Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kai kas dar galvoja ir taip

Vieną dieną darbe užėjo kalba apie tai, kad mūsų kuriamą programą būtų neblogai paleist ir Linux sistemoje. Su kai kuriais kolegom jau seniai apie tai galvojam – kol kas nepavyko 🙁

Tačiau šįkart buvo ir valdžia. Ir štai, kokius išgirdau argumentus, kodėl daryt kažką linux’ui – nesąmonė:

1. Kai ten tipo atviras kodas – visi daro ką nori, tai ir pridaro nesąmonių.

2. Sako „nemokama, nemokama“, bet išaiškėja, kad reikia mokėt.

3. Microsoft, jei ras klaidą, tai ją ir pataisys, o čia – niekas netaisys nieko.

4. Mes darom tai sistemai, kurios vartotojų yra daugiausia.

Norėčiau šiuos teiginius pakomentuot. Taigi…

1. Atviras kodas – nereiškia, kad kiekvienas daro, ką nori. Pirmiausia – daro tik tie, kas supranta ir sugeba ten knistis. O antra – rimtesni AK projektai juk dažniausiai vystomi kokios nors vienos kompanijos ar, blogiausiu atveju, žmogaus. Taigi – jei esi kietas programuotojas ir kažką sugebėjai pasikeist linuxe sau, tai dar nereiškia, kad ir visi kiti vartotojai gaus tą tavo naudojamą versiją. Reikia, kad distribucijos leidėjai tartų baigiamąjį žodį. Ir taip ne vien apie Linux kalbant. Žinoma, jei projektas pamirštas, tai keisk nekeitęs – geriausiu atveju turėsi pas save, arba paplatinsi kitiems.

2. Mokėt reikia ne už patį linux, o už diegimą, aptarnavimą – paslaugas. Susidūrę su problema, adminai nori kuo greičiau ją spręst, todėl kreipiasi į specialistus, nes internete ieškot – gaištamas brangus laikas. Manau, tai visai natūralu – daugelyje komercinių firmų irgi taip elgiamasi – imami pinigai už konsultacijas, kaip naudotis programa. Man rodos, ir pats microsoft ima mokestį už konsultacijas.

3. Aha – microsoft ištaisys kritinę klaidą po kokio pusmečio. Bent jau taip rodo keletas paskutinio meto įvykių – klaida jau seniausiai puikuojasi visur, o pataisymo jai vis dar nėra. Atviro kodo projektuose klaidos greičiau randamos ir ištaisomos – viską stebi daugiau akių. Pataisymai ateina per keletą savaičių ar net greičiau.

4. Čia jau tenka sutikt – pataikaujam klientams. Tačiau… Jau yra klientų, kurie teiraujasi „ar jūsų programa veikia ant linux?“ Peršasi išvada, kad atsiranda tokių, kurie nori mažint išlaidas – nebepirkt windows ar office. Ir gali būt, kad jų daugės. O jei tokiu atveju nebus galima pasiūlyt alternatyvos, bus prarandami klientai. Taigi – reikia kurt sistemas, kurios arba veikia ant keleto platformų, arba išvis – nepriklauso nuo OS. Bet… Ne man spręst visos firmos veiklos kryptį.

P.S. Aš nesu atviro kodo fanatikas – aš tik gerbėjas. Man tiesiog patinka pati idėja. Kam įsigyti kažką nelegaliai, kai galima gaut legalų gera produktą nemokamai ir nieko neskriaudžiant?

Valdžia bloga, ar mes ne angelai?

Kadangi dabar madinga, tai ir aš išsakysiu savo nuomonę apie paskutiniu metu priimtus valdžios sprendimus, sulaukusius labai didelio atgarsio, ir kokias man tai mintis sukelia. Nesu nei politologas, nei ekonomistas ar koks psichologas, todėl profesionalios nuomonės nepateiksiu. Tiesiog rašysiu apie tai, ką pats matau ir mąstau.

