Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Po paskaitos apie copyright’ą

Buvau paskaitoje apie autorių teises, kurią organizavo Lietuvos Kultūros Ministerija. Pranešėjas buvo William W. Fisher. Nepasakyčiau, kad išgirdau kažką labai naujo ir radikalaus, bet taip pat negaliu sakyti, kad nepatiko. Neatsimenu visko, kas ten buvo kalbama (gal reikėjo užsirašinėt?), bet papasakosiu, kas labiausiai užstrigo.

Taigi – copyright’as (lietuviškai vadinama „autorių teisėm“, bet tai nėra visai tikslu), nors ir yra svarbus dalykas pramogų (ir ne tik) industrijai, šiuo metu turi keletą problemų.

Šios teisės galioja tikrai per ilgai. Daugelyje šalių tai yra autoriaus gyvenimas + 70 metų. Kam tiek reikia? Kokio nors dainininko ar rašytojo anūkams pramaitint? Kad dažniausiai vistiek visas teises į kūrinį turi ne autorius, bet kokia nors kompanija, kuriai tie „paveldėtojai“ yra giliai vienodai. Aišku, kompanijoms irgi reikia gyvent iš kažko, bet gal reiktų palikti mirusius ramybėj ir nedaryti iš jų pinigų? Teisių galiojimą tikrai reiktų sumažinti. Dabar, pasirodo, sunkiausia yra ne sutrumpinti tą laiką, bet bent jau pasiekti, kad jis nebūtų ilginamas. Būtent. Kažkas nori dar pailginti copyright’o galiojimo laiką. Panašu, kad kompanijos tikisi gyvuoti amžinai, ir visada gauti pinigus iš kūrinių, sukurtų prieš daugelį amžių.

Bet koks įamžintas kūrinys jau automatiškai apsaugotas copyright’u. Ne tik šitas mano įrašas jau automatiškai yra apsaugotas, bet ir kiekvienas el. paštas bei kiekviena sms. Taigi, už tuos eiliuotus linkėjimus, kuriuos visi siuntinėja per Kalėdas, realiai irgi reiktų kažkam susimokėti. Tačiau neretai tokių dalykų autoriai net nežino, kad jiems kažkas priklauso. Tam, kad kūrinys būtų apsaugotas, reikia kažkokios registracijos. Šitą dalyką techniškai įgyvendinti sunku, nes reikia tikrinti, ar tai nėra plagiatas ir panašiai. Bet tokiu atveju autorius pats nuspręstų, kaip su jo kūriniu bus elgiamasi.

Kūrinių teisių turėtojai turi per daug teisių. Kartais tai nueina iki absurdo. Pavyzdžiui, Australijos grupė „Men at Work“ buvo paduota į teismą, nes nuplagijavo seną vaikišką dainą. Kol neradau konkretaus palyginimo, tol niekaip neradau panašumo. Tuoj bus ateita iki to, kad už panašias natas bus keliamos bylos. Kitas pavyzdys. Džiazo muzikantai ilgai ginčijosi, kad galėtų be problemų atlikti kitų autorių kūrinius (taip vadinamus – standartus). Praktiškai visa džiazo kultūra paremta svetimų kūrinių atlikimu. Tačiau kai Snoop Dogg’as panaudojo Miles Davis semplą, buvo pakviestas į teismą. Visada galvojau, kad semplas yra nustatytos trukmės ištrauka, kurią galima panaudoti. Jei ir už juos bus pradedama nuolat į teismus duot, Hip Hopas ir šokių muzika turės labai didelių problemų.

Nors šie aspektai turėtų padėti autoriams, pati sistema yra per daug statiška ir susiduria su sunkumais, kai reikalai pasisuka link interneto ir failų mainų.

Profesorius teisingai pastebėjo, kad laikmenų apmokestinimas tam, kad autoriai gautų kompensaciją, yra netoliaregiškas. Jis siūlė apmokestinti patį Internetą – prie mokesčio pridėti keletą litų, kuriuos paskirstytų tos pačios LATGA ar AGATA pagal kūrinių populiarumą. Bet kaip sužinoti, kas iš tiesų yra populiaru – sunkesnis techninis klausimas. Šiuo metu radijo stotys siunčia LATGAI ir AGATAI sąrašus, kiek ir ko grojo. Ir pagal tai nusprendžiama, kas turi gaut pinigų, o kas – ne. Internete sunkiau. Šiuo atveju muzikos grotuvai turėtų automatiškai siųsti savo grojimo istoriją. Kai kam tai gali atrodyti kaip kišimasis į asmeninę erdvę. Ko gero… Bet žinant, kad jau dabar daugelis yra pakankamai dideli online ekshibicionistai… Bet jei vis tik daugelis sutiktų siųst savo grotuvų istoriją, manau greitai išaiškėtų, kas iš tiesų Lietuvoje populiariausi 🙂

Bet bendrai tai ši mintis man patiko – jei tikrai būtų sudaryta tokia sistemą, aš mielai už internetą mokėčiau keletu litų daugiau, bet jausčiausi ramus, žinodamas, kad muzikantai dėl mano kaltės nebadauja…

Eilinį kartą pavėluotai

Kaip visada rašau pavėluotai, kai jau viskas išsikvėpė, bet bent jau paskaitęs kitų įrašus.

