Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Politiškai nekorektiškas įrašas

Šiaip tai aš esu žmogus geras. Nesiveliu į konfliktus, nerašau piktų komentarų delfyje, stengiuosi toleruoti visus kitokius, ir panašiai. Tačiau kartais ir man prisikaupia piktų minčių. Dažniausiai jas nustumu kažkur gilyn, bet būna, kad išsiveržia. Šitas įrašas nebus labai vientisas, tačiau išsakysiu daugelį dalykų, ką galvoju apie įvairių rūšių žmones… Savaime aišku, tai galioja tikrai ne visiems minimiems tipams, bet tie, kurie garsiausiai rėkia, sudaro įvaizdį apie visą grupę.

Ateistai

Ne paslaptis, kad laikau save praktikuojančiu kataliku. Kai kurie gal netgi apšauktų fanatiku, nes sekmadieniais einu į bažnyčią. Tačiau garsiausiai rėkiantys ateistai man atrodo žymiai didesni fanatikai. Kažkodėl jie dažnai save vaizduoja kaip protingus, taikius, nekonfliktiškus, tolerantiškus žmones. Kažkur visa jų tolerancija prapuola, kai pradedama kalbėti apie tą pačią religiją. Paskaičius įvairius komentarus internete, darosi panašu, kad ateistai krikščionių nekenčia labiau, nei Al Qaeda amerikiečių. Tuomet absoliučiai visi religingi žmonės tampa bukapročiais zombiais, aklai klausančiais besočių pedofilų kunigų, pasiruošusiais išžudyti visus kitaip galvojančius. Susidaro įspūdis, kad toleruoti galima viską, išskyrus krikščionių pasaulėžiūrą. Dar išlenda, kad jei jau žmogus – katalikas, tai jis beveik asmeniškai atsakingas už inkviziciją, kryžiaus karus ir kitas praeities klaidas. Bet kažkodėl, jei bandai priminti, kad būtent ateistai, valdę TSRS, buvo okupavę Lietuvą, trėmė mūsų tautiečius į Sibirą, bei juos žudė, tada jau pareiškiama, kad „negalima apie visus spręsti pagal kelis“. Taip pat Romos Katalikų Bažnyčia nuolat kaltinama godumu, prabangos siekimu bei konservatyvumu. Kodėl būtent katalikai tokie blogi? Pažiūrėkit aplinkui! Pas provoslavus viskas dar prabangiau, šventikai dar turtingesni, o apeigos nė kiek nesikeitė nuo viduramžių. Tačiau kažkodėl RKB vistiek šimtą kartų blogesnė…

Religiniai fanatikai

Yra ir kitas kraštutinumas, nei ateistai. Tai žmonės, per daug aršiai ginantys religiją. Štai čia išlenda kreacionizmas, „protingo sukūrimo“ teorija, įvairios fanatikų sektos, prieštaravimai „kitatikiams“ ir panašiai. Tai vėlgi gadina normalių katalikų įvaizdį. Tokių fanatų dėka visi galvoja, kad tikri katalikai nepripažįsta mokslo atradimų, o laikosi kreacionistų idėjų. Kas tikrai nėra tiesa. Netgi oficiali Bažnyčios pozicija yra bendradarbiauti su mokslininkais įvairiose srityse. O visokios fanatinės idėjos dažniausiai ateina iš Amerikos, kur tie patys katalikai nelabai paiso popiežiaus nurodymų. Ir nemažai tokių fanatikų sektų netgi nekatalikiškos(ta pati liūdnai garsėjanti Westboro babtistų bažnyčia katalikų nekenčia taip pat kaip ir musulmonų bei gėjų). Dar religiniai fanatai sudaro įvaizdį, kad visi tikintys nekenčia seksualinių mažumų su savo „God hates fags“. Tokių iš tikrųjų nėra daug, bet vėlgi – jie rėkia garsiausiai.

Seksualinės mažumos

Šiaip tai nei prieš gėjus, nei prieš kitas kokias seksualine mažumas nesu nusistatęs. Na, man nėra gražu, kai bučiuojasi du vyrai – kažkodėl pakankamai atstumiančiai atrodo. Aišku, besibučiuojančios moterys gražiau 🙂 Išvis – moterys yra gražiau (dažniausiai), nei vyrai 🙂 Tačiau kas iš tiesų man nepatinka seksualinių mažumų atstovų elgesyje, tai sugebėjimas visur įžvelgti diskriminaciją. Manau pasakymas, kad man nepatinka besibučiuojantys vyrai, kai kam tikrai pasirodys kaip homoseksualų diskriminacija.

