Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Autoriai, piratavimas – ką daryt?

Vakar VU buvo diskusija apie piratavimą. Aš joje, savaime aišku, nebuvau (darbas ir pan.) Bet aš pritariu idėjai, kad kažką dėl to daryt reikia. Visi taip sako, bet kažkodėl beveik niekas nepasiūlo, KĄ būtent. Baudos neefektyvu. Ypač Lietuvoj, kur turėt kokią nors baudą (bent jau už greičio viršijimą) – parodo, kad tu esi „kietas“. Juk visada gali pasigirt, kad „tai čia vieną kartą pagavo, bet kiek kartų išsisukau…“ LANVA, kaip supratau, teigia, kad kitokių būdų jie ir nesiruošia imtis, ir išvis – jie atstovauja savo narių interesams, o tie nariai – leidėjai, o ne autoriai. Žinoma, leidėjai irgi turėtų kažkiek užsidirbt, bet ar tikrai būtent vien leidėjams turi eit tie 40 milijardų, dėl kurių verkiama? Kažkas net parašė keletą priežasčių, kodėl didžiųjų įrašų kompanijų reiktų atsisakyt.

Pamėginau įsivaizduot, ką galima būtų padaryti, kad ir vartotojai liktų patenkinti, ir autoriai nesėdėtų alkani. Greičiausiai mano idėjos nebus originalios, bet vis norisi kažką parašyt.

Muzika, filmai, knygos. Jei jau kalbėt apie lietuvių autorius, tai galima sukurt sistemą, kurios pagalba vartotojai, siųsdamiesi torrent failą galėtų paspausti mygtuką „padėkoti autoriui“. Toliau, vartotojas gali pervest norimą sumą autoriui. Tačiau tokiu atveju pastarasis turi būt užsiregistravęs sistemoje, ir kai įkeliamas torentas, reiktų autorių pasirinkti. Jei vis tik tokio nėra, reiktų pasirinkti maždaug „bendras“. Toliau galimi tokie variantai: užsiregistravusiems sistemoje pinigai pervedami tiesiogiai, arba per kitą instituciją (kad ir tą pačią LATGA). Neužsiregistravusiems autoriams(bei atlikėjams) pinigus turėtų paskirstyt LATGA pagal tai, kiek kartų buvo atsisiųsta – manau ataskaitą torentų puslapiai gali nesunkiai pateikt. Pastarasis variantas liestų ir užsieniečius. Arba tuo atveju galima pinigus pervedinėt leidėjams. Čia dar diskutuotina.

Kitas variantas – torentų puslapiai galėtų mokėti kažkokį mokestį LATGAi už tai, kiek kokių autorių bei atlikėjų buvo parsisiųsta per tą puslapį. Bet tokiu atveju vartotojai turės daugiau pinigų išleist tuose puslapiuose. Tokiu atveju pabrangtų įvairūs VIP’ai, o ir už šiaip kokias paprastesnes paslaugas atsirastų mokesčiai. Bet gal daug vartotojų turinčiame puslapyje tai neturėtų labai pasijaust.

Programinė įranga ir žaidimai. Čia jau sunkiau. Aš, žinoma, esu už atviro kodo programinę įrangą, bet aš toks vienas iš nedaugelio. Būtų neblogai, jei visi programinės įrangos kūrėjai platintų savo darbus internetu. Tada įkeliant torentą, reiktų nurodyt, kad „programa skirta tik pabandymui, pilną versiją pirkite čia“ ir pateikta nuoroda į el. parduotuvę. Abejoju, žinoma, kad daug kas pirks, bet vis geriau negu nieko.

O šiaip tai reikia Lietuvos padangėj normalios elektroninės parduotuvės, kurioje galima būtų įsigyt kūrinius elektroniniu formatu. Ir ne tik muziką, bet ir filmus, knygas taip pat ir programas.

Dar vienas variantas – abonemento išsipirkimas kažkokiam servisui. Tokių jau yra, bet Lietuvoj veikia nedaug. Jei neluptų žvėriškai – aš pirkčiau…

Atviras kodas įmonėse

Grįžtu prie pasiūlymo, apie kurį buvau jau užsiminęs: darbo partija siūlo viešajame sektoriuje pereit prie atviro kodo. Tas pasiūlymas susilaukė kritikos. Žinoma, ta kritika ne itin objektyvi, nes skamba iš firmos, kuri yra „Microsoft“ partneris, ir šiaip ne itin maloniai atsiliepia apie atviro kodo programinę įrangą. Šįkart paporinsiu savo mintis ne vien apie valstybinį sektorių, bet bendrai apie įmones.