Eilinį kartą norisi pakalbėt apie autorius, atlikėjus bei jų teisių gynėjus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad AGATA suorganizavo kažkokį susitikimą su savo ginamais atlikėjais, kur norėjo parodyt, kad jie visi yra už skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Man užkliuvo citatos delfyje. Atlikėjai pergyvena, kad mokesčiai dideli, tenka pinigus imt „vokeliuose“ ir panašiai, bet nė vienas nepacituojamas, kad sakytų „reikia mokesčio už laikmenas – mums bus geriau“. Tai jau parašoma tarsi visi būtų bendrai tai sakę. Greičiausiai tai kalbėjo būtent AGATA atstovai. Atlikėjai pyksta ne ant vartotojų, kurie neperka jų įrašų, bet ant valdžios, kuri juos pradėjo smaugt kaip ir paprastus mirtinguosius.

Na, bet tarkim, kad atlikėjai tikrai yra už laikmenų apmokestinimą. Tada neaišku, ko jie tikisi? Paskaičiuota, kad iš to mokesčio bus surenkama virš 2 milijonų. Kiek iš jų atiteks atlikėjams bei autoriams? Manau, ne daugiau nei pusė. O dar reikia turėt omeny, kad norinčių gaut kažkiek iš tų išmokų, yra tikrai ne vienas ir ne du. Reiškia, gaus kiekvienas atlikėjas po keletą litų per metus. Ar tikrai nuo to gyvenimas jiems pagerės? Abejoju. Be to – visiškai neaišku, kaip bus paskirstomas mokestis. Dabar iš radijo stočių gaunama pagal grotą laiką ir kažkokius reitingus. Jei tie patys reitingai bus taikomi ir šiuo atveju, tai tikrai nesąžininga. Juk labai gali būti, kad internete populiarus atlikėjas nebūtinai yra tas, kurį nuolat suka radijas ir tv. Taigi – tas, kuris tikrai vertas atlygio, jo negaus, nes jo reitingai medijoje išvis nuliniai. Iš principo aš nesu prieš šį mokestį. Bet aš noriu žinot, kas kam ir po kiek bus paskirstoma. Vienas variantas – visiems po lygiai. Kitas – žmonės turi galėti įtakoti autorių bei atlikėjų reitingus(per kokį nors puslapį). Tikiu, kad jei interneto vartotojai prisidės prie tokio dalyko, išaiškėtų, kad populiariausia ne kokia „Yva“ ar kitoks šūdpopsis, bet tikrai talentingi atlikėjai (tie patys Jazzu su Leon Somov ar Despotin Fam). Tačiau kad viskas vyktų skaidriai, manau, nepasirašys nei LATGA, nei AGATA, nei, juo labiau, Seimas…

Beskaitant komentarus po visais tais įrašais pradeda aiškėti keletas pagrindinių požiūrių.

Pirmas. Užtenka turėti kompiuterį ir internetą, tu jau automatiškai tampi vagimi. Jei neteigi, kad bet koks duomenų siuntimasis yra vagystė, tu – vagis. Jei pasidarai CD kopiją į kompiuterį, nes tau patogiau klausyt MP3, o ne nuolat drožt CD, tu – vagis. Netgi jei kas pasisako, kad piratavimas nėra geras dalykas, bet autoriai bei leidėjai turi pergalvot platinimo būdus, jis – vagis. Jei sekt šiuo požiūriu, tai jei man nepatinka ką padarė Kedys, reiškia aš – pedofilas. Pastebėjau, kad tie, kurie propaguoja šį požiūrį, atrodo labai pikti žmonės. Beveik kaip delfio komentatoriai. Su jais neįmanoma pradėt kalbėt diplomatiškai – visada būsi išvadintas vagimi. Jie patys praleidžia kai kuriuos esminius dalykus, o nepatogius klausimus tiesiog praleidžia. Pavyzdžiui, vienas teisuolis rašė savo nuomonę apie „Klasikos“ laidą apie tą patį piratavimą. Visa laida buvo praktiškai pristatyta kaip piratų garbinimas ir nieko gero. Tačiau kodėl vienas svečių (Mindaugas Urbaitis) ten buvo pristatytas tik kaip LMTA dėstytojas, o ne LATGA atstovas (būtent kaip toks jis ir buvo pakviestas). Gal todėl, kad gerb. Urbaitis irgi buvo už autorių prisitaikymą, o ne visų baudimą. Tai prieštarauja „visi vagys“ požiūriui. Taip pat pastebėjau, kad tokie teisuoliai turi mažai kantrybės ir daug pykčio – vietoj bandymo ieškot sprendimo, pradeda keiktis ir skleist blogą nuotaiką… Tarp kitko – įdomu, ar ir patys tokie asmenys yra tokie jau „angeliukai“ ir nieko nesisiunčia?

