Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Ubuntu 9.10 – pirmieji įspūdžiai

Šis ruduo kompiuteristams dosnus. Pirmoji Apple pristatė savo OS naują versiją, po kažkurio laiko ir Microsoft paleido savo „best ever“ Windows. O štai vakar – Ubuntu. Žinoma, paskutinis įvykis ne tokio didelio atgarsio sulaukė, kaip pirmieji. Dėl akivaizdžių priežasčių: MACOS X bei Windows naujas versijas pateikia tikrai ne taip ir dažnai, o Ubuntu – kas pusmetį. Taip pat ir vartotojų skaičius daro savo. Bet tai vistiek smagus ir svarbus įvykis.

Tai štai – vakar visą dieną laukiau, kada gi pagaliau galėsiu parsisiurbt savo mėgiamos sistemos ISO failą, kadangi norėjau ne atnaujint sistemą, bet naujai įsidiegt. Į darbo pabaigą galimybė jau atsirado, bet ne iš Lietuvos. Pradėjau siųstis ir pamačiau, kad nespėsiu, todėl atidėjau tą dalyką namams.

Grįžau apie 21 val. (lindyhopas man ketvirtadieniais). Kadangi jau buvo galimybė parsisiųst ir iš Lietuviško serverio, tai užtruko gal 3 minutes. Išsikepiau CD (kažkodėl USB raktas neveikė 🙁 ), perkroviau kompą…

Kažkaip labai ilgai krovėsi Live CD. Kai pagaliau viskas pasileido, pradėjau instaliavimą. Standartiniai klausimai (kalba, laiko juosta, klaviatūros išdėstymas, vartotojo vardas, slaptažodis), šiek tiek rankom padirbėjau su particijom (kažkaip viso disko naudot nesinori – ten kitokių duomenų yra). Ir kol diegiami failai, panaršiau internete (o ką daugiau veikt?). Po kokių 20 minučių jau pasiūlė perkraut kompiuterį, jei noriu. O aš norėjau, todėl taip ir padariau.

GRUB’as atrodo kažkaip kitaip – gal šriftai kitokie. Pirmas OS paleidimas truko gal 40 sekundžių, kol pamačiau prisijungimo langą. Po to dar apie 10 sekundžių, kol pasikrovė visa aplinka. Kažkaip lyg ir greičiau buvo žadama…

Keista… Jokio garso. Pasirodo – garsas pagal nutylėjimą visiškai nutildytas. Ištaisau šitą nesusipratimą. Greit atsiranda pranešimas, kad yra „non free drivers“ mano vaizdo plokštei. Aišku, kad instaliuoju – kaip aš be vaizdo draiverių visus „eye candy“ pasidarysiu? 🙂 Po to paprašo perkraut kompą. Šįkart iki login’o užsikrauna kažkur per pusę minutės. Jau geriau…

Daug pasikeitimų, palyginus su prieš tai buvusia versija. nematau. Pagrindinė tema kiek pasikeitė. Įdiegtas pašto ir pokalbių programas galima pasileist ne tik iš programų meniu, bet ir iš „tray’aus“ šalia laikrodžio. Gal ir nieko idėja. Wallpaper’ių pasirinkimas žymiai didesnis. Vietoj anksčiau buvusių 3-ų dabar jų tikrai virš 10. Vis šis tas.

Pamėginau paleist Ubuntu One. Pasileido, pasiūlė prisijungt. Viskas tvarkoj. Bet kažkodėl davė pranešimą, kad kažkokie „feature’ai“ nesuderinami, nes gali būt, kad mano kliento versija labai nauja. Na, ok – palauksiu- gal pasitvarkys.

Ubuntu Software Center veikia neblogai – pasirenki programą, aprašymą paskaitai, pasirenki intsaliuot, ir jau turi. Pasirenki išrtint – ir jau nebėra. Žinoma, ne visas programas rasi, kurių galbūt gali prireikt (pvz kokį skype vistiek reikės instaliuot atskirai), bet ten jų tikrai nemažai. Na, šiaip tai anksčiau buvo Add/Remove programs, kuris atlikdavo tą pačia funkciją, bet dabar tai tiesiog įgyvendinta gražiau.

Paleidau grot mp3 failą, pasiūlė susirast kodekus. Sutikau. Susirado, įdiegė, groja. Su video irgi panašiai.

