Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Autoriai, piratavimas – ką daryt?

Vakar VU buvo diskusija apie piratavimą. Aš joje, savaime aišku, nebuvau (darbas ir pan.) Bet aš pritariu idėjai, kad kažką dėl to daryt reikia. Visi taip sako, bet kažkodėl beveik niekas nepasiūlo, KĄ būtent. Baudos neefektyvu. Ypač Lietuvoj, kur turėt kokią nors baudą (bent jau už greičio viršijimą) – parodo, kad tu esi „kietas“. Juk visada gali pasigirt, kad „tai čia vieną kartą pagavo, bet kiek kartų išsisukau…“ LANVA, kaip supratau, teigia, kad kitokių būdų jie ir nesiruošia imtis, ir išvis – jie atstovauja savo narių interesams, o tie nariai – leidėjai, o ne autoriai. Žinoma, leidėjai irgi turėtų kažkiek užsidirbt, bet ar tikrai būtent vien leidėjams turi eit tie 40 milijardų, dėl kurių verkiama? Kažkas net parašė keletą priežasčių, kodėl didžiųjų įrašų kompanijų reiktų atsisakyt.

Pamėginau įsivaizduot, ką galima būtų padaryti, kad ir vartotojai liktų patenkinti, ir autoriai nesėdėtų alkani. Greičiausiai mano idėjos nebus originalios, bet vis norisi kažką parašyt.

Muzika, filmai, knygos. Jei jau kalbėt apie lietuvių autorius, tai galima sukurt sistemą, kurios pagalba vartotojai, siųsdamiesi torrent failą galėtų paspausti mygtuką „padėkoti autoriui“. Toliau, vartotojas gali pervest norimą sumą autoriui. Tačiau tokiu atveju pastarasis turi būt užsiregistravęs sistemoje, ir kai įkeliamas torentas, reiktų autorių pasirinkti. Jei vis tik tokio nėra, reiktų pasirinkti maždaug „bendras“. Toliau galimi tokie variantai: užsiregistravusiems sistemoje pinigai pervedami tiesiogiai, arba per kitą instituciją (kad ir tą pačią LATGA). Neužsiregistravusiems autoriams(bei atlikėjams) pinigus turėtų paskirstyt LATGA pagal tai, kiek kartų buvo atsisiųsta – manau ataskaitą torentų puslapiai gali nesunkiai pateikt. Pastarasis variantas liestų ir užsieniečius. Arba tuo atveju galima pinigus pervedinėt leidėjams. Čia dar diskutuotina.

Kitas variantas – torentų puslapiai galėtų mokėti kažkokį mokestį LATGAi už tai, kiek kokių autorių bei atlikėjų buvo parsisiųsta per tą puslapį. Bet tokiu atveju vartotojai turės daugiau pinigų išleist tuose puslapiuose. Tokiu atveju pabrangtų įvairūs VIP’ai, o ir už šiaip kokias paprastesnes paslaugas atsirastų mokesčiai. Bet gal daug vartotojų turinčiame puslapyje tai neturėtų labai pasijaust.

Programinė įranga ir žaidimai. Čia jau sunkiau. Aš, žinoma, esu už atviro kodo programinę įrangą, bet aš toks vienas iš nedaugelio. Būtų neblogai, jei visi programinės įrangos kūrėjai platintų savo darbus internetu. Tada įkeliant torentą, reiktų nurodyt, kad „programa skirta tik pabandymui, pilną versiją pirkite čia“ ir pateikta nuoroda į el. parduotuvę. Abejoju, žinoma, kad daug kas pirks, bet vis geriau negu nieko.

O šiaip tai reikia Lietuvos padangėj normalios elektroninės parduotuvės, kurioje galima būtų įsigyt kūrinius elektroniniu formatu. Ir ne tik muziką, bet ir filmus, knygas taip pat ir programas.

Dar vienas variantas – abonemento išsipirkimas kažkokiam servisui. Tokių jau yra, bet Lietuvoj veikia nedaug. Jei neluptų žvėriškai – aš pirkčiau…

Atviras kodas įmonėse

Grįžtu prie pasiūlymo, apie kurį buvau jau užsiminęs: darbo partija siūlo viešajame sektoriuje pereit prie atviro kodo. Tas pasiūlymas susilaukė kritikos. Žinoma, ta kritika ne itin objektyvi, nes skamba iš firmos, kuri yra „Microsoft“ partneris, ir šiaip ne itin maloniai atsiliepia apie atviro kodo programinę įrangą. Šįkart paporinsiu savo mintis ne vien apie valstybinį sektorių, bet bendrai apie įmones.

Tai štai. Man atrodo, kad iškart pereit prie atviro kodo programų nereikia, ir tai nelabai įmanoma. Kodėl neįmanoma? Stabdis yra žmogiškasis faktorius. Ko gero apie 90% dirbančių su kompiuteriais yra matę tik Windows. Jiems parašyt dokumentą – pasileist „wordą“ ir įrašyt kelis sakinius, paskaičiuot kažką – užpildyt „excel“ lenteles, internetas – didelė mėlyna „e“, pramogos – „solitaire“ arba „minesweeper“, na dar kartais kokia nors papildoma specifinė programa (kokia nors buhalterinė). Tokiems nesuprantama, kad gali būt kažkas kito, nei „Windows“. Juos vien nuo žodžių, kad „čia bus diegiamas Linux“, gali ištikti infarktas, epilepsijos priepuolis ar kažkas tokio baisaus. Kadangi jie kažkada prieš 10 metų yra girdėję, kad linux – tik programuotojams skirtas dalykas, o paprastam žmogui jis suprantamas tiek, kiek senovės graikų kalba. Su tokiais žmonėmis ir gali būt daugiausia išlaidų pereinant prie atviro kodo – juos nuolat reikės apmokyt, už ką reikės mokėt, o jie nenorės priimt informacijos, nes bus įsitikinę, kad tai vistiek nesuprantama.

