Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Lietuva nuo pradžių

Neseniai kitame bloge įdėjau šį įrašą. Dabar truputį pataisiau, ir dedu čia.

Pagalvokime, kad būtų, jei Internetas būtų atsiradęs žymiai anksčiau – prieš 1000 metų. Pristatome puslapio www.lietu.va svečių knygą nuo pat jo įkūrimo pradžios. Kalba taisyta. Read More

Ką aš galvoju apie ateivius

Jau kažkada minėjau, kad atėjus laikui parašysiu apie ateivius, ir ką aš apie juos manau. Minčių jau kažkiek sukaupiau, tai išdėstysiu, kiek tai pavyks.

Pirmiausia. Aš tikrai tikiu, kad egzistuoja gyvybė kitose planetose. Visatoje yra milijonai galaktikų, kuriose yra milijardai žvaigždžių. Nemaža dalis iš jų turi planetų sistemas. Netikiu, kad kai kuriose iš tų planetų nėra gyvybės.

Kokia ta gyvybė – jau kitas klausimas. Gal jie panašūs į mus, gal visiškai kitokie – juk jei planetoje sąlygos kitokios, tai ir organizmai prisitaiko kitaip. Ir išvis – kodėl galvojama, kad sąlygos gyvybei susidaryti yra būtent tokios, kokios yra žemėje. Mūsų supratimas labai siauras. Juk gali būti, kad yra kitokia gyvybė, kuriai nereikia vandens ar deguonies. Gal kažkur egzistuoja būtybės iš energijos, ar kokioje planetoje pilna mąstančių akmenų…

Kitas dalykas – koks tos gyvybės išsivystymo lygis? Nebūtinai gi jie turi būti išsivystę žymiai labiau nei mes. Gal kažkur dar tik su lazdom mušasi. O gal yra ir labiau pažengusių rūšių. Arba tokio paties lygio, kaip ir mes.

Taip pat juk įmanoma, kad pas ką nors buvo pasirinktas kitas vystymosi kelias. Žmonės žemėje pasirinko naikinti aplinką, žudyti saviškius. Galbūt kažkur buvo pasirinkta darna su gamta. Tokiu būdu mokslo vystymasis turėjo pasukt visai kita linkme, nei pas mus. Ir neaišku, ar dėl to kelionės į kosmosą prasidėjo greičiau, ar gal visai neprasidėjo.

Tarkime, kad kažkur išsivystė rūšis, pažengusi už mus daug toliau. Ir jie jau vykdo tolimas keliones į kosmosą. Kodėl galvojama, kad jie būtinai atvyks į žemę? Ko jiems čia? Pažiūrėt į atsilikusius padarus? Atlikinėt bandymus? Manau, kad jie turi ir įdomesnių dalykų, ką nuveikt. Populiari idėja filmuose – ateiviai nori užkariaut žemę, nes patys nebeturi kur gyvent. Na, jei jie pasirinko darnos su gamta būdą, jiems tikrai to nereikia. Kitas kraštutinumas – ateiviai nori padėt tokiai atsilikusiai rūšiai ir suteikt jiems savo žinias. Žmonėms? Nerizikuočiau to daryt. Gavę per gerą techniką, žmonės greitai vieni kitus sunaikintų. Juk minėjau – toks jau žmonių pasirinktas vystymosi kelias. Taigi – geriausiu atveju, ką čia atvykę ateiviai darytų, tiesiog tyliai stebėtų mus, kaip mes kokį skruzdėlyną. Ir čia išvis – tuo atveju, jei jie pas mus atvyktų. Juk pirma – iki čia labai toli keliaut, o antra – gal jiems atrodo neįmanoma gyvybė tokioje planetoje, kaip mūsų. Mums juk irgi atrodo neįmanoma, kad kitokiose planetose, nei mūsiškė, galėtų kas nors gyventi.

