Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Prieš ką gi kovojama?

Būsiu ir aš prie masės, ir pakalbėsiu apie paskutinių dienų aktualijas.

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią „linkomaniją„. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė „Megztuko“ kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur „megztukas“ pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su „atviro kodo programa uTorrent“. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Ubuntu nuvylė…

Kad ir kaip man patiktų Ubuntu, šįkart aš šia OS šiek tiek nusivyliau. O buvo taip…

Vienas mano kolega nusipirko naują kompiuterį ir įsidėjo pas save bevielio tinklo plokštę, nes su laidais pas jį namuose – problematiška. Ir ta plokštė jam ant Windows 7 veikė kažkaip keistai – viską pagauna, pradžioje greitis būna normalus, o paskui krenta taip, kad jau kažką atsisiųst būna nebeįmanoma. Kaip išaiškėjo, tai čia būtent su Win7 ir ta plokšte taip vyksta.

Pažiūrėjo žmogus internete, kur aiškino, kad kitos sistemos, įskaitant Linux, šitoj vietoj veikia tvarkingai. Taigi, nutarė pabandyt. Aš kaip visada patariau Ubuntu ir dar padėjau įdiegt. O čia ir prasidėjo „linsmybės“…

Ta plokštė veikė – pagavo visus aplinkui esančius WiFi tinklus, bet… Norint prisijungti prie savo namų tinklo, reikėjo įvest WPA/WPA2 slaptažodį. Tai savaime suprantama – tinklas užkoduotas. Pirmas nemalonus dalykas, kuris išlindo – routerio sugeneruotas slaptažodis tiesiog netilpo į įvedimo laukelį – vieną simbolį nukirpdavo. Teko persikrauti į Win, prisijungti prei routerio ir sumažinti slaptažodį vienu simboliu (būtent tiek ir netilpo). Dabar tilpo visas slaptažodis, bet kažkodėl mygtukas „connect“ buvo neaktyvus. Pasirodo, reikėjo dar kelis simbolius nutrint, kad jis taptų aktyvus (galiausiai išėjo kažkur 62 simboliai). Vėl slaptažodį sumažinom. Jau viskas tilpo, leido spausti „connect“, bet niekaip nepavyko prisijungti. Bandė jungtis, bet po kurio laiko vėl paprašė to pačio slaptažodžio. Ir taip vėl ir vėl… Nieko gero nesulaukiau, palikau kolegą ikimo valiai – kreiptis į visagalį google.

Kitą diena sužinojau, kad taip ir nepavyko jam prisijungt. Kiek ieškojo, naudingos informacijos nerado. O jei kažkas ir buvo, tai vos ne pačiam tvarkykles reikia pasirašyt, kad viskas veiktų tvarkingai. O kažko kito įdiegt juk neįmanoma – tam reikia to pačio tinklo, kurio nėra.

Tokie dalykai ir atbaido žmones. Kodėl įdiegus OS dar reikia kankintis su tokiu elementariu dalyku kaip belaidis tinklas? Kodėl tai negali veikt paprastai, kad ir kaip toj pačioj windozėj? Žinoma, pats išsprendęs problemą tapsi labiau patyręs ir žinosi kas kur ir kaip. Bet ar paprastam žmogui turi reikėt rašyt komandas, skriptus, kad kažkas veiktų? Eiliniam vartotojui, norinčiam pereiti prie Linux, to neturi reikėt. Viskas turi būt click’n’drag’n’drop. O taip nėra… 🙁

Firefox? O gal Swiftfox!

Kai kas sako, kad nežino geresnės naršyklės už Firefox. Yra tame tiesos. Daugybė įskiepių padaro savo. Nors aš pats dabar daugiau naudoju Google Chrome. Kai pagaliau atsirado versija Linux ir dar su įskiepių palaikymu, šita naršyklė man tapo patrauklesnė. Bet vistek tai dar yra beta – ne viskas veikai taip, kaip norisi. Taigi – Firefox vistiek yra vienas geriausių pasirinkimų. Na, beveik…

Visiem žinoma, kad ugninė lapė turi bėdą – labai „valgo“ atmintį, šiek tiek pristabdo pasileisdamas ir užkraudamas puslapius. Tačiau aš neseniai radau Swiftfox.