Tai štai. Man atrodo, kad iškart pereit prie atviro kodo programų nereikia, ir tai nelabai įmanoma. Kodėl neįmanoma? Stabdis yra žmogiškasis faktorius. Ko gero apie 90% dirbančių su kompiuteriais yra matę tik Windows. Jiems parašyt dokumentą – pasileist „wordą“ ir įrašyt kelis sakinius, paskaičiuot kažką – užpildyt „excel“ lenteles, internetas – didelė mėlyna „e“, pramogos – „solitaire“ arba „minesweeper“, na dar kartais kokia nors papildoma specifinė programa (kokia nors buhalterinė). Tokiems nesuprantama, kad gali būt kažkas kito, nei „Windows“. Juos vien nuo žodžių, kad „čia bus diegiamas Linux“, gali ištikti infarktas, epilepsijos priepuolis ar kažkas tokio baisaus. Kadangi jie kažkada prieš 10 metų yra girdėję, kad linux – tik programuotojams skirtas dalykas, o paprastam žmogui jis suprantamas tiek, kiek senovės graikų kalba. Su tokiais žmonėmis ir gali būt daugiausia išlaidų pereinant prie atviro kodo – juos nuolat reikės apmokyt, už ką reikės mokėt, o jie nenorės priimt informacijos, nes bus įsitikinę, kad tai vistiek nesuprantama.

Link tikslo galima eit ir per aplink. Žmonės visai kitaip reaguoja, kai kažkas jų kompiuteriuose patvarkoma, ir pristatoma ne kaip visiškai kita sistema, bet kaip patobulinta senoji, arba atlikti smulkūs patvarkymai. Taigi, reiktų ne skelbt, kad „visiškai pereisim prie atviro kodo – sutaupysim“, bet tyliai tai atlikt, kol vartotojai nieko neįtaria…

Pradėt reiktų nuo paprasčiausių dalykų. Interneto naršyklės. Reikia ofisuose atsisakyt IE. Galima įdiegt Firefox (nors ir skaičiau, kad labiausiai „bugova“ naršyklė), ar kokią kitą naršyklę, ir tiesiog pakeist piktogramą ir užrašyt „Internet Explorer“. Ir pasakyt, kad atnaujinot internetą. O jei įmanoma, tai netgi galima uždėt kokį IE skin’ą ir niekas nieko neįtars. Esu įsitikinęs, kad dauguma vartotojų taip ir nesupras, kad pas juos dabar „kitas internetas“. Blogiausiu atveju paklaus, kaip kažką padaryt, bet ir tai maža tikimybė. Žinoma, pakeitus naršyklę – taupymo nepasijaus, bet galima kažkiek pakelt saugumo lygį.

Sekantis etapas galėtų būti M$ Office pakeitimas OpenOffice arba kokiu kitu analogu. Čia jau priklauso nuo poreikių. Nežinau Office funkcijos, kurios negalima būtų atlikt su OO. O jei ir yra, tai jos itin retai, arba visai naudojamos. Ypač kokių sekretorių įstaigose. Įdiegus OO jau gali tekt pravest šiokius tokius apmokymus. Ir būtų neblogai, kad firmoj bent vienas ar keli išmanytų šį paketą. Beje – taip pat reikia prisimint, kad pakeitus ofiso programų rinkinį, nereikia sakyt „čia naujas krūtas atviro kodo produktas“. Ne! Reikia pranešt, kad čia yra „toks biškį kitoks wordas, bet veikia panašiai. Jei kas – klauskit“. O be to – perėjus nuo MS Office 2003 kad ir prie OpenOffice.org 3.1 žmonėms bus mažesnis šokas, nei pereinant prie MS Office 2007.

Sekantis žingsnis galėtų būt specifinių programų keitimas. Čia gali būt sunkiau. Gal visokiems fotošopams ir galima rast analogų, bet su AutoCAD’u jau problematiškiau. Na, bet jei jau naudojamas tikrai labai reikalingas ir rimtas produktas, tai gal tokiai įmonei ir nepavyks pilnai pereit prie atviro kodo. Kitas dalykas – buhalterinės programos. Kiek žinau, Lietuvoje kuriamos tokios programos praktiškai tik windozei. Ir retai kur sutiksi įmonę, kuri siūlytų kažkokią alternatyvą kitoms sistemoms. Bet čia jau programuojanti įmonė turėtų taikytis prie klientų. Jei kokia firmelė nenorės prarasti didelio kliento, kuris pasakė „po metų pereisim prie Linux. Jei neturėsit ką pasiūlyt, atsisakysim jūsų paslaugų“, ji susiims ir padarys bent jau kažką, kas galėtų veikt Linux’e. Blogiausiu atveju – paleis programą per wine, geriausiu – padarys web analogą, kuris nepriklauso nuo OS.