Dažnas ateiviams priskiriamas bruožas – telepatija, ar kitos galios. Na, jau ir žemėje kuriami prietaisai, galintys skaityti bei perduoti žmogaus mintis. Taigi, patys tuoj bendrausim telepatiškai, todėl tai nieko labai stulbinančio. Dėl kitų galių – irgi technika padeda. Taip pat kai ką gali įtakoti tai, kad žemėje kitokios sąlygos, ir organizmai kitaip prisitaiko. Tarkim, čia gravitacija mažesnė nei jų gimtojoje planetoje, tai tokiu atveju jie gali ir „skraidyt“ – aukštai šokinėt. Juk dėl ko bėgikai iš Afrikos kalnų tokie ištvermingi? Jie žemumose gauna kitokias sąlygas – žymiai daugiau deguonies.

Bet čia kalba eina apie ateivius iš kitų planetų. Kaip ir minėjau – maža tikimybė, kad jie mus aplankys. Tačiau esu girdėjęs kitą teoriją…

Yra žmonių, teigiančių, kad ateiviai atkeliauja ne iš kitų planetų, bet iš paralelinių pasaulių. Šita teorija man netgi įdomesnė. Tokiu atveju būtų suprantama, kodėl ateiviai panašūs į žmones – tai tie patys žmonės, tik vystėsi kitame lygmenyje. Galbūt mūsų ir jų pasauliai atsiskyrė kažkada labai seniai, ir jie pasirinko kitokį vystymosi kelią, kuris jau dabar leido pasiekti labai aukštą technologinį lygį.

Anot kai kurių šaltinių, senovėje buvo tokių civilizacijų, kurios išsivystymu pralenkė dabartinę. Tačiau dabar apie jas žinoma tik iš legendų ir mitų. Pavyzdžiui, jei neklystu, Indijos legendose yra aprašyti tokie įvykiai, kad panašu į aukštų technologijų karą. Kai kurie „dievų“ naudoti ginklai savo veikimu primena atominę bombą. Na, dar kai kur randamos tokios iškasenos, kurių jokios dabartinės istorijos teorijos nepaaiškina.

Visai gali būti, kad jei egzistavo tokios civilizacijos, jos, pasiekę atitinkamą lygį, dėl kažkokių priežasčių išsikėlė gyventi į kitą lygmenį, pasiimdami beveik visus savo egzistavimo įrodymus. O dabar kartas nuo karto atvyksta pažiūrėti, kaip gyvena tie, kuriuos jie paliko dar beveik beždžionėmis…

Anksčiau jie pasirodydavo dažniau mums. Iš ten ir atsirado legendos apie visokius mistinius gyvius. Dabar rečiau. Tam gali būti kelios priežastys. Gal anksčiau jie buvo ne tokie atsargūs, ar technologija neleido visiškai pasislėpti. Arba dabar jei juos kas pastebi, tai gali sužinot visas pasaulis. Nemanau, kad jiems, kaip stebėtojams, yra noro afišuotis.

Taigi, ką aš šiandien norėjau pasakyt… Galvoti, kad gyvybės nėra kitose planetose, per daug arogantiška. O kad ta gyvybė atskristų mūsų aplankyt – per daug optimistiška. Didesnė tikimybė, kad turime brolių kažkur šalia, bet „anapus“…

Apie Piratų partiją

Kaip jau kažkada anksčiau rašiau, kad prisijungiau prie Piratų partijos iniciatyvos. Tik kažkaip paskutiniu metu ten per daug ramu buvo. Galiausiai ne per daug seniai pagaliau buvo nuspręsta, kad reikia daryt pirmąjį oficialų susitikimą, per kurį būtų bent jau maždaug nubrėžtos veiklos gairės, kažkiek rimčiau aptarta programa bei tikslai. O ir susipažint nepakenktų. Pagalvojau „pagaliau“…

Ir štai šią savaitę, per vieną televiziją buvo parodytas trumpas reportažas apie tą pačią partiją. Žinoma, nieko gero ten neparodė, sulygino su „Tautos prisikėlimo partija“ ir šiaip nedaug ką galima buvo suprast. Mano manymu, tas reportažas padarė meškos paslaugą. Po reportažo į partiją (tiksliau jos puslapį) pradėjo masiškai registruotis žmonės. Per 2 dienas atsirado tiek narių, kiek nebuvo susirinkę per 2 mėnesius nuo iniciatyvos starto. Iš vienos pusės – džiugu, kai reklama padaryta, žmonės domisi. Iš kitos gi… Tas reportažas iš tiesų buvo parodytas per anksti. Mes dar neturime jokios konkrečios programos bei konkrečių tikslų. Todėl nemaža dalis yra akivaizdžiai tokių, kurie jungiasi tik tam, jog tikisi, kad šita partija padarys taip, kad galima bus viską nemokamai siųstis, o už tai jiems nieko nebus.