Buvau pasidarę Firefox bei Evolution profilių kopijas, tai jas atstačiau – ir turiu visus laiškus bei naršymo istoriją. Žinoma, tik paskui pagalvojau, kad galėjau laiškus eksportuot, o paskui importuot, bet jau buvo per vėlu 😀

Dar šį bei tą suinstaliavau (Gnome-Do, keletą papildomų temų, dar kažką). O jau ir miegot beveik laikas. Pažiūrėjau vieną seriją Justice League Unlimited ir išjungiau. Paspaudžiau shut down, ir jau po 5 sekundžių kompas buvo išjungtas. O vat tai sužavėjo 🙂

Tokie pirmieji įspūdžiai apie naują Ubuntu. Dabar laukia kitas etapas – prisimint, ko man reikia, ir ko aš noriu. Visada smagu naujai įdiegtą OS savaip konfigūruot – visada gaunasi kažkaip kitaip 🙂

Adminui išeiginė

Sekmadienį dieną buvau „Panoramoje„. Visą laiką, kol ten buvau, ekranuose, kuriuose dažniausiai sukasi reklama, kabėjo štai toks vaizdelis (atsiprašau už kokybę – fotkinau telefonu judėdamas):

Ekranas

Ekranas

Kai tik pradėdavo krautis Windows’ai, išmesdavo kažkokią klaidą, ir viskas persikraudavo. Panašu, kad arba adminas dar nebuvo atvykęs (nors jau buvo diena), arba visai išjungęs telefoną 🙂

Kaip ten dėl Linux ir virusų?

Ir vėl kažkurią dieną kilo diskusija su kolegomis apie Linux saugumą. Kaip ir visada – aš su vienu kolega buvau vienoje barikadų pusėje, o likę – kitoje(ten, kur windows – tobuliausia OS pasaulyje).

Kalba pasisuko apie virusus. Kodėl Linux ir MACOS X jų nėra. Na, jei ir yra, tai jie nelabai kenksmingi. Niekaip neįtikinom, kad šiose sistemose virusus tiesiog sunkiau parašyt. Žmonės įsitikinę, kad unix šeimos sistemoms virusų nerašo dėl dviejų priežasčių:

1. Jos nepopuliarios, todėl neverta prasidėt. Na taip – Linux namų kompiuteriuose tikrai prie autsaiderių, bet MACOS X… Apie 10% užima. Gal atrodo ir nedaug, bet tai vistiek didžiulis kiekis.

2. Tai yra Open Source’as – bendruomenė jį tobulina. Todėl tie, kas rašo virusus tiesiog yra nesuinteresuoti gadint tai, ką žmonės kuria. Na ką aš žinau… Manau tie, kas rašo virusus, kenkt nori bet kam. O be to – čia vėlgi atkrenta Apple produktas. Nors ir teigiama, kad MACOS X paremta FreeBSD, bet tai buvo kažkada atskilusi šaka. Dabar abejoju, ši OS nors kiek atvira.

Taigi, gerbiamieji linuksoidai, pasakykit – kokios realios priežastys to, kad Linux taip nekenčia nuo virusų.

Migravimas: atlikta!

Jau rašiau, kad nutariau pabėgt iš blogr.lt blogofermos. Negaliu sakyt, kad buvo kažkokia svarbi piežastis tai padaryt, ar kad nepatiko paslauga, kurią ten teikė. Tiesiog, užkūręs rokiskiotautodailės puslapį (irgi panaudojau wordpress) pamačiau, kad čia galima padaryt dar daugiau visko. O man kartais įdomu pasikeist viską taip, kaip patinka.

To pavyzdys – puslapio išvaizda. Pirmomis dienomis kaitaliojau temas, ieškojau kokios įdomesnės. Buvau radęs keletą visai smagiai ir įdomiai atrodančių, bet buvau už jas sukritikuotas (per daug jau „bling bling“ ), todėl paieškojau, ir radau dabartinę. Bet ir vėl teko pasikoreguot pagal save: nepatiko šone esantys 2 stulpeliai, padariau vieną; išsiverčiau lietuviškai; šoniniame stulpelyje vietoje „populiarūs įrašai“ padariau „paskutiniai įrašai“… Nedaug, bet man taip atrodo maloniau 🙂

Ir dar viena priežastis, kodėl čia perėjau – stovi hostingas (pirkau tautodailininkams) apytuštis, tai kodėl nepanaudojus?

Dar vienas dalykas, nutikęs po migravimo – mane prijungė prie akl planetos. Taigi, reikės rašant apie atvirą kodą, labiau stengtis 🙂

Beje – surinkus senąjį mano blogo adresą, iškart bus nukreipiama čia. Nebent bus surinktas konkretaus įrašo adresas. Bet galvoju, gal ir juos peradresuot?

