Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Aš ir Pingvinas

Kaip ir galima suprast, šįkart pasisakysiu apie linux’ą.

Jau gal daugiau nei pusmetis, kaip namuose nuolat naudojuosi Ubuntu linux’u. Na, turiu šalia ir Windows, bet ijungiu ekstra atvejais, kai jau nebaįmanoma kitaip. Taip pat tas negalioja darbui – ten aš priverstas dirbti su Microsoft produktu 🙁

O prasidėjo viskas nuo to, kad norėjosi išmėgint, kas tas yra linux. Ir kiek teko skaityt atsiliepimų internete, Ubuntu užsirekomendavo kaip labiausiai paprastam vartotojui tinkanti distribucija. Todėl ir nutariau išmėgint būtent ją. Prisipažinsiu – prieš tai mėginau ir kažką kitko, netgi FreeBSD, bet mano kompiuteryje tie dalykai ilgai neužsilaikė.

Tai štai – įdiegiau aš sau Ubuntu, ir kartas nuo karto įsijungdavau „pažaist“. Ir kuo toliau, tuo daugiau laiko praleisdavau būtent su Ubuntu, o ne su Windows.

Kadangi nesu užkietėjęs „geimeris“, tai labai su ta problema, kad „normalūs žaidimai neina 🙁 “ nesusidūriau (vėliau tai irgi nepasirodė itin didelė bėda). Todėl galėjau gilintis į kitus dalykus.

Taigi – ko reikia šiai plaikais, norint kokybiškai dirbt su operacine sistema? Programų! Reikia turėt omeny, kad Ubuntu jau ir taip turi krūvą programų, su kuriom jau galima pradėt dirbt (naršyklė, ofiso paketas, torrentų klientas, pokalbių programa, audio, video grotuvai, grafinis redaktorius), tačiau to kartais negana. Gali į mane dabar būt nukreipti smerkiantys Windows fanų žvilgsniai, bet programų instaliavimas windozėje – nėra itin patogus. Tarkim – parsisiunti programėlę, kuri užima 1 MB, pradedi ją instaliuot, po to išaiškėja, kad jai trūksta to, ano… Viską reikia parsisiųst, instaliuot… Ir kas pradžioj atrodė kaip 1 MB, galiausiai tampa puse gigabaito. Na, aš čia labai vaizdžiai ir sutirštintai papasakojau, bet esmę galima pagaut. O štai ubuntu turi synaptic. Tiesiog pasileidi jį, susirandi tau reikalingą programą (ar bent jau ieškai kažko, ko tau reikia), pasižymi, tau automatiškai pažymimi kiti paketai, kurie reikalingi, tokiu atveju iškart matai, kiek tau reiks parsisiųst duomenų, ir kiek vietos užims programa. O tada paspaudi „apply“ ir eini darytis arbatos – viskas bus padaryta už tave. Man kartais kildavo problemų, jei dėl kažkokių priežasčių dingdavo ryšys. Tokiu atveju tik vėl reikėdavo pakartot operaciją.

Jei kokios programos standartiškai ir nebūna, galima tada parsisiųst ir diegimo paketus bei ssirast ir prisidėt daugiau šaltinių. Labai neblogas daiktas yra ultamatix. Bet čia daug nepasakosiu – patiem verta išsiaiškint. O jei ką – kada vėliau parašysiu.

Sekantis žingsnis, kurį pasidariau – pagražinau aplinką. Pasakysiu taip – Vista savo „grožiu“ atsilieka toli nuo to, ką gali pasiūlyti beryl ir emerald. Apie visą taip, kaip viską pasidaryt galima susirast internete, arba gal ir pats kada parašysiu. Bet galiausiai dabar mano darbastalis atrodo vat taip:

desktop

Sekantis žingsnis – įdiegiau wine. Dabar nemaža dalis tų pačių windows programų pas mane pasileidžia ir be windows. Gaila, bet ne visos 🙁 Tačiau jau ir žaist galiu neprastus windozei skirtus žaidimus.

Ir dar vienas dalykas, kuris man buvo svarbus – muzikos kūrimo ir garso apdorojimo programos. Radau ir tokių, ne ką nusileidžiančių mokamiems windows analogams. Bet čia jau atskira tema.

Tai štai – pradėjus dažniau naudotis linux, o darbe – legaliais windows, bent man pradėjo keistis mąstymas – nebesinori vogt programų. Pradedi suprast, kad beveik viską galima gaut nemokamai, o jei ne, tai pradedi svarstyt, kad gal ir verta sumokėt už kitų žmonių darbą…

Šiam kartui tiek. Vėl kada užeis įkvėpimas – dar ką šia tema parašysiu 🙂

Post a comment