Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Štai ir sulaukėm teisingumo

Pagaliau! Pagaliau Seimas išgirdo vargšų autorių bei atlikėjų maldas. Na, jų pačių nesigirdėjo – matyt vargšai iš bado jau ir kalbėt nebegali. Todėl juos atstovavo jų šaunieji gynėjai. Taigi, nuo kovo mėnesio Lietuvoje turėtų suklestėti kultūra, atsirasti itin geros muzikos, aukšto meninio lygio filmų, knygų ir viso kito gėrio… Taip nutiks dėl to, kad pagaliau autoriai bei atlikėjai gaus savo milijonus, kurių iki šiol negavo tik piratų ir valdžios neveiksnumo dėka. O bjaurybės verslininkai, nuolat skatinantys autorinių kūrinių vagystes, prisidengdami kažkokiu „progresu“, pagaliau bus pastatyti į vietą ir gaus realius, o ne be proto išdidintus pelnus. Galbūt kai kurie net bankrutuos. Bet taip jiems ir reikia – mažiau pataikavimo verslui, daugiau dėmesio kultūrai! Valio, draugai!

Na, sarkazmą galima jau ir išjungt – galima pradėt galvot logiškai (bent jau mano logika kiek traukia). Apie pačio mokesčio nesąmoningumą jau rašė kiti, todėl aš nesiplėsiu.

Iš principo tai tas naujasis mokestis (a.k.a. kompensacija) nėra jau toks didelis, kad nubiednėt. Už kompiuterį papildomai primokėt 20 Lt, ar už TV – 40 Lt nėra jau tiek ir daug, kai tų dalykų kainos nuo 1000 Lt ir panašiai.

Tiesiog šiaip nemalonu, kad pridedamas kažkoks papildomas mokestis. Iš kurio, beje, realios naudos nepajus praktiškai niekas, išskyrus porą organizacijų. Ne paslaptis, kad šis mokestis nė lito į valstybės biudžetą neatneš – viskas eis teises saugančių organizacijų žinion. Ten kažkuri dalis atiteks „administravimo išlaidoms“. Niekam neaišku, kaip visi tie pinigai visų LATGA’ų galiausiai skirstomi, ir niekas net nežada to paaiškinti. Galiausiai iki tų, kas turėtų gauti tas kompensacijas(autoriai, atlikėjai), greičiausiai ateis po keletą litų per metus. Na, populiauriausieji gali tikėtis keliasdešimt litų gauti. Jiems vistiek net neatsipirks laikmenos, kurias jie patys per tą laikotarpį pirko, ir taip pat mokėjo kompensaciją „sau“.

Kita pusė – verslininkai, pardavinėjantys visą šią įrangą. Yra keli variantai. Vienas – įranga galutiniam pirkėjui nebrangs, o mokestis bus sumokamas nuo jau dabar užsidėto antkainio. Kitas – įranga gali pabrangt ne iki 40 Lt, kaip kad įstatyme numatyta, bet dar daugiau. Kodėl? Nes pirkėjai vistiek dauguma tiksliai nežino, kiek apmokestintas koks įrenginys, o pardavėjai gali kokį kompiuterį pabranginti apie 100 Lt pasakyti, kad taip dėl to kompensavimo mokesčio. Dar manau, kad gudresni verslininkai gali pasidaryti sau šiokią tokią reklamą, ir iki kovo mėnesio padidinti pardavimus šūkiais „paskubėkite pirkti, kol nepabrango“, o po to pakelti kainas nežymiai – tiek, kiek numatyta.

Pirkėjai, jei kainos žymiai nesikeis, ir toliau pirks, ir bus jiems vienodai, kas ten kam moka. Techninė įranga ir šiaip turi polinkį pigti, tai vietoj naujausio įrenginio bus galima pirkti kelių mėnesių senumo daiktą. Aišku, bus dalis tokių, kurie iš principo nenorės mokėti kažkokio tai mokesčio ir siųsis prekes iš užsienio. Klausimas tik, kaip pigiau?