Kas tas Swiftfox? Iš esmės tai yra tas pats FF, tik sukompiliuotas su kitomis opcijomis. Ko dėka ši lapė užsikrauna šiek tiek greičiau, truputį greičiau atvaizduoja puslapius ir sunaudoja mažiau RAM’o. Smulkmenos, bet malonu 🙂

Koks gi ten optimizavimas panaudotas? Kiek radau aprašymų, tai pagrindiniai skirtumai nuo Firefox yra:

Sukompiliuota panaudojant kuo didesnį optimizavimą, o ne failų dydžio sumažinimą. To pasekmė – naršyklė užima daugiau vietos diske.

Yra atskiros versijos AMD 64 bitų procesoriams, senesniems AMD, Intel Prescot šeimai ir dar atskirai senesniems Intel procesoriams.

Panaudotos konkrečių procesorių galimybės. Pavyzdžiui AMD skirtose versijose panaudotos 3DNow! instrukcijos.

Swiftfox sukompiliuotas su naujesne GCC kompiliatoriaus versija, kuris suteikia didesnes saugumo galimybes.

Neįtrauktas Pango, kuris skirtas geresniam Unikodinių šriftų palaikymui. Taigi, nors unikodiniai šriftai ir palaikomi, kai kurių „navarotų“, kuriuos suteikia Pango, nėra.

Ir dar keletas kitų smulkių optimizavimų…

Dar kuo Swiftfox skiriasi nuo Firefox, tai tuo, jog nors kodas ir yra atviras (tai juk tas pats FF kodas), bet sukompiliuotos versijos nėra laisvos. Jas legaliai galim parsisiųsti tik iš oficialaus puslapio. Todėl šio dalyko nėra saugyklose.

Jei norisi visiškai atviro panašaus dalyko, tai yra Swiftweasel. Bet to dalyko aš dar nebandžiau.

Taigi – jei kas naudoja Linux, tai vietoj Firefox patarčiau išmėgint Swiftfox (arba Swiftweasel). Naršymas toks pat, visi įskiepiai veikia, o veikia šiek tiek greičiau…

Su Naujaisiais!

Ir praėjusiom Šv. Kalėdom…

Kažko linkėt nei moku, o ir kažin, ar verta. Žinoma, pats tikiuosi, kad prasidėję metai bus visuo kuo geresni, nei praėję. Nors ir praėję asmeniškai man nebuvo labai prasti, bet visada gali būt geriau 🙂

O Naujuosius sutikau pakankamai ramiai – vakarienė su mylimu žmogum, šampanas, fejerverkų stebėjimas pro langą, filmo peržiūra.

Iškart noriu pakalbėt apie fejerverkus. Kuo toliau, tuo labiau aš jų bijau. Žinoma, tam įtakos turėjo tai, kad sutinkant 2008-uosius gavau iš vieno į ausį. Nestipriai, bet dabar visada baisu, kai girti žmonės eina leisti fejerverkų. Pernai nenukentėjau, bet irgi nebuvo malonu, kai kažkokia raketa vietoj to, kad šautų aukštyn, skrido lygiagrečiai žemės paviršiaus. O šiemet kai stebėjom, tai irgi pasitikėjimo nepridėjo tai, kai kažkokiam kaimyniniam kieme kelios salvės trenkėsi į namo sieną. Pritariu tam, kad vaikams negalima pirotechnikos pardavinėt – gali liūdnai baigtis. Tačiau suaugę – ne ką geresni šitoj vietoj. Ypač jei tai daro apsvaigę. O kaip taisyklė, iki vidurnakčio tokių būna dauguma. Kaip sukontroliuot tai, kad fejerverkus leist galėtų tik blaivūs asmenys, aš dar nesugalvojau…

Kitas, dalykas, suprastas per šiuos Naujuosius, buvo šiek tiek linksmesnis. Tie, kas sako, jog garpuodyje pagamintas maistas – neskanu, tiesiog nemoka jo ruošti. Vakar pirmą kartą teko garpuodyje virti bulves, o šiandien dar ir mėsą. Kai mėsa pamarinuota, paprieskoniuota prieš gamionant, tai gaunasi labai puikiai, o ant bulvių po virimo galima užsibarstyt kokių prieskonių, jei trūksta – skonis tikrai geras. Čia ne reklama, jei ką – tiesiog pasidžiaugiau 🙂

