Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Ar programuotojai – muzikalūs?

Dažniausiai – taip.

Vieni programuotojai muzikalūs tiek, kad patys kuria muziką, groja. Pažįstu bent keletą tokių.

Tie, kas nesugeba patys kurti muzikos, savo muzikalumą išreiškia kiek kitaip.

Aišku, nereikia minėti tų, kas rašo programas muzikos apdorojimui – jie nebūtinai tai daro sau. Kartais tai daro siekdami pasipelnyti, o tai su muzika nedaug bendro turi.

Yra dar kita grupė muzikaliųjų. Gal juos reiktų vadint ne tiek muzikaliais, kiek išprususiais muzikoje. Į ką aš čia lenkiu? Django. Python programuotojams tai pirmiausia yra superinis framework’as interneto sistemoms kurti. Kuo jis susijęs su muzika? Django Reinhardt buvo pirmosios europietiškos džiazo šakos formuotojas ir nepralenkiamas gitaristas. Pasirodo, minėtasis framework’as pavadintas būtent jo garbei. Negana to, su Django sukurta internetinės parduotuvės aplikacija Satchmo irgi turi muzikinį atspalvį – tokia buvo žymiojo Louis Armstrong pravardė.

Gal kas dar žinote kokių panašių programuotojų muzikalumo pasireiškimų, kai kažkas, visai neskirtas muzikai, pavadinama kokio muzikanto, stiliaus, ar dar kažko panašaus garbei?

Dar apie cenzūrą

Na, aš jau, ko gero, ne kartą šia tema esu pasisakęs, bet ir vėl grįžtu prie to. Juo labiau, kad ir šiokia tokia proga yra – IVPK atmetė LANVA prašymą leisti blokuoti „linkomaniją“.

Yra žmonių, kurie kažkodėl interneto cenzūrą laiko vos ne panacėja nuo visų pasaulio negandų. Neva kontroliuojant turinį, puslapių prieigas, atlikėjai pagaliau uždirbs savo pelnytus milijonus, WikiLeaks (ir panašūs) neterorizuos vyriausybių, atskleisdami jų paslaptis, niekas nesusiorganizuos į revoliucijas, teroristai negaus receptų, kaip pasigaminti bombas, o pedofilai, nerasdami vaikų pornografijos, pamirš apie tokius dalykus, ir pagaliau pasaulyje įsivyraus taika ir ramybė.

Manau, ne aš vienas suprantu, kad tai yra absoliučios nesąmonės. Neseniai perskaičiau straipsnį, kodėl įrašų industrijos lobistams patinka vaikų pornografija. Esmė labai aiški. Vyriausybėms nelabai rūpi, kad piratavimas kenkia įrašų industrujos verslui, tačiau vaikų pornografiją visi mato kaip problemą. O jei sukurt sistemą, leidžiančią blokuoti tokius puslapius, tai paskui ją lengvai galima pritaikyti savo poreikiams.

Žinoma, aš manau, kad pedofilija ir vaikų pornografija yra labai blogi dalykai, ir tai darančius žmones reikia bausti. Tačiau puslapių cenzūravimas nėra išeitis. Tai yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Jei tokie puslapiai atsiranda, reikia ne blokuoti prieigą prie jų, bet pašalinti pačius puslapius. O jei rimtai, tai ar kas nors yra taip lengvai, kaip kai kam atrodo, radęs tu šlykštynių internete? Nuo seno žinoma, kad tokiais dalykais keičiamasi uždaruose anoniminiuose tinkluose. Ir jei pedofilams tik uždraus prieigą prie kažkokio puslapio, nepašalinant to turinio, jie greit ras būdą, kaip tą informaciją pasiekti. Problema išliks, tik bus dar sunkiau sprendžiama. Vokietijoje, žmonės, patys buvę pedofilų aukomis, nepritaria tokiai cenzūrai. Pasak jų, tik draudžiant prieigą, problema ne sprendžiama, bet laikomasi požiūrio „jei nematau niekur, reiškia to nėra“.

Taip pat yra ir su kitais dalykais. Uždraus visokius torrent puslapius, atsiras kiti. Kad viešai niekas neskelbs vyriausybių nuodėmių, nereiškia, kad žmonės to nesužinos patys. Nemanau, kad rimti teroristai ieško bombų receptų per Google. O revoliucijos, už kurias N. Sarkozy ironiškai padėkojo Facebook’ui ir Twitter’iui, vykdavo dar gerokai prieš internetą, ir netgi dažniau, nei dabar.