Na, ir liko tie nuskriaustieji autoriai. Bėda tame, kad jie ir lilks nuskriausti. Kaip minėjau – gaus keletą litų per metus, ir net nesupras, už ką. Kažina, ar kuriam iš šitos „kompensacijos“ bent nauja „flaškė“ pavyks nusipirkti. Nors problema yra visai ne tame, kad jų kūrybą kažkas kopijuoja nesumokėdami pinigų. Atlikėjai bei autoriai patys irgi nevengia piratauti – visos muzikos nenusipirksi, o žinot kitus norisi. Dauguma atlikėjų pergyvena dėl to, kad dabar už koncertus gauna žymiai mažiau, nes pusę sumos privalo sumokėti mokesčiams – nebeturi jokių lengvatų.

Muzikos TOP’ą pratęsiant

Prieš kurį tai laiką sudariau muzikos kūrinių, kurie man yra „best ever“ penketuką. Tačiau jį besudarinėjant supratau, kad yra ir kitų, taip pat man LABAI patinkančių ir kažką gal reiškiančių. Čia atrinkau 10, kurie šį vakarą man arčiausiai prie širdies 🙂

MC Hammer – U can’t touch this – Kas nežino šitos dainos, arba yra per jaunas su manim kokybiškai bendraut, arba mūsų pasaulėjauta labai skiriasi. Beje – neseniai sužinojau, kad MC Hammer -turi programinės įrangos kūrimo firmą, ir planuoja paleisti kažkokį neprastą paieškos variklį.

Daft Punk – Aerodynamic – Taip – Daft Punk yra viena mėgiamiausių mano grupių. O šitas kūrinys man visada patiko dėl tų gitarų. Žinoma, tai semplai, o ne gyvas grojimas, bet vistiek – super. Jei kas mėgsta ir anime, tai gali pažiūrėti Interstella 5555 – tai iš principo yra ekranizuotas DaftPunk albumas Discovery.

C & C Music Factory – Gonna make you sweat (Everybody dance now) – Sunku nešokti pagal šią muziką.

EXEM – Kuršiai – Tiems laikams Lietuvoje tai buvo kažkas. Lietuviška elektroninė muzika jau 1997 metais rodė, kad nėra tokia beviltiška, kaip pop 🙂

The Prodigy – Everybody in the place – Savaime aišku, The Prodigy yra dar viena mano mėgiamiausių. O šis jų klipas bei daina – ko gero pirmas, kurį atsimenu. Kiek kvailokas, bet smagus.

Ray Parker J. – Ghostbusters theme – Who ya gonna call? Ghostbusters!

Shamen – Ebeneezer Goode – Keista, bet per Opus 3 ne taip ir retai galima šį perliuką išgirst. Ir visada norisi pagarsinti. Kažkur skaičiau, „Ebeneezer Goode“ kilo nuo „E’s are good“ (E – Ecstasy sutrumpinimas). Na, ilgą laiką šokių muzika buvo neatsiejama nuo narkotikų. Manau, šita daina – viena kaltininkių 🙂

L.A. Style – James Brown is dead – Griežtas ritmas ir ironiškas tekstas, kuris tiesa tapo tik beveik po 20 metų.

SNAP – Power – Kažkodėl taip ir norisi pasakyti „aš irgi turiu jėgos!“

U96 – Das Boot – Viena pirmųjų mano pažinčių su techno muzika. Vokietija tuo metu atrodė kaip reivo tėvynė.

Pagalvojęs nutariau įtraukti dar vieną „bonusą“.

The Orb – Earth (Gaia). Ilgas kūrinys, lėtas. Kaip ir dauguma šiame sąraše – senas(1991). Bet ten yra kai kas, kas bent jau man buvo labai netikėta, kai pirmą kartą išgirdau. Jei kas nenori klausyt visko, tai „prasukit“ maždaug iki 6:19. Jei kas žinot, kas ten kalba – duokit man žinot 🙂

Šiam kartui tiek. Kitas topas bus(jei iš viso bus), ko gero, iš filmų garso takelių…