Kaip pirmai metų dienai užteks ir tokio įrašo. Manau, bus dar ko pasakyt šiemet ir taip 🙂

Kuo kurti muziką Linux

Seniai galvojau parašyt apie tai, kuo geriausia kurt muziką Linux sistemoje, tik niekaip neprisiruošdavau. Vienas komentaras paskatino susiimt ir tai padaryt. Šįkart trumpai apžvelgsiu tai, ką kažkiek pats naudoju. Reikia turėt omeny, kad pats dar daug tų programų galimybių nežinau arba neišbandžiau.

Audacity

Ko gero viena populiariausių atviro kodo garso apdorojimo programų. Su ja galima karpyt failus, pritildyt, pagarsint, pritaikyt efektus, filtrus…

Taip pat įmanoma generuot (bei įrašyt) garsus. Tam yra keli standartiniai generatoriai (DTFM, silence, noice). Bet jei to negana – galima pritaikyt LADSPA generatorius. Beje – prie jau esančio semplo taip pat galima pritaikyt LADSPA efektus.

Audacity taip pat suteikia galimybę vienu metu naudot ir keletą takelių. Taigi – labai norint šią programą galima naudot ir muzikos kūrimui. Šito dalyko kažkaip dar labai nemėginau…

Taigi – Audacity galima labai plačiai panaudot, bet aš lieku ties garsų apdorojimu. Bet tai tikrai tik nedidelė dalis jos galimybių.

LMMS (Linux MultiMedia Studio)

Kas dirbo su FL Studio, tai ši programa – jiems. Panaši išvaizda, darbas su takeliais. Dėliojami semplai, instrumentai, pritaikomi efektai.

Takelių gali būti iki 64. Kiekvienam galima priskirt „instrumentą“. Tai gali būti audio failo aprodojimas, arba kai kas kitko. Yra ten ir SoundFonts apdorojimas ir VST palaikymas, taip pat standartinių sintezatorių (TB303, Vargonai) imitavimas bai įvairūs kiti generatoriai, kurių kitur gal ir nerasi taip paprastai. Pavyzdžiui GameBoy garsų generatorius FreeBoy. Jei sistemoje yra įdiegtas ZynnAddSuFX sintezatorius, LMMS sugeba paimt ir jį. Nereikia pamiršti ir LADSPA efektų, kuriuos galima pritaikyt takeliams.

Taip pat LMMS palaiko MIDI. Manau daug čia kalbėt nereikia – kas žino, tam aišku, kas nežino – tam nereikia. Tiesiog galiu pasakyt, kad klaviatūra pasijungia labai paprastai – tereikia takelio opcijose pasirinkt prijungtą instrumentą.

Kol kas galiu pasakyt tai, kad LMMS, mano galva, yra pakankamai galinga, ir tuo pačiu paprasta sistema. Aš pats šią programą naudoju daugiausiai. Bet, savaime aišku, ne ją vienintelę.

Jokosher

Šita programa ko gero skirta tiems, kas jaučia nostalgiją ACID Music Studio. Takeliai, kuriuose yra instrumentai arba semplai.

Galima priskirt kokius nors efektus, dar kažką daryt, bet man ši programa greit pradeda stabdyt, todėl praktiškai nenaudoju.

Žinoma, programos versija tik 0.11, tai čia dar net iki „beta“ nelabai traukia. Gal kada nors ir „užaugs“, bet kol kas tai nelabai koks produktas…

Ardour

Čia jau galima sakyti – sunkioji artilerija. Ši programa gali daug – todėl aš net šiek tiek bijau su ja rimčiau prasidėt 🙂

Žinoma, pagrindas – daug takelių, semplų į juos įkėlimas, filtrų ir efektų taikymas. Norint viską išsiaiškint, reikia su programa dirbt. Aš to nedarau, bet yra žmonių, kurie dirba intensyviai. Pavyzdžiui Kim Cascone – jis net metė Mac ir pradėjo dirbt su Ardour. Galbūt kada nors ir aš galėsiu irgi kažką daugiau papasakot. Bet dabar laukiu naujos programos versijos, kuri pagaliau turėtų turėt MIDI palaikymą.