Kitas ryškėjantis požiūris – visi tie autoriai bei atlikėjai – paprasčiausi veltėdžiai, nesugebantys dirbt normalaus darbo ir užsidirbt. Manau, tai irgi neteisinga. Jei muziką kurt kaip produktą sėdint 8 valandas studijoj per dieną, ar tiek pat laiko koncertuojant – tai tikrai kentėtų kokybė. O kadangi muzikantų pajamos praktiškai visada tiesiogiai priklauso nuo klausytojų, kokybė kentėt neturi. Nors, Lietuvoje labiausiai ir uždirba tie, kas kuria ne kokybišką muziką, bet tokią, kurios galima prigamint daug…

Trečias, ir, ko gero, racionaliausias, požiūris – autorius pats turi teisę nuspręst, kaip jis platins savo kūrybą. Nes tikrai yra tokių, kurie džiaugiasi jau vien todėl, kad jų kūryba pasiekia žmones, o yra ir tokių, kurie nori iš kiekvienos natos išspaust pinigą. Bet reikalas tas, kad kai su leidėjais pasirašoma sutartis, autorius dažniausiai netenka savo kūrybos kontrolės. Štai kodėl nemažai atlikėjų įkuria savo mažas leidybines firmas – jie nori kontroliuot už kiek, kaip ir kada platint savo kūrybą. Taip pat – dabar naudojamos licencijos praktiškai nesuteikia autoriams galimybės nurodyti, kaip jų kūryba gali būti naudojama. Žinoma, tam yra Creative Commons, bet Lietuvoje, man rodos, dar nėra galimybės šituo dalyku pilnai pasinaudoti.

Dar kalbant apie CC bei atvirą kodą. Neverta džiūgaut, jei naudojiesi bei kuri laisvas programas, muziką. Kaip rodo pasaulinė patirtis, tokie dalykai taip pat nėra toleruotini didžiųjų kompanijų bei „piratų gaudytojų“, nes kelia grėsmę komerciniams produktams. Bet apie tai jau ne kartą rašiau, todėl nesismulkinsiu. Tik šiaip įdomu, kad kai kurie žmonės, aiškindami, jog autoriams visada reikia atlyginti už jų darbą, patys teigia nemokantys nė cento už programas. Kažkaip netikiu, kad asmuo nesinaudoja jokiom papildomom programom, išskyrus tas, kurios pateiktos su OS. Žinia, tokie žmonės nepripažįsta „nenormalių“ sistemų, todėl naudojasi tik Windows, o ten juk net tekstų rengyklės žmoniškos nėra. O jei naudojasi nemokamos ar atviro kodo alternatyvom ir nepadaro „donate“, tai prieštarauja savo požiūriui…

“Autorių gynėjai” ir vėl “on the roll”

Visiems jau žinoma, kad buvo nuteistas asmuo, padėjęs į linkomaniją „ZERO 2“. Krykštauja iš džiaugsmo ir beveik nuleidinėja iš malonumo Simanavičius ir kiti jam pritariantys: „padarytas precedentas – visus dabar dulkinsim, tai bent jau žinosim, ką reiškia seksas“. O man, kaip paranojikui, kyla mintys, kad kažkaip nelabai aiškiai viskas čia įvyko.

Dažniausiai dar prieš tokioms byloms ateinant iki teismo, jau visi viską apie tai žinodavo. Šįkart viskas buvo paskelbta ne tik po teismo sprendimo, bet netgi praėjus apeliacijos pateikimo laikotarpiui(ar bent jau niekas jos nesiruošia pateikt) Kyla mintys, kad čia suorganizuota viskas būtent tam, kad tą precedentą sudaryt. Buvo daroma tyliai, kad niekas nežinotų, ir nepasiūlytų tam vaikinukui advokato ar bent jau kaip elgtis. Kaip rašoma, jis pats viską prisipažino ir nesipriešino. Dėjo torrent failą „nežinodamas, kad daro nusikaltimą“. Nu, LABA DIENA! Kai taip visur skalambijama, kad praktiškai bet koks naudojimasis torrentais yra nelegalus (dar vienas idiotiškas LANVA bullshit’as), teiginys, kad nežinai, jog tai nelegalu, manęs neįtikina. Kadangi viskas vyko taip keistai, tai ar nebus čia toks atvejis, kad LANVA tiesiog susitarė su kaltuoju, kad jis pabus atpirkimo ožiu, gaus pinigų tai baudai, ir visi bus laimingi. Netikiu, kad filmo kūrėjai bandys išsireikalauti tą žalos atlyginimą – čia tik pagąsdinimui.

Jei jau kalbėt apie visokius „žalos atlyginimus“, tai čia dar vienas didelis BULLSHIT’as. Skaičiuot, kad kiekviena parsisiųsta kopija lygi nenupirktai kopijai, ir pagal tai skaičiuot nuostolius, yra totali nesąmonė. Tikrai ne kiekvienas, kuris parsisiuntė, ar pasiskolino CD/DVD iš draugo(kas nežinot – skolint diskus, bei demonstruot didesnei chebrai irgi griežtai draudžiama), būtų pirkęs. Kažkodėl „vagys“ tai jau seniai supranta, bet leidėjai – niekaip nepripažįsta. Jei jau skaičiuot, kiek buvo parsisiųsta, bet nesumokėta, tai gal reikia skaičiuot ir tai, kiek buvo nepažiūrėta? Tereikia paskaičiuoti, kiek šalyje, kurioje platinamas filmas/albumas, yra gyventojų. Po to pažiūrėt, kiek buvo nupirkta. Manau, nuostoliai tokiu atveju būtų žymiai didesni ir „tikresni“. Vėlgi – kalti būtų piratai.