Neseniai dar kartą pažiūrėjau animacinį filmą „Hortonas“. Ten viena veikėja aiškina, kad jei kažko negalima matyt, paliest, to nėra, todėl kažkokių mažų žmogeliukų dulkelėje nėra. Cenzūra bei interneto kontroliavimas yra būtent toks požiūris – jei įrodysim, kad to nėra, tai tai išnyks. Eilinį kartą pasikartosiu: jei visiam žmonėm bus uždrausta bendrauti su nusikaltėliu, nereiškia, kad jis nebedarys nusikaltimų…

Tai kaip ten dėl muzikos?

Manau, jau daugelis skaitė, kad BrassBastardz gavo šiokį tokį apdovanojimą. Džiaugiuosi už lietuvaičius. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nėra jau pas mus su muzika prastai.

O pas mus ir toliau visi verkšlena, kad „lietuviška muzika – beviltiška“. Žinoma, jei muzikinių naujienų šaltinis – delfi.lt, tai nenuostabu, kad tokia nuomonė. Tačiau jei žmogus save laiko besidominčiu muzika, jis tikrai žinos, kad krūva elektroninės muzikos atlikėjų jau gavę pripažinimą užsieny ir nesiparina, kaip čia blogai. Taip pat ne paslaptis, kad mūsų džiazo muzikantai neretai kviečiami į gastroles užsienio šalyse.

Mūsiškiai „muzikos fanai“ netgi dažnai pareiškia, kad lietuviškos muzikos nesiklauso, nes ji – per prasto lygio. Aišku, klausimas, ką reiktų laikyt lietuviška muzika? Ar tą, kur dainuojama lietuviškai, ar tą, kur atlikėjai – lietuviai? Jei pirmasis variantas, tai kaip tada su elektronine muzika, kur teksto nebūna? O juk daugiausia mūsų elektroninė muzika ir gauna pripažinimą pasaulyje. Grįžtant prie minėtųjų „muzikos fanų“. Aišku, jei klausosi tik roko, ar popso, tai taip – Lietuvoj su tuo prastoka. Tačiau jei akiratis platesnis, tada ignoruot tuos pačius BrassBastardz, Jazzu, Mario Basanov, yra tiesiog trumparegiška. Aišku, labai tikėtina, kad jie patys klausosi lietuvių atlikėjų muzikos, net neįtardami, kas ten. Pavyzdžiui, neseniai per radiją girdėjau Mario Basanov ir Vidžio „Changed“. Jei nebūčiau iš anksto žinojęs, kieno tai daina, niekada nebūčiau pasakęs, kad tai – lietuvaičiai. Taip kokybiškai skambėjo…

Vis tik tikiuosi, kad spaudoje vis daugės pranešimų apie tai, kaip viena ar kita grupė gauna tarptautinius apdovanojimus, pakviečiami apšildyt užsienio žvaigždes („Gerai gerai & Miss Sheep“ pasisekė), o mažės visokių pranešimų, kaip kažkokiame rusiškame koncertėlyje visi buvo susidomėję pupyčių papais…

Šiek tiek nukrypstant nuo lietuviškumo… Klausiausi Opus3 radijo laidos „Mix Subas“. Ten viešėjo atlikėjas Jay Haze. Ir man labai patiko jo mintys. Jam nepatinka dabartinė situacija muzikos industrijoje: populiaru yra tai, ką įrašų kompanijos išreklamuoja ir prakiša, o ne tai, kas iš tiesų yra talentingi. Šis atlikėjas nori tai pakeisti. Ir tai daro jau kurį laiką – savo albumus dalina nemokamai ir dar apsaugortus Creative Commons licencija… Daugiau tokių kaip jis… 🙂

 

iBalsavimas – kodėl tapau skeptiku

Šią savaitę buvau prie Seimo pikete prieš internetinį balsavimą. Anksčiau aš palaikiau šią idėją, bet kodėl gi tapau skeptiku? Dauguma argumentų išsakyti čia. Dar pridėsiu savo mintis.

iBalsavimo šalininkai teigia, kad jį įvedus žymiai padaugės balsuojančių. Nemanau. Dauguma tų, kurie dabar neina balsuoti, tai daro ne iš tingėjimo(ar neturėjimo galimybės), o iš apolitiškumo. Taigi, galima įvedinėti bet kokias naujoves, tokiems piliečiams bus vienodai. Žinoma, kažkiek gal ir padaugės balsuojančių. Bet tikrai ne toks didelis skaičius, kaip kai kas reklamuoja.