Link tikslo galima eit ir per aplink. Žmonės visai kitaip reaguoja, kai kažkas jų kompiuteriuose patvarkoma, ir pristatoma ne kaip visiškai kita sistema, bet kaip patobulinta senoji, arba atlikti smulkūs patvarkymai. Taigi, reiktų ne skelbt, kad „visiškai pereisim prie atviro kodo – sutaupysim“, bet tyliai tai atlikt, kol vartotojai nieko neįtaria…

Pradėt reiktų nuo paprasčiausių dalykų. Interneto naršyklės. Reikia ofisuose atsisakyt IE. Galima įdiegt Firefox (nors ir skaičiau, kad labiausiai „bugova“ naršyklė), ar kokią kitą naršyklę, ir tiesiog pakeist piktogramą ir užrašyt „Internet Explorer“. Ir pasakyt, kad atnaujinot internetą. O jei įmanoma, tai netgi galima uždėt kokį IE skin’ą ir niekas nieko neįtars. Esu įsitikinęs, kad dauguma vartotojų taip ir nesupras, kad pas juos dabar „kitas internetas“. Blogiausiu atveju paklaus, kaip kažką padaryt, bet ir tai maža tikimybė. Žinoma, pakeitus naršyklę – taupymo nepasijaus, bet galima kažkiek pakelt saugumo lygį.

Sekantis etapas galėtų būti M$ Office pakeitimas OpenOffice arba kokiu kitu analogu. Čia jau priklauso nuo poreikių. Nežinau Office funkcijos, kurios negalima būtų atlikt su OO. O jei ir yra, tai jos itin retai, arba visai naudojamos. Ypač kokių sekretorių įstaigose. Įdiegus OO jau gali tekt pravest šiokius tokius apmokymus. Ir būtų neblogai, kad firmoj bent vienas ar keli išmanytų šį paketą. Beje – taip pat reikia prisimint, kad pakeitus ofiso programų rinkinį, nereikia sakyt „čia naujas krūtas atviro kodo produktas“. Ne! Reikia pranešt, kad čia yra „toks biškį kitoks wordas, bet veikia panašiai. Jei kas – klauskit“. O be to – perėjus nuo MS Office 2003 kad ir prie OpenOffice.org 3.1 žmonėms bus mažesnis šokas, nei pereinant prie MS Office 2007.

Sekantis žingsnis galėtų būt specifinių programų keitimas. Čia gali būt sunkiau. Gal visokiems fotošopams ir galima rast analogų, bet su AutoCAD’u jau problematiškiau. Na, bet jei jau naudojamas tikrai labai reikalingas ir rimtas produktas, tai gal tokiai įmonei ir nepavyks pilnai pereit prie atviro kodo. Kitas dalykas – buhalterinės programos. Kiek žinau, Lietuvoje kuriamos tokios programos praktiškai tik windozei. Ir retai kur sutiksi įmonę, kuri siūlytų kažkokią alternatyvą kitoms sistemoms. Bet čia jau programuojanti įmonė turėtų taikytis prie klientų. Jei kokia firmelė nenorės prarasti didelio kliento, kuris pasakė „po metų pereisim prie Linux. Jei neturėsit ką pasiūlyt, atsisakysim jūsų paslaugų“, ji susiims ir padarys bent jau kažką, kas galėtų veikt Linux’e. Blogiausiu atveju – paleis programą per wine, geriausiu – padarys web analogą, kuris nepriklauso nuo OS.

Tai štai – kai naršyklės, biuro programų rinkiniai pakeisti, galima jau kai kuriuose kompiuteriuose diegt Linux. Manau, reiktų pasistengt, kad išvaizda būtų kuo labiau panaši į buvusius windows’us. Tada žmonėms šokas mažesnis. Pravest trumpus apmokymus ir vėlgi „klausimai – kreipkitės“. Kažkur skaičiau, kad kažkoks adminas supykęs pakeitė kompuose windozę į Linux, tai vienintelis klausimas, dėl kurio jam skambino, tai buvo „o kur solitaire’is?“. O vieno draugo pažįstama jo kompe be problemų pasileido muziką, nė neįtardama, kad ten ne tik kad ne windows, bet ir ne linux, o FreeBSD. Taip kad čia tik psichologinis barjeras, o ne techninis.

Ir galiausiai – jei kas visiškai niekaip nenorės pereit prie kitokių programų – gali mėgint ieškotis kitų darbo vietų. Prie kelių darbuotojų nereikia taikytis – reikia priimt tokius, kas pasiryžę mokytis.

Ir pabaigai. Pratint prie kitokių sistemų reikia jau ne vien tik darbuotojus, bet pradėt reiktų nuo moksleivių. Bet apie tokį planą gal vėliau kada…

Aš vis dar didelis piratas?

Plačiai nuskambėjus praeitos savaitės įvykiams, pradėjau galvot – ar aš vis dar toks didelis ir baisus piratas, kaip kad kokia LANVA norėtų mane vadint?

Nelegalios programinės įrangos praktiškai neturiu – Ubuntu tokios nėra. O jei ir yra – man ji nereikalinga. Na, yra vienoj particijoj Windows 7 RC1. Bet kai ji buvo platinama – bet kas galėjo parsisiųst legaliai. Žinoma, dabar jei kartą per mėnesį man prisireikia įsijungt windozę, mėto pranešimą, kad pas mane nelegali versija. Reikia susiruošt ir ištrint tą windozę velniop – praktiškai man jos nereikia. O jei dėl kažko prisireiktų – darbe naudoju legalią XP versiją ir legalias programas.

