Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

HTC Desire kankinimai

Jau kažkur pusantrų metų turiu HTC Desire telefoną. Iš pradžių viskas ten mane tenkino. Bet aš nebūčiau aš… Praktiškai visų mano turėtų telefonų buvo panašus likimas – prijungti prie kompiuterio, kažką sugadint, kažką pataisyt… Praėjus beveik metams nutariau, kad ir Desire nuo šito neišsisuks.

Išbandžiau keletą ROM’ų, ir noriu pasidalinti, kas patiko, kas – ne.

Yra nemažai ROM’ų, sukurtų naudojant tą pačia platformą, kuri jau įdiegta telefone. Pvz: LeeDrOiD, AuraxTSense. Kas gerai – gaunamas Sense UI, Google Apps’ai praktiškai visi HTC „widgetai“, dar papildomų funkcijų, ir „root’intas“ telefonas. Kodėl patiko Sense UI? Iš tiesų dėl vieno labai paprasto dalyko – atrakinus telefoną, per visą ekraną pasirodydavo animacija, priklausomai nuo oro, kurį rodo HTC Clock widget’as. Smulkmena, „eye candy“, bet malonu 🙂 Kas nepatiko šituose ROM’uose – jie mėgdavo kartas nuo karto užstabdyti. Taip pat naujausia Android versija ten atsiranda ne anksčiau, nei kai HTC išleidžia oficialų atnaujinimą.

CyanogenMod. Ko gero, vienas populiariausių mūsuose Android mod’ų. Išvaizdai pagerinti, kad nebūtų plikas Android, naudojamas ADWLauncher. O šiaip tai išvaizda pakankamai minimalistinė. Matyt, panaši į gryną Android (nežinau, kaip atrodo – negaliu tvirtinti). Dėl pykčių su Google, įdiegus CM, nėra nei gmail, nei gtalk programėlių. Bet ten pat šalia gali parsisiųsti Google App papildymą. Pabandęs CM6 greit perėjau prie CM7, bet… Buvo kažkoks programinis bug’as, neleidęs įsidiegti ar atsinaujinti didesnių programėlių (Angry birds, Google Maps…). Paieškojęs internete sprendimo neradau. Todėl nutariau, kad tai klaida, kurią vėliau ištaisys. Sekančios versijos laukti teko labai ilgai – beveik visą vasarą nebuvo naujos versijos. Tiesą sakant, naujausioj versijoj ta klaida vis dar buvo, bet buvo lengvai išsprendžiama. Atleiskit, bet dabar nepasakysiu kaip – pamiršau 🙂 Kuo CM geras, tai kad jis yra lietuviškai išverstas, ko nepasakyčiau apie kitus bandytus.

Kadangi CyanogenMod man šiek tiek pasišiukšlino, radau kitą populiarų MOD’ą – MIUI.us. Kiniečių darbas. Kad ir kaip atrodytų keista – gerai padarytas. Iš tiesų, tai gal vienas stabiliausių ir maloniausių akiai MOD’ų, kuriuos teko bandyti. Nuo kitų jis skiriasi pirmiausia tuo, kad programų sąrašas gaunamas ne paspaudus meniu, bet tiesiog „važiuojant“ į šoną – kaip kokiam iPhone. Prie to reikėjo priprasti. O ir šiaip – išvaizda ten jau labai mažai teprimena Android. MIUI, ko gero, vienintelis mano bandytas ROM’as, kuriame labai lengvai keičiasi išvaizda – temas galima parsisiųsti keliais paspaudimais. Tik dauguma pavadinimų – kinietiški 🙂 Taip pat maloni smulkmena – atnaujinimai ateina kiekvieną penktadienį. Ir netgi yra programėlė, kuri atsisiunčia atnaujinimą ir perkrauna telefoną diegimui. Aišku, vistiek reikia kažkokio Recovery, kad galima būtų užbaigti, kas pradėta.

