Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Laisvos PĮ propagandos klaidos

Po mano priešpaskutinio įrašo užsitraukiau nemažą laisvos PĮ bendruomenės nemalonę. Tęsiu šią temą toliau 🙂

Šįkart pakalbėsiu apie tai, kas, mano galva, daroma negerai tų, kas propaguoja laisvą programinę įrangą (Free Software), ir kas atbaido vartotojus. Būtent apie Laisvą PĮ bei Free Software Foundation veiklą, o ne apie Atvirą Kodą (Open Source). Eilinį kartą pateiksiu mintis nelabai įsigilinęs į visą filosofiją, kaip eilinis vartotojas.

Pirmiausia, kas gali atbaidyt vartotojus, galbūt besidominčius visu tuo reikalu – interneto puslapis. fsf.org bei gnu.org atrodo kaip padaryti grynu html, nenaudojant jokių kitų technologijų(suprantu, kad taip, ko gero, tik atrodo, bet būtent išvaizda yra pirmas dalykas, ką pastebi žmonės). Žinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, „blizgučių“ bei kitų pagražinimų. Per paprastas dizainas atrodo pakankamai mėgėjiškai, o vartotojams, pripratusiems prie Microsoft, Apple (dabar net ir Google) „bling blingo“ tai iškart sukelia įspūdį „lievai čia kažkaip“. Ir dar tos didelis šriftas…

Kitas dalykas – licencijų pateikimas. Iš tiesų – tai pakankamai painu. Yra krūva licencijų, kurios arba suderinamos su GPL arba ne. Ir kas dar labiau trikdo – viena kažkokios licencijos versija suderinama, kita – ne. Aišku, reikia skaityt, kad suprast, kas ten skiriasi. Bet tai tam reikia skirt laaabai daug laiko. O šiaip tai pati GPL licencija atbaido dalį programuotojų, nes ten, kiek suprantu iš daugelio komentarų, pakankamai griežtas dalykas – jei panaudoji GPL komponentą, visas tavo projektas privalo tokiu tapti (pataisykit, jei klystu). O jei kažkas nori daryt savo projektą pagal kokią nors MPL, arba visai – pagal uždarą licenciją? Taip pat FSF nerekomenduoja naudot licencijų, kurios kažkiek nesuderinamos su GPL. O taip pat rekomenduoja vengti bet kokio susidūrimo su tomis, kurios visai nėra suderinamos su GPL. Manyčiau, kad vartotojo teisė ir laisvė, rinktis, ką jis nori naudot – jei jam visiškai nesvarbus programos kodas, tai kodėl jis turėtų save ribot ir nesirinkti programų, kurios nėra „laisvos“?

Požiūris į kitokius PĮ modelius. Savaime aišku, didžioji dauguma FSF kritikos nukreipta prieš Microsoft bei kitas uždarą PĮ kuriančias įmones. Tačiau jie taip pat atsiriboja nuo Atviro Kodo(Open Source), nes ten ne viskas 100% suderinama su jų filosofija. O taip pat nelabai teigiamai atsiliepia apie to paties Linux distribucijas, kuriose ne visai aiški programinės įrangos diegimo politika, ir kur nesunkiai galima įsidiegt ne laisvą PĮ. Beje – kaip suprantu, tai Linux yra tik pamaina tikrajam GNU branduoliui, kuris kuriamas nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, kad pakeisti Unix, ir vis dar nepadarytas.