Balsų pirkimas. Daugelis iBalsavimo šalininkų teigia, kad ir dabar tai daroma. Taip. Visi tai žino. Tačiau… Dabar nusipirkti krūvą balsų yra pakankamai sudėtinga – reikia arba papirkinėti balsuotojus, arba žmones apylinkėse skaičiuojančius balsus. Tačiau internetinis balsavimas leistų tai daryti žymiai paprasčiau ir didesniais kiekiais. Juk viską prižiūrėtų kokie 20-30 IT specialistų vienoje vietoje, o ne virš 30 000 visoje Lietuvoje. Pigiau ir efektyviau.

Slaptumas. IT specialistai aiškina, kad iBalsavimas panaikina balsavimo slaptumą. Jo šalininkai teigia, kad ir dabar visi pasisako, už ką balsavo, ir niekam tai neturi įtakos. Ar tikrai jau taip visi visiem ir sako? Aš, pavyzdžiui, žinodamas, kad mano bosas – užkietėjęs konservatorius, tikrai nenorėčiau girtis, kad balsavau už socdemus. Panaikinus slaptumą, jis galės tai laisvai sužinoti… Jei neatleis dėl kokios nors priežasties, tai kažin, ar norėsis pačiam ten dirbti.

Kaina. Štai apie šitą dalyką, ko gero, šalininkai pagalvoja mažiausiai. Jie svajoja, kad įvedus balsavimą internetu, iškart sumažėja išlaidos, galima greitai surengti pakartotinius rinkimus ir panašiai. Em… Įvedus iBalsavimą, senasis būdas nebus panaikintas, nes tikrai ne visi turi kompiuterius ir internetą. Taigi, tai ne mažesnės, bet žymiai didesnės išlaidos valstybei. Dar vienas dalykas – toks balsavimas kainuotų pačiam rinkėjui. Kaip? Paprastai. Norint balsuoti, reikalingas parašas. Pas mus pasirašyti elektroniniu būdu galima arba per banką, arba su asmens tapatybės kortele. Bankai nuo šio projekto atsiriboja, nes jei kas negerai, kalti liks jie. O norint pasirašyt su tapatybės kortele, reikalingas specialus skaitytuvas. Jis kainuoja 35-80 Lt. Kas pigiau – nueiti iki apylinkės, ar nusipirkti aparatą? Aišku, įsigijus tokį daiktą, paskui jis gali praversti. O gali ir ne – prireiks kartą per keletą metų – per rinkimus.

Na, ir, savaime aišku, sistema garantuotai nebus atviro kodo, nepriklausomi specialistai negalės patikrinti, kaip ten iš tiesų kas vykdoma. Taigi, skaidraus balsavimo užtikrinti nepavyktų. Ir, kaip pas mus su naujom sistemom būna, garantuotai serveris, kuriame sistema suksis, nulūš per pirmąjį balsavimą. Bent jau darytų decentralizuotai – kiekviena apygarda – atskiram servery… Bet argi apie tai kas pagalvos? Svarbu pasipuikuot prieš užsienio šalis, o tik vėl apsijuoksim…

Blogai ir gerai

Man šią savaitę (tiksliau po paskutinio įrašo), užkliuvo dar dvi naujienos iš Copyright pasaulio.

