Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Herojų ir piktadarių reitingas (balsavimų rezultatai)

Manau, kad jau praeiti balsavimai jau parodė, kas mūsuose žmonėms atrodo kiečiausias, todėl laikas skelbti rezultatus. Balsų buvo ne itin daug (67), nors ir su Džiugo pagalba, bet bendram vaizdui susidaryti pakaks.

Taigi, pradedam nuo blogiausių. Pirmoje vietoje be jokios konkurencijos atsidūrė amžinai besišypsantis Batman’o priešas Joker’is, gavęs 23 balsus(spėju, H. Ledger’is čia tikrai pasitarnavo). Antroje, jau gavęs tik 5 balsus, sėdi magnetizmo meistras – Magneto. Trečioje – piktasis Apocalypse (4 balsai). Ketvirtas plikę kasosi Lex’as Luthor’as (2 balsai), o į paskutinę vietą tik su vienu balsu nuskrido Žaliasis Goblinas.

Superherojų kova buvo šiek tiek įdomesnė. Nors ten lyderis irgi buvo beveik nuo pradžių aiškus, bet kai vienu momentu jau atrodė, kad kai kas jį pasivys. Taigi… Pirmasis, kaip ir tikėtasi, Batman’as su 13 balsų. Antroje vietoje nagus galandasi Wolverine’as su 9 balsais. Trečias pasiliko Iron-Man’as su 5 balsais. Ketvirtas – Superman’as, uždirbęs tik 3 balsus. Ir paskutinis – nuolat verkšlenantis Spiderman’as(2 balsai).

Kaip asmeniškai aš ir tikėjausi, Batman’o frančizė Lietuvoje pirmauja. Nėra ko stebėtis – tai praktiškai pirmasis iš vakarų atėjęs superherojus, apie kurį mes kažką sužinojome. Dar atsimenu, kaip per „Videokauką“ rodė filmą „Batman“, kur Joker’io vaidmenį atliko J. Nicholson’as. O ir šiaip – per nepriklausomybės metus šio veikėjo ekranizacijų buvo pamatyta daugiausiai.

Kažkaip keistai Spiderman’o vardas – paskutinis abiejose apklausose. Bet aš ir šiaip nesuprantu, kodėl jis taip aukštai vertinamas visur.

Dar apklausa parodė, kad mutantai lietuviams – ne tokie jau ir nesimpatiški, kaip galima pagalvot, žinant požiūrį į visokias mažumas.

Šiam kartui tiek. Greitai turėčiau pateikt dar kokį nors balsavimą.

Eilinį kartą pavėluotai

Kaip visada rašau pavėluotai, kai jau viskas išsikvėpė, bet bent jau paskaitęs kitų įrašus.

Eilinį kartą norisi pakalbėt apie autorius, atlikėjus bei jų teisių gynėjus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad AGATA suorganizavo kažkokį susitikimą su savo ginamais atlikėjais, kur norėjo parodyt, kad jie visi yra už skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Man užkliuvo citatos delfyje. Atlikėjai pergyvena, kad mokesčiai dideli, tenka pinigus imt „vokeliuose“ ir panašiai, bet nė vienas nepacituojamas, kad sakytų „reikia mokesčio už laikmenas – mums bus geriau“. Tai jau parašoma tarsi visi būtų bendrai tai sakę. Greičiausiai tai kalbėjo būtent AGATA atstovai. Atlikėjai pyksta ne ant vartotojų, kurie neperka jų įrašų, bet ant valdžios, kuri juos pradėjo smaugt kaip ir paprastus mirtinguosius.

Na, bet tarkim, kad atlikėjai tikrai yra už laikmenų apmokestinimą. Tada neaišku, ko jie tikisi? Paskaičiuota, kad iš to mokesčio bus surenkama virš 2 milijonų. Kiek iš jų atiteks atlikėjams bei autoriams? Manau, ne daugiau nei pusė. O dar reikia turėt omeny, kad norinčių gaut kažkiek iš tų išmokų, yra tikrai ne vienas ir ne du. Reiškia, gaus kiekvienas atlikėjas po keletą litų per metus. Ar tikrai nuo to gyvenimas jiems pagerės? Abejoju. Be to – visiškai neaišku, kaip bus paskirstomas mokestis. Dabar iš radijo stočių gaunama pagal grotą laiką ir kažkokius reitingus. Jei tie patys reitingai bus taikomi ir šiuo atveju, tai tikrai nesąžininga. Juk labai gali būti, kad internete populiarus atlikėjas nebūtinai yra tas, kurį nuolat suka radijas ir tv. Taigi – tas, kuris tikrai vertas atlygio, jo negaus, nes jo reitingai medijoje išvis nuliniai. Iš principo aš nesu prieš šį mokestį. Bet aš noriu žinot, kas kam ir po kiek bus paskirstoma. Vienas variantas – visiems po lygiai. Kitas – žmonės turi galėti įtakoti autorių bei atlikėjų reitingus(per kokį nors puslapį). Tikiu, kad jei interneto vartotojai prisidės prie tokio dalyko, išaiškėtų, kad populiariausia ne kokia „Yva“ ar kitoks šūdpopsis, bet tikrai talentingi atlikėjai (tie patys Jazzu su Leon Somov ar Despotin Fam). Tačiau kad viskas vyktų skaidriai, manau, nepasirašys nei LATGA, nei AGATA, nei, juo labiau, Seimas…

Beskaitant komentarus po visais tais įrašais pradeda aiškėti keletas pagrindinių požiūrių.