Tarp kitko – abejoju, ar tie, kurie taip aršiai stoja leidėjų pusėn, visus iki vieno vadina vagimis, patys yra jau tokie nekalti. Abejoju, ar jie nė karto iš niekur nėra nieko parsisiuntę, nežiūrėję Youtube jokio video ar panašiai. Nes tada klausimas, kaip jie naudojasi internetu? Juk pažiūrėjus į tai, ką skelbia leidėjai, tai internetas iš viso privalėtų būti uždraustas, nes jame vien tik nelegalūs duomenys. Viską, kas apsaugota „copyright’u“, draudžiama kopijuot, platint, skolint. Internete to išvengt sunku. O kas turi kitokią licenciją – blogis (jau rašiau, kad ASCAP renka pinigus kovai prieš CC). Taigi, tie tikrieji „autorių gynėjai“ turėtų išvis pasišalinti iš interneto, nes jau vien atsidarę google jie pažeidžia kokius nors patentus, pamato nelegalią informaciją ir panašiai.

Jei jau vadint vagimis, tai nebent tuos, kurie kūrinius iš tiesų pasisavina – nuplagijuoja, arba tuos, kurie iš to pelnosi – turguose pardavinėja nelegalius CD. Tuos, kurie tik kažką siunčiasi visus vadint vagimis yra nesąmonė. Jei kažkas parsisiunčia tai, ko pas mus neįmanoma gaut, tai, manau, yra platintojo problema, ir ją reikia spręst ne baudomis ir gąsdinimais, bet ieškant būdų, kaip tai išspręsti žmoniškai. Bet kur tau – geriau paverkt, kaip visus žlugdo piratai.

Galiausiai – aš esu didžiausias vagis. Nors ir naudoju legalią OS (manau, kai kurie „teisuoliai“ sėdu su nelegaliais Windows), už muziką stengiuosi mokėt (3$ per mėnesį – ne tiek ir daug), legalių, pirktų CD namie yra daugiau, nei pas daugelį „gynėjų“(ne mano nuopelnas, bet esmės tai nekeičia). Tačiau kartą per savaitę ar dvi parsisiunčiu kokį filmą, kurio nebedemonstruoja joks kino teatras (DVD pirkt – nepatogu, nes ir taip jau pilni namai visokių diskų, o nuomotis – nepatinka man ta archajinė sistema) Esu vagis ne dėl to, kad noriu apiplėšt leidėjus, o dėl to, kad patogaus būdo leidėjai man nesiūlo. Todėl kai mane išvadina paskutiniu vagimi, jaučiuosi įžeistas.

P.S. Kodėl visada autorius atstovauja leidėjai arba juos „ginančios“ įstaigos. Nelabai girdisi jų pačių pasisakymų – nebent vienetai.

Vėl apie autorius ir jų bėdas

Vėl pas mus užsivedė blogeriai kalbėti apie autorių teises. Kadangi jau daugelis tai daro, tai aš pasiduosiu madai, ir įkišiu savo trigrašį. O ir šiaip šia tema senokai kažką rašiau.

Pirmiausia – apie skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Asmeniškai man ta idėja nepatinka. Mano manymu, iš to naudos nebus beveik niekam. Apmokestinus visokias laikmenas (nuo atminties kortelių iki kietųjų diskų), jų kainos, savaime aišku, kiltų. Gal ir ne taip juntamai, bet paprasti žmonės tai pastebėtų. Kainos kiltų – perkamumas kristų. Kentėtų IT sektorius. Aišku, ne tiek baisiai, kad pajustų didelius nuostolius, bet firmos rastų dėl ko paverkšlenti. Tie patys autoriai iš tokių apmokestinimų irgi gautų tikrai ne milijonus. Kadangi vistiek didžioji dauguma tų pinigų išeitų biurokratinio aparato išlaikymui. Na, geriausiu atveju kažkas gautų 100 Lt per metus.

Jei norima apmokestinti laikmenas, nes ten GALI BŪTI saugomas autorinėm teisėm apsaugotas kūrinys, tai tada iš karto reikia apmokestint popierių, rašalą ir bet kokį žmogų, kuris nėra berankis nebylys. Juk knygą galima nusikopijuoti, perrašyti ranka (kaip kažkada vienuoliai darė), arba atpasakoti. Ir muzikos kūrinį kompanijoj dainuot jau yra pažeidimas. Taigi – burnos apmokestinimas būtų ko gero sekantis žingsnis.

Šiek tiek apie tuos „gynėjus“. LATGA juk gina ne tik Lietuvos autorius, bet ir bendradarbiauja su kai kuriom užsienio agentūrom. Beje – tikrai ne visom. Kažin, ar jiems rūpi kokios nors Naujosios Zelandijos autoriai – iš Lietuvos jie negaus nė cento, nepriklausomai, kiek buvo grota. Šiaip tai aš manau, kad pati LATGA yra reikalinga. Vis tik ji padeda autoriams gauti atlygį už jų kūrybą. Tarpininkas reikalingas, nes su kiekvienu susitarti atskirai būtų neįmanoma. Tačiau tai, kaip ši agentūra veikia dabar, nelabai tenkina net pačių autorių. Kaip jau sakiau – didelė dalis mokesčių eina ne autoriams, bet pačiai agentūrai išlaikyti. Kita kontora – AGATA. Kas nežino, tai šita agentūra gina ne pačius autorius, bet atlikėjus. Tačiau ginami tik lietuviai. Jie ima mokestį iš visokių kirpyklų bei parduotuvių už ten skambančią muziką, tačiau retas kuris žino, kad nedaug užsienio atlikėjų gina ši agentūra. Bent jau dabar pas juos užsienio partnerių sąrašas žymiai mažesnis, nei pas LATGA. Neradau ten nei Didžiosios Britanijos, nei JAV. Gaunasi, kad jei leidžiami tik šių šalių atlikėjai, o mokamas mokestis, pinigai nueina pačiai agentūrai, o ne jokiems atlikėjams. Hm…