Kaip pranešė torrentfreak.com, Amerikoje, Tenesyje, nelegalu paskolinti savo prisijungimą prie transliavimo tarnybų (Netflix, Rhapsody ir pan.). Jei pasiskolinęs prisijungimą asmuo įsigyja produktų iki 500$, paskyros savininkui numatoma bausmė 2.500$ ir iki metų kalėjime. Jei virš 500$ – sėsi ilgesniam laikui… Suprantate, jei žmogus naudojasi svetimu login’u, jis neperka papildomai, o tai atima pinigus iš RIAA narių. Ne, nu… Bl… Nesikeikiant… Kuo toliau, tuo labiau įrašų industrija baigia išpindėt. Negana, kad nusipirkęs tokią atgyveną kaip DVD, pažiūrėjęs filmą kartą ar du, privalai padėti diską į lentyną, ir niekam neduoti (jei kas neskaitėt, tai ant DVD dėžutės parašyta, kad skolinti – negalima). Tai tuoj bus ir taip, kad turėdamas tokį gėrį kaip Netflix (mums tai kažin ar įgyvendinama svajonė), tu negalėsi pasikviest draugų žiūrėti filmo, jei jie nebus susimokėję! Gaunasi, kad internetas visur kontroliuojamas. Diktatoriškose valstybėse tai daro valdžia, „demokratiškose“ – įrašų industrija su valdžios pagalba…

Kita naujiena – geresnė. Jungtinės Tautos pasakė, kad Prancūzija, Didžioji Britanija ir joms pritariančios šalys (Lietuva kaip ir tarp jų) – išpindėjo. Interneto ribojimas – tai žmogaus teisių ribojimas. Žinoma, kad N. Sarkozy labai užsimojęs kontroliuoti internetą, D. Britanija irgi kažką tokio jau paruošė. Pas mus LANVA ir draugai tikisi blokuoti jiems nepatikusius puslapius (tikiuosi, kad mūsų valdžios neveiksnumas vėl pasireikš, ir tų ribojimų neįgyvendins). Kuo toliau, tuo man Prancūzija mažiau asocijuojasi su demokratiška valstybe. O jos prezidentas – kvaištelėjęs diktatorius su vizija, kaip užkariauti pasaulį.

Pabaigai, Europos Interneto laisvės žemėlapis. Tik šio to nesuprantu – pas mus VoIP blokuojamas?

Autoriai vs. LATGA-A

Lietuvos muzikos dievukų nervai neišlaikė… Ko gero šios savaitės top naujiena (neskaitant to, kad oficialiai prasidėjo vasara) – A. Mamontovas su chebra sukilo prieš LATGA-A.

Kas skaitė, tas žino, kas neskaitė, tai kažin ar įdomu, bet trumpai apibūdinsiu situaciją.

Kasmet LATGA-A surenka krūvas pinigų iš visokių šaltinių (asociacijos nario mokestis, mokesčiai iš radijo bei televizijos, CD laikmenų mokestis ir pan.). Dalį paskirsto tiems patiems nariams, dalį – savo administracinėms išlaidoms, dalį – dar kažkam. Ir štai autoriai, gaudami iš LATGA kelis šimtus litų per metus, susimąstė, kad kažkaip mažokai… Paskaičiavo, ir pagalvojo, kad sau LATGA-A pasiima daugiau, nei turėtų. Pagalvojo, ir nusprendė pakelti vėją. Pirmiausia – priversti padaryti auditą pačioje agentūroje. Pats „gynėjų“ direktorius tikina, kad viskas pas juos švaru ir skaidru, ir auditas atliekamas, o autoriai patys jiems nemoka. Bet tai kai auditą daro vos ne patys, ar ta pati firma, tai labai jau abejotini rezultatai… Teigiama, kad administravimo išlaidoms skiriama ~4 milijonus litų, o darbuotojai gauna vidutiniškai 4000 Lt atlyginimo. Na, skaičiai skaičiais. Manau, kad nieko tokio, jei savo srities specialistai, dirbantys kokybiškai, gauna nemažas algas. Bet… Paskaičius tų pačių autorių pasisakymus, ir iš kitų šaltinių, tai galima drąsiai teigti, kad LATGA-A darbuotojai dirba nelabai efektyviai. Pavyzdžiui, atvejis su Saša Song dalyvavimu Eurovizijoje. Nors pagal viską, jis turėjo gauti pinigus iš maždaug 40-ies šalių, kur vyko transliacija, gavo iš mažiau nei pusės. Agentūra išsiuntė raštus su tekstu „duokit pinigus“, ir tuo pasibaigė. Taip pat LATGA-A nėra mėgėjai atsakinėti į interesantų klausimus. Žinau, kad radijo stotys privalo pateikti ataskaitą, kiek ir kieno kūrinių grojo eteryje. Savaime aišku, ne visų grotų autorių teisės yra saugomos, ir agentūrai yra visiškai dzin, jei ataskaitoje būna tokių autorių. Tačiau gauti sąrašą užsienio autorių, kurių kūriniai yra saugomi, neįmanoma. Aš pats asmeniškai esu rašęs klausimą apie kūrinių transliavimą internetu. Keista, bet atsakymą gavau. Tačiau jis atėjo nuo NCB – privačios įmonės, užsiimančios autorių teisių administravimu. Bet tai galėjo ir iš agentūros ateit kas nors iš serijos „jūsų laišką gavome, atsakysime artimiausiu metu“. Bet tai tada man dar didesnis klausimas – ar LATGA-A pati ką nors dar veikia, jei autorių teises administruoja užsienio firma?