Pirmas. Užtenka turėti kompiuterį ir internetą, tu jau automatiškai tampi vagimi. Jei neteigi, kad bet koks duomenų siuntimasis yra vagystė, tu – vagis. Jei pasidarai CD kopiją į kompiuterį, nes tau patogiau klausyt MP3, o ne nuolat drožt CD, tu – vagis. Netgi jei kas pasisako, kad piratavimas nėra geras dalykas, bet autoriai bei leidėjai turi pergalvot platinimo būdus, jis – vagis. Jei sekt šiuo požiūriu, tai jei man nepatinka ką padarė Kedys, reiškia aš – pedofilas. Pastebėjau, kad tie, kurie propaguoja šį požiūrį, atrodo labai pikti žmonės. Beveik kaip delfio komentatoriai. Su jais neįmanoma pradėt kalbėt diplomatiškai – visada būsi išvadintas vagimi. Jie patys praleidžia kai kuriuos esminius dalykus, o nepatogius klausimus tiesiog praleidžia. Pavyzdžiui, vienas teisuolis rašė savo nuomonę apie „Klasikos“ laidą apie tą patį piratavimą. Visa laida buvo praktiškai pristatyta kaip piratų garbinimas ir nieko gero. Tačiau kodėl vienas svečių (Mindaugas Urbaitis) ten buvo pristatytas tik kaip LMTA dėstytojas, o ne LATGA atstovas (būtent kaip toks jis ir buvo pakviestas). Gal todėl, kad gerb. Urbaitis irgi buvo už autorių prisitaikymą, o ne visų baudimą. Tai prieštarauja „visi vagys“ požiūriui. Taip pat pastebėjau, kad tokie teisuoliai turi mažai kantrybės ir daug pykčio – vietoj bandymo ieškot sprendimo, pradeda keiktis ir skleist blogą nuotaiką… Tarp kitko – įdomu, ar ir patys tokie asmenys yra tokie jau „angeliukai“ ir nieko nesisiunčia?

Kitas ryškėjantis požiūris – visi tie autoriai bei atlikėjai – paprasčiausi veltėdžiai, nesugebantys dirbt normalaus darbo ir užsidirbt. Manau, tai irgi neteisinga. Jei muziką kurt kaip produktą sėdint 8 valandas studijoj per dieną, ar tiek pat laiko koncertuojant – tai tikrai kentėtų kokybė. O kadangi muzikantų pajamos praktiškai visada tiesiogiai priklauso nuo klausytojų, kokybė kentėt neturi. Nors, Lietuvoje labiausiai ir uždirba tie, kas kuria ne kokybišką muziką, bet tokią, kurios galima prigamint daug…

Trečias, ir, ko gero, racionaliausias, požiūris – autorius pats turi teisę nuspręst, kaip jis platins savo kūrybą. Nes tikrai yra tokių, kurie džiaugiasi jau vien todėl, kad jų kūryba pasiekia žmones, o yra ir tokių, kurie nori iš kiekvienos natos išspaust pinigą. Bet reikalas tas, kad kai su leidėjais pasirašoma sutartis, autorius dažniausiai netenka savo kūrybos kontrolės. Štai kodėl nemažai atlikėjų įkuria savo mažas leidybines firmas – jie nori kontroliuot už kiek, kaip ir kada platint savo kūrybą. Taip pat – dabar naudojamos licencijos praktiškai nesuteikia autoriams galimybės nurodyti, kaip jų kūryba gali būti naudojama. Žinoma, tam yra Creative Commons, bet Lietuvoje, man rodos, dar nėra galimybės šituo dalyku pilnai pasinaudoti.

Dar kalbant apie CC bei atvirą kodą. Neverta džiūgaut, jei naudojiesi bei kuri laisvas programas, muziką. Kaip rodo pasaulinė patirtis, tokie dalykai taip pat nėra toleruotini didžiųjų kompanijų bei „piratų gaudytojų“, nes kelia grėsmę komerciniams produktams. Bet apie tai jau ne kartą rašiau, todėl nesismulkinsiu. Tik šiaip įdomu, kad kai kurie žmonės, aiškindami, jog autoriams visada reikia atlyginti už jų darbą, patys teigia nemokantys nė cento už programas. Kažkaip netikiu, kad asmuo nesinaudoja jokiom papildomom programom, išskyrus tas, kurios pateiktos su OS. Žinia, tokie žmonės nepripažįsta „nenormalių“ sistemų, todėl naudojasi tik Windows, o ten juk net tekstų rengyklės žmoniškos nėra. O jei naudojasi nemokamos ar atviro kodo alternatyvom ir nepadaro „donate“, tai prieštarauja savo požiūriui…

Kas blogiausias?

Praeitame įraše klausiau, kuris iš superherojų yra „kiečiausias“. Balsavimas dar nesibaigė, ir kol kas pirmauja Betmenas, o jam ant kulnų lipa Wolverine’as.

Šįkart noriu išrinkti kiečiausią „blogiuką“ (kažkodėl nėra lietuvių kalboje normalaus žodžio „villain“ išversti- „blogietis“ man kažkaip keistai skamba). Taigi, kandidatai!

Magneto

Žydų berniukas, vaikystėje patyręs holokausto siaubus, užaugęs tampa aršiu kovotoju už mutantų vietą po saule. Skirtingai nei Profesorius X, jis įsitikinęs, kad mutantai ir žmonės negali sugyventi, todėl viena rūšis turi išnykti.

Kuo jis „kietas“. Sugeba valdyti megnetines jėgas kaip niekas kitas pasaulyje. Retai kada tiesiogiai gauna į kaulus nuo savo priešų.

Kuo jis „lievas“. Kaip tėvas tai jis tikrai prastas. Paliko du savo vaikus augint kažkokiems neaiškiem padarams, o po to dar dukra sugebėjo vienu sakiniu sunaikint beveik visus pasaulio mutantus.

Joker

Išprotėjęs, baltaveidis, žaliaplaukis ir nuolat besišypsantis Betmeno priešas. Aišku, beveik visi žmogaus šikšnosparnio priešai yra pabuvę beprotnamyje, bet šitam ten tikrai vieta. Nusikaltimus daro ne tiek dėl naudos, kiek iš smagumo.

Kuo jis „kietas“. Jo arsenalas nelabai nusileidžia paties Betmeno, tik viskas padaryta žymiai smagiau (pvz. rūgštimi purškianti gėlytė švarko atlape, arba nuodingos dujos, kurios auką priverčia juoktis iki mirties)

Kuo jis „lievas“. Idiotas – turi gerbėją, kuri praktiškai ant kaklo kabinasi, bet jam Betmenas svarbiau.

Lex Luthor

Supermeno priešas Nr. 1 žemėje. Pyksta ko gero dėl to, kad jo dėka tapo plika galva. Yra netgi buvęs JAV prezidentu.

Kuo jis „kietas“. Itin protingas, turtingas bei piktas asmuo. Žino supermeno silpnybes, turi kostiumą, panašų į Iron Man’o.

Kuo jis „lievas“. Akivaizdžiai turi psichologinių problemų – panašu, kad serga didybės manija. Nors ir koks turtingas bei įtakingas, vis papuola į kalėjimą.