Žinoma, mums mūsų agentūros atrodo prastai. Bet kokioj JAV dar prasčiau. Ten jų asociacija ASCAP išsiuntinėjo savo nariams laiškus (pirma dalis, antra dalis) su prašymais paaukoti pinigų kovai prieš EFF, Creative Commons bei kitas organizacijas, kurios, anot jų, siekia panaikinti „ Copyright“ ir padaryti visą muziką nemokamą. Turint omeny, kad dalis Creative Commons palaikančių priklauso tai pačiai ASCAP, šis nesusipratimas iškilo į viešumą. CC jau į tai sureagavo ir paaiškino, kad Creative Commons jokiu būdu nesistengia palikti autorių be pajamų, bet nori, kad vartotojas žinotų, ką jis gali daryt su kūriniu.

Kitas dalykas, kuris kelia nerimą – paslaptingasis ACTA. Nutekėjo informacija, kad siekiama įtraukti punktą, pagal kurį nekomercinis kūrinių panaudojimas būtų prilygintas kriminaliniam nusikaltimui. Jau nebejuokinga…

Pabaigai – labai man patikęs straipsnis, kodėl žmonės piratauja, ir kaip iš tiesų reiktų tai stabdyt. Bėda tik tame, kad niekam, kas tai gali pakeist, tai nerūpi.

Tylus eteris

Nuo šeštadienio pasidarė liūdnoka… Patį efektą pajutau sekmadienį – kai važiuojant mašinoj, 18 val radijas nutilo. Kodėl? Nes mano pagrindinė klausoma radijo stotis buvo Opus3, kurios, kaip ir kitų LRT programų, transliacijos laiką drastiškai sutrumpino. Džiūgauja visuomenės dalis, vadinama „delfi komentatoriais“ ir kiti, „suprantantys, kas yra gerai“…

Kol kas transliacijas sutrumpino, bet sutrumpino iki tokio laiko, kad reitingai nenumaldomai kris dar žemiau, nei kad yra dabar. Juk dažniausiai klausyt radiją tenka prieš arba po darbo (darbo metu, jei kas turi galimybę, yra internetas, kur dar transliuojama pastoviai). Tačiau kai ryte arba vakare tenka perjungt kitą stotį, tikimybė, kad vėliau įsijungsi prieš tau buvusią, tikrai menka. O kai reitingai nukris dar žemiau, nei dabar, bus pretekstas ir visai išjungt šias programas (didžiausias pavojus kyla „Klasikai“ ir „Opus3“), atsiras dar daugiau besidžiaugiančių, tik abejoju, ar tai padės sutaupyt valstybės pinigų…

Bet vis tik kas būtų, jei uždarytų Opus3… Žinoma, tektų persimest prie kitų radijo stočių. Bet prie kokių? Iškart atmetu visokias stotis, kur tik žinios ar šiaip daug kalbų – man tokios netinka. Turi būt muzika. Bet tokios, kur vien tik muzika, irgi nelabai tinka – kartais norisi ir gyvo žmogaus balso. Kas lieka? Nežinau aš tų mažiau populiarių stočių, todėl pažiūrėsiu į žymesnes…

M-1, M-1 Plius, Radio Centras, Lietus, Kelyje, Pūkas – totalus popsas, ir dar nelabai naujas. Noriu kažko įdomesnio. Power Hit Radio – „šokių muzikos hitai“. Irgi popsas, tik gal kažkiek labiau orientuotas į jaunesnę auditoriją. Būtų nieko, jei ne keletas smulkmenų. Grojaraštyje kažin, ar pavyktų rasti dainų daugiau nei dviem valandoms, o tas pats per tą patį – greit nusibosta. Taip pat ta vakarinė laida, kai žmonės bando „susirasti meilę“. Kažkuo primena A2 su savo „sms maratonu“, o tai kažkaip labai pigiai atrodo. Beje – A2 klausyt net košmaruose nenoriu. Ko gero, artimiausia mano skoniui radijo stotis galėtų būti ZipFM: moderni, kokybiška muzika, „zip clubbing“ serija, kažkiek informacijos, bet… Aišku, aš neturiu nieko prieš linksmybes eteryje, tačiau kas per daug, tai per daug. Kai kurie vedėjai ten net nebekalba, o peza – kalba daug, nieko nepasako, o muzikos tada leidžia mažai. Taip pat nepatinka man tie skambučiai žmonėms su tikslu juos kažkaip „išdurt“ – vaikiška kažkaip, o ir šiaip – norisi vakare ir daugiau muzikos paklausyt, o ne vien nusišnekėjimus ir keiksmažodžius.

