūrinių, tačiau jame irgi buvo nusempluoti Kraftwerk. Jei jau kabinėtis, tai galima ir prie atlikėjų, šaukiančių „kur jūsų rankos?“ Nežinau, kas pirmas tai padarė, bet jis galėtų labai daug pinigo per teismus susikrauti…

Taigi, mano manymu, norint tapti plagiatu, kūriniui reikia žymai daugiau panašumo su originalu, nei „vat šita pradžia, jei klausyt iš kito galo, skamba beveik kaip to kito pabaiga“. Nors kažkodėl nemažam „muzikos ekspertų“ kiekui tai jau atrodo kaip plagiatas.

Kažką dar lyg ir norėjau tart, bet tiek to – vakaras jau 🙂

Piratai vs. Originalas: kaip ten buvo

Tai nėra Piratų partijos oficiali pozicija – tai tik mano asmeninė nuomonė!

Vakar, rašydamas apie Piratų partiją, norėjau užsiminti, kokie ten kartais debatai vyksta. Bet paskutinių poros dienų įvykiai privertė sukurpti atskirą įrašą.

Justas Mikalauskas a.k.a. Originalas, savo piratų partijos puslapyje parašė įrašą, kokie mes esam niekšai, diktatoriai ir išvis – lygina su rusišku judėjimu „Naši“. Ir ten skiedžia dalykus, nelabai susijusius su realybe. Nuorodos į įrašą nedėsiu – nenoriu reklamuoti to puslapio. Tačiau nors ir kaip stengiuosi nesivelti į tokius dalykus, šįkart neatlaikiau, ir noriu papasakoti, kaip ten viskas buvo, ir kodėl išsiskyrė keliai…

Prasidėjo viskas dar nuo tada, kai prieš kažkurį laiką aš nesusilaikiau, ir pasiūliau piratams nutraukti veiklą, nes mes neturim nei normalaus lyderio, ir nelabai aktyvūs esam. Tai iššaukė diskusiją, buvo padarytas skelbimas, kad ieškom lyderio (tai gal buvo labiau for fun). Ir štai, prie pašto grupės prisijungė Justas M (Originalas), įsitraukė į diskusiją. Savo įraše, ir visur kur, jis skelbiasi, kad atėjo tiesiog pažiūrėti, kodėl gi piratai apmirę. Tačiau viename pirmesnių savo įrašų ten, jis jau taikosi į vadovus. Konkrečiai cituoju: „Pirmiausiai reiktų susitikti, išsirinkti vadovą. Aš siūlausi pirmu kandidatu į jo vietą.“ Ar ne per didelės ambicijos, kaip „tik pažiūrėti“ atėjusiam?

Žinoma, atėjęs jis iškart ėmėsi veiklos: nupirko papildomą domeną(pirateparty.lt), ten sugrūdo wordpress’ą ir kažką parašė apie piratų partiją, sukūrė papildomą facebook puslapį ir pradėjo ten rinkti žmones (nesvarbu, kad prieš tai jau buvo vienas su krūva like’ų). Taip pat pradėjo teigti, kad dabar esantys išversti Švedijos piratų partijos principai nėra tinkami Lietuvai (pripažįstų, reikia šiokių tokių pataisymų, bet ties tuo mes dirbam). Kažkam pasakius, kad piratai kovoja prieš monopolijas, buvo atsakyta, kad monopolijos nėra jau taip bogai. Keisčiausia, kad dabar jis teigia, kad mes nesilaikom švedų partijos principų…

Kai galiausiai įvyko pirmas gyvas susitikimas, buvo priimti kai kurie sprendimai dėl puslapio adreso(piratupartija.lt – pagrindinis), bei bendradarbiavimo su Stop-ACTA.lt. Čia ir prasidėjo…

Gal kokias tris savaites buvo kariaujama, kaip turi būti techniškai įgyvendintas adreso nukreipimas. Mes darėm standartiškai, jis aiškino, kad taip blogai. O ir padarius, kad piratupartija.lt rodytų į pirateparty.lt, vistiek ilgai teko įrodinėt, kad padarytų ir visas nuorodas pakeistų į piratupartija.lt…

Su stop-acta.lt bendradarbiavimu irgi buvo cirkas. Jis ilgai nenorėjo į puslapį įdėt jų banerių, nes, matote, stop-acta.lt nenorėjo pas save įsidėti piratų partijos banerių. Taip pat teko ilgai įrodinėt, kad šiuo momentu svarbu yra ne partija, o judėjimas prieš ACTA.