Reziztencinė Linux kova

Manau, ne aš vienas pastebėjau, kad kova „atviras kodas vs uždaras kodas“ dar kitaip vadinama „linux vs windows“ – visada pakankamai arši. Neretai kokio populiaresnio straipsnio komentaruose užverda tokios kovos, kad rodosi, jog realiame gyvenime tokie žmonės vieni kitiems be skrupulų gerkles perpjautų.

Kažkodėl atėjo mintis, kad jei programinę įrangą (konkrečiau – OS) ir jos vartotojus sulygint su valstybe, tai gautume štai tokį vaizdelį…

Turime autoritarinę valstybę, kur absoliučią daugumą valdžioje turi Microsoft ir jo šalininkai. Yra nedidelė, bet pakankamai žmonių mėgstama Apple opozicija, kuri nors ir teigia, kad kad tie, kas valdžioje – blogis, bet patys realiai siekia tų pačių tikslų, tik pasinaudodami gal kiek kitokiomis priemonėmis.

Visuomenė labai patenkinta savo valdžios sprendimais ir veiksmais. Kartais pozicija ir opozicija meta vieni kitiems kaltinimus dėl vieno ar kito dalyko – kad atrodytų, jog kažkas vyksta, o ir žmonės tokiu atveju labiau patenkinti.

Bet pogrindyje iš kažkur vis atsiranda atviro kodo idėjos. Žmonės, nepatenkinti esama situacija, kalba, kad valdžia bukina žmones, ir prieš tai reikia kovot. O jie žino, kaip. Kai kurie ne tik kalba, bet ir veikia. Vieni savo mintis skleidžia draugų ir pažįstamų tarpe, kiti, drąsesni, mėgina kilt į viešumą. Tik neretai jie veikia nesusiderinę vieni su kitais (Linux, BSD stovyklos).

Valdžia į juos nekreipia dėmesio pareikšdama, kad čia kažkokie silpnapročiai, ir į juos dėmesio kreipt neverta. Visuomenė, kaip visada, tam pritaria, ir arba nekreipia dėmesio, arba sutiktam atviram kodui spjauna į veidą, o jei sugeba, tai ir primuša.

Tačiau iš lėto tas pogrindinis judėjimas auga. Bendruomenių vadovai, valdininkai į kuriuos kreipiasi žmonės, tampa atviro kodo gerbėjais. O visuomenė to net neįtaria. Pamažu kai kurie dideli verslininkai priima tas naujas idėjas ir kartais net tai pripažįsta. Netgi opozicijoje atsiranda tokių disidentų. Tačiau jiems greit sumokama, ir tos idėjos pateikiamos kaip dar vienas nuostabus sprendimas, „neturintis nieko bendro“ su atviru kodu.

Itin paplinta Linux partija. Jie nuolat bando pakliūt į valdžią, tačiau susiduria su jau ten esančių propagandos mašina, ir visuomenė juos nuolat atmeta. Bet jie atkaklūs, ir po truputį atsiranda pripažinimas. Nes atviras kodas skverbiasi ir į valdančiųjų galvas. Labiausiai sekasi Firefox grupuotei. Jie tvirtina, kad atviras kodas gali būt suderinamas ir su Microsoft. Todėl valdantieji pasako, kad „taip – atviras kodas gerai, bet kol tai po mūsų sparneliu“.

Ir štai vieną dieną visų garbinama Google bažnyčia pareiškia, kad ir jie nori į valdžią. Ir kad to jie sieks susijungę su Linux partija…

Visuomenė pasimetusi. Nesinori prieštaraut valdžiai – gali blogai baigtis. Bet ir Bažnyčios žodis – šventas…

Nusimato perversmas, ar tik eilinis fiasko?

Windows Explorer alternatyva: KDE

Linuxistai žino, kas yra KDE. Tai viena „krūčiausių“ (pradžioje netgi šifravosi „Kool Desktop Enviroment“ ) grafinių aplinkų Linuxui. Žinoma, kitų nuomonės gali skirtis. Pats aš jos namie nanaudoju. Tiesiog nepatinka – negaliu pasakyt, kodėl. Būna juk, kai pradedi kažką naudot, ir tai elementariai nepatinka – nesijauti gerai. Gal dar įtakoja tai, kad KDE panašiausia į patį Windows Explorer? Bent jau tuo metu, kai mėginau, buvo. O be to – tada KDE mano kompe stabdė. Ir išvis – defaultinė Ubuntu aplinka – Gnome. O žinant, kad aš tinginys, tai…