Beje, Ardour – viena iš nedaugelio programų, kurios versija jau nebe 0.x, o netgi artėja prie 3.

Mano nuomone, norint kokybiškai dirbt su muzikos kūrimo programomis reikalingi dar šitie dalykai: LADSPA įskiepiai ir JACK. Trumpai apie juos.

LADSPA

Linux Audio Developer’s Simple Plugin API – tai technologija, panaši į VST, tik skirta Linux. Visokie efektai, garso generatoriai dažnai būna parašyti naudojant LADSPA. Ir norint rimtai pradėt dirbt su muzika – rekomenduoju bent jau iš saugyklų įsidiegt visus, kiek galima rast LADSPA įskiepių rinkinius.

JACK

Be šito dalyko neveiks Ardour bei nemažai kitų čia nepaminėtų programų. Tai tarsi „framework’as“ programoms, dirbančioms su garsu. Būtų nieko, bet jį reikia paleist atskirai, o tada nebeveikia kiti garso serveriai (ALSA, OSS, pulseaudio). Bet jei jau dirbi su muzika, tai kažin, ar yra noras tuo pačiu metu ir klausyt ko nors per grotuvą.

Šiam kartui tiek apie muzikos kūrimą. Kada nors galėsiu aptart ir miksavimo programas. O jei kas rimčiau susidūrėt su kitokia muzikos apdorojimo įranga Linux – mielai prašau pasidalint savo patirtim.

Truputį apie MS Exchange alternatyvas

Ne kartą esu girdėjęs/skaitęs tokį argumentą, kodėl nemažai įmonių nepereina prie atviro kodo programinės įrangos: „ant Linux neina MS Outlook’as bei MS Exchange ir nėra jokių jiems analogų“. Hm…

Pirmiausia – kam įmonėse naudojama kombinacija MS Exchange+MS Outlook? Ko gero pirmasis vaidina el. pašto serverio, o antrasis – kliento vaidmenį. Tačiau ir Exchange, ir Outlook nėra tik programinė įranga paštui. Šios programos siūlo ir užduočių planavimo, kalendoriaus funkcijas. Spėju, yra vartotojų, kurie šioje vietoje yra labiau pažengę – naudojasi ir paštu, ir kalendorium ir dar gal kuo nors. Kai kuriose įmonėse, jei darbas gerai organizuojamas, tai ir Exchange’o galimybės panaudojamos tikslingai. Bet, ko gero, dauguma vistiek apsiriboja el. paštu.

Manau, kad pastaruoju atveju tikslingiau būtų turėt normalų el. pašto serverį, kuriam jau nesvarbus klientas. Kai kas argumentuoja, kad „exchange’as duoda savo web interfeisą, kuris yra patogus, nes toks pat kaip pats outlookas“. Em… Nepasakyčiau, kad jis labai jau ten patogus ir gražus. Ir be to – normaliai jis atrodo tik ant IE. Kitose naršyklėse jis vaizduojamas kažkaip kreivai. Manau, galima rast ir kokią kitą patrauklią web sąsają (pvz Atmail, IMP ir kiti). Jei ką, tai sqmail man baisus 🙂

Tačiau jei vis tik kažkam labai reikia ir kitų Exchange funkcijų, taip pat yra alternatyvų. Savaitgalį pasitaikė straipsnis apie Windows’inio serverio alternatyvą – ClearOS, kur viskas konfigūruojama per web sąsają ir mažai įmonei tokio pilnai užtektų. Nebandžiau – neturiu atliekamo kompo, kad serverį pakurt 🙂 Tai štai – tame straipsnyje radau užuominas apie Zimbra ir Open-Exchange – atviro kodo alternatyvas Exchange’ui. Pažiūrėjau – yra ten visos reikalingos funkcijos: paštas, kalendorius, užduočių planavimas. Web sąsajos abiejų atrodo neblogai – tikrai geriau, nei OWA(Outlook Web Access). Su tokiu puslapiu net atskiro kliento nereikia – viską galima atlikt. Jei vis tik reikia atskiros programos, Zimbra siūlo savo klientą, o Open-Exchange – plugin’ą tam pačiam Outlook’ui bei kitiems populiariems pašto klientams.