Įvairių teisių gynėjai

Dar blogesnis vaizdelis, tai įvairių teisių gynėjai. Pavyzdžiui, tu pačių homoseksualų. Kai kurie tiek įsijaučia į vaidmenį, kad susidaro įspūdis, jog „vyras ir moteris“ yra nenormalus derinys, o jei nesi bet kuriuo momentu pasiryžęs užsiimti vienalyčiu seksu, esi homofobas. Dažnai tie teisių gynėjai tiek pasistengia, kad nemažai šalių galima užsiimti seksu su gyvūnais, ir tai nėra baudžiama. Aišku, klausimas, kieno čia dėka – ar zoofilų teisių gynėjų aktyvumo, ar gyvūnų saugotojų pasyvumo. Beje – o kaip pedofilų teisės? Juk, jei jau toleruojam viską, tai ir jie turi teisę tenkinti savo poreikius. Na, kai kuriose šalyse yra leidžiama ir nuo 12 metų seksu užsiimti. Bet čia jau ne tolerancijos išdava. O jei kalbėt apie gyvūnų globėjus, tai… Kad ir ką sakytų visokie „greenpeace“ atstovai, mėsa žmogui reikalinga, o su dirbtinio kailio drabužiais ne visuose pasaulio regionuose išgyventum. Tarp kitko – PETA, kuri itin seksualiai kovoja už gyvūnų teises, pati yra gyvūnų skerdimo aparatas. Bent jau taip sako šitas paveikslėlis. Na, ir, savaime aišku, yra autorių teisių gynėjai… Tiksliau autorinių teisių turėtojų gynėjai. Autoriai jiems rūpi galbūt šiek tiek daugiau, nei man Nigerijos vyriausybė. Apie juos aš jau ne kartą esu pasisakęs, ir dar ne kartą pasisakysiu, todėl išsiplėsti neverta.

Tautinės mažumos

Pradėkim nuo Lietuvos… Šiuo momentu pas mus skaudžiausia tema – Lietuvos lenkai. Aš tikrai neturiu nieko prieš juos. Netgi draugų turiu šios tautybės. Bet tai, kas dedasi paskutiniu metu, jau užkniso. Toks jausmas, kad Lietuvos lenkai nori daugiau teisių, nei lietuviai. Pritariu prezidentei, kuri teigia, kad mažumos turi paklusti valstybės, kurioje gyvena, įstatymams. O Lietuvoje yra tik viena valstybinė kalba – lietuvių. Ir man vistiek nesuprantama, kodėl mažumos turi turėti teisę nekalbėti valstybine kalba. Ir iš kur tie pareiškimai, kad pas mus drastiškai mažinamas lenkų mokyklų skaičius? Pas mus uždaroma viena kita, o Lenkijoj paliekama viena kita lietuviška mokykla. Bet ar priežastys tokios pat?

Šiaip tai man išvis kartais keista, pažiūrėjus ne tik į Lietuvą, kodėl dažnai šalių vyriausybės kelia didelį triukšmą, kaip jų emigrantai kažkur pas kaimynus engiami, nors pas pačius viduje vyksta ne visai geri dalykai. Prisiminus Estiją, ir skandalą su bronziniu kariu. Kokius Rusija kėlė vėjus… O Maskvoje tuo metu su žemėmis buvo tyliai sulygintos karių kapinės. Ir niekas nieko nesako – viskas tvarkoj…

Ir išvis – kuo toliau, tuo labiau į globalizaciją pradedu žvelgt atsargiau… Norvegijoj jau net policininkai mokosi arabiškai, nes ten atvažiavę kitataučiai „deda“ ant šalies įstatymų, bet nesupranta, kai policininkas jiems tai išaiškina. O kad nebūtų pažeidžiamos teisės suprasti, kokį nusikaltimą jie padarė, reikia išaiškinti gimtąja kalba…

Tiek visko prirašiau, bet tikrai ne viską išklojau… Dabar telieka sulaukt kvietimo į teismą už įvairių mažumų diskriminaciją, tautinės bei rasinės neapykantos kurstymą ir panašiai… Nors kažkaip nematau, kur tai galėtų būti, juk minėjau, kad tikrai tai, ką parašiau, galioja ne visiems. Čia labiau išskirtiniai atvejai, bet jie labiausiai ir užknisa…

P.S. Jei kam nors įdomu, kur čia „politinė nekorekcija“, tai galiu pasakyt taip: Mano galva „politiškai korektiškas“ tekstas tai toks, kuris niekuo nieko neįžeidžia. O šitą mano tekstuką perskaitę kai kas galėtų ir įsižeist. Aišku, nežinau, už ką, bet vistiek – ir ne tokių jautruolių pasitaiko.

Dėl visko kalti socialiniai tinklai

Bent jau skaitant žiniasklaidą, tai dėl viso blogio, kas dabar vyksta pasaulyje, kalti Facebook ir Twitter.

Protestai Baltarusijoje – kaltas Twitter.

Revoliucijos arabų šalyse – kalti Twitter ir Facebook. Laisvės ir demokratijos „draugas“ N. Sarkozy netgi „padėkojo“ Zuckerman’ui už „Arabų pavasarį“.

Londone durniuoja visokie neturintys ką veikt – vėl kalti socialiniai tinklai.

Visada galvojau, kad tokių dalykų priežastys – šiek tiek kitokios, nei „chebra susitweet’ino ir dabar eina gatvių siaubt“. Kiek mokiausi istorijos, tai revoliucijos vykdavo dėl to, kad žmonės nebuvo patenkinti esama situacija. O priemones jie visada atrasdavo. Nei Leninui, nei Fideliui nereikėjo Facebook’o, kad padarytų perversmus. O riaušės vyko jau nuo neatmenamų laikų. Tai ko dabar visi kaltina socialinius tinklus, ir nori juos riboti?