Grįžtant prie autorių „sukilimo“. Užkliuvo vieno žmogaus blog’e prisikabinimas prie Mamontovo, kuris nežino, kad 6% nuo visos jam skirtos sumos bus skirta kažkokiems projektams remti. Na, ši informacija paskelbta mažiau nei prieš mėnesį, prašant nesutikimą atsiųsti iki gegužės 31 dienos. Informacija paskelbta tik jų puslapyje, kur net RSS nėra. Žinoma, galima užsisakyti naujienas el. paštu. Bet kas tai daro iais laikais? Tai vat, anot to blogerio, Mamontovas pats kaltas, kad nesidomėjo tuo reikalu. Tai jei aš ant savo buto durų parašysiu raštelį, kad nuo kito mėnesio vaikščiosiu per koridorių ir kaposiu duris kirviu, o kas nesutinka, tegu praneša asmeniškai, tai tie, kurių duris sukaposiu, patys kalti, kad neužėjo iki mano aukšto, mano buto, ir neperskaitė raštelio? Ir be to – mažiau nei mėnuo tokiems dalykams pranešti – itin mažas laiko tarpas.

Ką galiu pasakyti. Beveik visus interneto vartotojus iki šiol autorių bei atlikėjų vardu visokios agentūros netiesiogiai vadino vagimis. Dabar praktiškai pačius autorius jų vardu (LATGA-A juk atsovauja autorius) irgi netiesiogiai pavadino vagimis. Brangūs autoriai, sveiki prisijungę prie piratų!

Atgal prie Copyright reikalų

Na, patinka man apie šituos dalykus rašyt. Dzin, kad ne visada mintys gerai mezgasi, ir nusišneku, ko gero. Bet vistiek – apie šituos dalykus nuolat ką nors parašau.

Taigi, paskutinių įvykių aptarimas.

Google stoja į interneto piratų pusę. Woohoo! Sveikintinas žingsnis. Interneto gigantas žada pasiųsti Didžiosios Britanijos cenzūros planus ten, kur niekas kažkodėl neina. Dauguma interneto laisvės šalininkų (kitaip – piratai, vagys, nusikaltėliai) ploja katučių ir džiaugiasi, kad juos palaiko pats Interneto Dievas – Google. Kažkaip jie praleidžia pro akis faktą, kad Google patys pakankamai efektyviai cenzūruoja internetą per savo paieškos rezultatus. Na, jie neblokuoja akivaizdžiai, tačiau paieškos rezultatai pateikiami pagal žmogaus naršymo įpročius. Taigi, dauguma net nežino, ką praleidžia. Taip – rezultatai yra kažkur taps n tūkstančių rezultatų. Tačiau vienam nuoroda į kažkokį straipsnį bus pirmam puslapy, kitam – kažkur už dešimto. Kas nors Google paieškoje žiūri toliau nei antras puslapis? Nelabai… Apie ką aš čia? Va: http://www.youtube.com/watch?v=B8ofWFx525s

Kai nocopyright.lt papostino kažką apie šitą įvykį, visiems žinomas Martynas Žilionis kažką ironiškai pasisakė, ko esmė buvo „cenzūruoti reikia, ir kuo daugiau“. Na, dar keletas metų tokiais tempais, ir Europa taps Kinija cenzūros atžvilgiu. Galės ponas džiaugtis. Šiaip tai logiška, kodėl valstybių vadovai bijo laisvo interneto. Egiptas, Tunisas parodė, prie ko tai gali privesti…