Green Goblin

Plačiajai visuomenei žinomas kaip Normanas Osbornas – verslininkas bei išradėjas. Po vieno ne itin sėkmingo eksperimento prisiuostė savo sukurtų dujų. Nors po to ir gavo geresnių fizinių savybių, bet stogas pavažiavo. Taip pat sugebėjo vadovaut S.H.I.E.L.D organizacijai.

Kuo jis „kietas“. Genijus, įtakingas, turtingas asmuo. Jo ginklai – originalūs: skraido ant kažkokių sparnų, mėto moliūgus – bombas.

Kuo jis „lievas“. Šiaip ar taip – jo vieta beprotnamy. Nors ir siekė blogo Spiderman’ui, pagrobė jo mylimąją, bet pats jos nužudyt taip ir nesugebėjo (pats voragalvis apsižioplino ir pagavo ją krentančią savo voratinkliu – tai ir ją ir nužudė)

Apocalypse

Vienas seniausių mutantų pasaulyje (gimęs dar senovės Egipte), kurio tikslas – užvaldyti pasaulį. Ateivių technologijų dėka, tapo dar galingesnis.

Kuo jis „kietas“. Turi armiją pasekėjų, kuriems pats ir praplovė smegenis. Praktiškai nesunaikinamas.

Kuo jis „lievas“. Jo smegenų praplovimas ne itin efektyvus – kai asmuo atsigauna, pradeda šito mutanto nekęst dar labiau.

Šįkart aprašymai gavosi šiek tiek skurdesni, nes sunku aprašyt nesikartojant, kuo neigiamas veikėjas yra „kietas“ ir kuo „lievas“. Visi jie lievi, nes nuolat gauna į kaulus, o kieti, nes bando pasipriešint superherojų savivaliavimui 🙂

P.S. Drąsiaus čia priskirt neišeina – vis tik jis yra herojus. O kas ten minėjo Sub-Zero, tai jis yra tiesiog šiaip mušeika – joks nei herojus, nei blogiukas.

Sorry, there are no polls available at the moment.

Kas kiečiausias?

Nutariau padaryti apklausą, koks superherojus Lietuviams atrodo „kiečiausias“(most badass). JAV, kur komiksai itin populiarūs, šioje pozicijoje, ko gero, jau ilgai pirmauja Betmenas. Įdomu, kaip pas mus…

Taigi, kandidatai į kiečiausio titulą:

Superman’as

Imigrantas iš tolimos susprogusios planetos. Užaugintas Amerikoje fermerių ir nuolat kovojantis už tai, kas „teisinga“ bei „amerikietiška“. Netgi jo apranga – JAV vėliavos spalvų.

Kuo jis „kietas“. Praktiškai nepažeidžiamas. Be vargo gali išspardyt užpakalį beveik bet kam. Esant pirmai progai į darbą paleidžia kumščius. Turi krūvą įvairiausių galių: skraidymas, jėga, greitis, rentgeno spindulių bei lazerinė rega ir t.t.

Kuo jis „lievas“. Kadangi yra nepažeidžiamas, tai elgiasi arogantiškai ir kartais tikrai idiotiškai. Turi silpnybių – gimtosios planetos gabalėliai. Taip pat praranda galias, kai saulė tampa nebe geltona, bet raudona. Per daug teisingas.

Batman’as

Turtingos šeimos palikuonis, turėjęs galimybę pamatyti, kaip nužudomi jo tėvai. Tai jam padarė įtaką visam gyvenimui. Galiausiai jis tapo vienu nuožmiausių nusikaltėlių persekiotojų visame Gothame. Daugiau apie jį rašiau čia.

Kuo jis „kietas“. Kovų meistras. Itin protingas – beveik visą kovos su nusikaltėliais įrangą susikuria pats. Žino ne tik priešų, bet ir bendražygių silpnybes. Todėl visada turi su savimi kriptonito (Supermeno silpnybė) ir kitų panašių priemonių, jei kartais kuris nors jį išduotų.

Kuo jis „lievas“. Neturi jokių super galių – yra tiesiog paprastas gerai pasitreniravęs mirtingasis. Paranojikas – nepasitiki net artimiausiais bendražygiais (nors čia neaišku, ar trūkumas). Net ir didžiausio nusikaltėlio nenužudys.

Spiderman’as

Moksliukas, kuriam įkando radioaktyvus voras. Ko pasekoje jis pradėjo laipioti sienom, jausti pavojų bei tapo akivaizdžiai stipresnis.

Kuo jis „kietas“. Protingas – moksliukas, vienok. Vienas geriausiai treniruotų superherojų(nors viską pasiekė pats) Turi aštrų humoro jausmą – priešininkus įžeidinėja net tada, kai su jais kovoja, tuo juos dar labiau siutindamas.

Kuo jis „lievas“. Nuolat pergyvena dėl niekų ir nesugeba susitvarkyti gyvenimo. Paniškai slepia savo tikrąją asmenybę.

Wolverine’as

Mutantas, x-menas, gimęs XIX amžiuj. Jo žaizdos sugyja per akimirkas. Ši savybė taip pat jam neleidžia pasent. Nuo pat mutacijų pasireiškimo turi iš krumplių iššokančius „iešmus“. Tik vėliau, kai su juo buvo atlikinėjami eksperimentai ir visas skeletas tapo metalinis (adamantas – pats tvirčiausias išgalvotas metalas), tie nagai – tapo tikrai kieti.

Kuo jis „kietas“. Jis yra geriausias tame, ką daro. Bet tai, ką jis daro, nėra labai gražu. Kitaip sakant – jis yra tobula žudymo mašina (kai smegenys praplautos).

Kuo jis „lievas“. Pastoviai pergyvena dėl savo praeities, kurios normaliai ir neatsimena. Panašu, kad turi pykčio valdymo problemų.

Iron Man

Gavęs tėvo palikimą – ginklų gamybos korporaciją, toliau sėkmingai ją valdo. Laisvalaikiu kovoja su nusikaltėliais.

Kuo jis „kietas“. Nepadoriai turtingas ir protingas. Jo kostiumo technologijos lenkia karines ne vienais metais, ir atstoja beveik visą armiją. O pinigai leidžia finansuoti visą „keršytojų“ veiklą.

Kuo jis „lievas“. Turi problemų su alkoholiu. Lyg ir bando mest, bet nesėkmingai. Pataikauja valdžiai – jis palaikė sprendimą registruot visus superherojus, kas išprovokavo civilinį karą Marvel visatoje.