Kas labiausiai dėl mano piratavimo galbūt nukenčia, tai žaidimų leidėjai. Per paskutinius metus parsisiunčiau gal porą žaidimų, apie kurių legalizavimą jau ir pats pagalvoju. Tik vat pamačius kainą – 190 Lt kažkaip noras dingsta – gal palauksiu, kol tos kainos kažkiek normalizuosis… Tačiau greičiausiai net ir nusipirkęs žaidimą, jo negalėčiau legaliai žaist. Tarkim, koks nors SPORE nesunkiai pasileidžia Ubuntu per wine, bet kažkaip nuolat atsiranda problemų su disko atpažinimu. Taigi, nors ir turėdamas oficialų diską, būčiau priverstas ieškot „NoCD crack“. O tai jau mane, ko gero, automatiškai padarytų negeruoju piratu. Kaip šią problemą spręst – aš nežinau…

Muzika. Na, iš senesnių laikų turiu nemažai gigabaitų tos muzikos. Manau, jos netrinsiu – čia jau liks kokia yra. Atsiprašau dėl to visų atlikėjų, kuriuos nuskriaudžiau. Bet štai naujos aš praktiškai nebesisiunčiu. Nebent jau LABAI norisi turėt. Taigi – gal albumas per metus ir atsiranda… Bet dabar pas mane interneto greitis nemažas – galiu sau leist ir online muzikos transliavimo servisus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pamėginau grooveshark – patiko. Kol kas su juo ir pasiliksiu. Nebent jis bus apribotas, ar užsidarys. Bet tai, manau, atsiras koks nors kitas panašus 🙂 O jei jau toks online grotuvas yra nelegalus – ar tai mano problema?

Filmai. Naujus filmus aš mieliau einu žiūrėt į kino teatrą. O senus tai tenka ir parsisiųst – retai kada pavyksta rast DVD su tokiu filmu, kokio aš norėčiau, už patrauklią kainą. Nes paskutiniu metu kažkaip persimečiau prie senų tarybinių animacinių filmukų.

Ko gero vienintelis dalykas, kurį pastoviai siunčiuosi, tai serialai. Neseniai atradau, kad mano žiūrimus „Smallville“ bei „Heroes“ galima žiūrėt online, ir ten, kur radau, tai neribojama geografiškai. Nežinau, kiek tai legalu, bet bent jau failų nebus mano kompiuteryje. Lieka tik animaciniai serialai. Kai kada man, kaip komiksų mėgėjui, norisi pažiūrėt kažką apie Batman’a, Spiderman’ą ar kitus išsigimėlius 🙂 Šių serialų Lietuvoj jokia televizija nerodo ir abejoju, ar rodys. Juo labiau – aš TV nežiūriu. O koks būdas legaliai pažiūrėt norimą seriją, jei jos negalima pažiūrėt kokiam nors puslapy? Laukt, kol pasibaigs sezonas, išeis DVD, ir tada jį nusipirkt ir parsisiųst? Negana to, kad reikia laukt visą sezoną, tai dar ir keletą mėnesių, kol ateis diskas? Šitoj vietoj būsiu negeras ir nuskriausiu amerikietišku TV kanalus. Žinoma, nežinau, kaip aš jiems pakenkiu taip darydamas? Nematau reklamos, iš kurios jie pelnosi? Bet abejoju, ar amerikietiška reklama MAN būtų nors kiek aktuali. Ai – dar žiūriu vieną anime serialą. Ten jau legaliai žiūrėk nežiūrėjęs – naudos minimaliai, nes būtent piratai juos išverčia ir subtitruoja…

Tai po šitokio prisipažinimo aš vis dar galvoju – kokią baudą man galėtų LANVA uždėt?

Pabambėjimai

Šią savaitę man nuotaika nekokia. Tai kas kad prisnigo, o sniegą aš mėgstu. Reikalas tame, kad išlindo mano automobilio bėda – atšalus orams jis tiesiog atsisakė užsivest. Visą savaitę ieškojau, kur nutempt kad patvarkytų. Tik šiandien kažkur nuvariau, tai jau po truputį traukiu pinigus – jaučiu, kad nepigiai atsieis…

Kitas dalykas, pagadinęs nuotaiką – eiliniai LANVA veiksmai. Na, matyt turi kažkaip parodyt savo nariams, kad bent kažką veikia. Dabar nusitaikė į tuos, kurie siuntėsi Windows 7. Neaišku, kaip jie įrodys tų žmonių kaltumą… Kai kas po šių veiksmų paprašė visai iš kompiuterio pašalint Windows (na, ten ne 7, o XP, bet nesvarbu). Maždaug: jei jau M$ verkia dėl kiekvienos kopijos tokioj Lietuvėlėj, tai tegu eina jie š… O be to – ir vėl su kai kuo susikapojau dėl tų autorinių teisių.

Taip pat sužinojau, kad Sodra (ta, kuri dabar pinigų neturi), sudarė sutartį pirkt Microsoft produkcijos nuomą už 8,6 milijono litų. Nežinau, ką konkrečiai jie ten pirks (ar office, ar windows, ar SQL server), bet pirkimo sąlygos labai akivaizdžiai sako, kad reikia pirkt Microsoft arba lygiavertę produkciją. Manau, kad jei bandyt siūlyt kažką kitko, tai būtų traktuojama kaip „nelygiavertė produkcija“. Juo labiau, kai tų pačių pardavėjų puslapyje labai akivaizdžiai stumiama ant atviro kodo. Neva jis skirtas tik entuziastams ir namų vartotojams. Ką aš žinau… Trūksta žodžių…