Apie nepilnamečių apaugos nuo žalingos informacijos jau rašiau. Tiesiog dabar truputį pagalvojau, ir nutariau, kad gal tas įstatymas ir nebūtų toks jau blogas, jei jis būtų konkretesnis. Nes iki šiol neaišku, kas yra agitacija ir pan. O baisių dalykų vaikams tikrai nevertėtų rodyti. Kai pažiūri kokį filmą iš „pjūklas“ serijos, tai net man pačiam negera darosi. O vaikui tai ir stogas gali pavažiuot. O kiti dalykai – diskutuotini. Bet šitą dalyką jau kaip ir aptariau – nėra ko kartotis…

Sekantis, labai daug audrų sukėlęs sprendimas, buvo motinystės pašalpų mažinimas. Užmėtykite akmenimis, bet šitam dalykui pritariu. Pažiūrėkim, ką turim dabar: motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais metais siekia 100%, antraisiais – 85% gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.

Taigi – pirmus metus mama nedirbdama gauna tiek pat, kiek ir dirbdama. Kitais metais – truputį mažiau.

Ką turėsim dabar: pirmais vaiko auginimo metais išmokos bus mažinamos 10% ir sieks 90% gauto darbo užmokesčio, tačiau turės būti ne mažesnės už minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 800 litų. Antraisiais metais išmokos sieks 75% gauto atlyginimo.

Reiškia – mama (tėtis) gaus mažiausiai 800 Lt. per mėnesį. Sumažino išmokas 10%. Ar tai tikrai TIEK daug? Juk jei yra šeima, tai dažniausiai dirba abu tėvai. Taigi – vieno pajamos vistiek liks nepakitusios. Mano žiniomis, vienišos mamos gauna ir šiaip kitokias išmokas, todėl apie jas čia nekalbėsiu.

Šiaip išvis nelabai gerai yra tai, kad žmonės išleidžiami net dviems metams. Dėl to moterims ir yra sunkiau darbą susirast – kas norės išleist darbuotoją 2 metams? Juk reikia kažkuo tą žmogų pakeist, apmokyt. O kai išėjęs grįš – kur dėt tą naująjį? Taip pat manau, kad dalį tų motinystės (tėvystės) išmokų turėtų prisiimt darbdavys, o ne vien valstybė. Tada gal būtų kitoks požiūris į tai. Nes juk dabar neretas atvejis yra kai darbdavys susitaria su būsima motina, jai kažkurį laiką „moka“ didelį atlyginimą (žinoma, tik ant popieriaus), o paskui, mamytei išėjus gimdyt, pastaroji gauna tokias sumas, kokios algos gyvenime nėra turėjusi. Dalį atiduoda savo darbdaviui. Tik nereikia sakyt, kad taip nėra. Yra, ir dar kaip. Kai kas sako, kad mamytės taip stengiasi dėl savo vaikų. Tikrai? Tada jos negalvoja apie savo vaikų ateitį. Juk taip darydamos jos apvagia valstybę, kuri vėliau turės rūpintis tų vaikų mokslu ir kitokia gerove. Bet jei nuolat bus mamų, kurios galvos, kad „aš čia savo vaikeliui“, tai ar bus surenkami pinigai bent jau švietimui? Bus, bet nedaug. O tada vėl tos pačios mamos piktinsis „kodėl aš privalau vaikui pirkt knygas mokyklai?“ Na, jei jau pasiėmė iš valstybės „savo vaikeliui“, tai iš tų pačių pinigų tegu ir perka knygas.

Aišku, nemanau, kad priėmus tokį įstatymą, sumažės tokių sukčiavimo atvejų. Bet bent jau sumos bus kad ir pora šimtų litų mažesnės. Šimtas prie šimto, jau ir keli milijonai susidarys…

Sekantis nemalonus įstatymas – mokesčių didinimas. Galiu pasakyt taip – čia yra desperatiškas žingsnis, siekiant nors kaip pririnkt į biudžetą pinigų. Turint omeny, kad Lietuva neturi jokio rezervo, tai reikia pinigų nors iš kur paimt. Skolintis? Matant, kokia dabar situacija, tai ar sugebėsim grąžint paskui? Sunkiai…

Todėl mokesčių didinimas būtų gal ir visai nebloga išeitis, bet… Ko gero niekas neįvertino tokio lietuviško bruožo. Jei tik yra galimybė nusukt nuo valstybės kažkokią sumą, tai visais būdais ieškoma, kaip tai padaryt. Ir žmonės randa. Ir pinigai dingsta…