Nes nebesugeba šiaip susitvarkyti. Bet tai prie ko čia internetas? Na gerai – gal socialiniai tinklai padeda žmonėms greičiau ir patogiau susiorganizuoti. Bet tai ar tame problema? Nebūtų priežasčių neramumams, jų ir nebūtų. Aišku, visada atsiras durnių, norinčių ką nors nusiaubti. Bet tai su tokiais ir kovot reikia jų metodais. Žmonių teisės? Kai maištautojai patys deda skersą ant kitų teisių, tai, manau, laisvai galima daryti tą patį jiems patiems. Jau per daug nueita su tolerancija. Viskam juk yra ribos.

O dėl revoliucijų arabų šalyse – diktatoriai ten sėdi jau n metų, ir kažkodėl „demokratiškieji vakarai“ nieko dėl to nedarė. Matyt, tie diktatoriai visai parankūs. Bet dabar štai žmonės susiorganizavo, sukilo, nuvertė. Ar tai blogai, kai diktatorių nuverčia? Panašu, kad negerai, kadangi vakarų šalims tos revoliucijos nelabai patinka…

Grįžkim į Lietuvą. Prieš metus ar du kažkoks paauglys nužudė kitą nepilnametę, su kuria susipažino Facebook’e. Ir vėl dėl visko kaltinamas tas socialinis tinklas. Sakytum iki jo žmogžudysčių bei prievartavimų nebūdavo. Jau seniai egzistuoja pažintys internete, o prieš jas skelbimai laikraščiuose. Ir ten visokių dalykų būdavo. Todėl dėl to, kas vyksta dabar, kaltint kažkokį konkretų puslapį – nelogiška.

Manau, kuo tikrai galima apkaltinti tiek Facebook, tiek Google, tai asmeninių duomenų rinkimu ir jų panaudojimu reklamai. Pvz man nuolat FB rodo reklamą apie vestuvinius žiedus… Na, jau nebe ilgam – tuoj, ko gero, siūlys kokias nors vaikų prekes 😀

Dar apie cenzūrą

Na, aš jau, ko gero, ne kartą šia tema esu pasisakęs, bet ir vėl grįžtu prie to. Juo labiau, kad ir šiokia tokia proga yra – IVPK atmetė LANVA prašymą leisti blokuoti „linkomaniją“.

Yra žmonių, kurie kažkodėl interneto cenzūrą laiko vos ne panacėja nuo visų pasaulio negandų. Neva kontroliuojant turinį, puslapių prieigas, atlikėjai pagaliau uždirbs savo pelnytus milijonus, WikiLeaks (ir panašūs) neterorizuos vyriausybių, atskleisdami jų paslaptis, niekas nesusiorganizuos į revoliucijas, teroristai negaus receptų, kaip pasigaminti bombas, o pedofilai, nerasdami vaikų pornografijos, pamirš apie tokius dalykus, ir pagaliau pasaulyje įsivyraus taika ir ramybė.

Manau, ne aš vienas suprantu, kad tai yra absoliučios nesąmonės. Neseniai perskaičiau straipsnį, kodėl įrašų industrijos lobistams patinka vaikų pornografija. Esmė labai aiški. Vyriausybėms nelabai rūpi, kad piratavimas kenkia įrašų industrujos verslui, tačiau vaikų pornografiją visi mato kaip problemą. O jei sukurt sistemą, leidžiančią blokuoti tokius puslapius, tai paskui ją lengvai galima pritaikyti savo poreikiams.

Žinoma, aš manau, kad pedofilija ir vaikų pornografija yra labai blogi dalykai, ir tai darančius žmones reikia bausti. Tačiau puslapių cenzūravimas nėra išeitis. Tai yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Jei tokie puslapiai atsiranda, reikia ne blokuoti prieigą prie jų, bet pašalinti pačius puslapius. O jei rimtai, tai ar kas nors yra taip lengvai, kaip kai kam atrodo, radęs tu šlykštynių internete? Nuo seno žinoma, kad tokiais dalykais keičiamasi uždaruose anoniminiuose tinkluose. Ir jei pedofilams tik uždraus prieigą prie kažkokio puslapio, nepašalinant to turinio, jie greit ras būdą, kaip tą informaciją pasiekti. Problema išliks, tik bus dar sunkiau sprendžiama. Vokietijoje, žmonės, patys buvę pedofilų aukomis, nepritaria tokiai cenzūrai. Pasak jų, tik draudžiant prieigą, problema ne sprendžiama, bet laikomasi požiūrio „jei nematau niekur, reiškia to nėra“.

Taip pat yra ir su kitais dalykais. Uždraus visokius torrent puslapius, atsiras kiti. Kad viešai niekas neskelbs vyriausybių nuodėmių, nereiškia, kad žmonės to nesužinos patys. Nemanau, kad rimti teroristai ieško bombų receptų per Google. O revoliucijos, už kurias N. Sarkozy ironiškai padėkojo Facebook’ui ir Twitter’iui, vykdavo dar gerokai prieš internetą, ir netgi dažniau, nei dabar.