Šią savaitę buvo priimtas nutarimas Seime – sumažint išlaidas parlamentinei veiklai. Bet… Paskaičius tą nutarimą matosi, kad tas „sumažinimas“ tik dėl akių. Išlaidos bus mažesnės visus 2010-uosius metus. Bet nuo 2011-ųjų jos ne tik grįš į dabartines sumas, bet ir dar padidės. Na, nebent vidutinė alga Lietuvoj iki to laiko smarkiai sumažės – tada jie gaus gal ir mažiau nei dabar, bet žmonėms nuo to tikrai ne geriau…

Ko gero tik vienas dalykas, kažkiek praskaidrinęs nuotaiką šią savaitę – darbo partijos siūlymas viešajame sektoriuje naudot atvirą kodą. Kažkada Auštrevičius irgi tai siūlė, bet ką jis vienas gali padaryt? O čia visa frakcija. Tik kad ji opozicinė 🙁 Arba niekas nekreips dėmesio, arba irgi bus užkimšta Microsoft pinigais ir tuo viskas pasibaigs… Bet bent jau siūlymas rimtesnis. O ir partijos lygis kažkiek pakilo mano akyse (žinoma, tai dar nereiškia, kad aš už juos balsuosiu).

Na, dar užsiregistravau grooveshark – bandysiu savo „muziką“ populiarint 🙂 Bet apie tai – kada nors kitą kartą…

Kam ta LRT?

Paskutiniu metu daug rašoma apie LRT. Ir kažkodėl praktiškai visi straipsniai bei įrašai yra neigiami. O aš pamėginsiu visuomeninį transliuotoją apgint… Na, tai bus kažkiek subjektyvu, kadangi aš pats turiu pažinčių ten…

Pirmiausia tai, kas dabar aktualiausia. LRT skolinga LRTC. Ir pastaroji įstaiga dėl to grąsina išjungti siųstuvus. Teigiama, kad LRT moka tiek, kiek ir kiti kanalai. Tačiau reikalas tas, kad to patys kanalai negali patikrint, nes tie „bendri“ tarifai nėra skelbiami. Taigi, visai gali būti, kad vieniems kanalams LRTC uždeda vieną mokestį, kitiems – visai kitą. Kitas įdomus dalykas. LRTC yra akcinė bendrovė, kurios vienintelis akcininkas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Taip gaunasi, kad tai yra valstybinė įmonė, kuri iš kitos valstybinės įmonės reikalauja tų pačių valstybės pinigų, kuriuos tiesiog galėtų pasiimt iš valstybės. Bet vis tik oficialiai tai yra akcinė bendrovė, o ne valstybinė įstaiga. Kažin, kodėl? Gal telecentras su ta ministerija tiesiog plauna pinigus? Nenustebčiau…

Dėl šios skolos ir vyriausybei vienodai šviečia. Kubilius pasakė maždaug „tvarkykitės patys“.

Tai kad jau kiek gali, tiek karpo. Kiek žinau, algos daugeliui darbuotojų nuo metų pradžios sumažėjo beveik trečdaliu, atsisakyta nemažai darbuotojų, dirbančiu pagal autorines sutartis. O kažkur daugiau nukirpt nelabai gal ir išeina – naujos techninės įrangos pirkt nėra už ką, o seną reikia prižiūrėt. O dar tie siųstuvai kainuoja, reikia ir užsienio produkcijos gaut…

Kai kas sako, kad reikia paviešint visų LRT darbuotojų atlyginimus. Ir kas iš to? Pagalvokit – dirbat didelėj įmonėj. Gaunat algą. Staiga sužinot, kad kiti 2 kolegos gauna 200 Lt daugiau. Pasirodo, jie padaro kažkiek daugiau darbo ir to nusipelno. Bet jau su tais kolegom santykiai pablogėtų. Taip ir čia – tiesiog kažkas labai norėtų, kad LRT prasidėtų pykčiai tarpusavy, atmosfera pasidarytų nepakenčiama, ir visi išeitų…

Kai kas sako, kad LRT iš reklamos gauna daug pinigų. Ar tikrai? LRT ir šiaip reklamos būna palyginti nedaug, o dabar jos dar pamažėjo. Jei jau komercinės televizijos skundžiasi, kad reklamos kiekiai sumažėjo, tai ką kalbėt apie visuomeninį transliuotoją, kuris populiarumu nepasižymi? Jei kas pastebėjo, tai dabar per LTV ar valstybinį radiją pagrindinės reklamos – socialinės arba savireklamos.

Ir visi dabar keikia Siaurusevičių. Jis, pasirodo, ir alkoholikas, ir nieko nesugeba doro padaryt, ir t.t. ir pan… Visi nuolat pripaišo jam tą skydinę. Na, ką aš žinau… Tikiu, kad žmogus buvo išgėręs. O kas tą naktį nebuvo? Juo labiau, jei vaišina 🙂 Na, sumaišė duris, tikėjosi pasislėpt. O tas, kuris tai pirmas pamatė, sukvietė savo „chebrą“, kurie kaip šakalai mėsos, laukė išlendant LRT vadovo, kad galtų iš to padaryt skandalą. Jiems tai pavyko. Kiek mačiau reportažą, ir jei neklystu, viena iš tų laukiančių buvo viena Opus3 vedėjų. Nesistebiu, kad ji ten nebedirba. Ir dar klausimas nuskambėjo „kodėl neišėjote?“ Kažin, kaip išeit, kai durys apgultos? Ir dar pakankamai ramiai reagavo. Koks kitas žmogus jau būtų per keletą galvų kumščiu užvažiavęs.

O kad Siaurusevičius nieko gero nepadaro – nesutikčiau. Tik jam atėjus į valdžią LRT reitingai pakilo. Atsirado žiūrimų projektų, į kuriuos buvę vadovai tiesiog nekreipdavo dėmesio. „Triumfo arka“, „Lietuvos balsai“. Šitie projektai jau kelis metus gulėjo stalčiuose, kol Siauras nepasakė „darom“. Ir ką jūs į tai – „Triumfo arka“ buvo vienas žiūrimiausių projektų praeitą sezoną. Vis šiokia tokia atgaiva visokių „žvaigždžių akademijų“ nubukintiems žiūrovams.