Atsiranda nemažai tokių, kurie nori tik pažiūrėt „kas čia per velnias“. Ir jau kažkodėl tikisi, kad čia bus rimta žmonių grupė, su aiškiais tikslais ir pan. Palaukit! Mes dar net oficialiai neįsikūrėme! Sklando tik padrikos idėjos, o jas dar reikia susisteminti. Ir gali būti, kad tos idėjos patiks ne daugeliui. Nors, jei didžioji dauguma bus tokių, kurie „žino kaip reikia šalį valdyt“, tai ši iniciatyva rizikuoja tapti eiline populistine partija.

Įdomiausias vieno žmogaus kaltinimas buvo tai, kad mes naudojamės Internetu ir juo toliau naudosimės savo tikslams pasiekti. Em… Mes lyg ir kompiuteriniai piratai, o ne kokie Somalio… Naudotis technologijomis mes mokame, mėgstame ir žinome, kaip iš to išpešti naudą.

Asmeniškai mano vizija šiai partijai būtų tokia, kad ne kalbomis mes reputaciją pelnytume, bet darbais.

Kad ir kaip skambėtų pavadinimas, autorių teises reikia saugot. Būtent autorių, o ne įrašų kompanijų. Ne viskas turi būt nemokama – tiesiog reikia sudaryt sąlygas norėt mokėt už kai kuriuos dalykus. Jei autoriai negaus jokio atlygio už savo kūrybą, tai ar jie norės kurti?

Ir dar daugiau norisi pridėt prie tos dar nesukurtos partijos programos. Jei kas nors mane ten klausys, tai gal ir pavyks, bet kažkodėl pradedu abejot, kad aš ten išvis gausiu šansą prasižiot…

Kai kas dar galvoja ir taip

Vieną dieną darbe užėjo kalba apie tai, kad mūsų kuriamą programą būtų neblogai paleist ir Linux sistemoje. Su kai kuriais kolegom jau seniai apie tai galvojam – kol kas nepavyko 🙁

Tačiau šįkart buvo ir valdžia. Ir štai, kokius išgirdau argumentus, kodėl daryt kažką linux’ui – nesąmonė:

1. Kai ten tipo atviras kodas – visi daro ką nori, tai ir pridaro nesąmonių.

2. Sako „nemokama, nemokama“, bet išaiškėja, kad reikia mokėt.

3. Microsoft, jei ras klaidą, tai ją ir pataisys, o čia – niekas netaisys nieko.

4. Mes darom tai sistemai, kurios vartotojų yra daugiausia.

Norėčiau šiuos teiginius pakomentuot. Taigi…

1. Atviras kodas – nereiškia, kad kiekvienas daro, ką nori. Pirmiausia – daro tik tie, kas supranta ir sugeba ten knistis. O antra – rimtesni AK projektai juk dažniausiai vystomi kokios nors vienos kompanijos ar, blogiausiu atveju, žmogaus. Taigi – jei esi kietas programuotojas ir kažką sugebėjai pasikeist linuxe sau, tai dar nereiškia, kad ir visi kiti vartotojai gaus tą tavo naudojamą versiją. Reikia, kad distribucijos leidėjai tartų baigiamąjį žodį. Ir taip ne vien apie Linux kalbant. Žinoma, jei projektas pamirštas, tai keisk nekeitęs – geriausiu atveju turėsi pas save, arba paplatinsi kitiems.

2. Mokėt reikia ne už patį linux, o už diegimą, aptarnavimą – paslaugas. Susidūrę su problema, adminai nori kuo greičiau ją spręst, todėl kreipiasi į specialistus, nes internete ieškot – gaištamas brangus laikas. Manau, tai visai natūralu – daugelyje komercinių firmų irgi taip elgiamasi – imami pinigai už konsultacijas, kaip naudotis programa. Man rodos, ir pats microsoft ima mokestį už konsultacijas.