Neseniai dar kartą pažiūrėjau animacinį filmą „Hortonas“. Ten viena veikėja aiškina, kad jei kažko negalima matyt, paliest, to nėra, todėl kažkokių mažų žmogeliukų dulkelėje nėra. Cenzūra bei interneto kontroliavimas yra būtent toks požiūris – jei įrodysim, kad to nėra, tai tai išnyks. Eilinį kartą pasikartosiu: jei visiam žmonėm bus uždrausta bendrauti su nusikaltėliu, nereiškia, kad jis nebedarys nusikaltimų…

iBalsavimas – kodėl tapau skeptiku

Šią savaitę buvau prie Seimo pikete prieš internetinį balsavimą. Anksčiau aš palaikiau šią idėją, bet kodėl gi tapau skeptiku? Dauguma argumentų išsakyti čia. Dar pridėsiu savo mintis.

iBalsavimo šalininkai teigia, kad jį įvedus žymiai padaugės balsuojančių. Nemanau. Dauguma tų, kurie dabar neina balsuoti, tai daro ne iš tingėjimo(ar neturėjimo galimybės), o iš apolitiškumo. Taigi, galima įvedinėti bet kokias naujoves, tokiems piliečiams bus vienodai. Žinoma, kažkiek gal ir padaugės balsuojančių. Bet tikrai ne toks didelis skaičius, kaip kai kas reklamuoja.

Balsų pirkimas. Daugelis iBalsavimo šalininkų teigia, kad ir dabar tai daroma. Taip. Visi tai žino. Tačiau… Dabar nusipirkti krūvą balsų yra pakankamai sudėtinga – reikia arba papirkinėti balsuotojus, arba žmones apylinkėse skaičiuojančius balsus. Tačiau internetinis balsavimas leistų tai daryti žymiai paprasčiau ir didesniais kiekiais. Juk viską prižiūrėtų kokie 20-30 IT specialistų vienoje vietoje, o ne virš 30 000 visoje Lietuvoje. Pigiau ir efektyviau.

Slaptumas. IT specialistai aiškina, kad iBalsavimas panaikina balsavimo slaptumą. Jo šalininkai teigia, kad ir dabar visi pasisako, už ką balsavo, ir niekam tai neturi įtakos. Ar tikrai jau taip visi visiem ir sako? Aš, pavyzdžiui, žinodamas, kad mano bosas – užkietėjęs konservatorius, tikrai nenorėčiau girtis, kad balsavau už socdemus. Panaikinus slaptumą, jis galės tai laisvai sužinoti… Jei neatleis dėl kokios nors priežasties, tai kažin, ar norėsis pačiam ten dirbti.

Kaina. Štai apie šitą dalyką, ko gero, šalininkai pagalvoja mažiausiai. Jie svajoja, kad įvedus balsavimą internetu, iškart sumažėja išlaidos, galima greitai surengti pakartotinius rinkimus ir panašiai. Em… Įvedus iBalsavimą, senasis būdas nebus panaikintas, nes tikrai ne visi turi kompiuterius ir internetą. Taigi, tai ne mažesnės, bet žymiai didesnės išlaidos valstybei. Dar vienas dalykas – toks balsavimas kainuotų pačiam rinkėjui. Kaip? Paprastai. Norint balsuoti, reikalingas parašas. Pas mus pasirašyti elektroniniu būdu galima arba per banką, arba su asmens tapatybės kortele. Bankai nuo šio projekto atsiriboja, nes jei kas negerai, kalti liks jie. O norint pasirašyt su tapatybės kortele, reikalingas specialus skaitytuvas. Jis kainuoja 35-80 Lt. Kas pigiau – nueiti iki apylinkės, ar nusipirkti aparatą? Aišku, įsigijus tokį daiktą, paskui jis gali praversti. O gali ir ne – prireiks kartą per keletą metų – per rinkimus.

Na, ir, savaime aišku, sistema garantuotai nebus atviro kodo, nepriklausomi specialistai negalės patikrinti, kaip ten iš tiesų kas vykdoma. Taigi, skaidraus balsavimo užtikrinti nepavyktų. Ir, kaip pas mus su naujom sistemom būna, garantuotai serveris, kuriame sistema suksis, nulūš per pirmąjį balsavimą. Bent jau darytų decentralizuotai – kiekviena apygarda – atskiram servery… Bet argi apie tai kas pagalvos? Svarbu pasipuikuot prieš užsienio šalis, o tik vėl apsijuoksim…

Blogai ir gerai

Man šią savaitę (tiksliau po paskutinio įrašo), užkliuvo dar dvi naujienos iš Copyright pasaulio.