Beveik visi, kas tik pasisako apie LRT, siūlo Siaurusevičių šalint iš posto. Bus geriau? Abejoju. Naujas vadovas algą sau mažesnę pasiims? Pasvajokit! Geriausiu atveju pasakys „susimažinau algą“, o realiai tai bus 100-200 Lt sumažinimas. Taip pat tokiu atveju galima pasakyti „sudie“ „Klasikai“, „Opus3“, „LTV2“ ir „LTV World“. Aišku, nėra garantijų, kad ir prie šito vadovo šitie dalykai išliks.

Kai kas sako, kad niekam ir nereikia tų papildomu nepelningų kanalų. Man! „Opus3“ – pati geriausia radijo stotis. Kodėl ne kokia ZipFM, kuri kaip ir atitiktų mano skonį? Ten per daug kvailų (būtent KVAILŲ) šnekų… O „klasikoj“ dirba man labai brangus žmogus. O be to – tose vietose dirba žmonės. Kažkas labai norėtų dar padidint bedarbių skaičių Lietuvoj

Skaičiau pasiūlymų ir išvis uždaryt tą LRT. Ir kas tada? Liekam su tais pačiais bukais komerciniais kanalais, kurie kiša savo šūdą kaip medų? Jau bloga darosi nuo visokių „žvaigždžių“ darymo iš kažkokių nupiepėlių, jau tapusių „žvaigždėmis“ koncertų, kur skamba ta pati fonograma, „publicistinių“ ir „gyvenimo būdo“ programų, kuriose tik rodoma, kokia Lietuva prasigėrus, kaip čia blogai, kokie čia visi korumpuoti ir negeri, bei žinių, kuriose pranešami faktai su tikrove turi nedaug bendro. Neliktų nors kiek intelektualesnių programų, nes jos galbūt neatsipirktų. Žinoma, komercinius kanalus dažniausiai žiūri tie, kurie nenori savo smegenų likučių apkraut tokių sunkiu dalyku kaip mąstymas.

Ir pabaigai. Turiu pasiūlymą, ką daryt LRT, jei vis tik tuos siųstuvus išjungtų. Reiktų atkreipt dėmesį į internetines transliacijas. Jos dabar tikrai nekokios – reiktų sutvarkyt protokolus, nes aš negaliu normaliai klausyt opus3 per linux 🙁 O taip pat galima būtų pakurt kokį savo torentų trekerį ir ten kelt TV bei radijo laidas. Juk LRT, man rodos, turi teisę platint savo turinį. O tokiu atveju – nebereikės mokėt milijonų LRTC, galima bus išlaikyt ir kanalus, ir darbo vietas. Tik vat ką daryt su tais, kas su internetu nepažįstami?..

Baltarusija vs. Prancūzija

Spėju, už šį įrašą būsiu visuotinai pasmerktas, bet kažkaip dzin 🙂

Visiems žinoma, kad šiandien (2009-09-16) Lietuvoje apsilankė Baltarusijos „batiuška“ – A. Lukašenka. Daugelis kaltina jį diktatūra, žmogaus teisių nepaisymu ir kitais nusikaltimais visuomenei. Na, kaip besisuktum, bet būnant valdžioje tiek ilgai ir net pakeitus konstituciją, kad galėtum ten likt iki gyvenimo galo, nori nenori būsi pavadintas dikatorium, o ir priešų įgysi.

Tačiau visai gali būt, kad tokiai šaliai kaip Baltarusija ta diktatūra visai ir į naudą. „Batiuška“ pasako, kad viskas tvarkoj, reiškia viskas tvarkoj. Kas nesutinka – jau jų problemos. Galbūt kažkuriam lygmeny ir Lietuvai reikėjo kažkokios lengvos diktatūros po nepriklausomybės paskelbimo – gal nebūtų dabar toks bardakas. Čia, manau, daugelio postsovietinių šalių sindromas – nėra vieno vado, tai patys nesusitvarko. Taigi – Lukašenka nėra savo šaliai jau toks blogis.

Dėl žmogaus teisių – visai gali būt, kad ten ir pažeidinėjamos. Žmonės, prieštaraujantys režimui, dingsta, dar kažkas negero vyksta. Viskas tam, kad išlaikyt dabartinę situaciją ir toliau žmonėms sakyt, kad viskas šalyje gerai.

Tačiau šiandien sužinojau, kad Prancūzijoje priimtas įstatymas, įpareigojantis tiekėjus atjungti žmogui Internetą, jei pagaus jį pirataujantį 3 kartus. Ir dar paskui, jei yra noras, galima iškelt baudžiamąją bylą. O metodas, kuriuo bus nustatoma, ar žmogus piratauja, mano galva, taip pat prieštarauja žmogaus teisėms į privatumą. Vartotojų bus prašoma į kompiuterius įsidiegti šnipinėjančią programą. Ką??? Savo noru bus privaloma įsidiegt trojaną? Tai kur lieka žmonių teisė į privatumą? Manau, kiekviena save gerbianti antivirusinė bei ugniasienė to dalyko nepraleis. Kitas dalykas – manau, kad tokia programa bus sukurta tik windows’ams. Tai jei kas naudos OS X arba Linux – automatiškai bus už įstatymo ribų? Kažin, kiek M$ gaus iš šito?

Tam įstatymui labai pritarė Prancūzijos prezidentas. Suprantama – jo žmona dainininkė, ir, ko gero, nelabai gauna pajamų iš parduodamų albumų. Tik ar uždraudus piratavimą, jų perkamumas padidės? Jei taip – jai gerai, o jei ne? Ką tada reiks apkaltint?