Tačiau vienas didžiausių kliuvinių laisvai PĮ prasiskverbti į plačiąją visuomenę (neskaitant didelių kai kurių įmonių pastangų) yra patys propaguotojai… Anglų kalbos žargone yra terminas „freetard„. Šis žodis, sudėtas iš „free“ ir „retard“, apibūdiną žmogų, aršiai kritikuojantį viską, kas yra ne „free“, ir kuriam nerūpi, kad kitam tai nėra svarbu. Tokie žmonės mano, kad jie įdeda didžiausią indėlį į Laisvos PĮ populiarinimą, tačiau realiai „gadina visą vaizdą“. Kodėl? Dažnai pagal juos, jei nekritikuoji MS, tai esi padlaižys ir parsidavėlis. Naudoji Skype? Esi nesusipratėlis, kadangi neaišku, kur eina duomenys, todėl apie tave gali laisvai sužinoti, ką nori. Sakytum pačios laisviausios naršyklės nesiunčia žymiai daugiau duomenų visiems, kas tik nori… Nori padaryt kažką lengvai per GUI? Esi nemokša, kadangi rašyt krūvas komandų yra žymiai greičiau ir patogiau, nei spaudyt pele (pritariu, kartais tai greičiau, bet tikrai ne visada). Nori sistemos, kuria būtų galima naudotis tik įdiegus, arba nusipirkus kompiuterį? Kam? Juk taip yra smagu pačiam viską pasidaryt nuo nulio, susikonfigūruot visokius paleidimo scenarijus, įsidiegt kokią nori grafinę aplinką, n kartų perkompiliuot branduolį, prasiknist mažiausiai pusdienį, ir tik tada pradėt dirbt. Nori parašyt tekstą su kažkokiu teksto redaktorium? Lievai, kadangi yra nuostabus redaktorius VI, kuriuo naudotis reikia išmokt iš naujo bet kokį veiksmą, ir viskas daroma komandų pagalba. Nori ant Ubuntu pasileist Gnome-Do, kadangi programas patogu paleidinėt? Negalima! Gnome-Do padarytas su Mono, kuris yra .NET, pritaikytas *nix sistemoms, o .NET yra MS produktas, todėl Mono yra blogis! Paprastą vartotoją tikrai atbaido tokie dalykai. Jam reikia ne „kaip krūčiau“, bet kuo paprasčiau ir gražiau. Kodėl kokia nors panelė filologė turėtų mokytis dirbti su komandine eilute, jei jai reikia tiesiog interneto, tekstų redaktoriaus, gal dar kokio paprasto žaidimėlio?

Kadangi „freetardai“ garsiausiai reiškiasi, tai jie yra suformavę bendrą įvaizdį apie patį Linux bei jo vartotojus. O tas įvaizdis maždaug toks: paprastai ant Linux niekas neveikia, todėl ten reikia iš pradžių viską pačiam susiprogramuot; visi Linux vartotojai – geek’ai, nežinantys kito gyvenimo, išskyrus komandinėje eilutėje, ir nepripažįstantys kitų pramogų, kaip tik „kruštis su pingvinais“. Juk žymiai daugiau žmonių atsiverstų į Linux, jei jiems į klausimą „o yra ten koks ofisas?“ ne 10 minučių (ar daugiau) būtų aiškinama, koks šūdas yra MS su savo Office, ir koks uber daiktas yra VI, bet tiesiog nuskambėtų atsakymas: „Yra. Gal kiek kitoks, bet yra“. Arba į klausimą „Kaip ten viskas atrodo?“ ne pradėt pasakot apie galimybę pasirinkt kokią nori aplinką, ją susikonfigūruot pagal savo poreikius, ir kokie MS yra niekšai, kad kiša visiems vienodą ir nepatogią grafinę aplinką, bet tiesiog atsakyt, kad „Normaliai ten viskas – tik mygtukai truputį kitose vietose“.

Visi tie „freetardai“ man panašūs į elementarius religinius fanatikus. Su tokiais žmonėmis sunku diskutuot, kadangi jie laikosi įsikibę savo nuomonės, ir praktiškai negirdi kitokios, nes ji „bet kokiu atveju yra neteisinga“. Vietoj to, galėtų įsiklausyt į kito asmens žodžius – gal ne viskas ten taip ir klaidinga. Fanatikai šiais laikais niekam nekelia susižavėjimo. Juk dėl kelių fanatikų kenčia ir pagrindinės pasaulio religijos. Dauguma įsitikinę, kad VISI krikščionys – kvaili ir kietakakčiai, VISI musulmonai – teroristai. Ir nors taip nėra, bet įvaizdį sudaro tie, kas garsiausiai rėkia – fanatikai. Taip ir su Laisva PĮ – nors tai ir nėra blogas dalykas, tačiau „freetardai“ atbaido žmones savo fanatizmu.

Pabaigai noriu pridurti, kad asmeniškai man patinka šis Linus Torvalds pasakymas – jis sukonkretina tai, ką aš ką tik aiškinau. Asmeniškai man Linux kūrėjas yra didesnis autoritetas, nei „freetardų“ garbinamas RMS…

Apie toleranciją

Po praeitos savaitės didžiojo įvykio, ir aš pakalbėsiu apie toleranciją. Tik gal ne visai taip, kaip įprasta paskutiniu metu…

Situacija, kokią dabar patiria įvairios mažumos, labai puikiai aprašoma X-Men komiksuose. Ten idėja labai aiški: žmonės nemėgsta ir bijo kitokių, nei jie. Šiek tiek smulkiau apie viską.