Kaip pranešė torrentfreak.com, Amerikoje, Tenesyje, nelegalu paskolinti savo prisijungimą prie transliavimo tarnybų (Netflix, Rhapsody ir pan.). Jei pasiskolinęs prisijungimą asmuo įsigyja produktų iki 500$, paskyros savininkui numatoma bausmė 2.500$ ir iki metų kalėjime. Jei virš 500$ – sėsi ilgesniam laikui… Suprantate, jei žmogus naudojasi svetimu login’u, jis neperka papildomai, o tai atima pinigus iš RIAA narių. Ne, nu… Bl… Nesikeikiant… Kuo toliau, tuo labiau įrašų industrija baigia išpindėt. Negana, kad nusipirkęs tokią atgyveną kaip DVD, pažiūrėjęs filmą kartą ar du, privalai padėti diską į lentyną, ir niekam neduoti (jei kas neskaitėt, tai ant DVD dėžutės parašyta, kad skolinti – negalima). Tai tuoj bus ir taip, kad turėdamas tokį gėrį kaip Netflix (mums tai kažin ar įgyvendinama svajonė), tu negalėsi pasikviest draugų žiūrėti filmo, jei jie nebus susimokėję! Gaunasi, kad internetas visur kontroliuojamas. Diktatoriškose valstybėse tai daro valdžia, „demokratiškose“ – įrašų industrija su valdžios pagalba…

Kita naujiena – geresnė. Jungtinės Tautos pasakė, kad Prancūzija, Didžioji Britanija ir joms pritariančios šalys (Lietuva kaip ir tarp jų) – išpindėjo. Interneto ribojimas – tai žmogaus teisių ribojimas. Žinoma, kad N. Sarkozy labai užsimojęs kontroliuoti internetą, D. Britanija irgi kažką tokio jau paruošė. Pas mus LANVA ir draugai tikisi blokuoti jiems nepatikusius puslapius (tikiuosi, kad mūsų valdžios neveiksnumas vėl pasireikš, ir tų ribojimų neįgyvendins). Kuo toliau, tuo man Prancūzija mažiau asocijuojasi su demokratiška valstybe. O jos prezidentas – kvaištelėjęs diktatorius su vizija, kaip užkariauti pasaulį.

Pabaigai, Europos Interneto laisvės žemėlapis. Tik šio to nesuprantu – pas mus VoIP blokuojamas?

Autoriai vs. LATGA-A

Lietuvos muzikos dievukų nervai neišlaikė… Ko gero šios savaitės top naujiena (neskaitant to, kad oficialiai prasidėjo vasara) – A. Mamontovas su chebra sukilo prieš LATGA-A.

Kas skaitė, tas žino, kas neskaitė, tai kažin ar įdomu, bet trumpai apibūdinsiu situaciją.

Kasmet LATGA-A surenka krūvas pinigų iš visokių šaltinių (asociacijos nario mokestis, mokesčiai iš radijo bei televizijos, CD laikmenų mokestis ir pan.). Dalį paskirsto tiems patiems nariams, dalį – savo administracinėms išlaidoms, dalį – dar kažkam. Ir štai autoriai, gaudami iš LATGA kelis šimtus litų per metus, susimąstė, kad kažkaip mažokai… Paskaičiavo, ir pagalvojo, kad sau LATGA-A pasiima daugiau, nei turėtų. Pagalvojo, ir nusprendė pakelti vėją. Pirmiausia – priversti padaryti auditą pačioje agentūroje. Pats „gynėjų“ direktorius tikina, kad viskas pas juos švaru ir skaidru, ir auditas atliekamas, o autoriai patys jiems nemoka. Bet tai kai auditą daro vos ne patys, ar ta pati firma, tai labai jau abejotini rezultatai… Teigiama, kad administravimo išlaidoms skiriama ~4 milijonus litų, o darbuotojai gauna vidutiniškai 4000 Lt atlyginimo. Na, skaičiai skaičiais. Manau, kad nieko tokio, jei savo srities specialistai, dirbantys kokybiškai, gauna nemažas algas. Bet… Paskaičius tų pačių autorių pasisakymus, ir iš kitų šaltinių, tai galima drąsiai teigti, kad LATGA-A darbuotojai dirba nelabai efektyviai. Pavyzdžiui, atvejis su Saša Song dalyvavimu Eurovizijoje. Nors pagal viską, jis turėjo gauti pinigus iš maždaug 40-ies šalių, kur vyko transliacija, gavo iš mažiau nei pusės. Agentūra išsiuntė raštus su tekstu „duokit pinigus“, ir tuo pasibaigė. Taip pat LATGA-A nėra mėgėjai atsakinėti į interesantų klausimus. Žinau, kad radijo stotys privalo pateikti ataskaitą, kiek ir kieno kūrinių grojo eteryje. Savaime aišku, ne visų grotų autorių teisės yra saugomos, ir agentūrai yra visiškai dzin, jei ataskaitoje būna tokių autorių. Tačiau gauti sąrašą užsienio autorių, kurių kūriniai yra saugomi, neįmanoma. Aš pats asmeniškai esu rašęs klausimą apie kūrinių transliavimą internetu. Keista, bet atsakymą gavau. Tačiau jis atėjo nuo NCB – privačios įmonės, užsiimančios autorių teisių administravimu. Bet tai galėjo ir iš agentūros ateit kas nors iš serijos „jūsų laišką gavome, atsakysime artimiausiu metu“. Bet tai tada man dar didesnis klausimas – ar LATGA-A pati ką nors dar veikia, jei autorių teises administruoja užsienio firma?