Sorry, there are no polls available at the moment.

P.S. Jei kokio nerandat, pasiūlykit komentaruose 🙂

“Autorių gynėjai” ir vėl “on the roll”

Visiems jau žinoma, kad buvo nuteistas asmuo, padėjęs į linkomaniją „ZERO 2“. Krykštauja iš džiaugsmo ir beveik nuleidinėja iš malonumo Simanavičius ir kiti jam pritariantys: „padarytas precedentas – visus dabar dulkinsim, tai bent jau žinosim, ką reiškia seksas“. O man, kaip paranojikui, kyla mintys, kad kažkaip nelabai aiškiai viskas čia įvyko.

Dažniausiai dar prieš tokioms byloms ateinant iki teismo, jau visi viską apie tai žinodavo. Šįkart viskas buvo paskelbta ne tik po teismo sprendimo, bet netgi praėjus apeliacijos pateikimo laikotarpiui(ar bent jau niekas jos nesiruošia pateikt) Kyla mintys, kad čia suorganizuota viskas būtent tam, kad tą precedentą sudaryt. Buvo daroma tyliai, kad niekas nežinotų, ir nepasiūlytų tam vaikinukui advokato ar bent jau kaip elgtis. Kaip rašoma, jis pats viską prisipažino ir nesipriešino. Dėjo torrent failą „nežinodamas, kad daro nusikaltimą“. Nu, LABA DIENA! Kai taip visur skalambijama, kad praktiškai bet koks naudojimasis torrentais yra nelegalus (dar vienas idiotiškas LANVA bullshit’as), teiginys, kad nežinai, jog tai nelegalu, manęs neįtikina. Kadangi viskas vyko taip keistai, tai ar nebus čia toks atvejis, kad LANVA tiesiog susitarė su kaltuoju, kad jis pabus atpirkimo ožiu, gaus pinigų tai baudai, ir visi bus laimingi. Netikiu, kad filmo kūrėjai bandys išsireikalauti tą žalos atlyginimą – čia tik pagąsdinimui.

Jei jau kalbėt apie visokius „žalos atlyginimus“, tai čia dar vienas didelis BULLSHIT’as. Skaičiuot, kad kiekviena parsisiųsta kopija lygi nenupirktai kopijai, ir pagal tai skaičiuot nuostolius, yra totali nesąmonė. Tikrai ne kiekvienas, kuris parsisiuntė, ar pasiskolino CD/DVD iš draugo(kas nežinot – skolint diskus, bei demonstruot didesnei chebrai irgi griežtai draudžiama), būtų pirkęs. Kažkodėl „vagys“ tai jau seniai supranta, bet leidėjai – niekaip nepripažįsta. Jei jau skaičiuot, kiek buvo parsisiųsta, bet nesumokėta, tai gal reikia skaičiuot ir tai, kiek buvo nepažiūrėta? Tereikia paskaičiuoti, kiek šalyje, kurioje platinamas filmas/albumas, yra gyventojų. Po to pažiūrėt, kiek buvo nupirkta. Manau, nuostoliai tokiu atveju būtų žymiai didesni ir „tikresni“. Vėlgi – kalti būtų piratai.

Tarp kitko – abejoju, ar tie, kurie taip aršiai stoja leidėjų pusėn, visus iki vieno vadina vagimis, patys yra jau tokie nekalti. Abejoju, ar jie nė karto iš niekur nėra nieko parsisiuntę, nežiūrėję Youtube jokio video ar panašiai. Nes tada klausimas, kaip jie naudojasi internetu? Juk pažiūrėjus į tai, ką skelbia leidėjai, tai internetas iš viso privalėtų būti uždraustas, nes jame vien tik nelegalūs duomenys. Viską, kas apsaugota „copyright’u“, draudžiama kopijuot, platint, skolint. Internete to išvengt sunku. O kas turi kitokią licenciją – blogis (jau rašiau, kad ASCAP renka pinigus kovai prieš CC). Taigi, tie tikrieji „autorių gynėjai“ turėtų išvis pasišalinti iš interneto, nes jau vien atsidarę google jie pažeidžia kokius nors patentus, pamato nelegalią informaciją ir panašiai.

Jei jau vadint vagimis, tai nebent tuos, kurie kūrinius iš tiesų pasisavina – nuplagijuoja, arba tuos, kurie iš to pelnosi – turguose pardavinėja nelegalius CD. Tuos, kurie tik kažką siunčiasi visus vadint vagimis yra nesąmonė. Jei kažkas parsisiunčia tai, ko pas mus neįmanoma gaut, tai, manau, yra platintojo problema, ir ją reikia spręst ne baudomis ir gąsdinimais, bet ieškant būdų, kaip tai išspręsti žmoniškai. Bet kur tau – geriau paverkt, kaip visus žlugdo piratai.

Galiausiai – aš esu didžiausias vagis. Nors ir naudoju legalią OS (manau, kai kurie „teisuoliai“ sėdu su nelegaliais Windows), už muziką stengiuosi mokėt (3$ per mėnesį – ne tiek ir daug), legalių, pirktų CD namie yra daugiau, nei pas daugelį „gynėjų“(ne mano nuopelnas, bet esmės tai nekeičia). Tačiau kartą per savaitę ar dvi parsisiunčiu kokį filmą, kurio nebedemonstruoja joks kino teatras (DVD pirkt – nepatogu, nes ir taip jau pilni namai visokių diskų, o nuomotis – nepatinka man ta archajinė sistema) Esu vagis ne dėl to, kad noriu apiplėšt leidėjus, o dėl to, kad patogaus būdo leidėjai man nesiūlo. Todėl kai mane išvadina paskutiniu vagimi, jaučiuosi įžeistas.

P.S. Kodėl visada autorius atstovauja leidėjai arba juos „ginančios“ įstaigos. Nelabai girdisi jų pačių pasisakymų – nebent vienetai.

Vėl apie autorius ir jų bėdas

Vėl pas mus užsivedė blogeriai kalbėti apie autorių teises. Kadangi jau daugelis tai daro, tai aš pasiduosiu madai, ir įkišiu savo trigrašį. O ir šiaip šia tema senokai kažką rašiau.