Dabar visi piktinasi, kad valdžia daro tą blogai, kitą… O ar kas nors pats kažką mielai daro dėl savo valstybės? Valstybė tai nėra valdžia. Žmonės – štai kas yra valstybė. Ir jei žmonės valstybėje pirmiausia žiūri savo interesų, bet nė kiek nepagalvoja apie bendrus interesus, tai tokie dalykai ir gaunasi. Beje – valdžia irgi sudaryta iš tų pačių savanaudžių žmonių…

Esu girdėjęs sakant, kad „reikia vogt iš valdžios, nes ji vagia iš mūsų“. Pala… Jei taip galvojantis žmogus pats kažkokiu būdu atsiduria valdžioje, tai juk pirmiausia, ką jis padaro – prisivagia sau, nes priėjo prie didesnio šaltinio. Gaunasi uždaras ratas. Spėju, turės pasikeist ne viena karta, kad toks mąstymas išnyktų. Nors kažin – gal net tauta išnyks, o tai nepasikeis.

Pabaigai palikau pasvarstymus, kaip galima būtų spręst tą pinigų trūkumo problemą. Ko gero vienintelis būdas – pritraukt tų pinigų iš užsienio. Tačiau tam reikia skatint inovacijas, technologijas, sudaryt palankias sąlygas. Tačiau kai valstybės tarnautojų postuose sėdi žmonės, ten dar įaugę nuo tarybinių laikų, sunku tai įgyvendint. Jie akli naujų technologijų pasiūlymams, nes nemato tame perspektyvų. Pala – prieš gal pusę amžiaus buvo sakoma, kad užteks 5-ių kompiuterių visai JAV. Taip pat, kiek žinau, investicijoms ateit kliudo energetikos monopolistai – neįmanoma elektros pasiimt ne per juos. O gal kai kas nori naudot alternatyvius energijos šaltinius? Jei aš kada gyvenime statysiuosi namą, aš norėčiau turėt atskirą energijos šaltinį (dar nesugalvojau, kokį), bet ar tai įmanoma?

Taigi – mano šios dienos pagrindinė mintis – reikia pradėt nuo savęs keist valstybę. Gal tada ir kit aplink pradės keistis…

Diena be atviro kodo

Kartais tenka susidurt su žmonėmis, kalbančiais, kad „Atviras kodas – nesąmonė, jokios naudos iš jo“ ir panašiai. Būna netgi tokių, kurie aiškina, kad galėtų ir nebūt jo. Ačiū Dievui, neteko su tokiais susitikt, bet teko skaityt. Todėl ir nutariau pagalvot, kas nutiktų, jei visos atviro kodo programos staiga dingtų.

Pirmiausia, tai neužsikrautų mano kompiuteris. Tiksliau mano Ubuntu neužsikrautų – tiesiog jo nebūtų. Na tiek to – dar yra atsarginis variantas – Windows, kurie pas mane sėdi pabandymui. Tai pat neužsikrautų kompiuteriai tų žmonių, kurie didžiuojasi turėdami Mac’us. Nors jie ir neigia, kad pas juos atviras kodas, bet ten juk FreeBSD branduolys. O pastaroji OS tai tikrai atviro kodo. Lieka tik tie, kas turi Windows.

Ką dažniausiai žmonės veikia įsijungę kompiuterį? Lenda į Internetą. Tai daryti tektų tik su IE. Na, dar Opera pagelbėtų, kas ją turi. Jokio Firefox’o, Safari ar Google Chrome’o nebūtų – šios naršyklės jei ne patys yra atviro kodo, tai sukurti naudojant atviro kodo variklius.

Taigi – paleidus IE reikia rinkt adresą, kur norima nueit. Kadangi dauguma DNS serverių sukasi ant atviro kodo, tai gali būti, kad tiesiog adresą renkant, nieko gero nepavyks išpešti. Na, bet tarkim, kad DNS veikia, arba pavyko atsimint kokį nors IP adresą. Bandom lįst į Google kažko paieškot. Neveikia – jis ant Linux sukasi. Yahoo? FreeBSD irgi neveikia. Lieka Bing. Na tvarkoj. Ieškom ko nors. Jei paieškos rezultatai ir duotų ką naudingo, didelė tikimybė, kad tos nuorodos neveiks. Daugelis puslapių serverių juk taip pat sukasi ant Linux arba FreeBSD. Tarp kitko – ir dauguma puslapių parašyti PHP ir naudoja Apache. Gal ir pavyktų surast kokį veikiantį serverį su uždaro kodo serveriu. Bet socialiniai tinklapiai, forumai, blogai greičiausiai būtų… Gal tiksliau jų nebūtų. Praktiškai visai išnyktų tai, kas vadinama Web 2.0.