Komiksuose mutantai kovoja už savo teisę gyventi. Vieni tai daro taikiais metodais – mėgindami įrodyt, kad mutantai tai irgi žmonės, tik evoliucionavę. Tuo užsiima Charles’as Xavier (dar žinomas kaip Profesorius X). Jis su savo komanda įvairiais būdais stengiasi padėti žmonėms ir įrodyti, kad jie – nėra grėsmė visuomenei. Tai jam nelabai sekasi.

Kita stovykla – Magneto. Žydų kilmės vaikas patyrė koncentracijos stovyklos siaubą, todėl yra įsitikinęs, kad žmonės ir mutantai negali sugyventi, todėl turi nugalėti stipresnė rūšis. Žiūrint iš šalies, atrodo, kad jie ir yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės taip nekenčia visų mutantų.

Tačiau, panašiai kaip ir Lietuvoje kalbant apie visokias mažumas, kalti ne tiek patys mutantai, kiek paprasti žmonės, pilni neapykantos ir nepagrįstos baimės. O tai iššaukia engiamųjų atgalinę reakciją.

Mutantų kontroliavimas netgi buvo įteisintas įstatymiškai – kiekvienas privalėjo registruotis. Taip pat buvo sukurti robotai, gebantys suvaldyti bent jau kažkurią dalį mutantų. Nuolat yra vykdoma kampanija, nukreipta prieš mutantus, pateikiant juos kaip grėsmę visuomenei. Nepaisant to, kad nemažai jų yra visuotinai pripažinti superherojai, kovojantys ne tik petys į petį su kitais ne mutantais, neapykanta jiems visada išlieka.

Dar šis tas apie pačią šios serijos publikavimo istoriją, kas kažkiek susiję su tolerancija bei mažumomis…

Nors pirmieji X-Menų komanda buvo vien baltaodžiai amerikiečiai, laikui bėgant komanda keitėsi, pildėsi naujais nariais. Ilgainiui ši komiksų serija tapo pačia daugiatautiškiausia. Čia galima rasti ne tik įvarių rasių, bet netgi ir daugelio atskirų šalių atstovų.

Būtent X-Men serija atvėrė kelią seksualinėms mažumoms komiksuose. Pirmasis superherojus, viešai pripažinęs, kad yra gėjus, buvo X-Menas Northstar. Viena iš pagrindinių „blogiukių“ Mystique, vaizduojama biseksualia. Taip pat Wolverine sūnus buvo pavaizduotas besibučiuojantis su vyru, bei taip pat palaikantis santykius moterimi.

Nors pati serija ir neparodo, ką reikia daryti, kad žmonių požiūris į kitokius pagerėtų, bet ji bent jau iškėlė šias (ne vien tai, ką aprašiau) problemas į viešumą. O tai jau yra nemažai…

Vis tik Microsoft man patinka

Spėju, už tokią frazę linuxistai ir kiti atviro kodo fanai mane pasmerks amžinoms pragaro kančioms dar net gyvam būnant. Ramiai! Paaiškinsiu, kodėl man kažkuo patinka dėdės Bilo įmonė.

Nors kai kas gali ir nesutikt, tačiau jei ne Windows, tai kažin, ar iki dabar būtų taip išpopuliarėję asmeniniai kompiuteriai. Žinoma, prieš juos jau buvo MacOS su patogesne grafine sąsaja. Bet Apple produkcija tuo metu buvo itin brangi, o pati OS priklausė nuo techninės įrangos. Tačiau į IBM architektūrą galima buvo diegti bet ką. Štai čia ir tiko DOS bei paskui Windows. Šis derinys vistiek buvo pigesnis nei pirkt Macintosh’ą. Ir tada prasidėjo pakankamai agresyvi firmos politika kišant visur savo langus. Ir jiems pavyko – beveik 100% pasaulio namų kompiuterių turi Windows. Tokiam marketingui galima tik paplot.

Ir buvo laikas, kai visi kalbėjo, koks Microsoft blogas, o kitos firmos daro gerai. Juk net galima teigt, kad ir Atviro Kodo bendruomenė išsiplėtė su mintimi „mes prieš M$“. Tačiau dabar, bent jau mano akyse, ši kompanija pradėjo po truputį reabilituotis. Kodėl? Gal todėl, kad kiti šios rinko žaidėjai pradėjo darytis agresyvesni, o patys MS atrodo atlaidesni, palyginus su jais.