3. Aha – microsoft ištaisys kritinę klaidą po kokio pusmečio. Bent jau taip rodo keletas paskutinio meto įvykių – klaida jau seniausiai puikuojasi visur, o pataisymo jai vis dar nėra. Atviro kodo projektuose klaidos greičiau randamos ir ištaisomos – viską stebi daugiau akių. Pataisymai ateina per keletą savaičių ar net greičiau.

4. Čia jau tenka sutikt – pataikaujam klientams. Tačiau… Jau yra klientų, kurie teiraujasi „ar jūsų programa veikia ant linux?“ Peršasi išvada, kad atsiranda tokių, kurie nori mažint išlaidas – nebepirkt windows ar office. Ir gali būt, kad jų daugės. O jei tokiu atveju nebus galima pasiūlyt alternatyvos, bus prarandami klientai. Taigi – reikia kurt sistemas, kurios arba veikia ant keleto platformų, arba išvis – nepriklauso nuo OS. Bet… Ne man spręst visos firmos veiklos kryptį.

P.S. Aš nesu atviro kodo fanatikas – aš tik gerbėjas. Man tiesiog patinka pati idėja. Kam įsigyti kažką nelegaliai, kai galima gaut legalų gera produktą nemokamai ir nieko neskriaudžiant?

Valdžia bloga, ar mes ne angelai?

Kadangi dabar madinga, tai ir aš išsakysiu savo nuomonę apie paskutiniu metu priimtus valdžios sprendimus, sulaukusius labai didelio atgarsio, ir kokias man tai mintis sukelia. Nesu nei politologas, nei ekonomistas ar koks psichologas, todėl profesionalios nuomonės nepateiksiu. Tiesiog rašysiu apie tai, ką pats matau ir mąstau.

Apie nepilnamečių apaugos nuo žalingos informacijos jau rašiau. Tiesiog dabar truputį pagalvojau, ir nutariau, kad gal tas įstatymas ir nebūtų toks jau blogas, jei jis būtų konkretesnis. Nes iki šiol neaišku, kas yra agitacija ir pan. O baisių dalykų vaikams tikrai nevertėtų rodyti. Kai pažiūri kokį filmą iš „pjūklas“ serijos, tai net man pačiam negera darosi. O vaikui tai ir stogas gali pavažiuot. O kiti dalykai – diskutuotini. Bet šitą dalyką jau kaip ir aptariau – nėra ko kartotis…

Sekantis, labai daug audrų sukėlęs sprendimas, buvo motinystės pašalpų mažinimas. Užmėtykite akmenimis, bet šitam dalykui pritariu. Pažiūrėkim, ką turim dabar: motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais metais siekia 100%, antraisiais – 85% gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.

Taigi – pirmus metus mama nedirbdama gauna tiek pat, kiek ir dirbdama. Kitais metais – truputį mažiau.

Ką turėsim dabar: pirmais vaiko auginimo metais išmokos bus mažinamos 10% ir sieks 90% gauto darbo užmokesčio, tačiau turės būti ne mažesnės už minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 800 litų. Antraisiais metais išmokos sieks 75% gauto atlyginimo.

Reiškia – mama (tėtis) gaus mažiausiai 800 Lt. per mėnesį. Sumažino išmokas 10%. Ar tai tikrai TIEK daug? Juk jei yra šeima, tai dažniausiai dirba abu tėvai. Taigi – vieno pajamos vistiek liks nepakitusios. Mano žiniomis, vienišos mamos gauna ir šiaip kitokias išmokas, todėl apie jas čia nekalbėsiu.