HADOPI nulaužtas. Primenu, kad HADOPI – Prancūzijos agentūra, „trijų kirčių“ antipiratavimo politikai įgyvendinti. Kad ji neveikia itin gerai, parodo ir tai, kad dar niekas nebuvo atjungtas nuo interneto. Šią sistemą kontroliuoja viena privati įmonė. Tai štai – kažkoks nenaudėlis piratas įsilaužė į serverius, kur laikomi visi duomenys. Prancūzijos valdžia sunerimo, kad viskas taip lengvai nulaužiama ir kol kas HADOPI veikla sustabdyta – niekas nieko niekam nepateikinėja. Ir tokias skylėtas sistemas nori prastumt visai Europai? Naaaiis!

Na, ir kaip gi be mūsų Seimo? Pasirodo, už LRS kavinėje skambančią muziką niekas nemoka! Dar vienas įrodymas, kad valdžios atstovai patys ne visada supranta, kokius įstatymus priima, ir kada jų reikia laikytis. Ne pirmoj šaly jau taip yra. Naujojoj Zelandijoj ne per daug seniai įvedė „trijų kirčių“ politiką. O viena aktyviausiai pasisakančių prieš piratavimą parlamentarių pati iš vakaro džiaugėsi, kokį gerą rinkinį jai padarė ir atsiuntė draugas. Gal tegu žmonės pirma perskaito, ką jiems pakiša pasirašyt? Ar jie tiesiog pasirašinėja ten, kur banknotas padėtas? Jei jau kalbėt apie muziką kavinėse, tai kakodėl visi įsitikinę, kad kavinėms bei restoranams ten skambanti muzika pakelia pelną vos ne milijonus kartų. Nu nesąmonė! Kiek kartų aš nėjau į kokį „Carskoje Selo“ vien dėl muzikos. O štai vieną dieną buvo tylu, tai ir pasėdėjau, ir visai nieko. Galbūt, jei groja gera, neįkyri muzika, tai maloniau, nei visiška tyla. Tačiau tyla yra žymiai geriau nei bet kaip parinkta muzika, be to dar skambanti itin garsiai. Kol nepabandai, nesupranti…

Ir pabaigai, beveik į temą. Kažkas nulaužė PlayStation tinklą, padarė jį neprieinamu, ir pavogė krūvą duomenų. Amerikiečių kareiviai iš neturėjimo ką veikt, sugalvojo pašaudyt reliame gyvenime. Rezultatas – negyvas Osama Bin Ladenas.

Kai ko tiesiog nesuprantu…

Čia kalba eina apie visokias diskusijas internete ir šiaip. Skaitau, klausau, kartais ima juokas, kartais sakau „wtf???“. Taigi…

Merginos, užsiregistruojančios kokiose nors XXX Pažintyse, o profilyje parašančios „ieškau ne sekso, bet rimtų santykių“. Na taip, yra žmonių, japonų restorane užsisakančių Cezario salotų, bet ar jų ten einama?

Merginos, pažinčių (ne XXX) puslapiuose įsidedančios itin atviras nuotraukas (dažnai vien su apatniais), o profilyje parašančios „atšokit iškrypėliai – aš ieškau rimtų žmonių“. Galima automobilį nudažyti ryškia rožine spalva, pridėti visokių blizgučių, bet tikėtis, kad jį pirks tik rimti, save gerbiantys verslininkai, kažkaip naivu…

Žmonės, visokiuose komentaruose aiškinantys prieš juos parašiusiems „ismok rasyt“, tačiau patys tai rašo be lietuviškų raidžių. Tik dabar suprantu, kad tai pats elementariausias trolinimas.

Žmonės, skelbiantys toleranciją visiems ir viskam, bet patys iš tiesų netoleruoja kitokių idėjų, nei jų pačių. Panašu, kad vis tik tolerancijos kiekis yra baigtinis – viskam neužtenka.

Kažkaip galvojau, daugiau parašysiu iškart… Prisiminsiu – pridėsiu. Jei ne čia, tai komentaruose:)

Ar reikia Lietuvai Creative Commons?

Trumpai drūtai – ne. O jei norit išvedžiojimų, tai skaitykit toliau.

