Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Keiksmai

Šitą temą man pasufleravo pirmojo mano blogo įrašo komentaras „Keiksmažodžiai mažvaikiams.“ Taigi, nutariau paporinti ką nors apie tuos pačius negražius žodžius.

Sakykit ką norit, atitinkamoj situacijoj vienaip ar kitaip keikiasi visi be išimties. Net psichologai, girdėjau, sako, kad kartais išsikeikt reikia. Žinoma, vieša vieta tam visiškai netinkama… Bet atitinkamoj vietoj atitinkamu laiku, manau, tai visai nekenkia.

Tačiau pagalvojus – keičiasi pačių keiksmažodžių sąvoka. Kas anksčiau buvo necenzūrinis žodis, po kurio laiko tampa viešai vartotinas. Atsimenu, anksčiau žodis „šūdas“ visada budavo cenzūruojamas, jei pasitaikydavo televizijos ar radijo eteryje. Dabar jau to nepastebiu. Žinoma, nėra tas žodis taip jau dažnai vartojamas, bet bent jau „pyyp“ ant jo nebepastebiu. Taip pat ne per seniausiai išaiškėjo, kad anksčiau necenzūriniu laikytas „pyst“ yra pilnai vartotinas. Žinoma, atitinkamoj situacijoj. Tai ištiktukas, o ne veiksmažodis 🙂

Kas visada lieka cenzūruojami, tai rusiški necenzūriniai žodžiai. Keista, bet amerikietiškas „fuck“ pas mus beveik niekada nebuvo laikomas keiksmažodžiu, nors jis talpina dauguma tų baisiųjų rusiškų ar lietuviškų. Juk priklausomai nuo konteksto, „fuck“ reiškia ir siuntimą „ant trijų raidžių“ ir veiksmą, kurio skambėjimas lietuviškai panašus į „pyst“, ir dar begalę ko…

Dabar, kai daugelis bendrauja rašydami, keiksmai tapo kitokie – sutrumpinti ir kartais ne visai atpažįstami. Nors kalbant jie išlieka tokie pat vaizdingi.

Keletas pavyzdžių, kaip galima nusikeikt: „eik tu nx“, „o man px“, „bbd ant visko“, „užsi3,14sau kariaut“…

Šiam kartui gal tiek. Nepasižadu, kad nebesikeiksiu savo įrašuose, bet bent jau pasistengsiu tai daryt gražiai 😉

P.S. Su kovo 11-ąja, lietuviai!

Post a comment