Šiaip išvis nelabai gerai yra tai, kad žmonės išleidžiami net dviems metams. Dėl to moterims ir yra sunkiau darbą susirast – kas norės išleist darbuotoją 2 metams? Juk reikia kažkuo tą žmogų pakeist, apmokyt. O kai išėjęs grįš – kur dėt tą naująjį? Taip pat manau, kad dalį tų motinystės (tėvystės) išmokų turėtų prisiimt darbdavys, o ne vien valstybė. Tada gal būtų kitoks požiūris į tai. Nes juk dabar neretas atvejis yra kai darbdavys susitaria su būsima motina, jai kažkurį laiką „moka“ didelį atlyginimą (žinoma, tik ant popieriaus), o paskui, mamytei išėjus gimdyt, pastaroji gauna tokias sumas, kokios algos gyvenime nėra turėjusi. Dalį atiduoda savo darbdaviui. Tik nereikia sakyt, kad taip nėra. Yra, ir dar kaip. Kai kas sako, kad mamytės taip stengiasi dėl savo vaikų. Tikrai? Tada jos negalvoja apie savo vaikų ateitį. Juk taip darydamos jos apvagia valstybę, kuri vėliau turės rūpintis tų vaikų mokslu ir kitokia gerove. Bet jei nuolat bus mamų, kurios galvos, kad „aš čia savo vaikeliui“, tai ar bus surenkami pinigai bent jau švietimui? Bus, bet nedaug. O tada vėl tos pačios mamos piktinsis „kodėl aš privalau vaikui pirkt knygas mokyklai?“ Na, jei jau pasiėmė iš valstybės „savo vaikeliui“, tai iš tų pačių pinigų tegu ir perka knygas.

Aišku, nemanau, kad priėmus tokį įstatymą, sumažės tokių sukčiavimo atvejų. Bet bent jau sumos bus kad ir pora šimtų litų mažesnės. Šimtas prie šimto, jau ir keli milijonai susidarys…

Sekantis nemalonus įstatymas – mokesčių didinimas. Galiu pasakyt taip – čia yra desperatiškas žingsnis, siekiant nors kaip pririnkt į biudžetą pinigų. Turint omeny, kad Lietuva neturi jokio rezervo, tai reikia pinigų nors iš kur paimt. Skolintis? Matant, kokia dabar situacija, tai ar sugebėsim grąžint paskui? Sunkiai…

Todėl mokesčių didinimas būtų gal ir visai nebloga išeitis, bet… Ko gero niekas neįvertino tokio lietuviško bruožo. Jei tik yra galimybė nusukt nuo valstybės kažkokią sumą, tai visais būdais ieškoma, kaip tai padaryt. Ir žmonės randa. Ir pinigai dingsta…

Dabar visi piktinasi, kad valdžia daro tą blogai, kitą… O ar kas nors pats kažką mielai daro dėl savo valstybės? Valstybė tai nėra valdžia. Žmonės – štai kas yra valstybė. Ir jei žmonės valstybėje pirmiausia žiūri savo interesų, bet nė kiek nepagalvoja apie bendrus interesus, tai tokie dalykai ir gaunasi. Beje – valdžia irgi sudaryta iš tų pačių savanaudžių žmonių…

Esu girdėjęs sakant, kad „reikia vogt iš valdžios, nes ji vagia iš mūsų“. Pala… Jei taip galvojantis žmogus pats kažkokiu būdu atsiduria valdžioje, tai juk pirmiausia, ką jis padaro – prisivagia sau, nes priėjo prie didesnio šaltinio. Gaunasi uždaras ratas. Spėju, turės pasikeist ne viena karta, kad toks mąstymas išnyktų. Nors kažin – gal net tauta išnyks, o tai nepasikeis.

Pabaigai palikau pasvarstymus, kaip galima būtų spręst tą pinigų trūkumo problemą. Ko gero vienintelis būdas – pritraukt tų pinigų iš užsienio. Tačiau tam reikia skatint inovacijas, technologijas, sudaryt palankias sąlygas. Tačiau kai valstybės tarnautojų postuose sėdi žmonės, ten dar įaugę nuo tarybinių laikų, sunku tai įgyvendint. Jie akli naujų technologijų pasiūlymams, nes nemato tame perspektyvų. Pala – prieš gal pusę amžiaus buvo sakoma, kad užteks 5-ių kompiuterių visai JAV. Taip pat, kiek žinau, investicijoms ateit kliudo energetikos monopolistai – neįmanoma elektros pasiimt ne per juos. O gal kai kas nori naudot alternatyvius energijos šaltinius? Jei aš kada gyvenime statysiuosi namą, aš norėčiau turėt atskirą energijos šaltinį (dar nesugalvojau, kokį), bet ar tai įmanoma?