Taigi – jei įmonėje reikia tik paprasto serverio su ftp, el. paštu, interneto puslapiu, dar kokiu nors bendru vartotojų administravimu, tai ar verta mokėt už Windows? Galima paleist kad ir ClearOS – manau, to turėtų užtekt. O jei reikia kažko tokio kaip MS Exchange, tai galima panaudot Zimbra arba Open-Exchange. Tik tokiu atveju gali tekt paieškot rimtesnio linuxo. Tačiau dėl to aš nesu tikras – pats nieko nemėginau.

Išvada. Žmonių, sakančių, kad neįmanoma pereit prie linux, nes nėra Exchange’o, argumentai negalioja – viskas ten yra. Beje – visai sėkmingai iš Ubuntu prisijungiau prie mano darbe naudojamo Exchange’o naudodamas Evolution 😛

A(mour) I(magination) R(eve)

Tai štai – pabuvojau AIR koncerte. Visai nieko, bet…

Prisipažinsiu – prieš maždaug metus buvęs Jean Michel Jarre koncertas paliko žymiai didesnį įspūdį. Ten tai tikrai buvo reginys. O ir muzika, nors irgi atrodė pakankamai rami, bet turėjo žymiai daugiau energijos.

Tačiau šis koncertas kažkaip ne taip patiko. Galbūt įtakos turėjo salė, kur jis vyko. Nedidelė, su prastoka akustika. O gal ten ir garso operatoriai pasišiukšlino. Bet kad buvo savi, tai jau turėtų žinot, kaip sureguliuot. Belieka suverst kaltę salei.

Apšildanti grupė grojo visai įdomią muziką – elektroninį roką. Gal jei būtų geresnė akustika, būtų patikę labiau.

AIR taip pat paliko malonų įspūdį – muzika graži, rami, kartais irgi energinga. Šiaip ar taip – prancūzai, mano galva, elektroninę muziką daro tikrai neblogą. Bet visą koncertą nepaliko mintis, kad jie nori sugrot kuo daugiau kūrinių per kuo trumpesnį laiką. Įrašuose tos dainos atrodė ilgesnės. O čia… Maždaug per 5 minutes – 2 kūriniai… Tik per bisą grojo normaliai.

Žinoma, tikrai nebuvo gaila bilieto kainos, bet būna ir geriau 🙂

Triukai su vynu

Ne – šis įrašas nieko bendra su alkoholiu neturi. Pirma – aš ir šiaip negeriu, todėl visokie išsidirbinėjimai su alkoholiu man giliai vienodai, antra – už kokius nors „triukus“ su vynu, jo gerbėjai mane, ko gero, nuskalpuotų.

Aš čia apie kitką…

Manau, nėra linuxisto, kuris nežinotų, kas yra wine. Jei vis tik kas abejoja, tai wine pagalba galima (sėkmingai arba nelabai) paleidinėt windozei skirtas programas linuxe (ir ne tik). Tai štai – tenka pripažint, kad šviežiai suinstaliuotas „vynas“ – sucks. Jis neturi beveik nieko, ko reikia daugumai rimtesnių programų, veikiančių visų naudojamoje ir tuo pačiu nekenčiamoje M$ OS. Daug kur reikia ar tai DirectX, ar tai kokių ODBC draiverių, ar, kas dabar itin populiaru, .NET framework’o. Nieko tokio šviežiai įdiegtas wine neturi ir neturės, nes tai prikauso Microsoftui, kuris nepaglostytų už jų technologijų panaudojimą atviro kodo produktuose. Taigi, norint kažko mandresnio, reikia visas tas papildomas programas, bibliotekas ir t.t. instaliuot pačiam. O tai kartais būna tikras hemorojus – labai jau sunkiai ten instaliuojasi.