Tik vat pas mane šiokie tokie nesklandumai buvo su ClockWork recovery. Gal versija (2.5.0.7 ) netiko, bet atnaujint automatiška nepavykdavo – reikėdavo „paleisti rankom“. Nors ROM Manager ir aiškino, kad versiją jau virš 5, bet užkrovus vistiek rodė tą pačią seną. O kaip tvarkingai atnaujinti – neradau (tiesą sakant – nelabai ir ieškojau).

Dabar gi aš vėl įsidėjęs CM7, nes galvojau, kad jį įsidiegus lieka daugiau vidinės atminties, nei MIUI. Pasirodo, dabar jau nebe. O padaryti, kad dalis atminties kortelės veiktų kaip vidine atmintis, niekaip nepavyksta. Kad ir kiek bandžiau pagal įvairias instrukcijas 🙁 Kodėl noriu daugiau vidinės atminties? Yra gi App2SD – kai programos perkeliamos į kortelę nieko nekankinant. Labai žemiška priežastis – widget’ai neveikia, jei juos tiekianti programa perkelta į kortelę… Panašu, kad vėl grįšiu prie MIUI. Patiko jis man 🙂

Kodėl Lietuvoje gyventi gera

Kai kas sakytų, kad antraštė visiškai neatitinkantis tiesos, nes Lietuvoje gyventi žymiau blogiau nei kokioje Zimbabvėje.

Perskaičiau straipsnelį, komentarus po juo, ir nutariau, kad visiem tiem pesimistam reikia užpakalius nutarkuot – bent jau tikrai būtų dėl ko burbėt 🙂 O šiaip tai pasakymai, kad pas mus viskas labai blogai, man panašūs į trydaliojimus, kad Lietuvoj nėra geros muzikos. Pastarąjį faktą jau ne kartą paneigiau.

Taigi, kodėl manau, kad Lietuvoj gyventi gerai?

<sarcasm>Pirmiausia – čia gyvenu AŠ, mano šeima, draugai (dauguma), o tai jau savaime kelia gyvenimo gerumo lygį :)</sarcasm>

Aišku, realios priežastys yra kiek kitos, nei mano buvimas valstybėje.

Pirmas dalykas, dėl kurio man gera Lietuvoje – gamta. Žinoma, pas mus nėra nuolat šilta, nėra kalnų. Bet man jų ir nereikia, kai yra miškai, ežerai. Daugeliui atrodo, kad kokie nors kalnai yra žyyyymiai geriau nei visi pasaulio miškai kartu sudėjus. Tačiau kodėl iš kitų šalių atvažiavę žmonės žavisi mūsų gamta? Ko gero yra dar ir toks dalykas, kad gražu atrodo tai, ko nėra šalia. Vistiek – Lietuvos gamta man tikrai yra graži. Netgi žiema yra gerai. Kas nematė storiausiu sniego sluoksniu padengto miško – daug neteko…

Visiem žinoma, kad Lietuvoje internetas – vienas greičiausių, kokybiškiausių bei pigiausių pasaulyje. Taip pat ir jo paplitimas – itin didelis. Bet, žinoma, pesimistai keikiasi, kad pas mus prasčiausias internetas ar mobilusis ryšys, kai atsiranda jo sutrikimų vienai valandai per metus. O ar jie bent įsivaizduoja, kad ir pačiam tam išsvajotam Londone žmonės džiaugiasi filmą parsisiuntę per parą. Užsiminus, kad laukt ilgiau nei valandą – daug, išsižioja. Šiaip tai drįsčiau teigti, kad Lietuvą galima būtų reklamuoti kaip „geek’ų rojų“ (apie tai – truputį vėliau).

Su kultūriniais renginiais pas mus irgi nėra labai prastai. Pilna festivalių, renginių „iš nieko“ (kultūros naktis, muzikos diena…). Žinoma, gali būti geriau, bet norintis „pasikultūrinti“, tikrai ras kur praleisti vakarą.