Ir išvis – dabar visi pergyvena dėl didėjančio bedarbių kiekio, tačiau jei kalba pasisuka apie LRT, tai didžioji dauguma šaukia, kad ten dirba PER DAUG žmonių, ir kad visus juos atleist reikia. Tai pala… Bedarbių kiekį reikia mažint ar didint? Jei nepavyksta sukurti darbo vietų, tai gal bent jau nereikia naikint esamų? Daugelis galbūt laikosi nuomonės, kad visose valstybinėse įstaigose dirba ne žmonės, o kažkokie siurbėlės ir parazitai. Drįstu paprieštaraut – ten dirba ŽMONĖS, kurie yra verti dirbti tai, ką jie moka. Gal kokie techniniai darbuotojai (IT skyrius, vairuotojai ir pan.) dar ir galėtų rast darbą kitose įstaigose, bet kūrybiniai praktiškai liktų be jokios deramos alternatyvos. Pavyzdžiui – kur daugiau gali eit dirbt koks muzikologas, jei ne į LRT? Na, nebent kokią kitą valstybinę įstaigą. Kažkaip nesu pastebėjęs kokiam CV.lt, ar panašiuose puslapiuose, kad kas ieškotų tokios profesijos atstovų. Galbūt kokiems Opus 3 ar LR1 darbuotojams ir lengviau – jų patirtis labiau vertinga kitose stotyse. O ką daryt „Klasikos“ atstovams?

Apie TV šįkart nekalbėsiu – man ji ne tiek aktuali…

P.S. O kodėl visokie „Russkoje Radio“ tokie populiarūs Lietuvoje?

Darbas ir poilsis

Šiandien išgirdau žinią, kad ruošiamasi priimt darbo kodekso pataisas, kurios palengvintų darbdavių dalią: leistų paprasčiau atleist darbuotojus, pailgintų darbo savaitę ir panašiai…

Man užkliuvo tas darbo laiko prailginimas. Norima panaikinti 8 darbo valandų dieną, ir padaryti 48 valandų darbo savaitę(bent jau tai girdėjau). Savaime aišku, gal tai ir nebūtų privaloma, bet dauguma darbdavių tikrai tuo pasinaudotų. Gautųsi kaip – arba dirbt reiktų po 8 val 6 dienas per savaitę, arba 5 dienas beveik po 10 valandų. Nei vienas, nei kitas variantas manęs nedžiugina. Aukot šeštadienį darbui – vienos poilsio dienos per savaitę tikrai maža. Dirbt 10 val. per parą? Paskaičiavus: dar valanda į darbą ir atgal (čia jei pasiseka), 7 valandos – miego(galima teigti, kad miegas – nesvarbu, bet per mažai miegot – kenksminga). Lieka 6 valandos. Iš jų bent 2 tenka valgymui(įskaitant produktų pirkimą ir paruošimą). Geriausiu atveju lieka 4 valandos, iš kurių dažniausiai viena praleidžiama darbe kaip pietūs. Gaunasi – sau gali skirt 3 valandas per parą. Laiko kažkam kitkam praktiškai nebelieka… Kam tada uždirbinėt pinigus, jei nėra kada jų išleist? Taip pat, savaime aišku, už tai, kad dirbsi ilgiau, daugiau mokėt niekas nesiruošia.

Dar valdžios atstovai skundžiasi, kad Lietuvoj per daug išeiginių dienų. Sako, kad dėl jų šalis patiria daug nuostolių. Nemanau, kad dėl kelių papildomų darbo dienų žymiai pagerėtų mūsų ekonomika. O žmonėms tai galėtų išeit į naudą. Tik reikia ilsėtis išmokt, o ne eilinį kartą prisigert…

Galima vadint mane tinginiu bei veltėdžiu, bet aš manau, kad poilsis bei pramogos žmogui yra svarbūs. Vien tik dirbdamas tą patį monotonišką darbą žmogus sustabarėja, atbunka. Todėl reikia domėtis šiuo bei tuo daugiau. Netgi geriau domėtis tuo, kas nesusiję su darbu. Pavyzdžiui – visada yra smagu bei naudinga nueit į kokį koncertą, spektaklį, filmą. Galų gale – susitikti su draugais, pasportuot, ar elementariai bent jau pažaist kokį nors žaidimą. O vien tik dirbant, laiko tokiai veiklai skirti nebeišeina.

Kai kas galvoja, kad daug dirbdami, užsidirbs, prikaups daug pinigų ir tada galės daryt, ką nori. Ypač toks maksimalizmas pastebimas pas jaunus žmones. Bet ar nebebus per vėlu gyvent, kai jau sau tai leisi? Gal geriau gyvent labiau šia diena? Juo labiau daug dirbant galima susigadint sveikatą. Mano atvejis – nuolatinis sėdimas darbas, nereguliarus ir netinkamas maistas bei stresas privertė skrandį streikuoti. Tikiuosi, opa neišsivystys…

Man tikrai mieliau po darbo nueit į koncertą, pašokt lindyhopą ar dar kur nors, nei pasilikt ir dar atlikt kažką, už ką vistiek niekas papildomai nemokės. Kodėl? Tokie kultūriniai dalykai mane praturtina, aš atsipalaiduoju ir pamatau kažką, į ką gal nebūčiau atkreipęs dėmesio. Be to – aš tikrai mėgstu muziką. Ir joks grotuvas, kad ir su idealiai atkuriamu garsu, niekada neatstos gyvo koncerto.