Tai štai – kai naršyklės, biuro programų rinkiniai pakeisti, galima jau kai kuriuose kompiuteriuose diegt Linux. Manau, reiktų pasistengt, kad išvaizda būtų kuo labiau panaši į buvusius windows’us. Tada žmonėms šokas mažesnis. Pravest trumpus apmokymus ir vėlgi „klausimai – kreipkitės“. Kažkur skaičiau, kad kažkoks adminas supykęs pakeitė kompuose windozę į Linux, tai vienintelis klausimas, dėl kurio jam skambino, tai buvo „o kur solitaire’is?“. O vieno draugo pažįstama jo kompe be problemų pasileido muziką, nė neįtardama, kad ten ne tik kad ne windows, bet ir ne linux, o FreeBSD. Taip kad čia tik psichologinis barjeras, o ne techninis.

Ir galiausiai – jei kas visiškai niekaip nenorės pereit prie kitokių programų – gali mėgint ieškotis kitų darbo vietų. Prie kelių darbuotojų nereikia taikytis – reikia priimt tokius, kas pasiryžę mokytis.

Ir pabaigai. Pratint prie kitokių sistemų reikia jau ne vien tik darbuotojus, bet pradėt reiktų nuo moksleivių. Bet apie tokį planą gal vėliau kada…

Aš vis dar didelis piratas?

Plačiai nuskambėjus praeitos savaitės įvykiams, pradėjau galvot – ar aš vis dar toks didelis ir baisus piratas, kaip kad kokia LANVA norėtų mane vadint?

Nelegalios programinės įrangos praktiškai neturiu – Ubuntu tokios nėra. O jei ir yra – man ji nereikalinga. Na, yra vienoj particijoj Windows 7 RC1. Bet kai ji buvo platinama – bet kas galėjo parsisiųst legaliai. Žinoma, dabar jei kartą per mėnesį man prisireikia įsijungt windozę, mėto pranešimą, kad pas mane nelegali versija. Reikia susiruošt ir ištrint tą windozę velniop – praktiškai man jos nereikia. O jei dėl kažko prisireiktų – darbe naudoju legalią XP versiją ir legalias programas.

Kas labiausiai dėl mano piratavimo galbūt nukenčia, tai žaidimų leidėjai. Per paskutinius metus parsisiunčiau gal porą žaidimų, apie kurių legalizavimą jau ir pats pagalvoju. Tik vat pamačius kainą – 190 Lt kažkaip noras dingsta – gal palauksiu, kol tos kainos kažkiek normalizuosis… Tačiau greičiausiai net ir nusipirkęs žaidimą, jo negalėčiau legaliai žaist. Tarkim, koks nors SPORE nesunkiai pasileidžia Ubuntu per wine, bet kažkaip nuolat atsiranda problemų su disko atpažinimu. Taigi, nors ir turėdamas oficialų diską, būčiau priverstas ieškot „NoCD crack“. O tai jau mane, ko gero, automatiškai padarytų negeruoju piratu. Kaip šią problemą spręst – aš nežinau…

Muzika. Na, iš senesnių laikų turiu nemažai gigabaitų tos muzikos. Manau, jos netrinsiu – čia jau liks kokia yra. Atsiprašau dėl to visų atlikėjų, kuriuos nuskriaudžiau. Bet štai naujos aš praktiškai nebesisiunčiu. Nebent jau LABAI norisi turėt. Taigi – gal albumas per metus ir atsiranda… Bet dabar pas mane interneto greitis nemažas – galiu sau leist ir online muzikos transliavimo servisus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pamėginau grooveshark – patiko. Kol kas su juo ir pasiliksiu. Nebent jis bus apribotas, ar užsidarys. Bet tai, manau, atsiras koks nors kitas panašus 🙂 O jei jau toks online grotuvas yra nelegalus – ar tai mano problema?

Filmai. Naujus filmus aš mieliau einu žiūrėt į kino teatrą. O senus tai tenka ir parsisiųst – retai kada pavyksta rast DVD su tokiu filmu, kokio aš norėčiau, už patrauklią kainą. Nes paskutiniu metu kažkaip persimečiau prie senų tarybinių animacinių filmukų.