Pirmiausia – apie skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Asmeniškai man ta idėja nepatinka. Mano manymu, iš to naudos nebus beveik niekam. Apmokestinus visokias laikmenas (nuo atminties kortelių iki kietųjų diskų), jų kainos, savaime aišku, kiltų. Gal ir ne taip juntamai, bet paprasti žmonės tai pastebėtų. Kainos kiltų – perkamumas kristų. Kentėtų IT sektorius. Aišku, ne tiek baisiai, kad pajustų didelius nuostolius, bet firmos rastų dėl ko paverkšlenti. Tie patys autoriai iš tokių apmokestinimų irgi gautų tikrai ne milijonus. Kadangi vistiek didžioji dauguma tų pinigų išeitų biurokratinio aparato išlaikymui. Na, geriausiu atveju kažkas gautų 100 Lt per metus.

Jei norima apmokestinti laikmenas, nes ten GALI BŪTI saugomas autorinėm teisėm apsaugotas kūrinys, tai tada iš karto reikia apmokestint popierių, rašalą ir bet kokį žmogų, kuris nėra berankis nebylys. Juk knygą galima nusikopijuoti, perrašyti ranka (kaip kažkada vienuoliai darė), arba atpasakoti. Ir muzikos kūrinį kompanijoj dainuot jau yra pažeidimas. Taigi – burnos apmokestinimas būtų ko gero sekantis žingsnis.

Šiek tiek apie tuos „gynėjus“. LATGA juk gina ne tik Lietuvos autorius, bet ir bendradarbiauja su kai kuriom užsienio agentūrom. Beje – tikrai ne visom. Kažin, ar jiems rūpi kokios nors Naujosios Zelandijos autoriai – iš Lietuvos jie negaus nė cento, nepriklausomai, kiek buvo grota. Šiaip tai aš manau, kad pati LATGA yra reikalinga. Vis tik ji padeda autoriams gauti atlygį už jų kūrybą. Tarpininkas reikalingas, nes su kiekvienu susitarti atskirai būtų neįmanoma. Tačiau tai, kaip ši agentūra veikia dabar, nelabai tenkina net pačių autorių. Kaip jau sakiau – didelė dalis mokesčių eina ne autoriams, bet pačiai agentūrai išlaikyti. Kita kontora – AGATA. Kas nežino, tai šita agentūra gina ne pačius autorius, bet atlikėjus. Tačiau ginami tik lietuviai. Jie ima mokestį iš visokių kirpyklų bei parduotuvių už ten skambančią muziką, tačiau retas kuris žino, kad nedaug užsienio atlikėjų gina ši agentūra. Bent jau dabar pas juos užsienio partnerių sąrašas žymiai mažesnis, nei pas LATGA. Neradau ten nei Didžiosios Britanijos, nei JAV. Gaunasi, kad jei leidžiami tik šių šalių atlikėjai, o mokamas mokestis, pinigai nueina pačiai agentūrai, o ne jokiems atlikėjams. Hm…

Žinoma, mums mūsų agentūros atrodo prastai. Bet kokioj JAV dar prasčiau. Ten jų asociacija ASCAP išsiuntinėjo savo nariams laiškus (pirma dalis, antra dalis) su prašymais paaukoti pinigų kovai prieš EFF, Creative Commons bei kitas organizacijas, kurios, anot jų, siekia panaikinti „ Copyright“ ir padaryti visą muziką nemokamą. Turint omeny, kad dalis Creative Commons palaikančių priklauso tai pačiai ASCAP, šis nesusipratimas iškilo į viešumą. CC jau į tai sureagavo ir paaiškino, kad Creative Commons jokiu būdu nesistengia palikti autorių be pajamų, bet nori, kad vartotojas žinotų, ką jis gali daryt su kūriniu.

Kitas dalykas, kuris kelia nerimą – paslaptingasis ACTA. Nutekėjo informacija, kad siekiama įtraukti punktą, pagal kurį nekomercinis kūrinių panaudojimas būtų prilygintas kriminaliniam nusikaltimui. Jau nebejuokinga…

Pabaigai – labai man patikęs straipsnis, kodėl žmonės piratauja, ir kaip iš tiesų reiktų tai stabdyt. Bėda tik tame, kad niekam, kas tai gali pakeist, tai nerūpi.

Ar mūsų civilizacija žlugs?

Iškart įspėju. Šių mano pamąstymų nereikia priimt rimtai. Aš giliai kažkuo nesidomėjau, tik iš bendro išsilavinimo bei nugirstų nuotrupų darau išvadas. Tikiuosi, mane žmonės pataisys argumentuotai.

Visi, ko gero, jaučia dabar tą krizę. Ir ne vienas kalba apie tai, kad tai dar ne pabaiga. Kažkodėl žiūrėdamas, kas vyksta pasaulyje dabar, kažkiek atsimenu pasakojimus apie Romos imperiją ir tai, kas vyko ten prieš jai žlungant. O buvo kaip – imperija išsiplėtė, centrinė valdžia nusilpo, pradėjo puldinėt kiti, ko pasekoje valstybė, galima sakyt, žlugo.

Man kažkodėl atrodo, kad ir ES, bei išvis tokia vakarų civilizacija, kokią mes dabar žinome, gali kažkuriuo momentu žlugt. Kodėl man taip atrodo? Gal tai nesusiję dalykai, bet panašu, kad vyksta panašūs procesai, kaip ir prieš griūnant Romai. Kas gi panašaus? Pirmiausia – ES jau galima įsivaizduot kaip vieną didelę valstybę su regionų autonomija. Ir šios valstybės ribos vis didėja. Nors komunikacija šiais laikais – menka problema, bet tokio didelio darinio pilnai suvaldyt nepavyks. Kitas dalykas – žmonės daugiausiai dėmesio skiria malonumams bei pramogoms. Seniau buvo orgijos, dabar tai vadinama „svingerių vakarėliais“ bei „laisva meile“. Išvis – daugelis žino ir stebisi, kad Romos imperijoj buvo didelis ištvirkimo lygis. Orgijos, santykiavimai su savo lyties atstovais, netgi gyvuliais. Visa tai ir dabar galima rast – kuo toliau, tuo daugiau. Kita pramogų rūšis – gladiatorių kovos. Dabar yra televizija su savo „realybės šou“ bei „žvaigždžių“ peštynes. Esmė ta pati – žiūrėt į tarpusavyje konkuruojančius žmones ir spręst, kuris iš jų išliks. Dar vienas dalykas – „tolerancija“. Aišku, tada buvo kitaip – tik žmonės turėjo teises, o vergai bei moterys nebuvo žmonės. Bet juk buvo toleruojami santykiai tarp vyrų(čia gal labiau Graikijoj, bet laikotarpis panašus), pripažįstama daug religijų. Dabar juk irgi – stengiamasi kalbėt apie žmonių teises, kad visi lygūs ir panašiai… Ir kas dabar darosi – žmonės turi daug teisių, bet nekreipia dėmesio į pareigas. Ko pasekoje pradeda darytis netvarka. Visiem įtikt neįmanoma. Nes jei būsi geras vienam, greičiausiai neįtiksi kitam. O jei pastarasis – aktyvus, gali baigtis nemalonumais. Taip pat pagrindinė religija nusilpo ir pasidarė nebe tokia įtakinga žmonių gyvenime.