Taip pat mane vis dar trikdo daugumos požiūris, kad „suaugęs privalo elgtis rimtai“. Kas iš to rimtumo? Pastebiu, kad „rimti“ žmonės pramogauja praktiškai vienu būdu – vartodami alkoholį. O „vaikams“ paliekama tai, kas smagiausia: komiksai, žaidimai (kompiuteriniai, ir ne tik), netgi muzikavimas kai kam atrodo nerimtų žmonių užsiėmimas. Tokiu atveju aš esu visiškas vaikas: skaitau komiksus, mėgstu pažaist xbox’u, pažiūrėt animacinius filmus ir šiaip papramogaut… Tarp kitko, kalbant apie žaidėjus – kiek man žinoma, tai vidutinis žaidėjų amžius – apie 30 metų…

Žodžiu, mano požiūris toks – geriau jau aš būsiu laikomas nesubrendėliu, „suaugusiu vaiku“ bei tinginiu, bet gyvensiu taip, kaip man labiau patinka, o ne taip, kaip kažkas tikisi, kad turėčiau…

Atviras kodas=Piratavimas

Šita naujiena jau nebe labai nauja, bet aš tik dabar radau laiko ir sudėliojau mintis, kad apie tai parašyt. Taigi…

Yra Amerikoj tokia organizacija IIPA, kuri apjungia RIAA, MPAA ir panašias organizacijas bei kovoja su įvairiais autorinių teisių pažeidimais. Gal idėja būtų ir nieko, bet…

Ši organizacija pateikia Jungtinių Valstijų valdžiai savo sudarytą Special 301 sąrašą. Kaip suprantu, tai šiame sąraše esančias šalis rekomenduojama stebėti ir turėti kuo mažiau komercinių reikalų.

Tai, kad ten patenka kai kurios valstybės – nenuostabu, bet kai kada patekimo priežastys trikdo. Daugeliui šįkart užstrigo tai, kodėl į sąrašą pakliuvo Indonezija. Pasirodo, šios (ir ne vien šios) šalies valdžia propaguoja atviro kodo naudojimą valstybinėse ir valstybės kontroliuojamose įstaigose. Ir tai prilyginama piratavimui visos šalies mastu. Pasirodo, jei valstybė pereina prie atviro kodo programinės įrangos, ji išdarko rinką, neleidžia žmonėms rinktis „geriausio produkto“. Gaunasi, kad VIENINTELIS būdas kažką gaut legaliai – PIRKT brangiai kainuojantį dalyką. O nemokama alternatyva – tas pats, kas piratavimas. Čia vėl pasireiškia taip mėgstamas negauto pelno skaičiavimas, kuriuo naudojasi įrašų kompanijos (parsisiųstas albumas=nenupirktas albumas), tik čia gaunasi „įdiegtas į kompiuterį Linux=nenupirkta Windows licenzija“. Ne per daug seniai minėjau, kad ateis laikas, kai atviro kodo naudojimas bus paskelbtas už įstatymo ribų. Panašu, kad žingsnis link to žengtas…

Nesistebiu, kodėl toje pačioje Lietuvoje atviras kodas valstybinėse įstaigose praktiškai neprasiskverbia. Ko gero, jau seniai kokie nors M$ atstovai yra perspėję, kad jei valstybinėse įstaigose bus sėkmingai einama prie Linux, gali kilt problemų norint palaikyt bet kokius komercinius santykius su JAV.

Todėl ir privalo daugelis rinktis ne tai, kas jiems geriausia kainos ir kokybės atžvilgiu, bet turi mokėt už „geriausią produktą rinkoje“.

Prieš ką gi kovojama?

Būsiu ir aš prie masės, ir pakalbėsiu apie paskutinių dienų aktualijas.

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią „linkomaniją„. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė „Megztuko“ kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur „megztukas“ pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su „atviro kodo programa uTorrent“. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Pažiūrėjau „Zeitgeist“

Ne kartą yra tekę susidurti su tokiu dalyku. Jei žmogus sužino, kad kitas – tikintis, tai išvadina idiotu (ar kaip nors panašiai) ir tada rekomenduoja pažiūrėt „visą tiesą“ filme „Zeitgeist“ – neva tai turėtų totaliai pakeist galvojimą apie religiją. Pagaliau prisiruošiau ir pažiūrėjau tą dokumentinį filmą ir jo tęsinį „Zeitgeist: Addendum„. Galiu pasakyt, kad mano pasaulis neapsivertė aukštyn kojom… Kodėl?

Jei jau kalbėt būtent apie religiją, tai ten apie ją labai daug ir itin blogai nekalbama. Man užstrigo tai, kad religija skirta kontroliuot žmonėms ir kad Jėzus greičiausiai buvo išgalvotas personažas.

Dėl pirmo teiginio nesiginčysiu – taip ir yra. Tik religijų pagalba įmanoma sukontroliuot tokius žmones, kokie jie yra dabar. Galbūt jei kada nors visuomenė pasikeis radikaliai, šios institucijos nebereikės. Bet kažkodėl nemanau, kad tai nutiks greit.