Kadangi Originalas neturėjo prieigos prie senojo PP facebook puslapio administravimo, sukūrė savo. Jo argumentas buvo: „nes senasis miręs“. o_O? Taip – buvo štilis, bet tai kam kurt naują, kai galima senąjį atgaivint? Į mūsų visų įkalbinėjimus, nedubliuoti resursų, ateidavo atsakymas „jūs mąstot kaip leidėjai – nenorit prisitaikyt prie naujovių“. Mes ne prie naujovių taikytis nenorim, mes su nesąmonėm nenorim taikstytis. Galiausiai šiaip ne taip pavyko šitą problemą išspręst. Dar gi suteikėm senojo fb puslapio administravimo teises. Ir prasidėjo… Vienas iš pirmųjų įrašų buvo nuoroda paie tai, kad piratavimas nelabai įtakoja pelnus. Viskas tvarkoj, bet komentare buvo kažkas su megztuku. Ir tai buvo skelbiama piratų partijos vardu. Žinoma, LANVA bosas nėra mūsų didelis draugas, bet viešai įžeidinėt mes tikrai nenorim. Toliau daugelis pranešimų buvo skelbiami „Piratų partija via Justas Mikalauskas“. Wait… What? Galiausiai, kai jis paskelbė savo blogo įrašą su video iš 15min, pirmas komentaras buvo maždaug „Taigi Originalas idiotas, nedarykit sau gėdos“. Po kurio laiko šito komentaro nebeliko. Aišku, aš negarantuoju, kad tas komentaras buvo pašalintas būtent jo, bet tokia išvada peršasi savaime. Tai čia MES visi prieštaraujam piratų principams(priešinimasis cenzūrai – vienas jų)?

Lygiagrečiai ėjo diskusija dėl piratų partijos puslapio. Kažkodėl pagrindiniame puslapyje puikavosi realybės neatitinkantys teiginiai (pvz., kad mes jau įsikūrę), kažkokia karikatūra, taip pat citata iš visiems gerai žinomo Rokiškio Rabinovičiaus tinklaraščio. Neįžeidžiant Rokiškio, ten tai citatai visai ne vieta. Ir nors buvo sukurtas puslapis „Misija“, kuris trumpai nusako piratų tikslus, jis nė už ką nesutiko jo padaryti pirmuoju. Nors mes ir bandėm įrodyti, kad žmonės klausia, ne kas tas yra piratavimas, bet kokie mūsų tikslai. Ir juos reikia rodyti pirmiausia. Netgi nubalsavus praktiškai visiems „už“, tai nebuvo padaryta. O jo argumentus suvedant į vieną, tai gaunasi maždaug „aš dirbu PR srityje, todėl geriau žinau, kaip reikia daryt“. Tada bent jau man viskas susidėliojo į vietą. Šio žmogaus tikslas buvo ne tiek populiarinti patį judėjimą, kiek būtent jo puslapį bei save patį. Kad žmonės kuo ilgiau sėdėtų tame puslapyje ieškodami informacijos…

Dar minėtame jo įraše aiškinama, kad „Mes“ sprendžiame, kas „mums“ priklauso, o kas – ne. Nežinau, apie kurią situaciją jis kalba, bet galimi kelia variantai. Paskutiniame gyvame susitikime tarėmės, kas gali būti „tikrais nariaia“, turinčiais balso teisę sprendžiant klausimus. Visi, išskyrus jį nubalsavo, kad balso teisę turi tie, kas ateina į gyvus susitikimus, IR/ARBA aktyviai reiškiasi pagrindiniame bendravimo kanale (šiuo metu tai google pašto grupė). Jo siūlymas buvo „tikraisiais“ laikyti tik tuos, kas ateina į gyvus susitikimus. Argumentai, kad kai kas gyvena toli, jo neįtikino. Taigi, šitoj situacijoj būtent jo iniciatyva buvo paanšesnė į tą, kuo kaltina likusius. Kita situacija, tai dėl jo paties. Tiesą sakant, mes jo nemetėm. Mes tik paskelbėm klausimą, ką daryt su žmogumi, kuris neatlieka jam patikėtų pareigų(puslapio administratoriaus) ir nevykdo bendrai nutartų sprendimų. Jis tiesiog buvo pašalintas iš fb puslapio administratorių, nes darė ne taip, kaip bendrai buvo susitarta. Čia žmogus labai supyko, ir pats pasitraukė, sakydamas maždaug „na ir gerai!“. O tada buvo visiem žinomas pranešimas, kad mes pažeidžiam jo autorines teises, paskelbdami jo darytas protesto prieš ACTA nuotraukas, kurias jis pats mums buvo leidęs skelbti…

Galbūt daugeliui kyla klausimas – kodėl mes išvis jį buvom priėmę į savo gretas? Na, perfrazuojant vieną seną filmą, tai mes nekalti, jis pats atėjo. O kadangi esam atviri, tai nefiltruojam, kas prie mūsų jungiasi. Mes netgi Simanavičių priimtumėm, jei tik jis norėtų ir nesielgtų negražiai. O taip ilgai taikstėmės, nes netikėjom visu Lietuvos internetu, sakančiu mums, kad geruoju tai nesibaigs, vylėmės, kad žmogus pasitaisys… Bet patys patyrėm, kad vis tik visas lietuviškas internetas buvo teisus…

Na, bet atsikvepiam, nebekreipiam dėmesio ir žygiuojam toliau 🙂

Tai kas gi vagia?