Ir štai kažkada draugas užsiminė apie projektą KDE on Windows. Tuo metu jis pasikeikė dėl kažko, aš pasijuokiau. Pamėginau pats, nepatiko, numečiau į šalį. Savaime aišku, tokius dalykus išdarinėju darbe – ten, kur tenka sėdėt ant Windows ir kai nebūna jokio įkvėpimo dirbt 🙂

Neseniai kažkur Internete vėl užkliuvau už to pavadinimo „KDE on Windows“. Pažiūrėjau… O jau ir KDE 4.3.0 paportinta. Hm… Ai – bala nematė – pamėginsiu.

Parsisiunčiau installer’į (nedidelis – tik 2 MB). Paleidau. Keletas pagrindinių opcijų. Siūlymas pasirinkti tinkamiausią serverį, iš kur siųstis paketus. Nemažai jų ten, bet Lietuvos nėra 🙁 Pasirinkau kažkokį lenkišką ftp. Paspaudžiau „Next“, išmetė progreso dielogą, ant kurio kitą, rašė, kad siunčiamas paketų sąrašas, o galiausiai tas sąrašas buvo tuščias. Hm… Atgal. Kitas ftp – same shit. Nu blyn, galvoju. Pasirinkau http. O! Veikia! Pasirinkau keletą pagrindinių paketų (labiausiai norėjau išmėgint tik tai, kaip atrodo). Next. Pranešė, kad prie mano pasirinktų paketų dar parsisiųs ir keletas priklausomybių. Praėjo kažkiek laiko, ir viskas buvo parsiųsta ir įdiegta. Ir dar pasiūlymas pasileist sistemos nustatymus. Paleidžiu, pamaigau, nieko labai nekeičiu. Atėjo laikas pamėgint, kaip veikia.

Pirmas, ir pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasižiūrėt – dolphin failų menedžeris. Pasileidau. Na, tikrai atrodo geriau nei Windows XP Explorer. Rodo katalogų ar failų turinį (preview). Galima pasirinkt, ką rodyt, ko ne. Pamėginau atidaryt paveiksliuką. Išmetė windows’inį „Open with…“ dialogą. WTF? Pasirinkau IrfanView. Išmetė klaidą, kad failas nerastas? Em… Bandau žiūrėt, kodėl… Ir randu! Kažkodėl failo adresas prasideda panašiai taip: „\C:\…“. Tas „\“ pradžioje ir gadina viską. Lakstau per nustatymus – nieko apie tai nerandu. Ech… Pasileidžiu installer’į, isidiegiu „graphics“ paketą. Atsiranda KDE numatyta paveikslėlių peržiūros programa. Dabar paveikslėliai pasileidžia tvarkingai.

Toliau žiūrinėju tą delfiną. Krinta į akis tai, kad katalogų adresai užrašyti Linux maniera – ne „C:\“ kai windows, bet „C:/“ (nepastabiems – „slash’as“ į kitą pusę). Taip pat iš karto nesupratau, kodėl užvedus pelę ant ikonos, atsiranda „+“, jei failas nepasirinktas, arba „-„, jei pasirinktas. Pasirodo, čia tam, kad galima būtų pasirinkt kelis failus vienu metu, nelaikant „Ctrl“. Gal ir nieko… Ikonų dydį galima laisvai keist arba lango apačioj esančio „scrollbar’o“ pagalba. Kas šiek tiek trikdo – ilgokai tenka palaukt, kol katalogas atsidaro ir parodo visus jame esančius failus.

O paskui ateina laikas vėl sėst dirbt… Reiks kada ištaikius momentą, pamėgint, kaip windozėje veikia AmaroK 🙂

P.S. Pasirodo, naujausiame KDE on Windows installer’yje nebėra AmaroK 🙁

GPS iš Honkongo

Šią savaitę pagaliau gavau siuntinį iš Honkongo. Laukiau šito dalyko jau gal mėnesį. Kažkaip jau seniai galvojau nusipirkt GPS imtuvą, bet niekaip nesiryžau. O čia kolegos rekomendavo pažiūrėt į DealExtreme. Radom nebrangų daikčiuką ir atlikom užsakymą. Patraukė tai, kad pagal specifikacijas ten turėjo būt GPS imtuvas, muzikos, video grotuvas, tekstinių failų skaitymo galimybė bei FM transmiteris(čia kai į savo automobilio radiją gali transliuot muziką).