Ko gero vienintelis dalykas, kurį pastoviai siunčiuosi, tai serialai. Neseniai atradau, kad mano žiūrimus „Smallville“ bei „Heroes“ galima žiūrėt online, ir ten, kur radau, tai neribojama geografiškai. Nežinau, kiek tai legalu, bet bent jau failų nebus mano kompiuteryje. Lieka tik animaciniai serialai. Kai kada man, kaip komiksų mėgėjui, norisi pažiūrėt kažką apie Batman’a, Spiderman’ą ar kitus išsigimėlius 🙂 Šių serialų Lietuvoj jokia televizija nerodo ir abejoju, ar rodys. Juo labiau – aš TV nežiūriu. O koks būdas legaliai pažiūrėt norimą seriją, jei jos negalima pažiūrėt kokiam nors puslapy? Laukt, kol pasibaigs sezonas, išeis DVD, ir tada jį nusipirkt ir parsisiųst? Negana to, kad reikia laukt visą sezoną, tai dar ir keletą mėnesių, kol ateis diskas? Šitoj vietoj būsiu negeras ir nuskriausiu amerikietišku TV kanalus. Žinoma, nežinau, kaip aš jiems pakenkiu taip darydamas? Nematau reklamos, iš kurios jie pelnosi? Bet abejoju, ar amerikietiška reklama MAN būtų nors kiek aktuali. Ai – dar žiūriu vieną anime serialą. Ten jau legaliai žiūrėk nežiūrėjęs – naudos minimaliai, nes būtent piratai juos išverčia ir subtitruoja…

Tai po šitokio prisipažinimo aš vis dar galvoju – kokią baudą man galėtų LANVA uždėt?

Pabambėjimai

Šią savaitę man nuotaika nekokia. Tai kas kad prisnigo, o sniegą aš mėgstu. Reikalas tame, kad išlindo mano automobilio bėda – atšalus orams jis tiesiog atsisakė užsivest. Visą savaitę ieškojau, kur nutempt kad patvarkytų. Tik šiandien kažkur nuvariau, tai jau po truputį traukiu pinigus – jaučiu, kad nepigiai atsieis…

Kitas dalykas, pagadinęs nuotaiką – eiliniai LANVA veiksmai. Na, matyt turi kažkaip parodyt savo nariams, kad bent kažką veikia. Dabar nusitaikė į tuos, kurie siuntėsi Windows 7. Neaišku, kaip jie įrodys tų žmonių kaltumą… Kai kas po šių veiksmų paprašė visai iš kompiuterio pašalint Windows (na, ten ne 7, o XP, bet nesvarbu). Maždaug: jei jau M$ verkia dėl kiekvienos kopijos tokioj Lietuvėlėj, tai tegu eina jie š… O be to – ir vėl su kai kuo susikapojau dėl tų autorinių teisių.

Taip pat sužinojau, kad Sodra (ta, kuri dabar pinigų neturi), sudarė sutartį pirkt Microsoft produkcijos nuomą už 8,6 milijono litų. Nežinau, ką konkrečiai jie ten pirks (ar office, ar windows, ar SQL server), bet pirkimo sąlygos labai akivaizdžiai sako, kad reikia pirkt Microsoft arba lygiavertę produkciją. Manau, kad jei bandyt siūlyt kažką kitko, tai būtų traktuojama kaip „nelygiavertė produkcija“. Juo labiau, kai tų pačių pardavėjų puslapyje labai akivaizdžiai stumiama ant atviro kodo. Neva jis skirtas tik entuziastams ir namų vartotojams. Ką aš žinau… Trūksta žodžių…

Šią savaitę buvo priimtas nutarimas Seime – sumažint išlaidas parlamentinei veiklai. Bet… Paskaičius tą nutarimą matosi, kad tas „sumažinimas“ tik dėl akių. Išlaidos bus mažesnės visus 2010-uosius metus. Bet nuo 2011-ųjų jos ne tik grįš į dabartines sumas, bet ir dar padidės. Na, nebent vidutinė alga Lietuvoj iki to laiko smarkiai sumažės – tada jie gaus gal ir mažiau nei dabar, bet žmonėms nuo to tikrai ne geriau…

Ko gero tik vienas dalykas, kažkiek praskaidrinęs nuotaiką šią savaitę – darbo partijos siūlymas viešajame sektoriuje naudot atvirą kodą. Kažkada Auštrevičius irgi tai siūlė, bet ką jis vienas gali padaryt? O čia visa frakcija. Tik kad ji opozicinė 🙁 Arba niekas nekreips dėmesio, arba irgi bus užkimšta Microsoft pinigais ir tuo viskas pasibaigs… Bet bent jau siūlymas rimtesnis. O ir partijos lygis kažkiek pakilo mano akyse (žinoma, tai dar nereiškia, kad aš už juos balsuosiu).