Visi tik apie ACTA ir piratavimą dabar kalba. Ir pastebiu, kad vis daugiau atsiranda piratavimo priešininkų, neskaitant to, kad jie patys tai daro, arba iki šiol darė.

<SARCASM MODE: ACTIVATE>

Visiems žinoma, kad piratai, bei dauguma interneto vartotojų, yra vagys. Nes jie neduoda uždirbti sunkiai dirbantiems autoriams bei jų globėjams – leidybinėms kompanijoms.

Atviro kodo vartotojai yra vagys. Jie atima uždarbį iš sunkiai dirbančių programinės įrangos gamintojų, kurie pateikia veikiantį produktą, o ne kažkokį nedadirbtą šūdą. Taip pat atviro kodo vartotojai yra pratę viską gauti nemokamai, todėl jie irgi piratauja, nes nesuvokia, kad už dalykus reikia mokėti – jiem viskas turi būt nemokama. Na, ir, savaime aišku, atviro kodo programuotojai yra begėdžiai vagys – jie savinasi sunkiai dirbančių ir inovacijas kuriančių korporacijų idėjas. Kai kas bando teigti, kad tas pats Microsoft savo naujoje Windows versijoje pasiskolino idėjų iš Linux. Tai yra nesąmonė. Tokios įmonės kaip Microsoft bei Apple nieko nevagia ir nesiskolina – jos viską kuria pačios.

Muzikantai yra vagys. Jie groja kitų atlikėjų kūrinius, ir tikrai ne visada susimoka už tai. Taip pat tie, kurie patys kuria, tikrai skolinasi idėjų iš kitų – neįmanoma visiškai nieko prieš tai negirdėjus sukurti kažką. Sakote nesąmonė? Aš pats esu davęs pakvietimą į demonoid vienai dainininkei, nes ji ieškojo iš kur džiazo parsisiųst. Ir šiaip – jei kiekvienas autorius gautų viską, kas jam priklauso, bet tuo pačiu susimokėtų už visą turimą ir naudojamą muziką, retas kuris išeitų į pliusą.

Radijo stotys vagia. Manote, visos radijo stotys sąžiningai susimoka autorių gynėjams už grojamą muziką? Yeah, right… Be to – esu įsitikinęs, kad didžioji dalis ten leidžiamos muzikos(net ir tos, už kurią susimokama) būna parsisiųsta nelegaliai.

Vagys yra ir tie žmonės, kurie neina į kiną, koncertus, neperka CD/DVD, nes neturi pinigų. Turiu galvoj tuos asmenis, kurie ir interneto neturi, todėl siųstis nieko nesisiunčia. Į šią kategoriją įeina kaimiečiai, bedarbiai bei pensininkai. Jie žlugdo autorius, nes nesuteikia jiems jokių pajamų.

Sąžiningi šiam pasauly yra tik autorių gynėjai ir didžiosios kompanijos. Jie dirba savo darbą, vykdo laiko patikrintus verslo modelius, priešinasi visom tom blogom naujovėm, bet visi aukščiau minėtieji vagys jiems trukdo gyventi ir bent jau sausai duonai užsidirbti…

<SARCASM MODE: DEACTIVATE>

Dar apie ACTA

Jei kam iškilo klausimas, kodėl aš paskuitiniu metu nerašau apie ACTA, tai galiu pasakyt, kad ir be manęs dabar vien apie tai visur kalba eina. Tiek protingų žodžių prirašė ir tas pats Rokiškis, ir Buržujus, ir beveik kiekvienas rimtesnis tinklaraštis. Manau, kad mano pamąstymai būtų tiesiog neadekvatūs ir pakankamai vaikiški.

Ką tik galiu pasakyt, kad dėl ACTA, visai tikėtina, Lietuvos Piratų partija pagaliau susiims ir pradės kažką daryt, o ne tik pašto grupėj susirašinėt 🙂

Well played, corporations, well played…

Kol mes čia visi bėdavojom, streikavom prieš PIPA ir SOPA, kažkaip buvo praleista, kad ACTA praėjo pro visas užkardas ir daugelis šalių ją pasirašė. Muzikos, filmų ir kita industrija, daugiausiai besipelnanti ne iš kūrybos bei gamybos, o iš teismų procesų, pasinaudodama visu tuo šurmuliu, vykusiu Amerikoj, Europoj prakišo tą susitarimą.

Kas nemaloniausia – šitą dalyką prastūmė per praktiškai visiškai nesusijusį su internetu bei autorių teisėmis, komitetą – žemės ūkio. Tai jau ne pirmas toks Amerikos korporacijų bandymas. Ne kartą per šį komitetą buvo mėginta įteisinti programinės įrangos patentus Europoje. Ačiū Dievui, kažkam ten dar užteko proto skaityt, kas pakišama. Tačiau ACTAi pavyko… Jei ten kas ir skaitė, tai nesuprato, kad visiškai ne jų srity reikalas sukasi.