Ką tada veikt? Skambint draugams ir siūlyt susitikt, alaus išgert? Gerai, jei telefonas ne su Symbian OS. Nes ta sistema irgi atviro kodo…

Taigi – netekus atviro kodo, netektume tokių dalykų kaip:

Linux, FreeBSD – serveriai;

Apache – interneto puslapiai;

SSH – saugumo sertifikatai;

Python, Ruby, PHP, Perl – programavimo kalbos;

Firefox, Chrome – interneto naršyklės;

Google, Yahoo, Wikipedia – didžiausi interneto žinių šaltiniai.

Ir dar daug daug ko, ko aš net nežinau…

O dar kiek atviro kodo dalykų, kuris nėra programinė įranga.

Taip kad, sakydami, kad „Atviras kodas – nesąmonė“, pagalvokit, ar tikrai jau tokia didelė nesąmonė.

P.S. Idėja nebuvo labai originali – tiesiog užkliuvau už šio straipsniuko.

Muzikos kūrimas Ubuntu

Daugelis iki šiol kalba, kad su Linux neįmanoma kurti muzikos ar redaguoti video failų. Dėl video – nesu 100% garantuotas, bet vat kad muziką kurt galima, tai faktas.

Turiu aš tokią programą LMMS, kuri yra Lietuvoje pakankamai populiarios programos FL Studio atviro kodo analogas. Gaila, žinoma, kad dar tik 0.4.4 versija išleista, taigi – dar yra bug’ų. Bet kažką sukurt pilnai užtenka. Juo labiau – juk nebūtina su LMMS sukurt visą kūrinį. Tiesiog pasidaryt semplus, o paskui į pagalbą galima pasitelkt jau sunkesnę artileriją – Ardour. Pastaroji neturi MIDI palaikymo (tikiuosi, kol kas), todėl tai šiek tiek stabdo kurybinį prodesą.

Tai štai – pagaliau prisėdau šiek tiek, ir gavau tokį rezultatą.

Ne super, bet čia tik beta versija. Garsams naudojau zynaddsubfx garsų sintezatorių. O semplus apdirbau keletu LADSPA plugin’ų.

Ir dar – savo kūrybą apsaugau CreativeCommons licencija, pagal kurią šį kūrinį galima ir transliuot, ir redaguot. Nes kaip jau minėjau – esu atviro kodo šalininkas visur.

Creative Commons License
Cosmic 1 is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.

Cenzūra ateina!

Paskutiniu metu nuo kompiuterinių temų vis labiau klystu į politines bei socialines problemas. Taigi – šiandien perskaičiau šią naujieną, ir nieko kito, kaip tik nusikeikt, nebeliko…

Seimas eilinį kartą įrodė, kad jam giliai vienodai prezidento nuomonė. Tiksliau gal net būtų – seimui nusišikt (atsiprašant) ant prezidento. Turiu vilties, kad naujoji prezidentė savo karate įgūdžiais šiek tiek pataisys šią padėtį, bet ne apie tai dabar.

Taigi, pažiūrėkim, ką tas įstatymas draudžia. Pažiūrėti įstatymą galima čia: Read More

Kuo man nepatinka mūsų švietimo sistema

Paskutiniu metu madinga kalbėt apie Lietuvos švietimo sistemą ir jos reformą. Pamaniau, kad ir aš išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu.

Kaip jau matosi pavadinime – man mūsų švietimo sistema nepatinka. Ypač aukštasis mokslas. Tiesą sakant – nebežinau, kokie reikalai mokyklose, nes baigiau saviškę beveik prieš 10 metų, kai dar kokios nors reformos tik įsibėgėjo.

O su aukštuoju mokslu tai iš tiesų yra kažkoks nesusipratimas. Turime 22 universitetus. Tiksliau įstaigas, kurios vadinasi universitetais, ar bent jau duoda „universitetinį“ diplomą. Būtent diplomą. Iki universitetinio išsilavinimo dar tolokai… Read More