Kodėl gi aš, būdamas CC ir atviro kodo fanas, sakau, kad Lietuvai nereikia Creative Commons? Manęs paklausė: „o kokia reali šios licencijos nauda kūrėjams“? Rimto atsakymo niekaip nesugalvojau… Tenka pripažinti, kad CC naudinga ne tiek patiems kūrėjams, kiek tų kūrinių vartotojams – klausytojams, skaitytojams, žiūrovams, atlikėjams bei tiems, kas naudoja kitų kūrybą savojoje. O patiems originalių kūrinių autoriams lieka nebent moralinis pasitenkinimas, kad klausytojai/skaitytojai/žiūrovai juos pagiria už tokią iniciatyvą. Gal užsienyje populiaresni atlikėjai gauna ir kokią apčiuopiamesnę naudą. Pavyzdžiui, kiti kūrėjai iš originalių padaro išvestinius kūrinius, taip populiarindami originalą. Pas mus tai sunkiai įmanoma.

Priminsiu, kad Creative Commons – licencija, tiksliau gal jų rinkinys, ko pagalba autorius nurodo, ką kiti gali daryti su jo kūryba. Iš tiesų tai nėra, kaip galbūt kai kas galvoja, priešprieša žymiajai „©“. Tai tik keleto apribojimų atlaisvinimas. Ženklas „CC“ prie kūrinio reiškia, kad nėra „kai kurios teisės saugomos“. Autorystė, neturtinės (ir kai kurios turtinės) teisės galioja tokios, kokios nurodytos konkrečioje licencijoje.

Taigi, grįžtant, kodėl Lietuvai CC nereikia. Galbūt didžiausią naudą iš šios licencijos pajustų viena autorių rūšis – blogeriai. Juk jie, ko gero, vieninteliai Lietuvoje pripažįsta, kad naudoja kitų kūrybą, atitinkamomis sąlygomis leidžia naudoti ir savo. Bet ir tai – nauda grynai tik moralinė. Niekas pas mus neuždirba iš papezėjimų apie tai, kaip praėjo jo diena. Bent jau juntamai.

Tačiau žinia, kad blogeriai – ne tie kūrėjai, kurie išvis daugeliui asocijuojasi su žodžiu „autoriai“. „Autorius“ tai muzikantas, režisierius, rašytojas… Štai čia ir išlenda, kodėl Lietuvai CC nereikia. Tiksliau būtų pasakyti, kad tiesiog pas mus tai greičiausiai nebūtų plačiai naudojama. Pavyzdžiui, muzikantai Lietuvoje dažniausiai iš kūrybos ar atlikimo užsidirba sau pinigus. Ir nori gaut pinigus bet kokiu atveju – per koncertus, iš įrašų pardavimų, per mikroskopines LATGA išmokas. Jie visiškai nesuinteresuoti, kad iš jų kūrybos nebūtų pajamų, arba kas nors kitas galėtų nemokamai keisti jų muziką. Taip pat, reikia pripažinti, kad LATGA greičiausiai atsisakys turėti reikalų su kūriniais, kurie apsaugoti kažkokia neaiškia, jiems nepažįstama licencija. Jie nesigilins, kada CC pažeidžiama, kada – ne. Tiesiog tokius autorius ignoruos arba aiškins, kad jie „daro meškos paslaugą normaliems autoriams“. Dar vienas dalykas – Lietuvos autoriai bei atlikėjai yra per daug arogantiški. Jiems atlikti savo kolegų lietuvių darbus – per žema. Jų pačių kūryba – unikali, originali ir puiki, tačiau kitų draugų muzikantų kompozicijas jie atlieka nebent drauge su autoriais, arba jei tas kūrinys jau senas ir pripažintas. Manau, panašiai yra ir su kino kūrėjais, rašytojais. Jie irgi galvoja, kad jų kūryba yra originali, unikali, vienetinė. Nors juk realiai visiškai originalios kūrybos seniai nebėra – viskas yra kažkieno įtakota, ir jei už visus elementus reiktų mokėti autorinius mokesčius – net ir pelningiausi filmai būtų minuse.

