Praeitą savaitgalį buvau Birštono Džiazo festivalyje. Nesu didelis džiazo fanas, bet tai, kas buvo ten, paliko tikrai malonų įspūdį ir nuotaika po to buvo gera kelias dienas.
Kadangi buvau su spaudos atstove, tai ir pats turėjau ten nemokamą praėjimą visas tris dienas. Mokėt už kiekvieną koncertą būtų buvę brangoka…
Penktadienį atvažiavom ne visai į pradžią – kaip tik baigė koncertuoti viena grupė, bet spėjom į dar keturių projektų pasirodymus. Asmeniškai man labiausiai patiko bigbendai – jautėsi iš jų besiliejanti energija. Tiesa, Šiaulių bigbendas tai šiek tiek sutrikdė – nemaža dalis ten grojusių buvo iš kitų miestų. Bet grojimo kokybei tai tikrai nesutrukdė.
Į jam’ą nėjom – buvom pavargę, todėl nukeliavom miegot į mums parūpintą namuką. Man nepatiko ten tai, kad nors už lango ir pavasaris, radiatoriai pleškino kaip prie -20 laipsnių šalčio – miegojom su pravertu langu…
Šeštadienio ryte pasivaikščiojom po Birštoną – gražus miestelis. Po to laukė net trys koncertai po keletą pasirodymų. Iš pradžių – bendras lietuvių ir škotų projektas. Buvo sekama kažkokia pasaka – nesvarbu apie ką. Visą ją žiūrėjom iš apšvietėjo būdelės – ne dažnai tenka iš arti stebėti, kaip dirba techninis personalas koncerto metu. Po to sekė vieno būgnininko pasirodymas – galvojau, kad tokie dalykai daromi pagrinde kompiuteriu… Daugiau kažko dieną jau ir nebeatsimenu.
O štai vakare… Buvo kažkokie estai – visai gražiai pagrojo, mergina padainavo. Po pertraukos sekė viso festivalio hitas – žmonių buvo tiek, kad net ant žemės nebuvo kaip atsisėst. Tačiau buvo verta – energija liejosi per kraštus į publiką.
Vakare nukeliavom į jam’ą, bet greit grįžom, nes buvo vėsoka ir vėlgi jautėmes pavargę.
Sekmadienį ryte pamėginom nukeliaut į bažnyčią – šiaip ar taip – verbų sekmadienis. Bet prasidėjus procesijai pasišalinom – per didelis žmonių tankis atbaidė, o ir šiaip aš jaučiausi kažkaip ne visai gerai – galvą pradėjo skaudėt, truputį gerklę. Todėl pasiklausęs Kauno bigbendo nutariau praleist kas ten liko ir nuėjau į namuką pasnaust – po poros valandų jaučiausi kaip naujas 🙂
Bet ilgai nebeužtrukom – kam reikėjo, tas paėmė visus interviu, pasikalbėjo su kuo reikia, o įvertinę laukiančius koncertus pagalvojom, kad beveik viską arba esam girdėję arba dar išgirsim. Net nesulaukėm, kas gaus festivalio Gran Prix…
Tačiau bendrai įvertinus visą festivalį, supratau, kad po poros metų vėl ten apsilankysiu. Net ne tiek dėl muzikos(dėl kurios irgi verta nuvykt), bet ir dėl atmosferos, kuri tvyro viso renginio metu… Ten jautiesi savas, savo vietoj ir tau nerūpi tai, kas likę kažkur namie, toli… O to tikrai kartais reikia 🙂