Aš ne teisininkas – tokius dokumentus man skaityt sunku. Dažniausiai, kas ten yra sakoma, tai maždaug kad „beveik jokių pokyčių šalių teisėje nereiks“. Falkvinge gerai parašė, tai aš pats nekartosiu.

Bet štai kas man pačiam užkliuvo dokumente. Ten, panašu, nenumatyta, kad teisių turėtojas gali būti ir privatus asmuo. Minima tik federacija arba asociacija. Darosi akivaizdu, kad niekam ten nerūpi autoriai, smulkieji verslininkai – tai korporacijų interesų gynimo dokumentas.

Užsiminta ten apie DRM… Įvardinta kaip „efektyvios techninės apsaugos priemonės“, ir kad jas apeiti yra blogai. Na taip – suprantama. Nulaužti apsaugą – blogai. Tačiau sąvoka „efektyvus“ čia visai ne vietoj. Na, nebent efektyvumu laikomi trukdžiai normaliai pagroti legaliai įsigytą filmą ar muzikos kūrinį, pažaisti tvarkingai nusipirktą žaidimą. Kiek teko skaityt, tai su DRM daugiau problemų turi būtent legalūs vartotojai, o ne piratai. Pvz. Linux vartotojai beveik neturi galimybių pagroti kai kuriom labai kreivom apsaugom apsaugotų failų.

Na, dar tik pasirašyta buvo. Ar bus priimta galutinai – pažiūrėsim…

Štai ir sulaukėm teisingumo

Pagaliau! Pagaliau Seimas išgirdo vargšų autorių bei atlikėjų maldas. Na, jų pačių nesigirdėjo – matyt vargšai iš bado jau ir kalbėt nebegali. Todėl juos atstovavo jų šaunieji gynėjai. Taigi, nuo kovo mėnesio Lietuvoje turėtų suklestėti kultūra, atsirasti itin geros muzikos, aukšto meninio lygio filmų, knygų ir viso kito gėrio… Taip nutiks dėl to, kad pagaliau autoriai bei atlikėjai gaus savo milijonus, kurių iki šiol negavo tik piratų ir valdžios neveiksnumo dėka. O bjaurybės verslininkai, nuolat skatinantys autorinių kūrinių vagystes, prisidengdami kažkokiu „progresu“, pagaliau bus pastatyti į vietą ir gaus realius, o ne be proto išdidintus pelnus. Galbūt kai kurie net bankrutuos. Bet taip jiems ir reikia – mažiau pataikavimo verslui, daugiau dėmesio kultūrai! Valio, draugai!

Na, sarkazmą galima jau ir išjungt – galima pradėt galvot logiškai (bent jau mano logika kiek traukia). Apie pačio mokesčio nesąmoningumą jau rašė kiti, todėl aš nesiplėsiu.

Iš principo tai tas naujasis mokestis (a.k.a. kompensacija) nėra jau toks didelis, kad nubiednėt. Už kompiuterį papildomai primokėt 20 Lt, ar už TV – 40 Lt nėra jau tiek ir daug, kai tų dalykų kainos nuo 1000 Lt ir panašiai.

Tiesiog šiaip nemalonu, kad pridedamas kažkoks papildomas mokestis. Iš kurio, beje, realios naudos nepajus praktiškai niekas, išskyrus porą organizacijų. Ne paslaptis, kad šis mokestis nė lito į valstybės biudžetą neatneš – viskas eis teises saugančių organizacijų žinion. Ten kažkuri dalis atiteks „administravimo išlaidoms“. Niekam neaišku, kaip visi tie pinigai visų LATGA’ų galiausiai skirstomi, ir niekas net nežada to paaiškinti. Galiausiai iki tų, kas turėtų gauti tas kompensacijas(autoriai, atlikėjai), greičiausiai ateis po keletą litų per metus. Na, populiauriausieji gali tikėtis keliasdešimt litų gauti. Jiems vistiek net neatsipirks laikmenos, kurias jie patys per tą laikotarpį pirko, ir taip pat mokėjo kompensaciją „sau“.

Kita pusė – verslininkai, pardavinėjantys visą šią įrangą. Yra keli variantai. Vienas – įranga galutiniam pirkėjui nebrangs, o mokestis bus sumokamas nuo jau dabar užsidėto antkainio. Kitas – įranga gali pabrangt ne iki 40 Lt, kaip kad įstatyme numatyta, bet dar daugiau. Kodėl? Nes pirkėjai vistiek dauguma tiksliai nežino, kiek apmokestintas koks įrenginys, o pardavėjai gali kokį kompiuterį pabranginti apie 100 Lt pasakyti, kad taip dėl to kompensavimo mokesčio. Dar manau, kad gudresni verslininkai gali pasidaryti sau šiokią tokią reklamą, ir iki kovo mėnesio padidinti pardavimus šūkiais „paskubėkite pirkti, kol nepabrango“, o po to pakelti kainas nežymiai – tiek, kiek numatyta.