Taigi – Baltarusijoje pažeidžiama teisė į žodžio laisvę, Prancūzijoje – į privatumą. O be to – niekas negarantuoja, kad su ta šnipinėjančia programine įranga, nebus galima ir kitų veiksmų atlikt. Pavyzdžiui – trint nepatikusius failus, stebėt kitą veiklą. Ar čia irgi nekvepia žodžio laisvių apribojimu? Tiesiog metodas subtilesnis, nei tiesiogiai pašalint per daug šnekantį.

O dar girdėjau, kad toks dalykas siūlomas visai ES. Žinoma, greit bus sugalvoti apėjimai, bet vistiek… Darosi baisu…

Apie piratavimą

Vieną dieną su kolega smarkiai susiginčijom apie piratavimą ir su tuo susijusius dalykus. Išeikvojom tam nemažai laiko ir nervų (bent jau aš). Po to man kilo daug minčių apie tą patį piratavimą. Čia šiek tiek jomis ir pasidalinsiu.

Taigi – ar tikrai tas veiksmas yra toks blogas? Na taip – tai nėra pats gražiausias būdas gaut tai, ko nori. Dėl piratavimo kažkiek nukenčia autoriai(bet čia diskutuotina). Bet ar reikia su piratais kovot tokiais ir panašiais metodais? Nepaisant to, yra ir teigiamų pusių.

Pirmiausia – piratavimas naudingas visuomenei. Kodėl? Žmonės lengviau gauna informaciją, kurios niekada nepirktų, jei ją įsigyt būtų galima tik už pinigus. Gaudami informaciją nemokamai, žmonės plečia savo akiratį. Pavyzdžiui. Jei ne piratinės kasetės mano vaikystėj, tai ko gero iki šiol nežinočiau, kuo skiriasi Drum’n’Bass nuo House. Ir, tiesą sakant, man visai nerūpėtų. Geriausia TV laida būtų koks nors „kelias į žvaigždes“, geriausios dainos būtų kokios nors „Yvos“. Tiesiog aš net nebūčiau girdėjęs kitokio varianto. Bet tai, kad vaikystėje brolis (o paskui ir aš) iš radijo ar TV gaudė įdomesnę muziką, tikrai praplėtė mano akiratį. Galėjau toliau klausyt radijo ir nieko neįrašinėt? Bet juk šokių muzika skambėdavo tik keletą valandų per savaitę. O kitu laiku ką klausyt? Vėliau buvo piratinės kasetės (už kokius 5 Lt). Na, dažniausiai tai būdavo nelietuviška muzika, nes kitokio varianto tiesiog nebuvo – tai, kas legalu, kainuodavo nežmoniškus pinigus, o ir rast nebuvo įmanoma. Tačiau štai toks piratavimas tikrai praplėtė mano akiratį – pradėjau domėtis kokybiškesne muzika.

Dabar, interneto laikais, norimą informaciją gaunu kitais būdais. Bet ar faktas, kad aš „piratauju“ tikrai daro nepataisomą žalą tos informacijos kūrėjams? Kažin… Dėl to, kad galiu pažiūrėt filmą prie kompiuterio, aš nenustojau eit į kino teatrą, neatsisakiau pirkt DVD. Gal netgi atvirkščiai – jei pažiūriu kokį senesnį filmą, kurio jau neberodo kino teatruose(o DVD arba kainuoja brangiai, arba jo išvis nėra prekyboje), gali būti, kad aš susigundysiu nueit į to filmo tęsinį ar kokį kitą to paties režisieriaus ar aktoriaus darbą. Tai, kad aš galiu parsisiųst muziką, nereiškia, kad nebepirksiu mėgiamos grupės albumo. Atvirkščiai – gali būt, kad nors ir turėdamas nelegalią kopiją, nusipirksiu ir legalią tam, kad palaikyt atlikėją. O taip pat, jei atlikėjas tikrai patiko, pasistengsiu nuvykt į jo koncertą. Tai, kad galiu nemokamai gaut knygą, neatbaido jų pirkt – vistiek monitoriaus ekrane skaityt ne taip patogu.

Taigi – piratavimas netgi šviečia visuomenę. Tačiau kaip dėl pačių kūrėjų? Leidybinės kompanijos ir „autorių teisių gynėjai“ šaukia, kad piratavimas atima iš jų milijardus dolerių, ir dėl to atlikėjai lieka be grašio kišenėje. Ar tikrai taip? Kažkodėl patys atlikėjai propaguoja jų video kėlimą į youtube, ar netgi siųstis jų albumus per p2p tinklus. Panašu, kad ne visi atlikėjai yra patenkinti tuo, ką gauna iš savo leidėjų. O ir šiaip – tikram muzikantui svarbiau ne tai, kiek jis albumų parduos, bet tai, kiek klausytojų pasieks jo kūryba. Nes juk jei atlikėjas taps populiarus net ir nepardavęs nė vieno CD, jis atsiims tuos „nuostolius“ per koncertus, į kuriuos susirinks daug žmonių. O kai Didžiosios Britanijos valdžiai buvo pasiūlyta atjungti pirataujančius vartotojus nuo interneto, net patys atlikėjai tam pasipriešino. Kas nors pasakytų – kokie nors nevykėliai susibūrė ir niekam jie neįdomūs. Na, nežinau, ar tokie atlikėjai kaip Robbie Williams, Annie Lennox, Tom Jones, grupių Radiohead, Blur, Pink Floyd, Travis atstovai yra niekam neįdomūs nevykėliai. Tiesiog jie supranta, kad riboti žmonių laisvę – kvaila. Baudžiamas turėtų būti komercinis piratavimas, o ne paprastų vartotojų keitimasis bylomis.