Dabar dėl Jėzaus… Teigiama, kad buvo nemažai „pasaulio gelbėtojų“ iki jo. Ir beveik visi jie turėjo bendrus dalykus: gimę gruodžio 25, turėjo po 12 sekėjų, buvo nužudyti ir prisikėlė po 3-ų dienų, ir panašiai. Asmeniškai aš į Jėzų žiūriu jau ne tiek kaip į Dievą, bet kaip į krikščionių tikėjimo pradininką. Visai tikėtina, kad vėliau jo sekėjai savo mokytoją kaip reikiant apipynė legendomis ir svarbias datas bei faktus priartino prie pagoniams artimų skaičių. O kodėl beveik joks tų laikų istorikas neužsimena apie tokį veikėją? Spėju, jis ne vienas buvo toks keliaujantis bičas, skelbiantis savo tiesas. Taip kad tu metu jis niekuo neišsiskyrė ir niekam jis nebuvo įdomus. Tik po jo mirties pasekėjai aplipdė tą vardą patogiom legendom ir pradėjo populiarinimo kampaniją.

Tačiau po visų šių faktų man nekilo noras mest savo tikėjimą, tapt užkietėjusiu ateistu ir, kaip dabar madinga, vadint kitus tikinčiuosius silpnapročiais. Ką aš galiu pasakyt – man kažkaip patinka idėja, kad po mirties manęs laukia kažkoks kitas gyvenimas. Nelabai man prie širdies mintis, kad kai mirsiu, tapsiu tik kaulų krūva 🙂

O štai kitos idėjos tame filme pasirodė visai įdomios. Kad žymusis 2001.09.11 teroristinis aktas buvo ne jokių teroristų, bet pačios JAV vyriausybės suorganizuotas kaip pretekstas paskui pulti Afganistaną. Aš jau ir pats esu pastebėjęs, kad labai jau gražiai tie pastatai griuvo – kaip kad būna griaunami seni pastatai sprogmenimis. Taip pat dar buvo vienas mažesnis pasaulinio prekybos centro pastatas, į kurį joks lėktuvas nesirėžė, bet jis irgi sugriuvo gražiai kaip kortų namelis – nepaliesdamas visai šalia buvusių pastatų. O dar Pentagonas. Ten gi taip pat įskrido lėktuvas, nors nėra niekur to užfiksuota. Tačiau kažkodėl beveik jokių jo pėdsakų niekas nerado. Oficiali versija – tokia aukšta temperatūra, kad viskas ne tik kad išsilydė, bet ir išgaravo. Bet keleivius identifikavo pagal dantis, man rodos. Pala… Kokioj temperatūroj garuoja metalas, bet žmogaus audiniai lieka nepakitę?

Kitas teiginys – bankai ir korporacijos valdo pasaulį taip, kad jiems būtų kuo didesnis pelnas, o ant žmonių jiems nusispjaut… Teigiama, kad net kai kurie karai prasidėjo todėl, kad bankai norėjo iš to gerai užsidirbt. Visai tikėtina. Kai kurie asmenys dėl pinigų padarys viską – net išžudys milijonus.

Filmo tęsinyje (Addendum), pirmojoje dalyje pasakojama, iš kur atsiranda pinigų masė(bent jau JAV). Ir išvada tokia – iš skolų. Vėl gi – bankai manipuliuoja visu tuo taip, kaip tik nori.

Toliau papasakojama, kaip buvo sužlugdyti keleto šalių vadovai praktiškai dėl to, kad jie norėjo gero savo žmonėms, ir nesutiko skolintis iš JAV. Vienas tokių, kuris tuo užsiimdavo pasakojo, kad nėra itin sudėtinga nuverst šalies vadovą. Reikia sumokėt kokiam tūkstančiui žmonių, kad jie išeitų į gatves ir padarytų netvarką, o per žinisklaidą tai galima pateikt kaip visos šalies protestus prieš valdžią. Mūsų valstybė šitoj vietoj tvarkinga – skolinasi iš kur tik gali. Taip kad jau seniai parsidavę esam…

Išaiškinus visas dabartinės monetarinės ekonomikos blogybes, bandoma siūlyt, kuo tai reiktų pakeist. Daugiausiai kalbama apie resursais paremtą ekonomiką. Kol kas iki galo nesupratau, kaip tai veiktų, bet supratau tai, kad tokioje visuomenėje nebūtų pinigų, visa energija būtų „žalia“, technologijos padėtų žmonėms gyventi, o dirbti nebereikėtų. Kažkuo gal į komunizmą panašu. Idėja gal ir graži, bet turiu nuojautą, kad jei ir būtų įyvendintas tas „Veneros projektas„, juo pasinaudot galėtų nebent turtingieji. Paprasti žmonės ir toliau liktų skurde. Šiaip ar taip – tai utopinis projektas. Reikia ne vieno šimtmečio, kad žmonių mąstymas pasikeistų nors truputį. O čia juk viskas labai radikaliai – atsisakyt pinigų… Aišku, man ši idėja patinka, bet galėčiau rast daug asmenų, kurie man nepritartų, nes neįsivaizduoja, kad kitaip gali būt geriau…

Puslapiai:12345