Pirkėjai, jei kainos žymiai nesikeis, ir toliau pirks, ir bus jiems vienodai, kas ten kam moka. Techninė įranga ir šiaip turi polinkį pigti, tai vietoj naujausio įrenginio bus galima pirkti kelių mėnesių senumo daiktą. Aišku, bus dalis tokių, kurie iš principo nenorės mokėti kažkokio tai mokesčio ir siųsis prekes iš užsienio. Klausimas tik, kaip pigiau?

Na, ir liko tie nuskriaustieji autoriai. Bėda tame, kad jie ir lilks nuskriausti. Kaip minėjau – gaus keletą litų per metus, ir net nesupras, už ką. Kažina, ar kuriam iš šitos „kompensacijos“ bent nauja „flaškė“ pavyks nusipirkti. Nors problema yra visai ne tame, kad jų kūrybą kažkas kopijuoja nesumokėdami pinigų. Atlikėjai bei autoriai patys irgi nevengia piratauti – visos muzikos nenusipirksi, o žinot kitus norisi. Dauguma atlikėjų pergyvena dėl to, kad dabar už koncertus gauna žymiai mažiau, nes pusę sumos privalo sumokėti mokesčiams – nebeturi jokių lengvatų.

Kodėl Lietuvoje gyventi gera

Kai kas sakytų, kad antraštė visiškai neatitinkantis tiesos, nes Lietuvoje gyventi žymiau blogiau nei kokioje Zimbabvėje.

Perskaičiau straipsnelį, komentarus po juo, ir nutariau, kad visiem tiem pesimistam reikia užpakalius nutarkuot – bent jau tikrai būtų dėl ko burbėt 🙂 O šiaip tai pasakymai, kad pas mus viskas labai blogai, man panašūs į trydaliojimus, kad Lietuvoj nėra geros muzikos. Pastarąjį faktą jau ne kartą paneigiau.

Taigi, kodėl manau, kad Lietuvoj gyventi gerai?

<sarcasm>Pirmiausia – čia gyvenu AŠ, mano šeima, draugai (dauguma), o tai jau savaime kelia gyvenimo gerumo lygį :)</sarcasm>

Aišku, realios priežastys yra kiek kitos, nei mano buvimas valstybėje.

Pirmas dalykas, dėl kurio man gera Lietuvoje – gamta. Žinoma, pas mus nėra nuolat šilta, nėra kalnų. Bet man jų ir nereikia, kai yra miškai, ežerai. Daugeliui atrodo, kad kokie nors kalnai yra žyyyymiai geriau nei visi pasaulio miškai kartu sudėjus. Tačiau kodėl iš kitų šalių atvažiavę žmonės žavisi mūsų gamta? Ko gero yra dar ir toks dalykas, kad gražu atrodo tai, ko nėra šalia. Vistiek – Lietuvos gamta man tikrai yra graži. Netgi žiema yra gerai. Kas nematė storiausiu sniego sluoksniu padengto miško – daug neteko…

Visiem žinoma, kad Lietuvoje internetas – vienas greičiausių, kokybiškiausių bei pigiausių pasaulyje. Taip pat ir jo paplitimas – itin didelis. Bet, žinoma, pesimistai keikiasi, kad pas mus prasčiausias internetas ar mobilusis ryšys, kai atsiranda jo sutrikimų vienai valandai per metus. O ar jie bent įsivaizduoja, kad ir pačiam tam išsvajotam Londone žmonės džiaugiasi filmą parsisiuntę per parą. Užsiminus, kad laukt ilgiau nei valandą – daug, išsižioja. Šiaip tai drįsčiau teigti, kad Lietuvą galima būtų reklamuoti kaip „geek’ų rojų“ (apie tai – truputį vėliau).

Su kultūriniais renginiais pas mus irgi nėra labai prastai. Pilna festivalių, renginių „iš nieko“ (kultūros naktis, muzikos diena…). Žinoma, gali būti geriau, bet norintis „pasikultūrinti“, tikrai ras kur praleisti vakarą.

Aš verslo nesu steigęs (kol kas 😉 ), bet kiek tenka skaityti, tai objektyviai sąlygos pas mus yra tikrai neblogos. Mokesčiai mažesni nei daugelyje Europos šalių, steigimo procesas – paprastas, įvairios verslo skatinimo programos. Kas šitą rodiklį gadina, tai nebent dar nuo sovietinių laikų užsilikę valdininkai, į kiekvieną verslininką žiūrintys kaip į valstybės priešą. Kiek žinau, tai nėra taip, kad jie labai trukdytų steigti verslą, bet padėti irgi nesiteikia.

Mokslas. Pritariu, kad mūsų švietimo sistema – ydinga. Tačiau kažkodėl mūsų universitetai išaugina pakankamai žymius mokslininkus, mokinių išsimokslinimo lygis irgi neprastas.