Na, dar užsiregistravau grooveshark – bandysiu savo „muziką“ populiarint 🙂 Bet apie tai – kada nors kitą kartą…

Ubuntu 9.10 – pirmieji įspūdžiai

Šis ruduo kompiuteristams dosnus. Pirmoji Apple pristatė savo OS naują versiją, po kažkurio laiko ir Microsoft paleido savo „best ever“ Windows. O štai vakar – Ubuntu. Žinoma, paskutinis įvykis ne tokio didelio atgarsio sulaukė, kaip pirmieji. Dėl akivaizdžių priežasčių: MACOS X bei Windows naujas versijas pateikia tikrai ne taip ir dažnai, o Ubuntu – kas pusmetį. Taip pat ir vartotojų skaičius daro savo. Bet tai vistiek smagus ir svarbus įvykis.

Tai štai – vakar visą dieną laukiau, kada gi pagaliau galėsiu parsisiurbt savo mėgiamos sistemos ISO failą, kadangi norėjau ne atnaujint sistemą, bet naujai įsidiegt. Į darbo pabaigą galimybė jau atsirado, bet ne iš Lietuvos. Pradėjau siųstis ir pamačiau, kad nespėsiu, todėl atidėjau tą dalyką namams.

Grįžau apie 21 val. (lindyhopas man ketvirtadieniais). Kadangi jau buvo galimybė parsisiųst ir iš Lietuviško serverio, tai užtruko gal 3 minutes. Išsikepiau CD (kažkodėl USB raktas neveikė 🙁 ), perkroviau kompą…

Kažkaip labai ilgai krovėsi Live CD. Kai pagaliau viskas pasileido, pradėjau instaliavimą. Standartiniai klausimai (kalba, laiko juosta, klaviatūros išdėstymas, vartotojo vardas, slaptažodis), šiek tiek rankom padirbėjau su particijom (kažkaip viso disko naudot nesinori – ten kitokių duomenų yra). Ir kol diegiami failai, panaršiau internete (o ką daugiau veikt?). Po kokių 20 minučių jau pasiūlė perkraut kompiuterį, jei noriu. O aš norėjau, todėl taip ir padariau.

GRUB’as atrodo kažkaip kitaip – gal šriftai kitokie. Pirmas OS paleidimas truko gal 40 sekundžių, kol pamačiau prisijungimo langą. Po to dar apie 10 sekundžių, kol pasikrovė visa aplinka. Kažkaip lyg ir greičiau buvo žadama…

Keista… Jokio garso. Pasirodo – garsas pagal nutylėjimą visiškai nutildytas. Ištaisau šitą nesusipratimą. Greit atsiranda pranešimas, kad yra „non free drivers“ mano vaizdo plokštei. Aišku, kad instaliuoju – kaip aš be vaizdo draiverių visus „eye candy“ pasidarysiu? 🙂 Po to paprašo perkraut kompą. Šįkart iki login’o užsikrauna kažkur per pusę minutės. Jau geriau…

Daug pasikeitimų, palyginus su prieš tai buvusia versija. nematau. Pagrindinė tema kiek pasikeitė. Įdiegtas pašto ir pokalbių programas galima pasileist ne tik iš programų meniu, bet ir iš „tray’aus“ šalia laikrodžio. Gal ir nieko idėja. Wallpaper’ių pasirinkimas žymiai didesnis. Vietoj anksčiau buvusių 3-ų dabar jų tikrai virš 10. Vis šis tas.

Pamėginau paleist Ubuntu One. Pasileido, pasiūlė prisijungt. Viskas tvarkoj. Bet kažkodėl davė pranešimą, kad kažkokie „feature’ai“ nesuderinami, nes gali būt, kad mano kliento versija labai nauja. Na, ok – palauksiu- gal pasitvarkys.

Ubuntu Software Center veikia neblogai – pasirenki programą, aprašymą paskaitai, pasirenki intsaliuot, ir jau turi. Pasirenki išrtint – ir jau nebėra. Žinoma, ne visas programas rasi, kurių galbūt gali prireikt (pvz kokį skype vistiek reikės instaliuot atskirai), bet ten jų tikrai nemažai. Na, šiaip tai anksčiau buvo Add/Remove programs, kuris atlikdavo tą pačia funkciją, bet dabar tai tiesiog įgyvendinta gražiau.