Kuo gi tie kiti darosi blogesni? Pavyzdžiui Apple. Atviro kodo šalininkai anksčiau lyg ir neturėjo nieko prieš šią kompaniją. Juk naujoji MacOS naudojo FreeBSD elementus (bent jau toks gandas buvo). Tačiau tai, kas vyksta dabar, man labiau panašu į didelės arogancijos demonstravimą. Maždaug: mes su jūsų įrenginiais galėsim daryt ką norėsim; mes gaminam ką norim – jūs vistiek pirksit kaip išprotėję, nors to jums greičiausiai visai nereikia; ką ir kaip daryt – nurodysim mes, o ne jūsų norai bei galimybės; mums nepatinka kažkokia firma, todėl jos produktų mes šalinsim iš saviškių… Mačiau parašytą argumentą, kodėl Apple nenori palaikyt Adobe produktų. Pasirodo, vienas pagrindinių argumentų – flash technologija nėra atvira. Sakytum, jie patys labai atviri… Juo labiau, kad net patentuoja savo vartotojo sąsajos elementus.

Google, atrodo, tokia teisinga firma, net šūkį turi „don’t be evil“. Bet vistiek jos elgesy jaučiasi šis tas arogantiško. Daugelis dar atsimena įvykį su „Buzz“. Taip pat krūvos idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad bus „uber awesome“, bet galiausiai lieka kažkur pakeliui… Taip pat jaučiama Google tendencija – perimt idėjas iš kitų ir pateikt kaip savo. Na, bet bent jau oficialiai teigia, kad remia atvirą kodą. Juk ir ChromeOS bei Android kuriami Linux pagrindu.

O ką tuo metu daro Microsoft? Taiso savo bug’us, leidžia naujus produktus, džiaugiasi, kokie jie populiarūs. Kartais bando suvaldyt piratines savo produktų versijas (gal nelabai sėkmingai), bet juk visi kažką dėl to daro. Kas man keisčiausia, tai kad pati korporacija dalyvauja kuriant konkurentų produktus. Jie remia Apache fondą, pateikia savo tvarkykles Linux’ui, teikia specifikacijas apie .NET Mono projektui. Ir netgi nutilo apie ketinimus paduot Linux kūrėjus į teismą dėl patentų. Taip pat bando kurt naujus dalykus, kuriuos paskui perima kiti 🙂 Savaime aišku, jie irgi iš kitų „pasiskolina“ idėjų…

Aišku, aš jokiu būdu nesakau, kad Microsoft pasidarė labai gera ir garbintina. Vis tik dar daro reklamines kampanijas iš serijos „Windows turi viską, kitos OS – nieko“. Tiesiog mano akimis žiūrint, ji tapo nebe tokia, kurios reikia labiausiai nekęst. Aišku, niekada ir nesakiau, kad nekenčiu Windows ar panašiai. Pats Ubuntu naudoju dėl labai paprastos priežasties – ji labiau atitinka mano poreikius. Ypač finansinius, kadangi noriu turėt legalų daiktą. O be to – pats neseniai įsigijau Xbox – irgi MS produktas, bet nežadu aš ten diegt jokio Linux ar kaip kitaip išsidirbinėt 🙂

Manau, kad tikriems „freetard’ams“ (asmenims, visur ir visada propaguojantiems TIK tai, kas turi GPL licenciją) reiktų šiek tiek apsiraminti su Microsoft nekentimu – yra dabar kitų veiksnių, trukdančių plėstis atviram kodui. Ir kartais vienas tu veiksnių – patys skleidėjai, persistengiantys ir atbaidantys paprastus žmones…

Tylus eteris

Nuo šeštadienio pasidarė liūdnoka… Patį efektą pajutau sekmadienį – kai važiuojant mašinoj, 18 val radijas nutilo. Kodėl? Nes mano pagrindinė klausoma radijo stotis buvo Opus3, kurios, kaip ir kitų LRT programų, transliacijos laiką drastiškai sutrumpino. Džiūgauja visuomenės dalis, vadinama „delfi komentatoriais“ ir kiti, „suprantantys, kas yra gerai“…