Aš verslo nesu steigęs (kol kas 😉 ), bet kiek tenka skaityti, tai objektyviai sąlygos pas mus yra tikrai neblogos. Mokesčiai mažesni nei daugelyje Europos šalių, steigimo procesas – paprastas, įvairios verslo skatinimo programos. Kas šitą rodiklį gadina, tai nebent dar nuo sovietinių laikų užsilikę valdininkai, į kiekvieną verslininką žiūrintys kaip į valstybės priešą. Kiek žinau, tai nėra taip, kad jie labai trukdytų steigti verslą, bet padėti irgi nesiteikia.

Mokslas. Pritariu, kad mūsų švietimo sistema – ydinga. Tačiau kažkodėl mūsų universitetai išaugina pakankamai žymius mokslininkus, mokinių išsimokslinimo lygis irgi neprastas.

Žinoma, visi dėl visų negandų kaltinama valdžia. Valdžia yra tik tai, ką žmonės išrinko, ir kilo jie iš tų pačių paprastų žmonių. Visada keista girdėti, kaip kažkas aiškina, kad „valdžia bloga, korumpuota“, o prieš tai (ar po to) džiaugiasi, kaip davė policininkui kyšį.  Taip pat jei kas pasvajoja, kaip ateitų į valdžią, tai dažniausiai pirmas dalykas, kurį tokie žmonės nori padaryti – aprūpinti save, o jau paskui GAL galvoti apie rinkėjus. Kad būtų gerai, reikia kad patys žmonės pradėtų keistis, o ne burnotų ant valdžios, tuo metu savo veiksmais visaip stengdamiesi blogint padėtį.

Paskutinis dalykas, dėl kurio man patinka Lietuva, gali nuskambėti keistai, bet tai – žmonės. Žinoma, labai daug yra burbeklių, kuriems viskas nepatinka, o ypač kiti lietuviai. Aiškinama, kad mūsų tauta – pikta, užsidepresavusi, tik ir džiaugiasi kitų nelaime. Kiek aš matau aplinkui save, tai įsitikinu, kad tai labiau mitas, nei tiesa. Nutikus bėdai žmonės retai kada į akis juokiasi, kaip kad turėtų būti pagal bendrą įvaizdį. Dažniau stengiasi padėti kaip nors.

Tai štai – mane tikrai sunku įtikinti, kad Lietuvoj – blogai. Reikia ne verkt, o patiems kurti geresnę valstybę, tai ir bus geriau. Nuo valdžios čia mažiausiai kas priklauso…

Aukščiau užsiminiau, kad Lietuvą galima reklamuoti turistams pasaulyje kaip „geek’ų rojų“. Kodėl? Savaime aišku – beveik greičiausias ir pigiausias internetas, kurio praktiškai visur pilna. Retoje kavinėje negalima rasti atviro prieigos taško, neskaitant dar bent vieno ar kelių uždarų. Aišku, yra, kur dar galima tobulėti (pvz. interneto prieigos bažnyčiose 😀 ), bet vistiek situacija tikrai nebloga. Žmonės, atvykę iš Maskvos ar Olandijos, stebisi tokiais dalykais. Ko dar trūksta, kad privilioti daugiau geek’ų? Pas mus prastai su „Star Wars“, „Star Trek“ ir įvairių komiksų fanais. Jei pas mus būtų daugiau šios kultūros pasekėjų, galima būtų organizuoti tarptautines konferencijas su „cosplay“ ir panašiai. Jau anime fanai kažką tokio turi, kaip japonų kultūros dienų dalį. Reiktų tai išplėsti, patobulinti… Juk ko reikia poilsiaujančiam „geek’ui“? Interneto, kompiuterinių žaidimų, paskaityt savo mėgiamus komiksus, pažiūrėt filmus, jei yra galimybė, gyvai pažiūrėt (ir nusifotkint) į panas, persirengusias kaip žaidimų ar komiksų herojės 🙂