Dar vienas su tuo susijęs dalykas – DRM. Visas pasaulis kalba, kad tai yra blogai, bet vis dar tenka išgirst nuomonių, kad to reikia. Tikrai? DRM apsaugota muzika tikrai neskatins jos pirkimo. Kam man turėti dainą, kurios gali būti, kad nepavyks perklausyt? Kažkodėl didžiųjų leidėjų atstovai tikina, kad jei kūrinio nepavyksta pagrot, tai jau ne jų problema. Bet tai kvaila. Dažniausiai tos apsaugos skirtos Windows sistemai. O ką man daryt, jei aš nusipirkau legalų kūrinį, bet naudojuosi tik Linux’u? Kitą kartą aš ieškosiu arba neapsaugoto, arba nelegalaus kūrinio. Na, tarkim ta apsauga veikia ir kitose sistemose, arba naudotis tenka tik windows’ais. Bet jei tenka keletą kartų perinstaliuot kompiuterį? Vėlgi – pagrot kūrinio nepavyks. Tai ar tai jau toks ir gėris? O taip pat nereta DRM apsauga veikia kaip koks virusas – renka informaciją apie žmogų, sėdi paleista kažkur kompiuterio atmintyje. Nenaudosi jos – negalėsi naudotis savo legalia kopija, naudosi – nesijausi saugus. Buvo netgi toks atvejis, kai paleidęs CD, įsidiegdavai rootkit’ą. Kaip žinia, tokie dalykai veikai tik windows’uose. Taigi – aš su savo Ubuntu negalėčiau netgi CD paklausyt 🙁 Tai kam man tokia legali kopija? Apple, supratę, kad su DRM nieko nelaimės, jau atsisakė savo audio failuose to dalyko.

Dar prisimenant piratavimą, iškyla galvoje žaidimai ir programos. Dėl žaidimų – visai smagiai Eidos padarė. Asmeniškai aš, jei sugebėjau kažkiek pažaist ir man patiko, o paskui, dėl tokios įmantrios apsaugos, negaliu žaist toliau, aš visai norėčiau ir nusipirkt tą žaidimą. O dėl programų. Va čia jau aš esu už legalumą. Jei negali nusipirkt – naudok atviro kodo ar tiesiog nemokamas alternatyvas. Įdomumo dėlei vertėtų paminėti, kad, dalis muzikos autorių (bent jau čia – Lietuvoje tai gal ir nemaža dalis) patys naudoja nelegalias programas, nors yra „prieš piratavimą“. Bent jau dėl šito mano sąžinė rami – aš seku Kim Cascone pėdomis (Beje – jis šią savaitę bus Lietuvoje).

Taigi – piratavimas gal ir nėra pats gražiausias veiksmas, bet vietoje to, kad jį išnaikint, gal vertėtų galvot apie kažkokį bendradarbiavimą ar šiaip prisitaikymą prie technologijų? Viso pasaulio juk nenubausi, o ir tie patys CD – juk jau pakankamai pasenęs dalykas…

Valdžia bloga, ar mes ne angelai?

Kadangi dabar madinga, tai ir aš išsakysiu savo nuomonę apie paskutiniu metu priimtus valdžios sprendimus, sulaukusius labai didelio atgarsio, ir kokias man tai mintis sukelia. Nesu nei politologas, nei ekonomistas ar koks psichologas, todėl profesionalios nuomonės nepateiksiu. Tiesiog rašysiu apie tai, ką pats matau ir mąstau.

Apie nepilnamečių apaugos nuo žalingos informacijos jau rašiau. Tiesiog dabar truputį pagalvojau, ir nutariau, kad gal tas įstatymas ir nebūtų toks jau blogas, jei jis būtų konkretesnis. Nes iki šiol neaišku, kas yra agitacija ir pan. O baisių dalykų vaikams tikrai nevertėtų rodyti. Kai pažiūri kokį filmą iš „pjūklas“ serijos, tai net man pačiam negera darosi. O vaikui tai ir stogas gali pavažiuot. O kiti dalykai – diskutuotini. Bet šitą dalyką jau kaip ir aptariau – nėra ko kartotis…

Sekantis, labai daug audrų sukėlęs sprendimas, buvo motinystės pašalpų mažinimas. Užmėtykite akmenimis, bet šitam dalykui pritariu. Pažiūrėkim, ką turim dabar: motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais metais siekia 100%, antraisiais – 85% gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.

Taigi – pirmus metus mama nedirbdama gauna tiek pat, kiek ir dirbdama. Kitais metais – truputį mažiau.

Ką turėsim dabar: pirmais vaiko auginimo metais išmokos bus mažinamos 10% ir sieks 90% gauto darbo užmokesčio, tačiau turės būti ne mažesnės už minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 800 litų. Antraisiais metais išmokos sieks 75% gauto atlyginimo.

Reiškia – mama (tėtis) gaus mažiausiai 800 Lt. per mėnesį. Sumažino išmokas 10%. Ar tai tikrai TIEK daug? Juk jei yra šeima, tai dažniausiai dirba abu tėvai. Taigi – vieno pajamos vistiek liks nepakitusios. Mano žiniomis, vienišos mamos gauna ir šiaip kitokias išmokas, todėl apie jas čia nekalbėsiu.