Kol kas transliacijas sutrumpino, bet sutrumpino iki tokio laiko, kad reitingai nenumaldomai kris dar žemiau, nei kad yra dabar. Juk dažniausiai klausyt radiją tenka prieš arba po darbo (darbo metu, jei kas turi galimybę, yra internetas, kur dar transliuojama pastoviai). Tačiau kai ryte arba vakare tenka perjungt kitą stotį, tikimybė, kad vėliau įsijungsi prieš tau buvusią, tikrai menka. O kai reitingai nukris dar žemiau, nei dabar, bus pretekstas ir visai išjungt šias programas (didžiausias pavojus kyla „Klasikai“ ir „Opus3“), atsiras dar daugiau besidžiaugiančių, tik abejoju, ar tai padės sutaupyt valstybės pinigų…

Bet vis tik kas būtų, jei uždarytų Opus3… Žinoma, tektų persimest prie kitų radijo stočių. Bet prie kokių? Iškart atmetu visokias stotis, kur tik žinios ar šiaip daug kalbų – man tokios netinka. Turi būt muzika. Bet tokios, kur vien tik muzika, irgi nelabai tinka – kartais norisi ir gyvo žmogaus balso. Kas lieka? Nežinau aš tų mažiau populiarių stočių, todėl pažiūrėsiu į žymesnes…

M-1, M-1 Plius, Radio Centras, Lietus, Kelyje, Pūkas – totalus popsas, ir dar nelabai naujas. Noriu kažko įdomesnio. Power Hit Radio – „šokių muzikos hitai“. Irgi popsas, tik gal kažkiek labiau orientuotas į jaunesnę auditoriją. Būtų nieko, jei ne keletas smulkmenų. Grojaraštyje kažin, ar pavyktų rasti dainų daugiau nei dviem valandoms, o tas pats per tą patį – greit nusibosta. Taip pat ta vakarinė laida, kai žmonės bando „susirasti meilę“. Kažkuo primena A2 su savo „sms maratonu“, o tai kažkaip labai pigiai atrodo. Beje – A2 klausyt net košmaruose nenoriu. Ko gero, artimiausia mano skoniui radijo stotis galėtų būti ZipFM: moderni, kokybiška muzika, „zip clubbing“ serija, kažkiek informacijos, bet… Aišku, aš neturiu nieko prieš linksmybes eteryje, tačiau kas per daug, tai per daug. Kai kurie vedėjai ten net nebekalba, o peza – kalba daug, nieko nepasako, o muzikos tada leidžia mažai. Taip pat nepatinka man tie skambučiai žmonėms su tikslu juos kažkaip „išdurt“ – vaikiška kažkaip, o ir šiaip – norisi vakare ir daugiau muzikos paklausyt, o ne vien nusišnekėjimus ir keiksmažodžius.

Ir išvis – dabar visi pergyvena dėl didėjančio bedarbių kiekio, tačiau jei kalba pasisuka apie LRT, tai didžioji dauguma šaukia, kad ten dirba PER DAUG žmonių, ir kad visus juos atleist reikia. Tai pala… Bedarbių kiekį reikia mažint ar didint? Jei nepavyksta sukurti darbo vietų, tai gal bent jau nereikia naikint esamų? Daugelis galbūt laikosi nuomonės, kad visose valstybinėse įstaigose dirba ne žmonės, o kažkokie siurbėlės ir parazitai. Drįstu paprieštaraut – ten dirba ŽMONĖS, kurie yra verti dirbti tai, ką jie moka. Gal kokie techniniai darbuotojai (IT skyrius, vairuotojai ir pan.) dar ir galėtų rast darbą kitose įstaigose, bet kūrybiniai praktiškai liktų be jokios deramos alternatyvos. Pavyzdžiui – kur daugiau gali eit dirbt koks muzikologas, jei ne į LRT? Na, nebent kokią kitą valstybinę įstaigą. Kažkaip nesu pastebėjęs kokiam CV.lt, ar panašiuose puslapiuose, kad kas ieškotų tokios profesijos atstovų. Galbūt kokiems Opus 3 ar LR1 darbuotojams ir lengviau – jų patirtis labiau vertinga kitose stotyse. O ką daryt „Klasikos“ atstovams?

Apie TV šįkart nekalbėsiu – man ji ne tiek aktuali…

P.S. O kodėl visokie „Russkoje Radio“ tokie populiarūs Lietuvoje?