Žinoma, aš kaip visada – už tokias iniciatyvas kaip Creative Commons, atviras kodas. Tačiau kol mūsų kūrėjai neišlips iš mąstymo, kad viską reikia daryt savo rinkai, tol tokios iniciatyvos pas mus nepasiteisins…

Lietuvos Liaudies Respublika

Ir vėl išlindo LANVA su reikalavimais blokuoti linkomaniją. Ir vėl tie blokavimai, cenzūra. Kas nors išvis klauso, ką sako IT specialistai bei šiaip mąstantys žmonės dėl šito reikalo? Tai NEEFEKTYVU ir išvis – KVAILA!

Kas iš to, jei teismas ir įpareigos blokuoti linkomaniją? DNS filtravimas? Baikit juokus! Priėmus sprendimą vistiek praeis kažkiek laiko, kol tai bus įgyvendinta. Per tą laiką garantuotai pagrindiniame LM puslapyje bus rekomendacijos, kaip apeiti visus tuos būdus. O „ypatingai gabiems“ galima netgi bus sukurti programelę, kuri viską automatiškai padarys – pakeis kompiuterio ar maršrutizatoriaus DNS į tokius, kurie neblokuoja. Kas naudojosi, tas ir toliau naudosis. Tikimasi bent 20-30% efektyvumo. Kažin, ar tiek pasieks. Tie, kas naudojasi torentais, greičiausiai moka ir pasikeisti nustatymus. Kas nemoka – paklaus nusimanančio draugo. O jei vis tik apsigalvos ir nieko nekeis, tai menkas ir praradimas – greičiausiai ne tiek ir naudojosi.

Kitas dalykas – visiem (išskyrus kai kuriuos idealistus) aišku, kad tai tik pradžia. Toliau seks kiti p2p puslapiai, nes kaip sakė mažai gerbiamas V. S., joks torentų puslapis negali būti legalus. Na, žinant, kad jis nemoka naudotis atviro kodo programine įranga (išvis nesiorientuoja, kas jai priskiriama), ir, ko gero, muzikos klauso tik iš CD, tai nežino, kad yra krūva trekerių, kur dedami tik legalūs kūriniai. Kadangi LANVA atstovauja leidėjus, tai garantuotai bus siekiama užblokuot ir tokius resursus. Juk nemokami dalykai yra blogai vartotojams: nemokama PĮ – neišbaigta ir pilna kenkėjiško kodo, nemokama muzika – nieko verta, o be to – atlikėjai, nemokamai dalinantys savo muziką, kenkia leidėjams.

Sekantis žingsnis po torentų – youtube, google, amazon. Kodėl? Youtube galima rasti ištraukų iš lietuviškų filmų, klipų. O žinant, kad LANVA nemėgsta bendrauti su tais, kas turinį laiko, tai vietoje to, kad reikalautų pašalinti video, įpareigos uždrausti visą puslapį. Google? Juk ten tiek visko galima rast parsisiųst ir ne per torentus. Be to – jei kokia Lietuvos firmelė sukurs paieškos sistemą, google kenks jos interesams. Amazon? Pardavinėja prekes, bet nemoka mokesčių Lietuvai! Na, šitie didieji gal ir nebus blokuojami – turi per daug pinigų, kad norėtųsi su jais pyktis, tačiau pilna mažesnių, kuriuos bus pareikalauta blokuoti.

Savaime aišku, būtina bus blokuoti ir tas svetaines, kuriose aprašomi tokių idiotiškų ribojimų apėjimo būdai. Na, gal kas nors ir susiprotės, kad pirma gal reiktų reikalauti pašalinti nepageidaujamą turinį. Tačiau matant dabartines tendencijas, akivaizdu, kad jei aš parašysiu įrašą, ar kas pakomentuos, kaip pasikeisti savo DNS, bus blokuojamas visas mano puslapis, vietoje prašymo pašalinti informaciją.

Ir išvis – puslapių adresų blokavimą, o ne turinio šalinimą galima prilyginti situacijai, kai vietoje to, kad nusikaltėlį uždarytų į kalėjimą, visiems žmonėms uždraudžiama su juo bendrauti. Nusikaltėlis niekur nedingsta, tik visuomenė privalo apsimesti, kad jo nėra. LABAI logiška…

Na, bet kokiu atveju, jei galiausiai aukščiausias teismas nutars, kad blokavimas privalomas, tai iš anksto sveikinu atvykus į Lietuvos Liaudies Respubliką!

Puslapiai:1...567891011...18