Grįžtant prie autorių „sukilimo“. Užkliuvo vieno žmogaus blog’e prisikabinimas prie Mamontovo, kuris nežino, kad 6% nuo visos jam skirtos sumos bus skirta kažkokiems projektams remti. Na, ši informacija paskelbta mažiau nei prieš mėnesį, prašant nesutikimą atsiųsti iki gegužės 31 dienos. Informacija paskelbta tik jų puslapyje, kur net RSS nėra. Žinoma, galima užsisakyti naujienas el. paštu. Bet kas tai daro iais laikais? Tai vat, anot to blogerio, Mamontovas pats kaltas, kad nesidomėjo tuo reikalu. Tai jei aš ant savo buto durų parašysiu raštelį, kad nuo kito mėnesio vaikščiosiu per koridorių ir kaposiu duris kirviu, o kas nesutinka, tegu praneša asmeniškai, tai tie, kurių duris sukaposiu, patys kalti, kad neužėjo iki mano aukšto, mano buto, ir neperskaitė raštelio? Ir be to – mažiau nei mėnuo tokiems dalykams pranešti – itin mažas laiko tarpas.

Ką galiu pasakyti. Beveik visus interneto vartotojus iki šiol autorių bei atlikėjų vardu visokios agentūros netiesiogiai vadino vagimis. Dabar praktiškai pačius autorius jų vardu (LATGA-A juk atsovauja autorius) irgi netiesiogiai pavadino vagimis. Brangūs autoriai, sveiki prisijungę prie piratų!

Atgal prie Copyright reikalų

Na, patinka man apie šituos dalykus rašyt. Dzin, kad ne visada mintys gerai mezgasi, ir nusišneku, ko gero. Bet vistiek – apie šituos dalykus nuolat ką nors parašau.

Taigi, paskutinių įvykių aptarimas.

Google stoja į interneto piratų pusę. Woohoo! Sveikintinas žingsnis. Interneto gigantas žada pasiųsti Didžiosios Britanijos cenzūros planus ten, kur niekas kažkodėl neina. Dauguma interneto laisvės šalininkų (kitaip – piratai, vagys, nusikaltėliai) ploja katučių ir džiaugiasi, kad juos palaiko pats Interneto Dievas – Google. Kažkaip jie praleidžia pro akis faktą, kad Google patys pakankamai efektyviai cenzūruoja internetą per savo paieškos rezultatus. Na, jie neblokuoja akivaizdžiai, tačiau paieškos rezultatai pateikiami pagal žmogaus naršymo įpročius. Taigi, dauguma net nežino, ką praleidžia. Taip – rezultatai yra kažkur taps n tūkstančių rezultatų. Tačiau vienam nuoroda į kažkokį straipsnį bus pirmam puslapy, kitam – kažkur už dešimto. Kas nors Google paieškoje žiūri toliau nei antras puslapis? Nelabai… Apie ką aš čia? Va: http://www.youtube.com/watch?v=B8ofWFx525s

Kai nocopyright.lt papostino kažką apie šitą įvykį, visiems žinomas Martynas Žilionis kažką ironiškai pasisakė, ko esmė buvo „cenzūruoti reikia, ir kuo daugiau“. Na, dar keletas metų tokiais tempais, ir Europa taps Kinija cenzūros atžvilgiu. Galės ponas džiaugtis. Šiaip tai logiška, kodėl valstybių vadovai bijo laisvo interneto. Egiptas, Tunisas parodė, prie ko tai gali privesti…

HADOPI nulaužtas. Primenu, kad HADOPI – Prancūzijos agentūra, „trijų kirčių“ antipiratavimo politikai įgyvendinti. Kad ji neveikia itin gerai, parodo ir tai, kad dar niekas nebuvo atjungtas nuo interneto. Šią sistemą kontroliuoja viena privati įmonė. Tai štai – kažkoks nenaudėlis piratas įsilaužė į serverius, kur laikomi visi duomenys. Prancūzijos valdžia sunerimo, kad viskas taip lengvai nulaužiama ir kol kas HADOPI veikla sustabdyta – niekas nieko niekam nepateikinėja. Ir tokias skylėtas sistemas nori prastumt visai Europai? Naaaiis!

Na, ir kaip gi be mūsų Seimo? Pasirodo, už LRS kavinėje skambančią muziką niekas nemoka! Dar vienas įrodymas, kad valdžios atstovai patys ne visada supranta, kokius įstatymus priima, ir kada jų reikia laikytis. Ne pirmoj šaly jau taip yra. Naujojoj Zelandijoj ne per daug seniai įvedė „trijų kirčių“ politiką. O viena aktyviausiai pasisakančių prieš piratavimą parlamentarių pati iš vakaro džiaugėsi, kokį gerą rinkinį jai padarė ir atsiuntė draugas. Gal tegu žmonės pirma perskaito, ką jiems pakiša pasirašyt? Ar jie tiesiog pasirašinėja ten, kur banknotas padėtas? Jei jau kalbėt apie muziką kavinėse, tai kakodėl visi įsitikinę, kad kavinėms bei restoranams ten skambanti muzika pakelia pelną vos ne milijonus kartų. Nu nesąmonė! Kiek kartų aš nėjau į kokį „Carskoje Selo“ vien dėl muzikos. O štai vieną dieną buvo tylu, tai ir pasėdėjau, ir visai nieko. Galbūt, jei groja gera, neįkyri muzika, tai maloniau, nei visiška tyla. Tačiau tyla yra žymiai geriau nei bet kaip parinkta muzika, be to dar skambanti itin garsiai. Kol nepabandai, nesupranti…