Paleidau grot mp3 failą, pasiūlė susirast kodekus. Sutikau. Susirado, įdiegė, groja. Su video irgi panašiai.

Buvau pasidarę Firefox bei Evolution profilių kopijas, tai jas atstačiau – ir turiu visus laiškus bei naršymo istoriją. Žinoma, tik paskui pagalvojau, kad galėjau laiškus eksportuot, o paskui importuot, bet jau buvo per vėlu 😀

Dar šį bei tą suinstaliavau (Gnome-Do, keletą papildomų temų, dar kažką). O jau ir miegot beveik laikas. Pažiūrėjau vieną seriją Justice League Unlimited ir išjungiau. Paspaudžiau shut down, ir jau po 5 sekundžių kompas buvo išjungtas. O vat tai sužavėjo 🙂

Tokie pirmieji įspūdžiai apie naują Ubuntu. Dabar laukia kitas etapas – prisimint, ko man reikia, ir ko aš noriu. Visada smagu naujai įdiegtą OS savaip konfigūruot – visada gaunasi kažkaip kitaip 🙂

Adminui išeiginė

Sekmadienį dieną buvau „Panoramoje„. Visą laiką, kol ten buvau, ekranuose, kuriuose dažniausiai sukasi reklama, kabėjo štai toks vaizdelis (atsiprašau už kokybę – fotkinau telefonu judėdamas):

Ekranas

Ekranas

Kai tik pradėdavo krautis Windows’ai, išmesdavo kažkokią klaidą, ir viskas persikraudavo. Panašu, kad arba adminas dar nebuvo atvykęs (nors jau buvo diena), arba visai išjungęs telefoną 🙂

Kaip ten dėl Linux ir virusų?

Ir vėl kažkurią dieną kilo diskusija su kolegomis apie Linux saugumą. Kaip ir visada – aš su vienu kolega buvau vienoje barikadų pusėje, o likę – kitoje(ten, kur windows – tobuliausia OS pasaulyje).

Kalba pasisuko apie virusus. Kodėl Linux ir MACOS X jų nėra. Na, jei ir yra, tai jie nelabai kenksmingi. Niekaip neįtikinom, kad šiose sistemose virusus tiesiog sunkiau parašyt. Žmonės įsitikinę, kad unix šeimos sistemoms virusų nerašo dėl dviejų priežasčių:

1. Jos nepopuliarios, todėl neverta prasidėt. Na taip – Linux namų kompiuteriuose tikrai prie autsaiderių, bet MACOS X… Apie 10% užima. Gal atrodo ir nedaug, bet tai vistiek didžiulis kiekis.

2. Tai yra Open Source’as – bendruomenė jį tobulina. Todėl tie, kas rašo virusus tiesiog yra nesuinteresuoti gadint tai, ką žmonės kuria. Na ką aš žinau… Manau tie, kas rašo virusus, kenkt nori bet kam. O be to – čia vėlgi atkrenta Apple produktas. Nors ir teigiama, kad MACOS X paremta FreeBSD, bet tai buvo kažkada atskilusi šaka. Dabar abejoju, ši OS nors kiek atvira.

Taigi, gerbiamieji linuksoidai, pasakykit – kokios realios priežastys to, kad Linux taip nekenčia nuo virusų.

Migravimas: atlikta!

Jau rašiau, kad nutariau pabėgt iš blogr.lt blogofermos. Negaliu sakyt, kad buvo kažkokia svarbi piežastis tai padaryt, ar kad nepatiko paslauga, kurią ten teikė. Tiesiog, užkūręs rokiskiotautodailės puslapį (irgi panaudojau wordpress) pamačiau, kad čia galima padaryt dar daugiau visko. O man kartais įdomu pasikeist viską taip, kaip patinka.

To pavyzdys – puslapio išvaizda. Pirmomis dienomis kaitaliojau temas, ieškojau kokios įdomesnės. Buvau radęs keletą visai smagiai ir įdomiai atrodančių, bet buvau už jas sukritikuotas (per daug jau „bling bling“ ), todėl paieškojau, ir radau dabartinę. Bet ir vėl teko pasikoreguot pagal save: nepatiko šone esantys 2 stulpeliai, padariau vieną; išsiverčiau lietuviškai; šoniniame stulpelyje vietoje „populiarūs įrašai“ padariau „paskutiniai įrašai“… Nedaug, bet man taip atrodo maloniau 🙂

Ir dar viena priežastis, kodėl čia perėjau – stovi hostingas (pirkau tautodailininkams) apytuštis, tai kodėl nepanaudojus?

