Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Apie vardo parinkimą

Menka paslaptis, kad neseniai tapau tėčiu. Šitą dalyką netgi paskelbiau visam pasauliui. Apie buvimą tėčiu papasakosiu kada vėliau, kai jau galėsiu įvertinti, kas ir kaip. Šįkart apie vieną svarbesnių dalykų, kurį vaikui suteikia tėvai – vardą.

Kai sužinojom, kad būsim trise, pradėjom galvoti vaikui vardą. Iš karto nusistatėm kriterijus.

Vardas neturi būti tėvų saviraiškos vaisius. Žmogus neturi norėti pasikeisti vardo, nes tėvai sugalvojo, kad koks nors Menstruacijus yra unikalus ir įdomus vardas. Taip pat reikia pagalvoti ir apie tai, kad vardas gali būti lengvai panaudojamas kokiai įžeidžiančiai pravardei. Pavyzdžiui Rėjus. Pirmą raidę pakeitus, kas gaunasi? Gėjus… Nesvarbu, kokia to žodžio reputacija visuomenėj, bet kai tave vadina tuo, kuo tu nesi – visada žeidžia. Taip pat yra vardų, kurie netinka vaikui, arba suaugusiam. Pavyzdžiui Stefanija. Na, neįsivaizduoju moters, jaunesnės nei 50 metų tokiu vardu. Taip pat mačiau kažkuriam straipsny vardą Gedukas. Žmogus gi užaugs, o vardas liks toks pat…

Vardas neturi kelti konkrečių asociacijų. Tarkim, yra giminių ar pažįstamų tarpe kažkas, su kuo tau konkretus vardas asocijuojasi. Tai gali būti gera, ar bloga asociacija, bet vistiek – pirma prisimeni tą žmogų. Arba pažįsti nemažai skirtingų žmonių tokiais vardais, ir tau jau kažko konkretaus nebeprimena.

Vardas neturi būti per daug populiarus. Tiesiog kai pas kelis pažįstamus per pusantrų metų gimė trys Jonai, tai kažkaip toks vardas automatiškai atkrenta…

Vardas turi būti lietuviškos kilmės. Pas mus abu vardai lietuviškos kilmės, todėl, norėdami tęsti tradicijas, tokio vardo ir ieškojome. Visai gera mintis pasirodė ieškoti tarp buvusių kunigaikščių vardų. Kai kas pastaruoju metu aiškina, kad lietuviški vardai yra negerai, nes užsieniečiams problemos juos ištarti. O kodėl reiktų pataikauti užsieniečiams? Skandinavų vardai dar sunkiau ištariami, tačiau jie dėl to kažkodėl nesijaudina. Kažkas man pasakė, kad skandinavai, skirtingai nei lietuviai, visi gyvena savo šalyse. Jei mano vaikas gimė Lietuvoj, kur aš gyvenu, ir nežadu (bent jau kol kas) kraustytis kitur, tai kodėl aš iškart turiu numatyt, kad mano vaikas tikrai gyvens kažkur užsieny? Aš tikiuosi, kad ir mano vaikas gyvens Lietuvoj. O jei teks bendrauti su užsieniečiais – tegu jie pasimoko kitų kalbų vardus ištarti.

Beje – paskaičius visokių „antifa“ pareiškimus, tai iškyla klausimas – ar noras suteikti savo vaikui būtent lietuviškos kilmės vardą jau yra fašizmo požymis? Nes pagal juos tai ir frazė „myliu Lietuvą“ – fašizmas 🙂

Tai štai – įvertinus visus kriterijus, truputį paieškojus, turime Gediminą…

DC vs. Marvel

Kol kas, kiek teko sutikt žmonių, nebijančių prisipažinti, kad domisi „mainstream“ komiksais, tai abu sakė, kad yra Marvel fanai. Kiek pagalvojęs aš nusprendžiau, kad man patinka abu leidėjai, tačiau širdis linksta link DC… Toliau pateikiu priežastis.