Ir pabaigai, beveik į temą. Kažkas nulaužė PlayStation tinklą, padarė jį neprieinamu, ir pavogė krūvą duomenų. Amerikiečių kareiviai iš neturėjimo ką veikt, sugalvojo pašaudyt reliame gyvenime. Rezultatas – negyvas Osama Bin Ladenas.

Ar reikia Lietuvai Creative Commons?

Trumpai drūtai – ne. O jei norit išvedžiojimų, tai skaitykit toliau.

Kodėl gi aš, būdamas CC ir atviro kodo fanas, sakau, kad Lietuvai nereikia Creative Commons? Manęs paklausė: „o kokia reali šios licencijos nauda kūrėjams“? Rimto atsakymo niekaip nesugalvojau… Tenka pripažinti, kad CC naudinga ne tiek patiems kūrėjams, kiek tų kūrinių vartotojams – klausytojams, skaitytojams, žiūrovams, atlikėjams bei tiems, kas naudoja kitų kūrybą savojoje. O patiems originalių kūrinių autoriams lieka nebent moralinis pasitenkinimas, kad klausytojai/skaitytojai/žiūrovai juos pagiria už tokią iniciatyvą. Gal užsienyje populiaresni atlikėjai gauna ir kokią apčiuopiamesnę naudą. Pavyzdžiui, kiti kūrėjai iš originalių padaro išvestinius kūrinius, taip populiarindami originalą. Pas mus tai sunkiai įmanoma.

Priminsiu, kad Creative Commons – licencija, tiksliau gal jų rinkinys, ko pagalba autorius nurodo, ką kiti gali daryti su jo kūryba. Iš tiesų tai nėra, kaip galbūt kai kas galvoja, priešprieša žymiajai „©“. Tai tik keleto apribojimų atlaisvinimas. Ženklas „CC“ prie kūrinio reiškia, kad nėra „kai kurios teisės saugomos“. Autorystė, neturtinės (ir kai kurios turtinės) teisės galioja tokios, kokios nurodytos konkrečioje licencijoje.

Taigi, grįžtant, kodėl Lietuvai CC nereikia. Galbūt didžiausią naudą iš šios licencijos pajustų viena autorių rūšis – blogeriai. Juk jie, ko gero, vieninteliai Lietuvoje pripažįsta, kad naudoja kitų kūrybą, atitinkamomis sąlygomis leidžia naudoti ir savo. Bet ir tai – nauda grynai tik moralinė. Niekas pas mus neuždirba iš papezėjimų apie tai, kaip praėjo jo diena. Bent jau juntamai.

Tačiau žinia, kad blogeriai – ne tie kūrėjai, kurie išvis daugeliui asocijuojasi su žodžiu „autoriai“. „Autorius“ tai muzikantas, režisierius, rašytojas… Štai čia ir išlenda, kodėl Lietuvai CC nereikia. Tiksliau būtų pasakyti, kad tiesiog pas mus tai greičiausiai nebūtų plačiai naudojama. Pavyzdžiui, muzikantai Lietuvoje dažniausiai iš kūrybos ar atlikimo užsidirba sau pinigus. Ir nori gaut pinigus bet kokiu atveju – per koncertus, iš įrašų pardavimų, per mikroskopines LATGA išmokas. Jie visiškai nesuinteresuoti, kad iš jų kūrybos nebūtų pajamų, arba kas nors kitas galėtų nemokamai keisti jų muziką. Taip pat, reikia pripažinti, kad LATGA greičiausiai atsisakys turėti reikalų su kūriniais, kurie apsaugoti kažkokia neaiškia, jiems nepažįstama licencija. Jie nesigilins, kada CC pažeidžiama, kada – ne. Tiesiog tokius autorius ignoruos arba aiškins, kad jie „daro meškos paslaugą normaliems autoriams“. Dar vienas dalykas – Lietuvos autoriai bei atlikėjai yra per daug arogantiški. Jiems atlikti savo kolegų lietuvių darbus – per žema. Jų pačių kūryba – unikali, originali ir puiki, tačiau kitų draugų muzikantų kompozicijas jie atlieka nebent drauge su autoriais, arba jei tas kūrinys jau senas ir pripažintas. Manau, panašiai yra ir su kino kūrėjais, rašytojais. Jie irgi galvoja, kad jų kūryba yra originali, unikali, vienetinė. Nors juk realiai visiškai originalios kūrybos seniai nebėra – viskas yra kažkieno įtakota, ir jei už visus elementus reiktų mokėti autorinius mokesčius – net ir pelningiausi filmai būtų minuse.