Šiaip išvis nelabai gerai yra tai, kad žmonės išleidžiami net dviems metams. Dėl to moterims ir yra sunkiau darbą susirast – kas norės išleist darbuotoją 2 metams? Juk reikia kažkuo tą žmogų pakeist, apmokyt. O kai išėjęs grįš – kur dėt tą naująjį? Taip pat manau, kad dalį tų motinystės (tėvystės) išmokų turėtų prisiimt darbdavys, o ne vien valstybė. Tada gal būtų kitoks požiūris į tai. Nes juk dabar neretas atvejis yra kai darbdavys susitaria su būsima motina, jai kažkurį laiką „moka“ didelį atlyginimą (žinoma, tik ant popieriaus), o paskui, mamytei išėjus gimdyt, pastaroji gauna tokias sumas, kokios algos gyvenime nėra turėjusi. Dalį atiduoda savo darbdaviui. Tik nereikia sakyt, kad taip nėra. Yra, ir dar kaip. Kai kas sako, kad mamytės taip stengiasi dėl savo vaikų. Tikrai? Tada jos negalvoja apie savo vaikų ateitį. Juk taip darydamos jos apvagia valstybę, kuri vėliau turės rūpintis tų vaikų mokslu ir kitokia gerove. Bet jei nuolat bus mamų, kurios galvos, kad „aš čia savo vaikeliui“, tai ar bus surenkami pinigai bent jau švietimui? Bus, bet nedaug. O tada vėl tos pačios mamos piktinsis „kodėl aš privalau vaikui pirkt knygas mokyklai?“ Na, jei jau pasiėmė iš valstybės „savo vaikeliui“, tai iš tų pačių pinigų tegu ir perka knygas.

Aišku, nemanau, kad priėmus tokį įstatymą, sumažės tokių sukčiavimo atvejų. Bet bent jau sumos bus kad ir pora šimtų litų mažesnės. Šimtas prie šimto, jau ir keli milijonai susidarys…

Sekantis nemalonus įstatymas – mokesčių didinimas. Galiu pasakyt taip – čia yra desperatiškas žingsnis, siekiant nors kaip pririnkt į biudžetą pinigų. Turint omeny, kad Lietuva neturi jokio rezervo, tai reikia pinigų nors iš kur paimt. Skolintis? Matant, kokia dabar situacija, tai ar sugebėsim grąžint paskui? Sunkiai…

Todėl mokesčių didinimas būtų gal ir visai nebloga išeitis, bet… Ko gero niekas neįvertino tokio lietuviško bruožo. Jei tik yra galimybė nusukt nuo valstybės kažkokią sumą, tai visais būdais ieškoma, kaip tai padaryt. Ir žmonės randa. Ir pinigai dingsta…

Dabar visi piktinasi, kad valdžia daro tą blogai, kitą… O ar kas nors pats kažką mielai daro dėl savo valstybės? Valstybė tai nėra valdžia. Žmonės – štai kas yra valstybė. Ir jei žmonės valstybėje pirmiausia žiūri savo interesų, bet nė kiek nepagalvoja apie bendrus interesus, tai tokie dalykai ir gaunasi. Beje – valdžia irgi sudaryta iš tų pačių savanaudžių žmonių…

Esu girdėjęs sakant, kad „reikia vogt iš valdžios, nes ji vagia iš mūsų“. Pala… Jei taip galvojantis žmogus pats kažkokiu būdu atsiduria valdžioje, tai juk pirmiausia, ką jis padaro – prisivagia sau, nes priėjo prie didesnio šaltinio. Gaunasi uždaras ratas. Spėju, turės pasikeist ne viena karta, kad toks mąstymas išnyktų. Nors kažin – gal net tauta išnyks, o tai nepasikeis.

Pabaigai palikau pasvarstymus, kaip galima būtų spręst tą pinigų trūkumo problemą. Ko gero vienintelis būdas – pritraukt tų pinigų iš užsienio. Tačiau tam reikia skatint inovacijas, technologijas, sudaryt palankias sąlygas. Tačiau kai valstybės tarnautojų postuose sėdi žmonės, ten dar įaugę nuo tarybinių laikų, sunku tai įgyvendint. Jie akli naujų technologijų pasiūlymams, nes nemato tame perspektyvų. Pala – prieš gal pusę amžiaus buvo sakoma, kad užteks 5-ių kompiuterių visai JAV. Taip pat, kiek žinau, investicijoms ateit kliudo energetikos monopolistai – neįmanoma elektros pasiimt ne per juos. O gal kai kas nori naudot alternatyvius energijos šaltinius? Jei aš kada gyvenime statysiuosi namą, aš norėčiau turėt atskirą energijos šaltinį (dar nesugalvojau, kokį), bet ar tai įmanoma?

Taigi – mano šios dienos pagrindinė mintis – reikia pradėt nuo savęs keist valstybę. Gal tada ir kit aplink pradės keistis…

Cenzūra ateina!

Paskutiniu metu nuo kompiuterinių temų vis labiau klystu į politines bei socialines problemas. Taigi – šiandien perskaičiau šią naujieną, ir nieko kito, kaip tik nusikeikt, nebeliko…

Seimas eilinį kartą įrodė, kad jam giliai vienodai prezidento nuomonė. Tiksliau gal net būtų – seimui nusišikt (atsiprašant) ant prezidento. Turiu vilties, kad naujoji prezidentė savo karate įgūdžiais šiek tiek pataisys šią padėtį, bet ne apie tai dabar.

Taigi, pažiūrėkim, ką tas įstatymas draudžia. Pažiūrėti įstatymą galima čia: Read More

Kuo man nepatinka mūsų švietimo sistema

Paskutiniu metu madinga kalbėt apie Lietuvos švietimo sistemą ir jos reformą. Pamaniau, kad ir aš išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu.

Kaip jau matosi pavadinime – man mūsų švietimo sistema nepatinka. Ypač aukštasis mokslas. Tiesą sakant – nebežinau, kokie reikalai mokyklose, nes baigiau saviškę beveik prieš 10 metų, kai dar kokios nors reformos tik įsibėgėjo.

O su aukštuoju mokslu tai iš tiesų yra kažkoks nesusipratimas. Turime 22 universitetus. Tiksliau įstaigas, kurios vadinasi universitetais, ar bent jau duoda „universitetinį“ diplomą. Būtent diplomą. Iki universitetinio išsilavinimo dar tolokai… Read More

Puslapiai:12345