Štai čia į pagalbą ateina winetricks – skriptas, kurio pagalba galima įdiegt visą papildomą softą. Prie kai kurių dalykų įspėjama, kad būtina windows licenzija. Kai kas diegiasi ne visai tvarkingai. Bet vistiek tai daro geriau, nei kad instaliuojant pačiam.
Naudojimas paprastas – pirmiausia visą tą gėrį reikia parsisiųst (prieš tai pateiktoje nuorodoje galima rast visą instrukciją), o po to paleist:

sh winetricks

Pasirodžiusiame lange užtenka pažymėt, ko reikia, paspaust „OK“ ir laukt, kol viską parsiųs, ir suinstaliuos. Reikia atsimint, kad čia instaliavimas vyksta windows stiliumi – teks ne kartą spaust „yes“, „next“, „finish“, taigi – eit pasidaryt arbatos gali ir nepavykt.
Jei kas nors jaučiasi kiek „advanced“, tai gali po sh winetricks iškart rašyt ir jam reikalingo paketo pavadinimą. Bet tai kur tu žmogus žinosi, kad, pavyzdžiui, .NET 1.1 vadinasi dotnet11. Na, galima sugalvot, bet tai čia vienas lengvesnių atvejų. Aš geriau pažiūriu, kas ką reiškia, susižymiu, ir gerai…

Prisipžinsiu – jei ne šitas skriptas, daug dalykų (pagrinde – žaidimų) aš ant linuxo nepaleisčiau. Jei kas jaučia didelę nostalgiją win, bet ryžtasi eit prie linux, winetricks – didelis pagalbininkas… (Beveik kaip reklama nuskambėjo 😀 )

Pažiūrėjau „Zeitgeist“

Ne kartą yra tekę susidurti su tokiu dalyku. Jei žmogus sužino, kad kitas – tikintis, tai išvadina idiotu (ar kaip nors panašiai) ir tada rekomenduoja pažiūrėt „visą tiesą“ filme „Zeitgeist“ – neva tai turėtų totaliai pakeist galvojimą apie religiją. Pagaliau prisiruošiau ir pažiūrėjau tą dokumentinį filmą ir jo tęsinį „Zeitgeist: Addendum„. Galiu pasakyt, kad mano pasaulis neapsivertė aukštyn kojom… Kodėl?

Jei jau kalbėt būtent apie religiją, tai ten apie ją labai daug ir itin blogai nekalbama. Man užstrigo tai, kad religija skirta kontroliuot žmonėms ir kad Jėzus greičiausiai buvo išgalvotas personažas.

Dėl pirmo teiginio nesiginčysiu – taip ir yra. Tik religijų pagalba įmanoma sukontroliuot tokius žmones, kokie jie yra dabar. Galbūt jei kada nors visuomenė pasikeis radikaliai, šios institucijos nebereikės. Bet kažkodėl nemanau, kad tai nutiks greit.

Dabar dėl Jėzaus… Teigiama, kad buvo nemažai „pasaulio gelbėtojų“ iki jo. Ir beveik visi jie turėjo bendrus dalykus: gimę gruodžio 25, turėjo po 12 sekėjų, buvo nužudyti ir prisikėlė po 3-ų dienų, ir panašiai. Asmeniškai aš į Jėzų žiūriu jau ne tiek kaip į Dievą, bet kaip į krikščionių tikėjimo pradininką. Visai tikėtina, kad vėliau jo sekėjai savo mokytoją kaip reikiant apipynė legendomis ir svarbias datas bei faktus priartino prie pagoniams artimų skaičių. O kodėl beveik joks tų laikų istorikas neužsimena apie tokį veikėją? Spėju, jis ne vienas buvo toks keliaujantis bičas, skelbiantis savo tiesas. Taip kad tu metu jis niekuo neišsiskyrė ir niekam jis nebuvo įdomus. Tik po jo mirties pasekėjai aplipdė tą vardą patogiom legendom ir pradėjo populiarinimo kampaniją.