Draugiškumas naujam skaitytojui. Tiek Marvel, tiek DC komiksus pradėjo kepti prieš pat Antrąjį Pasaulinį karą. Per tą laiką atsirado daug herojų, su savomis istorijomis, paralelinių visatų ir kitų panašių dalykų… Kai visko tiek prisikaupė, DC tiesiog sunaikino viską(buvo toks įvykis – „Crisis on infinite worlds“), ir pradėjo iš naujo, prisitaikydami prie laikmečio, palengvindami skaitytojų dalį. Ir jie dabar kartas nuo karto tai padaro. Ir tai yra labai gerai, nes po tokių įvykių nereikia ieškoti, kaip kurio veikėjo istorija klostėsi, nes ji kuriama iš naujo. Marvel gi tokių dalykų nedaro. Jei nori žinot, kas ten kai, turi ieškoti senienų nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tiesa, bandė jie pradėt kitas serijas, kur žnomų veikėjų istorijos būtų perpasakotos. Galbūt su planais, kad tos serijos pakeis originalias. Bet taip nenutiko. Žinoma, jie kartais perpasakoja kai kurių veikėjų istorijas, kad kažkiek atitiktų laikmetį, pritaiko prie ekranizacijų. Bet visatos toli gražu neperkuria. Taip pat pastebėjau, kad Marvel mėgsta istorijas išsklaidyti per skirtingų herojų komiksus. Tada gaunasi, kad jei nori pilnai suprasti viską, turi perskaityti ne tik komiksus, kurių pavadinime puikuojasi istorijos pavadinimas (pvz.: „Civil War“),  tačiau ir praktiškai visus, kas su tuo susiję. DC to tiek daug nepastebėjau. Taip pat DC dažnai padaro istorijas, kurios beveik visiškai nesusiję su pagrindine visata, kur veiksmas vyksta savo eiga.

Istorijos. Žmonės internete kalba, kad Marvel kuria geresnes istorijas. Iš tiesų tai pritariu. Ten neretai bandoma pažvelgti ir į pačių herojų išgyvenimus, ir kaip tai įtakoja visą istorijos eiga. Žinoma, užkabinamos ir pasaulinės aktualijos. Ir, savaime aišku, herojai turi savo paslapčių, problemų, su kuriomis kovojama. Nesakau, kad to nėra DC, tačiau ten tai iškilo ne per daug seniai, arba pasireikšdavo nedaugeliui veikėjų.

Ekranizacijos. Reikai pripažinti, kad nors abiejose pusėse yra stiprių bei silpnų dalykų, DC čia lenkia Marvel pakankamai stipriai. Bent jau animacinės ekranizacijos yra žymiai geresnės, iį jų daugiau. Kiek žiūrėjau animacinių pilnametražių filmų pagal kažkurias DC istorijas, tai ten ne itin daug nukrypstama nuo pačio komikso. Marvel šitoj vietoj leidžia daugiau fantazijos. Taip pat animaciniai serialai. Ko verti „Batman: The Animated Series“, ar vienas naujausių, gaila, nustotų kurti, „Young Justice“. Marvel tik paskutiniu metu pradėjo kurti kiek įdomesnius filmukus. Pavyzdžiui, „Ultimate Spider-man“ pagaliau yra verta žiūrėjimo Žmogaus-Voro ekranizacija, kurioje netrūksta humoro, veiksmo, ir neužsiciklinama ties asmeninėmis Peter’io Parker’io poblemomis. Na, dar ir Avengers paskutinė ir priešpaskutinė inkarnacijos vertos daugiau dėmesio.  Dar gi yra filmai. Čia, mano manymu, DC pirmauja pagal kokybę. Bėda gal tame, kad pas juos ekranizuojami pagrinde 2 veikėjai – Superman’as ir Batman’as. Bet filmai tikrai neblogi (keletos klaidų neskaičiuojant). Kiekvienas režisierius bando savaip perkurti kultinius herojus. Kartais pavyksta, kartais – ne. Marvel gi turi krūvas veikėjų, ir tuo naudojasi. Ne kiekviena ekranizacija yra gera, tačiau fantazijai ir specialiųjų efektų kūrėjams valios duodama…

Taigi, viską susumavus išeina, kad pagrindinis dalykas, kodėl man labiau patinka DC – jų ekranizacijos, kurios bendroj sumoj yra žymiai geresnės už Marvel. Ir nesvarbu, kad jie dabar po Disney sparneliu…