Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kodėl atviras kodas?

Pagalvojau, kad reikia išsakyt savo kuklią nuomonę, kodėl man patinka atviro kodo idėja.

Argumentas, kad bet kas gali pakoreguot ir pataisyt programą nėra labai svarus. Kodėl? Ar paprastas žmogus, nė kiek nesusijęs su tuo projektu, kurį jis nori pataisyt, norės raustis tukstančiuose, o dažnai ir žymiai daugiau, kodo eilučių? Abejoju. Netgi būdamas programuotojas aš nedrįstu lįst į atviro kodo „source’us“. Aš savo kodą nevisada suprantu! Ką jau kalbėt apie kitų 🙂 Nors, žinoma, yra gi daug žmonių, kurie supranta ką jie daro. Bet, manau, jiems ir reikia palikt taisymą. Na, nebent galima jiems siųsti klaidų aprašymus…

Mane žavi kitas dalykas. Nors dažniausiai atviro kodo programos yra laisvai platinamos, tai nereiškia, kad jos būtinai yra nemokamos. Pagal GPL, ir kitas panašias licenzijas, nedraudžiama už programinę įrangą imti pinigų. Taigi – jei kas sugeba, gali iš to ir užsidirbt.

Daugelis sako, kad atviro kodo programos – neišbaigtos, ir jose būna pilna klaidų, dėl kurių paskui nėra kam kaltės suverst. O jei kas skaitė EULA (dažnai būna kartu su Microsoft produktais) licenziją, tai gal irgi pamatė, kad ten gamintojas visiškai neatsakingas už programoje paliktas klaidas. Todėl irgi nebūtų kam kaltės suverst, nes su ta licenzija privaloma besąlygiškai sutikt norint diegtį programą. Ir be to – jei atviro kodo projektas pakankamai aktyvus (kitaip sakant – kūrėjai ant jo „nepadėję“), tai klaidų pataisymų galima tikėtis daug greičiau, nei, tarkim, iš kokio Microsoft’o, kurie kartais ir pusmetį nepataiso savo paliktų kritinių klaidų.

Dar kai ką reiktų paminėt kalbant apie atvirą kodą. Tai jau nebėra tik programinė įranga. Kuo toliau, tuo atviras kodas labiau įsivyrauja ir kitose srityse. Pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias atviro kodo pavyzdys – wikipedia. Kiekvienas gali redaguot straipsnius. Žinoma, išlenda šio principo trūkumai – kai kiekvienas gali redaguot, dažnai atsiranda klaidingos informacijos. Bet yra juk sąmoningų žmonių, kurie stengiasi, kad tokių nesąmonių būtų kuo mažiau.

Taip pat neseniai sužinojau, kad yra ir kūrinių atviro kodo licenzijos. Kūriniai, apsaugoti creative commons licenzija gali būti daug laisviau remiksuojami ar kaip kitaip keičiami. Žinoma, galima pagalvot, kad tokios licenzijos skriaudžia atlikėjus. Ne. Galima koreguot, naudot, tačiau dažniausiai komerciškai platint originalą gali tik pats kūrinio savininkas. Taigi, nemanau, kad atlikėjai labai jau nukenčia. Jei kūrinys geras, kodėl jo nenusipirkus?

Taigi, išvada tokia, kad atviras kodas leidžia laisvai gauti kūrinius (programa – irgi kūrinys), tuo pačiu neskriaudžiant kūrėjo. Būtent šis principas atvirame kode man ir patinka.

Manau, kad atviras kodas kuo toliau, tuo labiau įsigalės. Nes dabar, kai krizė, visi stengiasi sutaupyti, todėl ieško nemokamų ar bent jau pigesnių alternatyvų. Aš savo žingsnį jau žengiau – namuose naudoju ubuntu linux kaip pagrindinę OS, ir nematau jokių didesnių trūkumų. O ar mano keliu žengs kiti – ne mano valioje spręst…

Post a comment