Dar vienas dalykas, nutikęs po migravimo – mane prijungė prie akl planetos. Taigi, reikės rašant apie atvirą kodą, labiau stengtis 🙂

Beje – surinkus senąjį mano blogo adresą, iškart bus nukreipiama čia. Nebent bus surinktas konkretaus įrašo adresas. Bet galvoju, gal ir juos peradresuot?

Reziztencinė Linux kova

Manau, ne aš vienas pastebėjau, kad kova „atviras kodas vs uždaras kodas“ dar kitaip vadinama „linux vs windows“ – visada pakankamai arši. Neretai kokio populiaresnio straipsnio komentaruose užverda tokios kovos, kad rodosi, jog realiame gyvenime tokie žmonės vieni kitiems be skrupulų gerkles perpjautų.

Kažkodėl atėjo mintis, kad jei programinę įrangą (konkrečiau – OS) ir jos vartotojus sulygint su valstybe, tai gautume štai tokį vaizdelį…

Turime autoritarinę valstybę, kur absoliučią daugumą valdžioje turi Microsoft ir jo šalininkai. Yra nedidelė, bet pakankamai žmonių mėgstama Apple opozicija, kuri nors ir teigia, kad kad tie, kas valdžioje – blogis, bet patys realiai siekia tų pačių tikslų, tik pasinaudodami gal kiek kitokiomis priemonėmis.

Visuomenė labai patenkinta savo valdžios sprendimais ir veiksmais. Kartais pozicija ir opozicija meta vieni kitiems kaltinimus dėl vieno ar kito dalyko – kad atrodytų, jog kažkas vyksta, o ir žmonės tokiu atveju labiau patenkinti.

Bet pogrindyje iš kažkur vis atsiranda atviro kodo idėjos. Žmonės, nepatenkinti esama situacija, kalba, kad valdžia bukina žmones, ir prieš tai reikia kovot. O jie žino, kaip. Kai kurie ne tik kalba, bet ir veikia. Vieni savo mintis skleidžia draugų ir pažįstamų tarpe, kiti, drąsesni, mėgina kilt į viešumą. Tik neretai jie veikia nesusiderinę vieni su kitais (Linux, BSD stovyklos).

Valdžia į juos nekreipia dėmesio pareikšdama, kad čia kažkokie silpnapročiai, ir į juos dėmesio kreipt neverta. Visuomenė, kaip visada, tam pritaria, ir arba nekreipia dėmesio, arba sutiktam atviram kodui spjauna į veidą, o jei sugeba, tai ir primuša.

Tačiau iš lėto tas pogrindinis judėjimas auga. Bendruomenių vadovai, valdininkai į kuriuos kreipiasi žmonės, tampa atviro kodo gerbėjais. O visuomenė to net neįtaria. Pamažu kai kurie dideli verslininkai priima tas naujas idėjas ir kartais net tai pripažįsta. Netgi opozicijoje atsiranda tokių disidentų. Tačiau jiems greit sumokama, ir tos idėjos pateikiamos kaip dar vienas nuostabus sprendimas, „neturintis nieko bendro“ su atviru kodu.

Itin paplinta Linux partija. Jie nuolat bando pakliūt į valdžią, tačiau susiduria su jau ten esančių propagandos mašina, ir visuomenė juos nuolat atmeta. Bet jie atkaklūs, ir po truputį atsiranda pripažinimas. Nes atviras kodas skverbiasi ir į valdančiųjų galvas. Labiausiai sekasi Firefox grupuotei. Jie tvirtina, kad atviras kodas gali būt suderinamas ir su Microsoft. Todėl valdantieji pasako, kad „taip – atviras kodas gerai, bet kol tai po mūsų sparneliu“.

Ir štai vieną dieną visų garbinama Google bažnyčia pareiškia, kad ir jie nori į valdžią. Ir kad to jie sieks susijungę su Linux partija…

Visuomenė pasimetusi. Nesinori prieštaraut valdžiai – gali blogai baigtis. Bet ir Bažnyčios žodis – šventas…

Nusimato perversmas, ar tik eilinis fiasko?