Žinoma, visi dėl visų negandų kaltinama valdžia. Valdžia yra tik tai, ką žmonės išrinko, ir kilo jie iš tų pačių paprastų žmonių. Visada keista girdėti, kaip kažkas aiškina, kad „valdžia bloga, korumpuota“, o prieš tai (ar po to) džiaugiasi, kaip davė policininkui kyšį.  Taip pat jei kas pasvajoja, kaip ateitų į valdžią, tai dažniausiai pirmas dalykas, kurį tokie žmonės nori padaryti – aprūpinti save, o jau paskui GAL galvoti apie rinkėjus. Kad būtų gerai, reikia kad patys žmonės pradėtų keistis, o ne burnotų ant valdžios, tuo metu savo veiksmais visaip stengdamiesi blogint padėtį.

Paskutinis dalykas, dėl kurio man patinka Lietuva, gali nuskambėti keistai, bet tai – žmonės. Žinoma, labai daug yra burbeklių, kuriems viskas nepatinka, o ypač kiti lietuviai. Aiškinama, kad mūsų tauta – pikta, užsidepresavusi, tik ir džiaugiasi kitų nelaime. Kiek aš matau aplinkui save, tai įsitikinu, kad tai labiau mitas, nei tiesa. Nutikus bėdai žmonės retai kada į akis juokiasi, kaip kad turėtų būti pagal bendrą įvaizdį. Dažniau stengiasi padėti kaip nors.

Tai štai – mane tikrai sunku įtikinti, kad Lietuvoj – blogai. Reikia ne verkt, o patiems kurti geresnę valstybę, tai ir bus geriau. Nuo valdžios čia mažiausiai kas priklauso…

Aukščiau užsiminiau, kad Lietuvą galima reklamuoti turistams pasaulyje kaip „geek’ų rojų“. Kodėl? Savaime aišku – beveik greičiausias ir pigiausias internetas, kurio praktiškai visur pilna. Retoje kavinėje negalima rasti atviro prieigos taško, neskaitant dar bent vieno ar kelių uždarų. Aišku, yra, kur dar galima tobulėti (pvz. interneto prieigos bažnyčiose 😀 ), bet vistiek situacija tikrai nebloga. Žmonės, atvykę iš Maskvos ar Olandijos, stebisi tokiais dalykais. Ko dar trūksta, kad privilioti daugiau geek’ų? Pas mus prastai su „Star Wars“, „Star Trek“ ir įvairių komiksų fanais. Jei pas mus būtų daugiau šios kultūros pasekėjų, galima būtų organizuoti tarptautines konferencijas su „cosplay“ ir panašiai. Jau anime fanai kažką tokio turi, kaip japonų kultūros dienų dalį. Reiktų tai išplėsti, patobulinti… Juk ko reikia poilsiaujančiam „geek’ui“? Interneto, kompiuterinių žaidimų, paskaityt savo mėgiamus komiksus, pažiūrėt filmus, jei yra galimybė, gyvai pažiūrėt (ir nusifotkint) į panas, persirengusias kaip žaidimų ar komiksų herojės 🙂

Mano sapalionės apie iBalsavimą

Neseniai Seime vėl buvo svarstytas klausimas apie balsavimą internetu. Šįkart prieita prie išvados, kad toks dalykas galimai prieštarauja konstitucijai.

Aš, nors ir esu kažkiek skeptikas (jau rašiau anksčiau), bet nesu visiškai prieš internetinį balsavimą. Tačiau prieš tokį, koks siūlomas dabar. Prisipažinsiu, nelabai su tais sprendimai esu susipažinęs, bet kartais pagalvoju, kokią aš norėčiau matyti įgyvendintą internetinio balsavimo sistemą.

Pirmiausia, esu įsitikinęs, kad tokia sistema turi būti kuriama iš naujo, o ne imamas jau paruoštas produktas. Ir ji privalo būti atviro kodo. Kodėl kurti iš naujo? Nes esantys sprendimai neaišku kaip veikia, ir ko gero daryti „universaliai“, taigi, greičiausiai ne visai tinka mūsų valstybei. Dėl tos pačios priežasties sistema turėtų būti atviro kodo – jei koks nors poliriškai aktyvus programuotojas sugalvos pažiūrėti, kaip nueina jo balsas, jis turi galėti tai padaryti. Taip pat manau, kad tokią sistemą kurti turėtų pagrinde Lietuvos programuotojai. Dar geriau – ne konkreti įmonė, bet būtent šiam dalykui surinkta komanda, atstovaujanti jei ne politiškai neutraliems, tai bent jau skirtingoms partijoms atstovaujantys žmonės. Taip yra tikimybė, kad programuotojai nedarys, kad kažkuri viena partija įgautų pranašumą. Savaime aišku, kūrimo eigoje turi būti nuolatinis kodo tikrinimas „iš šalies“.

Autorizacija neturėtų būti itin paprasta (vartotojo vardas/slaptažodis). Reikalinga asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu. Taip – tai kainuos balsuotojui. Bet niekas nesakė, kad tai turi būti paprasta. Na, dar galvoju apie kažkokį unikalų kodą ant kvietimo į rinkimus (lapelis ten toks) papildomai. Jau esu minėjęs (ir ne tik aš), kad bankai nenori turėti su šituo balsavimu nieko bendro. Juk kai kažkas bus blogai (laimės „ne tie“), kalti liks būtent jie, kadangi neužtikrino skaidraus balsavimo.