Taigi – mano šios dienos pagrindinė mintis – reikia pradėt nuo savęs keist valstybę. Gal tada ir kit aplink pradės keistis…

Diena be atviro kodo

Kartais tenka susidurt su žmonėmis, kalbančiais, kad „Atviras kodas – nesąmonė, jokios naudos iš jo“ ir panašiai. Būna netgi tokių, kurie aiškina, kad galėtų ir nebūt jo. Ačiū Dievui, neteko su tokiais susitikt, bet teko skaityt. Todėl ir nutariau pagalvot, kas nutiktų, jei visos atviro kodo programos staiga dingtų.

Pirmiausia, tai neužsikrautų mano kompiuteris. Tiksliau mano Ubuntu neužsikrautų – tiesiog jo nebūtų. Na tiek to – dar yra atsarginis variantas – Windows, kurie pas mane sėdi pabandymui. Tai pat neužsikrautų kompiuteriai tų žmonių, kurie didžiuojasi turėdami Mac’us. Nors jie ir neigia, kad pas juos atviras kodas, bet ten juk FreeBSD branduolys. O pastaroji OS tai tikrai atviro kodo. Lieka tik tie, kas turi Windows.

Ką dažniausiai žmonės veikia įsijungę kompiuterį? Lenda į Internetą. Tai daryti tektų tik su IE. Na, dar Opera pagelbėtų, kas ją turi. Jokio Firefox’o, Safari ar Google Chrome’o nebūtų – šios naršyklės jei ne patys yra atviro kodo, tai sukurti naudojant atviro kodo variklius.

Taigi – paleidus IE reikia rinkt adresą, kur norima nueit. Kadangi dauguma DNS serverių sukasi ant atviro kodo, tai gali būti, kad tiesiog adresą renkant, nieko gero nepavyks išpešti. Na, bet tarkim, kad DNS veikia, arba pavyko atsimint kokį nors IP adresą. Bandom lįst į Google kažko paieškot. Neveikia – jis ant Linux sukasi. Yahoo? FreeBSD irgi neveikia. Lieka Bing. Na tvarkoj. Ieškom ko nors. Jei paieškos rezultatai ir duotų ką naudingo, didelė tikimybė, kad tos nuorodos neveiks. Daugelis puslapių serverių juk taip pat sukasi ant Linux arba FreeBSD. Tarp kitko – ir dauguma puslapių parašyti PHP ir naudoja Apache. Gal ir pavyktų surast kokį veikiantį serverį su uždaro kodo serveriu. Bet socialiniai tinklapiai, forumai, blogai greičiausiai būtų… Gal tiksliau jų nebūtų. Praktiškai visai išnyktų tai, kas vadinama Web 2.0.

Ką tada veikt? Skambint draugams ir siūlyt susitikt, alaus išgert? Gerai, jei telefonas ne su Symbian OS. Nes ta sistema irgi atviro kodo…

Taigi – netekus atviro kodo, netektume tokių dalykų kaip:

Linux, FreeBSD – serveriai;

Apache – interneto puslapiai;

SSH – saugumo sertifikatai;

Python, Ruby, PHP, Perl – programavimo kalbos;

Firefox, Chrome – interneto naršyklės;

Google, Yahoo, Wikipedia – didžiausi interneto žinių šaltiniai.

Ir dar daug daug ko, ko aš net nežinau…

O dar kiek atviro kodo dalykų, kuris nėra programinė įranga.

Taip kad, sakydami, kad „Atviras kodas – nesąmonė“, pagalvokit, ar tikrai jau tokia didelė nesąmonė.

P.S. Idėja nebuvo labai originali – tiesiog užkliuvau už šio straipsniuko.

Muzikos kūrimas Ubuntu

Daugelis iki šiol kalba, kad su Linux neįmanoma kurti muzikos ar redaguoti video failų. Dėl video – nesu 100% garantuotas, bet vat kad muziką kurt galima, tai faktas.