Žinoma, aš kaip visada – už tokias iniciatyvas kaip Creative Commons, atviras kodas. Tačiau kol mūsų kūrėjai neišlips iš mąstymo, kad viską reikia daryt savo rinkai, tol tokios iniciatyvos pas mus nepasiteisins…

Lietuvos Liaudies Respublika

Ir vėl išlindo LANVA su reikalavimais blokuoti linkomaniją. Ir vėl tie blokavimai, cenzūra. Kas nors išvis klauso, ką sako IT specialistai bei šiaip mąstantys žmonės dėl šito reikalo? Tai NEEFEKTYVU ir išvis – KVAILA!

Kas iš to, jei teismas ir įpareigos blokuoti linkomaniją? DNS filtravimas? Baikit juokus! Priėmus sprendimą vistiek praeis kažkiek laiko, kol tai bus įgyvendinta. Per tą laiką garantuotai pagrindiniame LM puslapyje bus rekomendacijos, kaip apeiti visus tuos būdus. O „ypatingai gabiems“ galima netgi bus sukurti programelę, kuri viską automatiškai padarys – pakeis kompiuterio ar maršrutizatoriaus DNS į tokius, kurie neblokuoja. Kas naudojosi, tas ir toliau naudosis. Tikimasi bent 20-30% efektyvumo. Kažin, ar tiek pasieks. Tie, kas naudojasi torentais, greičiausiai moka ir pasikeisti nustatymus. Kas nemoka – paklaus nusimanančio draugo. O jei vis tik apsigalvos ir nieko nekeis, tai menkas ir praradimas – greičiausiai ne tiek ir naudojosi.

Kitas dalykas – visiem (išskyrus kai kuriuos idealistus) aišku, kad tai tik pradžia. Toliau seks kiti p2p puslapiai, nes kaip sakė mažai gerbiamas V. S., joks torentų puslapis negali būti legalus. Na, žinant, kad jis nemoka naudotis atviro kodo programine įranga (išvis nesiorientuoja, kas jai priskiriama), ir, ko gero, muzikos klauso tik iš CD, tai nežino, kad yra krūva trekerių, kur dedami tik legalūs kūriniai. Kadangi LANVA atstovauja leidėjus, tai garantuotai bus siekiama užblokuot ir tokius resursus. Juk nemokami dalykai yra blogai vartotojams: nemokama PĮ – neišbaigta ir pilna kenkėjiško kodo, nemokama muzika – nieko verta, o be to – atlikėjai, nemokamai dalinantys savo muziką, kenkia leidėjams.

Sekantis žingsnis po torentų – youtube, google, amazon. Kodėl? Youtube galima rasti ištraukų iš lietuviškų filmų, klipų. O žinant, kad LANVA nemėgsta bendrauti su tais, kas turinį laiko, tai vietoje to, kad reikalautų pašalinti video, įpareigos uždrausti visą puslapį. Google? Juk ten tiek visko galima rast parsisiųst ir ne per torentus. Be to – jei kokia Lietuvos firmelė sukurs paieškos sistemą, google kenks jos interesams. Amazon? Pardavinėja prekes, bet nemoka mokesčių Lietuvai! Na, šitie didieji gal ir nebus blokuojami – turi per daug pinigų, kad norėtųsi su jais pyktis, tačiau pilna mažesnių, kuriuos bus pareikalauta blokuoti.

Savaime aišku, būtina bus blokuoti ir tas svetaines, kuriose aprašomi tokių idiotiškų ribojimų apėjimo būdai. Na, gal kas nors ir susiprotės, kad pirma gal reiktų reikalauti pašalinti nepageidaujamą turinį. Tačiau matant dabartines tendencijas, akivaizdu, kad jei aš parašysiu įrašą, ar kas pakomentuos, kaip pasikeisti savo DNS, bus blokuojamas visas mano puslapis, vietoje prašymo pašalinti informaciją.

Ir išvis – puslapių adresų blokavimą, o ne turinio šalinimą galima prilyginti situacijai, kai vietoje to, kad nusikaltėlį uždarytų į kalėjimą, visiems žmonėms uždraudžiama su juo bendrauti. Nusikaltėlis niekur nedingsta, tik visuomenė privalo apsimesti, kad jo nėra. LABAI logiška…

Na, bet kokiu atveju, jei galiausiai aukščiausias teismas nutars, kad blokavimas privalomas, tai iš anksto sveikinu atvykus į Lietuvos Liaudies Respubliką!

Apklausa

Viešoje erdvėje įsiplieskus diskusijoms apie galimą interneto technologijų žalą muzikos, kino ir kitokiai kūrybinei industrijai, iškilo poreikis išsiaiškinti, kaip iš tiesų keičiasi klausytojų bei žiūrovų vartojimo įpročiai. Ši apklausa – vienas iš bandymų išsiaiškinti dominuojančias tendencijas.

Jeigu mėgstate muziką ir/arba kiną – prašome sugaišti keletą minučių šiai apklausai. Apklausa anoniminė. Dėkojame už susidomėjimą.

Taip pat prašome ją platinti kuo didesniam žmonių ratui – norime kuo tikslesnių rezultatų 🙂

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/256257149

P.S. Tekstas nėra visai mano 🙂

Puslapiai:12345