O kas vyktų prisijungus? Mano svaičiojimuose tai pagal kažkokią formulę turėtų būti sugeneruojamas unikalus kodas, galiojantis ne daugiau nei iki rinkimų pabaigos (po ko jis pašalinamas iš sistemos), ir juo reikia jungtis toliau. Kaip suprasti „toliau“? Aš manau, kad balsuotojas turi būti nukreipiamas į savo apygardos serverį. Galvoju, kad tai turi būti ne vieninga, bet pakankamai decentralizuota (pagal galimybes) sistema – kiekviena apygarda balsavimo metu naudoja atskirą serverį, atskirą duomenų bazę.

Kam ta decentralizacija? Kad kiekvienos apygardos atstovai tikrintų duomenis. Taigi – tokiu atveju tai jau bus ne 10-20 specialistų, atsakingų už visą sistemą, bet bent po keletą iš kiekvienos apygardos (gal net apylinkės). Toks tikrinimas turėtų būti nedaug kitoks, nei popieriniam balsavime. Taip pat keisti tie stebėtojai nieko nebegali. Tik patikrinus, ar nenutiko kokių nesusipratimų (nežinau, kaip galima būtų sugadinti elektroninį biuletenį), duomenys siunčiami į bendrą serverį. Į tą bendrą serverį duomenys gali ateiti jau kažkiek apdoroti.

Savaime aišku, viskas visur turi būti šifruota, saugu ir panašiai. Dar labiau advanced galėtų būti kokių nors p2p tinklų (pvz. FreeNet) panaudojimas. Bet apie tai galima daug kalbėti.

Mano šitie pamąstymai dar labai neišbaigti – nenumatyta, kaip galima būtų balsuoti pakartotinai, jei, tarkim, šefas liepė prie jo akių prabalsuoti už jo partiją, nors to net neplanavai. Gal kas daugiau kokių pasiūlymų turit? Žinoma, tai yra tik pamąstymai, ir abejoju, kad tai kada bus įgyvendinta. Bet pasvajoti apie internetinio balsavimo sistemą, kuri yra saugi, anoniminė bei neprieštarauja konstitucijai, galima juk 🙂

P.S. Kažkaip vis dažniau susimąstau, kad demokratija – nėra pati geriausia valdymo forma. Kažkas panašaus į technokratiją atrodo efektyviau 🙂

Piratai, patentai, ir kiti dalykai

Na ką – senokai jau berašiau apie tai, apie ką šiaip mėgstu rašinėti. Paskutiniai įrašai buvo iš serijos „kažkas nutiko mano gyvenime“ bei „patinka/nepatinka“. Nežinau, kam tai šiaip galėtų būti įdomu 🙂

Bet kadangi paskutiniu metu nutiko nemažai dalykų, susijusių su piratais, patentais ir kitais panašiais dalykais, tai nutariau kažkiek ir šia tema vėl pasireikšt pagaliau.

Pirmiausia – malonesni dalykai.

Vokietijoje vyko rinkimai į parlamentą, ir Piratų partija ten gavo apie 9% balsų. Negalima sakyt, kad labai daug, bet dešimtadalis… Kaip išsireiškė valdžios atstovai – „šituo laimėjimu džiaugtis neturi neturėtų niekas, išskyrus pačius laimėjusius“. Anot jų – ši partija siejasi su „Anonymous“, kurie dabartiniame pasaulyje trakuojami kaip teroristai. Aišku, kai partijos siekiai yra skaidrumas ir viešumas, nieko nuostabaus, kad tai nepatinka valdžioje sėdintiems. Bet aš tikiuosi, kad kad ir 9%, bet ką nors gero jie tikrai nuveiks…

Praeitą savaitę pradėjo veikti portalas „MyliuMuziką.lt“. Tai TEO sukurtas produktas, skirtas lietuviškos muzikos mylėtojams, kurio esmė – klausytis muzikos online, jos nesisiunčiant pas save. Kitaip sakant – muzikos transliavimo tarnyba. Pagirtinas dalykas. Bet kol dar ten „beta“, tai nieko mandro kaip ir nėra. Muzikos tikrai mažokai, naudojimasis nėra pats patogiausias. Tačiau tikiuosi, kad kol bus pasiekta pilna versija, tai bus žymiai labiau nupoliruota.

Praėjus keletui dienų po MyliuMuziką.lt atidarymo, Apple nutarė, kad jie nori nnors ir mažų, bet daugiau rinkų, ir paleidos savo iTunes parduotuvę praktiškai visoje Europoje. Na, dabar lietuvių piratams argumentas, kad nėra kur legaliai nusipirkti muzikos, nebegalioja. Aišku, vis dar galioja kainos argumentas. Nes sakykit ką norit, 1 euras už vieną dainą – tikrai nemažai. Bent jau mano kišenei. Taigi – esu garantuotas, kad Apple iš Lietuvos daug pajamų negaus. Bet tokiai didelei korporacijai tai lašas jūroje.