Romos imperijoje visa tai baigėsi tuo, kad įsigalėjo krikščionybė – senoji kultūra žlugo, pradėjo formuotis kita. Techninis progresas išliko panašus, bet valdymas, kultūra ir visuomenė pradėjo formuotis iš naujo, pagal naujosios religijos pasaulėžiūrą. Dabar gi krikščionybė taip pat stipriai nusilpo – pasidarė per daug laisva. Gal daugeliui ir atrodo, kad katalikybė – itin archajiška religija. Tačiau jei ji nebūtų sumodernėjusi „atleidusi vadžias“, nebūtų taip įsigalėjęs ateizmas.

Manau šitie veiksniai prives prie to, kad tokia vakarų civilizacija, kokią mes žinome dabar, kardinaliai pasikeis. Labai gali būt, kad Europoje įsigalės Islamas. Tai jam kol kas labai neblogai sekasi. O Islamas vis dar yra „kieta“ religija – ten laisvos mintys nelabai toleruotinos. Ir musulmonai yra žymiai labiau atsidavę savo tikėjimui, nei kokie nors krikščionys, ar tie patys ateistai. Manau, tik laiko klausimas, kada jie įsigalės visur. To pasekoje Lietuvoje bus penkios pertraukos darbo dienoje – pasimelst. Ir tai bus tik pradžia… Arba gali būt, kad atsiras kokia nors nauja patraukli religija ar kultūra, ir ji sparčiai išpopuliarės.

Aš manau, kad nieko šitoj vietoj padaryt neįmanoma. Civilizacijos atsiranda ir žlunga – manau dabartinei vakarų kultūrai jau ateina galas. Dabartinė krizė, manau, tik pradžia visų pokyčių. O kas bus po to – matysim. Bet ir ta sekanti civilizacija anksčiau ar vėliau žlugs. Jos vietą užims kita, ir taip toliau…

O kol kas – džiaugiamės, tuo, ką turim 🙂

Facebook „privatumas“

Neseniai turėjo būt „masinė Facebook savižudybė“. Nepastebėjau, kad kas iš pažįstamų būtų labai intensyviai dalyvavęs. Kaip šaukė reklama, tai ši akcija buvo suorganizuota dėl to, kad Facebook turi problemų dėl vartotojų duomenų privatumo.

Em… Koks dar privatumas, kai tu pateiki duomenis internete? Visokie socialiniai tinklai, blogai, twitteriai ir kiti panašūs dalykai yra elementarus online ekshibicionizmas. Jei pats rodai ką turi, kodėl turėtum piktintis, kai kažkas tai pamato be tavęs? Jei keli nuotraukas, kurias nori parodyt tik draugams, kas ten gali būt tokio, ko nenori rodyt visam pasauliui? Tokius visokius pasipiktinimus galima palygint su tikru ekshibicionistu, kuris vaikšto po parką su lietpalčiu, rodydamas savo „grožybes“ gražioms moterims, tačiau piktinasi, jei tai pamato ir negražios.

Jei nenori, kad tavo duomenys pasklistų plačiai po Internetą, nereikia jų niekur viešint. O jei jau rodai, ką turi, būk nusiteikęs, kad tai pamatys visi, o ne piktinkis tuo…

Evrovizijai praūžus

Šiemet buvau ne itin aktyvus ir žiūrėjau tik antrą pusfinalį, kada pasirodė lietuviai. Todėl tik apie mūsų aplinką ir pakalbėsiu…

Pirma, ką aš noriu pasakyt – InCulto daina buvo gera, pasirodymas – galėjo būt truputį geresnis, bet tai nebūtų nė kiek pagelbėję. Savaime aišku, dabar pilna „ekspertų“, kurie aiškina, kad „šūdą pasiuntėm“, „reikėjo Pilvelytę siųst“, „nesigaudom Eurovizijos standartuose“ ir panašiai. Nors didelė tikimybė, kad tokie per nacionalinę atranką arba visai nebalsavo, arba atidavė balsą už tuos pačius InCulto. Žinoma, labiau tikėtinas pirmas variantas. Tačiau iš tiesų reiktų pripažint, kad ne atlikėjuose bei muzikoje esmė. Šįkart tikrai galėjome pakliūti į finalą, jei pusfinalyje būtų nors keletas mums draugiškų valstybių. Airijos lietuviai vieni mūsų niekaip negalėtų ištempt. Reikia dar latvių ir, jei jų nuotaika gera, rusų. Šįkart nebuvo nieko. O ir pirma pozicija, kai dar retas kuris įsijungęs TV, tikrai nepadėjo. Juo labiau, sunku išsiskirt, kai pirmas kūrinys – smagus bei energingas, o sekantys – ramūs, lyriški, vienodi. Jei būtų atvirkščiai – bent 5 lėti ir tada greitas, tada visai kitas efektas.

Šiaip tai patekę į finalą nelabai pasižymėjo dainingumu. Pavyzdžiui, Armėnijos atstovė. Pirmas kadras – senukas su dūdele, antras kadras – stambiu planu parodoma atlikėjos iškirptė. Paaugliai griebia telefonus ir laisva ranka rašo sms… Izraelis. Jei jie nebūtų patekę, būtų visa Europa (ne vien Lietuva, kaip dabar) apkaltinta antisemitizmu. Geriau apsidraust. Azerbaidžanas. Na, ten papų nerodė, bet esmė aiški. O šokėjas kažkaip man ten nelabai kaip pasirodė. O šiaip tai dauguma kūrinių skambėjo taip, tarsi būtum kokiam 9-am ar 10-am praėjusio amžiaus dešimtmety. Tai taip „euroviziška“, kad net pykina. Dauguma sirgo už Turkiją. Na, kūrinys gal kiek ir įdomesnis, bet ką ten veikė tas „DJ“, bei kiti „grojantys“, iki šiol nesuprantu. Būtų palikę tik atlikėją su savo nusirenginėjančia robote, vistiek būtų suveikę. Vienas didesnių siurprizų man buvo Olandija. Tokias alubarių dainas dar kažkas leidžia į Euroviziją?

