Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Valdžia bloga, ar mes ne angelai?

Kadangi dabar madinga, tai ir aš išsakysiu savo nuomonę apie paskutiniu metu priimtus valdžios sprendimus, sulaukusius labai didelio atgarsio, ir kokias man tai mintis sukelia. Nesu nei politologas, nei ekonomistas ar koks psichologas, todėl profesionalios nuomonės nepateiksiu. Tiesiog rašysiu apie tai, ką pats matau ir mąstau.

Apie nepilnamečių apaugos nuo žalingos informacijos jau rašiau. Tiesiog dabar truputį pagalvojau, ir nutariau, kad gal tas įstatymas ir nebūtų toks jau blogas, jei jis būtų konkretesnis. Nes iki šiol neaišku, kas yra agitacija ir pan. O baisių dalykų vaikams tikrai nevertėtų rodyti. Kai pažiūri kokį filmą iš „pjūklas“ serijos, tai net man pačiam negera darosi. O vaikui tai ir stogas gali pavažiuot. O kiti dalykai – diskutuotini. Bet šitą dalyką jau kaip ir aptariau – nėra ko kartotis…

Sekantis, labai daug audrų sukėlęs sprendimas, buvo motinystės pašalpų mažinimas. Užmėtykite akmenimis, bet šitam dalykui pritariu. Pažiūrėkim, ką turim dabar: motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais metais siekia 100%, antraisiais – 85% gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.

Taigi – pirmus metus mama nedirbdama gauna tiek pat, kiek ir dirbdama. Kitais metais – truputį mažiau.

Ką turėsim dabar: pirmais vaiko auginimo metais išmokos bus mažinamos 10% ir sieks 90% gauto darbo užmokesčio, tačiau turės būti ne mažesnės už minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 800 litų. Antraisiais metais išmokos sieks 75% gauto atlyginimo.

Reiškia – mama (tėtis) gaus mažiausiai 800 Lt. per mėnesį. Sumažino išmokas 10%. Ar tai tikrai TIEK daug? Juk jei yra šeima, tai dažniausiai dirba abu tėvai. Taigi – vieno pajamos vistiek liks nepakitusios. Mano žiniomis, vienišos mamos gauna ir šiaip kitokias išmokas, todėl apie jas čia nekalbėsiu.

Šiaip išvis nelabai gerai yra tai, kad žmonės išleidžiami net dviems metams. Dėl to moterims ir yra sunkiau darbą susirast – kas norės išleist darbuotoją 2 metams? Juk reikia kažkuo tą žmogų pakeist, apmokyt. O kai išėjęs grįš – kur dėt tą naująjį? Taip pat manau, kad dalį tų motinystės (tėvystės) išmokų turėtų prisiimt darbdavys, o ne vien valstybė. Tada gal būtų kitoks požiūris į tai. Nes juk dabar neretas atvejis yra kai darbdavys susitaria su būsima motina, jai kažkurį laiką „moka“ didelį atlyginimą (žinoma, tik ant popieriaus), o paskui, mamytei išėjus gimdyt, pastaroji gauna tokias sumas, kokios algos gyvenime nėra turėjusi. Dalį atiduoda savo darbdaviui. Tik nereikia sakyt, kad taip nėra. Yra, ir dar kaip. Kai kas sako, kad mamytės taip stengiasi dėl savo vaikų. Tikrai? Tada jos negalvoja apie savo vaikų ateitį. Juk taip darydamos jos apvagia valstybę, kuri vėliau turės rūpintis tų vaikų mokslu ir kitokia gerove. Bet jei nuolat bus mamų, kurios galvos, kad „aš čia savo vaikeliui“, tai ar bus surenkami pinigai bent jau švietimui? Bus, bet nedaug. O tada vėl tos pačios mamos piktinsis „kodėl aš privalau vaikui pirkt knygas mokyklai?“ Na, jei jau pasiėmė iš valstybės „savo vaikeliui“, tai iš tų pačių pinigų tegu ir perka knygas.

Aišku, nemanau, kad priėmus tokį įstatymą, sumažės tokių sukčiavimo atvejų. Bet bent jau sumos bus kad ir pora šimtų litų mažesnės. Šimtas prie šimto, jau ir keli milijonai susidarys…

Sekantis nemalonus įstatymas – mokesčių didinimas. Galiu pasakyt taip – čia yra desperatiškas žingsnis, siekiant nors kaip pririnkt į biudžetą pinigų. Turint omeny, kad Lietuva neturi jokio rezervo, tai reikia pinigų nors iš kur paimt. Skolintis? Matant, kokia dabar situacija, tai ar sugebėsim grąžint paskui? Sunkiai…

Todėl mokesčių didinimas būtų gal ir visai nebloga išeitis, bet… Ko gero niekas neįvertino tokio lietuviško bruožo. Jei tik yra galimybė nusukt nuo valstybės kažkokią sumą, tai visais būdais ieškoma, kaip tai padaryt. Ir žmonės randa. Ir pinigai dingsta…

Dabar visi piktinasi, kad valdžia daro tą blogai, kitą… O ar kas nors pats kažką mielai daro dėl savo valstybės? Valstybė tai nėra valdžia. Žmonės – štai kas yra valstybė. Ir jei žmonės valstybėje pirmiausia žiūri savo interesų, bet nė kiek nepagalvoja apie bendrus interesus, tai tokie dalykai ir gaunasi. Beje – valdžia irgi sudaryta iš tų pačių savanaudžių žmonių…

Esu girdėjęs sakant, kad „reikia vogt iš valdžios, nes ji vagia iš mūsų“. Pala… Jei taip galvojantis žmogus pats kažkokiu būdu atsiduria valdžioje, tai juk pirmiausia, ką jis padaro – prisivagia sau, nes priėjo prie didesnio šaltinio. Gaunasi uždaras ratas. Spėju, turės pasikeist ne viena karta, kad toks mąstymas išnyktų. Nors kažin – gal net tauta išnyks, o tai nepasikeis.

Pabaigai palikau pasvarstymus, kaip galima būtų spręst tą pinigų trūkumo problemą. Ko gero vienintelis būdas – pritraukt tų pinigų iš užsienio. Tačiau tam reikia skatint inovacijas, technologijas, sudaryt palankias sąlygas. Tačiau kai valstybės tarnautojų postuose sėdi žmonės, ten dar įaugę nuo tarybinių laikų, sunku tai įgyvendint. Jie akli naujų technologijų pasiūlymams, nes nemato tame perspektyvų. Pala – prieš gal pusę amžiaus buvo sakoma, kad užteks 5-ių kompiuterių visai JAV. Taip pat, kiek žinau, investicijoms ateit kliudo energetikos monopolistai – neįmanoma elektros pasiimt ne per juos. O gal kai kas nori naudot alternatyvius energijos šaltinius? Jei aš kada gyvenime statysiuosi namą, aš norėčiau turėt atskirą energijos šaltinį (dar nesugalvojau, kokį), bet ar tai įmanoma?

Taigi – mano šios dienos pagrindinė mintis – reikia pradėt nuo savęs keist valstybę. Gal tada ir kit aplink pradės keistis…

Post a comment