Tačiau po visų šių faktų man nekilo noras mest savo tikėjimą, tapt užkietėjusiu ateistu ir, kaip dabar madinga, vadint kitus tikinčiuosius silpnapročiais. Ką aš galiu pasakyt – man kažkaip patinka idėja, kad po mirties manęs laukia kažkoks kitas gyvenimas. Nelabai man prie širdies mintis, kad kai mirsiu, tapsiu tik kaulų krūva 🙂

O štai kitos idėjos tame filme pasirodė visai įdomios. Kad žymusis 2001.09.11 teroristinis aktas buvo ne jokių teroristų, bet pačios JAV vyriausybės suorganizuotas kaip pretekstas paskui pulti Afganistaną. Aš jau ir pats esu pastebėjęs, kad labai jau gražiai tie pastatai griuvo – kaip kad būna griaunami seni pastatai sprogmenimis. Taip pat dar buvo vienas mažesnis pasaulinio prekybos centro pastatas, į kurį joks lėktuvas nesirėžė, bet jis irgi sugriuvo gražiai kaip kortų namelis – nepaliesdamas visai šalia buvusių pastatų. O dar Pentagonas. Ten gi taip pat įskrido lėktuvas, nors nėra niekur to užfiksuota. Tačiau kažkodėl beveik jokių jo pėdsakų niekas nerado. Oficiali versija – tokia aukšta temperatūra, kad viskas ne tik kad išsilydė, bet ir išgaravo. Bet keleivius identifikavo pagal dantis, man rodos. Pala… Kokioj temperatūroj garuoja metalas, bet žmogaus audiniai lieka nepakitę?

Kitas teiginys – bankai ir korporacijos valdo pasaulį taip, kad jiems būtų kuo didesnis pelnas, o ant žmonių jiems nusispjaut… Teigiama, kad net kai kurie karai prasidėjo todėl, kad bankai norėjo iš to gerai užsidirbt. Visai tikėtina. Kai kurie asmenys dėl pinigų padarys viską – net išžudys milijonus.

Filmo tęsinyje (Addendum), pirmojoje dalyje pasakojama, iš kur atsiranda pinigų masė(bent jau JAV). Ir išvada tokia – iš skolų. Vėl gi – bankai manipuliuoja visu tuo taip, kaip tik nori.

Toliau papasakojama, kaip buvo sužlugdyti keleto šalių vadovai praktiškai dėl to, kad jie norėjo gero savo žmonėms, ir nesutiko skolintis iš JAV. Vienas tokių, kuris tuo užsiimdavo pasakojo, kad nėra itin sudėtinga nuverst šalies vadovą. Reikia sumokėt kokiam tūkstančiui žmonių, kad jie išeitų į gatves ir padarytų netvarką, o per žinisklaidą tai galima pateikt kaip visos šalies protestus prieš valdžią. Mūsų valstybė šitoj vietoj tvarkinga – skolinasi iš kur tik gali. Taip kad jau seniai parsidavę esam…

Išaiškinus visas dabartinės monetarinės ekonomikos blogybes, bandoma siūlyt, kuo tai reiktų pakeist. Daugiausiai kalbama apie resursais paremtą ekonomiką. Kol kas iki galo nesupratau, kaip tai veiktų, bet supratau tai, kad tokioje visuomenėje nebūtų pinigų, visa energija būtų „žalia“, technologijos padėtų žmonėms gyventi, o dirbti nebereikėtų. Kažkuo gal į komunizmą panašu. Idėja gal ir graži, bet turiu nuojautą, kad jei ir būtų įyvendintas tas „Veneros projektas„, juo pasinaudot galėtų nebent turtingieji. Paprasti žmonės ir toliau liktų skurde. Šiaip ar taip – tai utopinis projektas. Reikia ne vieno šimtmečio, kad žmonių mąstymas pasikeistų nors truputį. O čia juk viskas labai radikaliai – atsisakyt pinigų… Aišku, man ši idėja patinka, bet galėčiau rast daug asmenų, kurie man nepritartų, nes neįsivaizduoja, kad kitaip gali būt geriau…

Patriotizmas

Buvau savaitgalį kaime. Kažkaip netyčia pažvelgiau į kaimyno, didelio patrioto, namą, ir štai ką pamačiau:

Kaimyno kaminas

Kaimyno kaminas

Na, suprantu – patriotas, konservatorius. Bet ar čia nepersistengta? Man tai jau dvelkia pasityčiojimu iš vėliavos…