O šiaip tai kažkaip pagaliau išgryninau, kokios dainos ir atlikėjai standartiškai siunčiami į Euroviziją. Atlikėjai yra: graži mergaitė, saldus berniukas. Galimi įvairūs šių veikėjų kiekiai bei variacijos(berniukas+mergaitė, 2,3 mergaitės) bei „palaikymo“ komanda(šokėjai bei pritariantys vokalai). Dainos yra: lyriška baladė apie meilę, baladė apie meilę su „bumčiku“. Visos kitos variacijos(5 vyrai, daina ne apie meilę) jau yra „nestandartas“. Kažkodėl tokio „nestandarto“ nelabai kas drįsta siųst, nors paskutiniais metais jis kartais laimi. Gal kai žmonės pavargsta nuo vienodų baladžių, jiem labai maloniai klausosi koks nors rokas („Lordi“)

Grįžtant prie reakcijos Lietuvoje po pusfinalio. Kaip ir tikėjausi, tūkstančiai komentarų, dedančių InCulto į šuns dienas. Sakytum, būtų buvę kas geriau. Esu garantuotas, antroj bei trečioj vietoj likusios dainininkės būtų pasimetusios tarp kitų tokių pat. Galbūt jei būtų pasielgę kaip Armėnija(PAPAI!!!), taškų būtų gavę kiek daugiau, bet iki finalo trūktų. Ir vėl jos būtų maišomos su žeme, drabstomos šūdais ir panašiai. Taip visada. Kiekvieną kartą siųsdami kažką į konkursą tikimės pirmos vietos, o jei nepasiseka – tai jau kalti visi, išskyrus tuos, kas rinko. Pagalvojus blaiviai – neduok Dieve laimėt mums Euroviziją. Bandydami surengt kitą konkursą, tiek skandalų sukeltumėm ir nieko nepadarytumėm, kad dar didesnę gėdą patirtumėm, nei eilinį kartą pralaimėję.

Šitas konkursas yra jaunų grupių bei šalių viltis, kad laimėjus jų muziką pastebės visas pasaulis. Nepasakyčiau. Ar dėl to, kad Estija ar Latvija laimėjo, dabar jų muziką visame pasaulyje žino? Ne. Manau retas kuris žino, kas tada išvis laimėjo(nepasinaudojus Wikipedija). Labai retai Eurovizijos laimėtojai išgarsėja kaip atskiri atlikėjai, o ne kaip valstybės atstovai. Didesnė tikimybė, būti pastebėtam, užėmus žemesnę vietą(„Brainstorm“). Ir šiaip – geroms grupėms nereikia kažkokio kvailo konkurso, kad jas pastebėtų. Yra mūsų šalies atlikėjų, kurie jau prasimušė už mūsų sienų, bet nelabai juos čia kas žino, nes žiniasklaida nemoka rašyt apie kūrybą, o ne apie skandalus. O valstybės, kuriose muzikos industrija ir šiaip yra didelė, jau seniai nežiūri į šį konkursą rimtai ir siunčia visokius debiutantus ar šiaip smulkmę. Jiems tai labiau „sudalyvaukim“, o ne „laimėkim“ reikalas. Na, pernai, kai konkursas vyko buvo Rusijoje, iš didžiųjų šalių buvo atvykę pakankamai rimtos žvaigždės(kurios nelaimėjo). Bet klausimas, ar nebuvo čia pačios Rusijos prašymu. Juk pas rusus principas „valgyt neturėsim iš ko, bet padarysim taip, kad visi išsižiotų“, tai ir norėjo rimtų žvaigždžių…

Taigi, ką aš visu tuo norėjau pasakyt. InCulto – šaunuoliai. Ir nereikia per daug rimtai žiūrėt į visą šitą farsą, o toliau daryt gerą muziką. Beje – ar jų blizgančių kelnaičių kur nors galima nusipirkt?

Laisvos PĮ propagandos klaidos

Po mano priešpaskutinio įrašo užsitraukiau nemažą laisvos PĮ bendruomenės nemalonę. Tęsiu šią temą toliau 🙂

Šįkart pakalbėsiu apie tai, kas, mano galva, daroma negerai tų, kas propaguoja laisvą programinę įrangą (Free Software), ir kas atbaido vartotojus. Būtent apie Laisvą PĮ bei Free Software Foundation veiklą, o ne apie Atvirą Kodą (Open Source). Eilinį kartą pateiksiu mintis nelabai įsigilinęs į visą filosofiją, kaip eilinis vartotojas.

Pirmiausia, kas gali atbaidyt vartotojus, galbūt besidominčius visu tuo reikalu – interneto puslapis. fsf.org bei gnu.org atrodo kaip padaryti grynu html, nenaudojant jokių kitų technologijų(suprantu, kad taip, ko gero, tik atrodo, bet būtent išvaizda yra pirmas dalykas, ką pastebi žmonės). Žinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, „blizgučių“ bei kitų pagražinimų. Per paprastas dizainas atrodo pakankamai mėgėjiškai, o vartotojams, pripratusiems prie Microsoft, Apple (dabar net ir Google) „bling blingo“ tai iškart sukelia įspūdį „lievai čia kažkaip“. Ir dar tos didelis šriftas…

Kitas dalykas – licencijų pateikimas. Iš tiesų – tai pakankamai painu. Yra krūva licencijų, kurios arba suderinamos su GPL arba ne. Ir kas dar labiau trikdo – viena kažkokios licencijos versija suderinama, kita – ne. Aišku, reikia skaityt, kad suprast, kas ten skiriasi. Bet tai tam reikia skirt laaabai daug laiko. O šiaip tai pati GPL licencija atbaido dalį programuotojų, nes ten, kiek suprantu iš daugelio komentarų, pakankamai griežtas dalykas – jei panaudoji GPL komponentą, visas tavo projektas privalo tokiu tapti (pataisykit, jei klystu). O jei kažkas nori daryt savo projektą pagal kokią nors MPL, arba visai – pagal uždarą licenciją? Taip pat FSF nerekomenduoja naudot licencijų, kurios kažkiek nesuderinamos su GPL. O taip pat rekomenduoja vengti bet kokio susidūrimo su tomis, kurios visai nėra suderinamos su GPL. Manyčiau, kad vartotojo teisė ir laisvė, rinktis, ką jis nori naudot – jei jam visiškai nesvarbus programos kodas, tai kodėl jis turėtų save ribot ir nesirinkti programų, kurios nėra „laisvos“?