Windows Explorer alternatyva: KDE

Linuxistai žino, kas yra KDE. Tai viena „krūčiausių“ (pradžioje netgi šifravosi „Kool Desktop Enviroment“ ) grafinių aplinkų Linuxui. Žinoma, kitų nuomonės gali skirtis. Pats aš jos namie nanaudoju. Tiesiog nepatinka – negaliu pasakyt, kodėl. Būna juk, kai pradedi kažką naudot, ir tai elementariai nepatinka – nesijauti gerai. Gal dar įtakoja tai, kad KDE panašiausia į patį Windows Explorer? Bent jau tuo metu, kai mėginau, buvo. O be to – tada KDE mano kompe stabdė. Ir išvis – defaultinė Ubuntu aplinka – Gnome. O žinant, kad aš tinginys, tai…

Ir štai kažkada draugas užsiminė apie projektą KDE on Windows. Tuo metu jis pasikeikė dėl kažko, aš pasijuokiau. Pamėginau pats, nepatiko, numečiau į šalį. Savaime aišku, tokius dalykus išdarinėju darbe – ten, kur tenka sėdėt ant Windows ir kai nebūna jokio įkvėpimo dirbt 🙂

Neseniai kažkur Internete vėl užkliuvau už to pavadinimo „KDE on Windows“. Pažiūrėjau… O jau ir KDE 4.3.0 paportinta. Hm… Ai – bala nematė – pamėginsiu.

Parsisiunčiau installer’į (nedidelis – tik 2 MB). Paleidau. Keletas pagrindinių opcijų. Siūlymas pasirinkti tinkamiausią serverį, iš kur siųstis paketus. Nemažai jų ten, bet Lietuvos nėra 🙁 Pasirinkau kažkokį lenkišką ftp. Paspaudžiau „Next“, išmetė progreso dielogą, ant kurio kitą, rašė, kad siunčiamas paketų sąrašas, o galiausiai tas sąrašas buvo tuščias. Hm… Atgal. Kitas ftp – same shit. Nu blyn, galvoju. Pasirinkau http. O! Veikia! Pasirinkau keletą pagrindinių paketų (labiausiai norėjau išmėgint tik tai, kaip atrodo). Next. Pranešė, kad prie mano pasirinktų paketų dar parsisiųs ir keletas priklausomybių. Praėjo kažkiek laiko, ir viskas buvo parsiųsta ir įdiegta. Ir dar pasiūlymas pasileist sistemos nustatymus. Paleidžiu, pamaigau, nieko labai nekeičiu. Atėjo laikas pamėgint, kaip veikia.

Pirmas, ir pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasižiūrėt – dolphin failų menedžeris. Pasileidau. Na, tikrai atrodo geriau nei Windows XP Explorer. Rodo katalogų ar failų turinį (preview). Galima pasirinkt, ką rodyt, ko ne. Pamėginau atidaryt paveiksliuką. Išmetė windows’inį „Open with…“ dialogą. WTF? Pasirinkau IrfanView. Išmetė klaidą, kad failas nerastas? Em… Bandau žiūrėt, kodėl… Ir randu! Kažkodėl failo adresas prasideda panašiai taip: „\C:\…“. Tas „\“ pradžioje ir gadina viską. Lakstau per nustatymus – nieko apie tai nerandu. Ech… Pasileidžiu installer’į, isidiegiu „graphics“ paketą. Atsiranda KDE numatyta paveikslėlių peržiūros programa. Dabar paveikslėliai pasileidžia tvarkingai.

Toliau žiūrinėju tą delfiną. Krinta į akis tai, kad katalogų adresai užrašyti Linux maniera – ne „C:\“ kai windows, bet „C:/“ (nepastabiems – „slash’as“ į kitą pusę). Taip pat iš karto nesupratau, kodėl užvedus pelę ant ikonos, atsiranda „+“, jei failas nepasirinktas, arba „-„, jei pasirinktas. Pasirodo, čia tam, kad galima būtų pasirinkt kelis failus vienu metu, nelaikant „Ctrl“. Gal ir nieko… Ikonų dydį galima laisvai keist arba lango apačioj esančio „scrollbar’o“ pagalba. Kas šiek tiek trikdo – ilgokai tenka palaukt, kol katalogas atsidaro ir parodo visus jame esančius failus.

O paskui ateina laikas vėl sėst dirbt… Reiks kada ištaikius momentą, pamėgint, kaip windozėje veikia AmaroK 🙂

P.S. Pasirodo, naujausiame KDE on Windows installer’yje nebėra AmaroK 🙁

Puslapiai:1...1112131415161718