 O dabar – apie kiek mažiau gerus dalykus.

Ir čia Apple reiškiasi nemažai. Vokietijoje uždrausta prekiauti naujuoju Samsung Galaxy Tab’u. Ir kodėl gi? Nes dizainas, matote, labai panašus į iPad’o. Samsung, savo ruožtu, kelia ieškinius kitose šalyse, kad nebūtų galima prekiauti iPhone’u ar dar kažkuo. Dar šiek tiek, ir geodiskriminacija (dabar pasireiškianti kaip „This service/video is not available in your country“) pereis į fizinį lygmenį („atsiprašome, šios itin populiarios pasaulyje firmos gaminių savo šalyje įsigyti negalite ir negalėsite“). Ar man vienam atrodo, kad vartotojai nuo to tikrai nelaimės?

Microsoft, paskutiniu metu lyg ir pradėjusi atrodyti kaip ne tokia jau ir didelė blogio imperija(Apple vistiek pirmauja), taip pat pažėrė keletą perliukų patentų srityje. Jau seniai buvo susitarimai su HTC, TomTom, dar kažkuo, kad jei tie gamintojai nenori gaut šaukimo į teismą, jie turi mokėti po keletą dolerių nuo kiekvieno pagaminto prietaiso. Dabar prie šitos kompanijos prisijungė Casio bei Samsung. Būtų suprantama, jei tuose prietaisuose būtų diegiama Windows OS – susimokėti už licencijas. Tačiau ten šia OS net nekvepia – visur vienoks ar kitoks Linux’as. Vėlgi – pažeidžiami kažkokie patentai… Pradedu bijoti, kad ateis reikalas ir iki stalinių/nešiojamų kompiuterių OS. O tada arba Canonical užsilenks, neišsimokėdama už kiekvieną parsisiuntimą, arba Ubuntu taps mokama… Nors aš vis dar turiu vilties, kad programinės įrangos patentai Europoje ir toliau liks negaliojantys. Bet tai, kaip dabar elgiasi visokie lobistai, tai, manau, greitai bus prastumti ir tokie įstatymai. Copyright’o galiojimą jau pratesė…

Dar šiek tiek iš torrentfreak…

Miramax vadovas pasisakė, kad ne piratavimas yra didžiausia grėsmė menui.

Buvęs policijos pareigūnas/privatus seklys, dirbęs AFACT(Australiška antipiratinė organizacija) papasakojo, kaip antipiratai skaičiuoja savo nuostolius, ir „šviečia visuomenę“ apie piratavimo žalą.

Italijoje siūlomas „vieno kirčio“ įstatymas – apskųsti piratavimu gali BET kas (netgi piktas kaimynas), ir to užtenka, kad atjungti internetą ilgam.

O štai Vokietijoje politikas, siūlantis „dviejų kirčių“ įstatymą, pats labai šauniai pažeidinėja autorines teises. Po tokių įvykių prisimenu frazę iš filmo „Watchmen“ – „Kas stebės stebėtojus“ (kažkaip panašiai, o ir kilme ji iš kitur, o ne filmo, bet tai ne tiek svarbu šioj situacijoj)…

Taigi – kuo toliau, tuo daugiau nesąmonių. Bet, tikiuosi, kyla sąmoningų žmonių visame pasaulyje. Tik ar jie sugebės kažką pakeist, kai bet koks pasipriešinimas dideliems pinigams traktuojamas kaip terorizmas ar dar koks blogis…

Šeimos koncepcija

Nelabai aš seku diskusijas apie šį reikalą, bet iš nuogirdų, bei žmonos pasakojimų bandau susidaryti kažkokį vaizdą.

Taip suprantu – didžiausia problema ta, kad šeima laikomi tik oficialiai susituokę žmonės. Tie, kurie tik susimetę, tokiais nelaikomi. Bet tai pala… O kodėl tie, kurie tik kartu gyvena, ir niekur nėra nedeklaravę savo partnerystės, turėtų būti laikomi šeima? Gyvenimas kartu dar nieko nereiškia. Buvo laikas, kai aš gyvenau netgi su dviem merginom. Bet tikrai jokios šeimos nebuvo ir negalėjo būti – mes buvom tik kambariokai (gal tiksliau „bučiokai“ – gyvenom skirtinguose kambariuose).

Aš galiu pasirodyti senamadiškas, bet manau, kad jei žmonės save laiko šeima, jie tai turi kažkaip įregistruoti, tai turi nešto nors kokią atsakomybę. Nes nieko neregistravus visokių paramų iš valstybės reikalauti turi teisę ir tiesiog paprasti kambariokai. Nebūtina tuoktis bažnyčioj – užtektų poros parašų civilinės metrikacijos biure. Bet kažkaip tai turi būti oficialu.

Puslapiai:12345