Požiūris į kitokius PĮ modelius. Savaime aišku, didžioji dauguma FSF kritikos nukreipta prieš Microsoft bei kitas uždarą PĮ kuriančias įmones. Tačiau jie taip pat atsiriboja nuo Atviro Kodo(Open Source), nes ten ne viskas 100% suderinama su jų filosofija. O taip pat nelabai teigiamai atsiliepia apie to paties Linux distribucijas, kuriose ne visai aiški programinės įrangos diegimo politika, ir kur nesunkiai galima įsidiegt ne laisvą PĮ. Beje – kaip suprantu, tai Linux yra tik pamaina tikrajam GNU branduoliui, kuris kuriamas nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, kad pakeisti Unix, ir vis dar nepadarytas.

Tačiau vienas didžiausių kliuvinių laisvai PĮ prasiskverbti į plačiąją visuomenę (neskaitant didelių kai kurių įmonių pastangų) yra patys propaguotojai… Anglų kalbos žargone yra terminas „freetard„. Šis žodis, sudėtas iš „free“ ir „retard“, apibūdiną žmogų, aršiai kritikuojantį viską, kas yra ne „free“, ir kuriam nerūpi, kad kitam tai nėra svarbu. Tokie žmonės mano, kad jie įdeda didžiausią indėlį į Laisvos PĮ populiarinimą, tačiau realiai „gadina visą vaizdą“. Kodėl? Dažnai pagal juos, jei nekritikuoji MS, tai esi padlaižys ir parsidavėlis. Naudoji Skype? Esi nesusipratėlis, kadangi neaišku, kur eina duomenys, todėl apie tave gali laisvai sužinoti, ką nori. Sakytum pačios laisviausios naršyklės nesiunčia žymiai daugiau duomenų visiems, kas tik nori… Nori padaryt kažką lengvai per GUI? Esi nemokša, kadangi rašyt krūvas komandų yra žymiai greičiau ir patogiau, nei spaudyt pele (pritariu, kartais tai greičiau, bet tikrai ne visada). Nori sistemos, kuria būtų galima naudotis tik įdiegus, arba nusipirkus kompiuterį? Kam? Juk taip yra smagu pačiam viską pasidaryt nuo nulio, susikonfigūruot visokius paleidimo scenarijus, įsidiegt kokią nori grafinę aplinką, n kartų perkompiliuot branduolį, prasiknist mažiausiai pusdienį, ir tik tada pradėt dirbt. Nori parašyt tekstą su kažkokiu teksto redaktorium? Lievai, kadangi yra nuostabus redaktorius VI, kuriuo naudotis reikia išmokt iš naujo bet kokį veiksmą, ir viskas daroma komandų pagalba. Nori ant Ubuntu pasileist Gnome-Do, kadangi programas patogu paleidinėt? Negalima! Gnome-Do padarytas su Mono, kuris yra .NET, pritaikytas *nix sistemoms, o .NET yra MS produktas, todėl Mono yra blogis! Paprastą vartotoją tikrai atbaido tokie dalykai. Jam reikia ne „kaip krūčiau“, bet kuo paprasčiau ir gražiau. Kodėl kokia nors panelė filologė turėtų mokytis dirbti su komandine eilute, jei jai reikia tiesiog interneto, tekstų redaktoriaus, gal dar kokio paprasto žaidimėlio?

Kadangi „freetardai“ garsiausiai reiškiasi, tai jie yra suformavę bendrą įvaizdį apie patį Linux bei jo vartotojus. O tas įvaizdis maždaug toks: paprastai ant Linux niekas neveikia, todėl ten reikia iš pradžių viską pačiam susiprogramuot; visi Linux vartotojai – geek’ai, nežinantys kito gyvenimo, išskyrus komandinėje eilutėje, ir nepripažįstantys kitų pramogų, kaip tik „kruštis su pingvinais“. Juk žymiai daugiau žmonių atsiverstų į Linux, jei jiems į klausimą „o yra ten koks ofisas?“ ne 10 minučių (ar daugiau) būtų aiškinama, koks šūdas yra MS su savo Office, ir koks uber daiktas yra VI, bet tiesiog nuskambėtų atsakymas: „Yra. Gal kiek kitoks, bet yra“. Arba į klausimą „Kaip ten viskas atrodo?“ ne pradėt pasakot apie galimybę pasirinkt kokią nori aplinką, ją susikonfigūruot pagal savo poreikius, ir kokie MS yra niekšai, kad kiša visiems vienodą ir nepatogią grafinę aplinką, bet tiesiog atsakyt, kad „Normaliai ten viskas – tik mygtukai truputį kitose vietose“.

Visi tie „freetardai“ man panašūs į elementarius religinius fanatikus. Su tokiais žmonėmis sunku diskutuot, kadangi jie laikosi įsikibę savo nuomonės, ir praktiškai negirdi kitokios, nes ji „bet kokiu atveju yra neteisinga“. Vietoj to, galėtų įsiklausyt į kito asmens žodžius – gal ne viskas ten taip ir klaidinga. Fanatikai šiais laikais niekam nekelia susižavėjimo. Juk dėl kelių fanatikų kenčia ir pagrindinės pasaulio religijos. Dauguma įsitikinę, kad VISI krikščionys – kvaili ir kietakakčiai, VISI musulmonai – teroristai. Ir nors taip nėra, bet įvaizdį sudaro tie, kas garsiausiai rėkia – fanatikai. Taip ir su Laisva PĮ – nors tai ir nėra blogas dalykas, tačiau „freetardai“ atbaido žmones savo fanatizmu.

Pabaigai noriu pridurti, kad asmeniškai man patinka šis Linus Torvalds pasakymas – jis sukonkretina tai, ką aš ką tik aiškinau. Asmeniškai man Linux kūrėjas yra didesnis autoritetas, nei „freetardų“ garbinamas RMS…