Beveik 2 savaites jo net neišsiuntė – statusas buvo „waiting for supplier“. O jau kai išsiuntė, tai maždaug per 2 savaites ir atėjo. Ilgiausiai gal keliavo iš Rusijos – apie savaitę.

Tai štai – gavau, išpakavau. Pakuotėje radau: patį aparatą, SD kortelę (2 GB), pritvirtinimo elementą, USB laidą, automobilinį bei paprastą (tik kištukas ten „nelietuviškas“) kroviklius bei ausines. Paskui radau ir „pieštuką“ ekranui baksnot bei „resetui“ daryt…

Kolegos iškart apspito ir nedavė ramybės visą likusią darbo dieną.Visi jie skubino kažką daryt – pakeist firmware’ą, išvaizdą ir t.t. Taip užpylė patarimais, kad nebežinojau, nuo ko pradėt. Taigi – darbas ofise sustojo. O aš nenorėjau daryt visko staigiai iškart ir su nepakrautu aparatu. Žinau, kad šitiems dalykams reikia pilnai įkrauto akumuliatoriaus. O ir tos instrukcijos, kurių internete pilna, kaip keist tą ar kitą dalyką, skirtos ne visai šiam modeliui. Tai norėjau pirma pasiskaityt, susižinot, kas ir kaip. Bet aplink nuolat stovintys bendradarbiai šiek tiek trikdė 😀

Vis tik vakare jau namie sugebėjau ir atsinaujint firmware’ą, ir išvaizdą pasikeist. Instrukcijos, kaip tai padaryti, čia. Paskui dar tą išvaizdą pasitobulinau pagal savo modelį, kadangi tai, kas buvo pateikta internete, buvo su bluetooth meniu, o pas mane to dalyko su žiburiu nerasi. O taip pat įsidėjau naujesnę iGo versiją su lietuvišku meniu ir Lietuvos žemėlapiais. Gal ir būčiau apsiėjęs, bet kad tik atsiustame aparate pateikti buvo tik JAV žemėlapiai… Kitos programinės įrangos kol kas nediegiau, nes… Neradau dar, kokią vertėtų 🙂

Pamėginau, kaip groja muzika. Ne itin kokybiškai. FM transliuoja irgi prastai – labai tyliai ir kartais atsiranda kažkokie trikdžiai. O taip pat, norint, kad tas dalykas veiktų, reikia į USB lizdą įkišt kokį nors laidą. Taigi – tuo naudosiuos gal tik ekstra atvejais. Video nebandžiau – neradau nedidelio formato failų pas save. O ir neieškojau itin intensyviai. Yra galimybė skaityti elektronines knygas, bet kol kas atpažino tik *.txt formatą 🙁

Buvo apėmęs nerimas, kad GPS imtuvas neveikia. Ilgą laiką niekaip nesugebėjau susisiekt su palydovais. Bet, pasirodo, tereikėjo išeit iš pastato 😀 Tada pamačiau, kad viskas su tuo imtuvu tvarkoj. Tik vat programinė įranga ir žemėlapiai, ko gero, ne visai tikslūs. Keletą kartų siūlė važiuot ten, kur kelio nebėra jau kurį laiką. Taigi – seni kažkokie žemėlapiai, nors teigiama, kad šių metų… Nieko – teks daugiau pamėgint kito softo 🙂

Dar kas užkliuvo – kartais ten esantys Windows CE pakimba. Tada tenka pasinaudot arba išjungimo mygtuku(jei suveikia), arba reset’u. Taip pat ilgiau pabuvęs išjungtas, aparatas verčia ilgiau palaukt, kol vėl bus sugaudyti palydovai.

Ir paskutinis dalykas, kuris man ne itin patinka – akumuliatoriaus veikimo laikas. Na, neilgas jis. Trumpas netgi, sakyčiau. Atrodo, tik pakrautas pilnai, o jau rodoma, kad liko tik pusė įkrovimo. Gelbsti gal nebent tai, kad jis vistiek dažniausiai bus prijungtas kur nors. Bet tada nelabai išeina naudotis papildomom funkcijom, kurias norėtųsi daryt toliau nuo elektros šaltinio (muziką klausyt, video žiūrėt, knygas skaityt)…

Išvada. Kaip už 200 Lt – daiktas lyg ir neblogas. Bet vistiek – nėra itin kokybiškas. Tačiau, jei neklystu, kai kurios firmos pas mus būtent tokius ir pardavinėja, tik uždeda savo prekės ženklą.