Turiu aš tokią programą LMMS, kuri yra Lietuvoje pakankamai populiarios programos FL Studio atviro kodo analogas. Gaila, žinoma, kad dar tik 0.4.4 versija išleista, taigi – dar yra bug’ų. Bet kažką sukurt pilnai užtenka. Juo labiau – juk nebūtina su LMMS sukurt visą kūrinį. Tiesiog pasidaryt semplus, o paskui į pagalbą galima pasitelkt jau sunkesnę artileriją – Ardour. Pastaroji neturi MIDI palaikymo (tikiuosi, kol kas), todėl tai šiek tiek stabdo kurybinį prodesą.

Tai štai – pagaliau prisėdau šiek tiek, ir gavau tokį rezultatą.

Ne super, bet čia tik beta versija. Garsams naudojau zynaddsubfx garsų sintezatorių. O semplus apdirbau keletu LADSPA plugin’ų.

Ir dar – savo kūrybą apsaugau CreativeCommons licencija, pagal kurią šį kūrinį galima ir transliuot, ir redaguot. Nes kaip jau minėjau – esu atviro kodo šalininkas visur.

Creative Commons License
Cosmic 1 is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.

Cenzūra ateina!

Paskutiniu metu nuo kompiuterinių temų vis labiau klystu į politines bei socialines problemas. Taigi – šiandien perskaičiau šią naujieną, ir nieko kito, kaip tik nusikeikt, nebeliko…

Seimas eilinį kartą įrodė, kad jam giliai vienodai prezidento nuomonė. Tiksliau gal net būtų – seimui nusišikt (atsiprašant) ant prezidento. Turiu vilties, kad naujoji prezidentė savo karate įgūdžiais šiek tiek pataisys šią padėtį, bet ne apie tai dabar.

Taigi, pažiūrėkim, ką tas įstatymas draudžia. Pažiūrėti įstatymą galima čia: Read More

Kuo man nepatinka mūsų švietimo sistema

Paskutiniu metu madinga kalbėt apie Lietuvos švietimo sistemą ir jos reformą. Pamaniau, kad ir aš išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu.

Kaip jau matosi pavadinime – man mūsų švietimo sistema nepatinka. Ypač aukštasis mokslas. Tiesą sakant – nebežinau, kokie reikalai mokyklose, nes baigiau saviškę beveik prieš 10 metų, kai dar kokios nors reformos tik įsibėgėjo.

O su aukštuoju mokslu tai iš tiesų yra kažkoks nesusipratimas. Turime 22 universitetus. Tiksliau įstaigas, kurios vadinasi universitetais, ar bent jau duoda „universitetinį“ diplomą. Būtent diplomą. Iki universitetinio išsilavinimo dar tolokai… Read More

Aš katalikas, ir ką jūs man?

Kodėl aš iš viso esu tikintis?

Nes man tikėjimas nemažai davė. Pirmiausia – esu geresnis žmogus. Čia sąvoka „geras“ reiškia, kad esu atlaidus, susitaikantis bei tolerantiškas. Žinoma, šiais laikais tokios savybės nėra vertingos – geriau, kai lipi visiems per galvas, palikdamas po savęs krūvas lavonų, bet man tai nepatinka.

Taip pat tikėjimo padedamas išgyvenau keletą sunkesnių gyvenimo momentų. Žinoma, kai kas gali sakyt, kad tik silpni žmonės pasitiki kažkuo kitu, o ne savimi. Gal… Bet kartais pasitikėjimo savimi neužtenka, o kiti žmonės nuo tavęs nusigręžia. Kai kurie tokiais atvejais netgi nusižudo. Tikrai tikintis žmogus niekada nepakels prieš save rankos, nes jam visada yra į ką atsiremti. Žinoma, kartais atrodo, kad kai tau sunku, Dievas kažkodėl nepadeda. Tačiau gal reikia tuos sunkumus pereit, ir padaryt išvadas, jog kažką ne taip darai savo gyvenime? Kai man būdavo sunku, aš pagalvodavau „anksčiau ar vėliau Dievas man padės“. Ir vienaip ar kitaip problemos išsispręsdavo… Read More

Puslapiai:1...1112131415161718