Pavadinimas: Vilko valanda. Sidabras. Nuotykiai Arizonoje
Leidėjas: Alma Littera
Trumpai:
Atsimenate pagrindinį „Vilko valandos“ bei „Maro dienos“ veikėją Antaną Sidabrą? Čia jo nuotykiai prieš tampant Vilniaus legatu. Ir jis ne toks jau ir teisingas buvo, pasirodo. Sukčius, nuolat įsiveliantis į bėdas. Čia pristatomas ir jo draugas Tomas Mažylis (kas skaitė „Maro dieną“, tas atsimena Marą).
Mano nuomonė:
Viena vertus – džiugu, kad atsiranda kiek profesionaliau nupiešti komiksai Lietuvos padangėj. Bet man, išlepintam vakarietiškų istorijų ir piešinių, norisi daugiau. Norisi išraiškingesnių veikėjų. Dabar kažkaip sunku atskirti, kur vienas, kur kitas. Norisi spalvų – šitas gi juodai baltas. Ne manga gi čia – galima pagalvot ir apie spalvintoją, ne tik rašytoją ir piešėją. Ir, žinoma, norisi geresnės istorijos. Dabar gi aprašytas vienas įvykis. Na, dalis antro (apie kurį, beje, galima perskaityti „Maro dienoje“). Taip – daugumoje komiksų pagrindinis būna vienas įvykis, bet aplink jį dar daug ko vyksta. Čia gi to trūksta. Veikėjams nėra kur atsiskleisti, nepavyksta susidaryti jų portreto. Jei nebūčiau skaitęs knygos, tai tiek Sidabras, tiek Mažylis man pasirodytų kaip smulkūs sukčiai. Pirmasis kiek labiau linkęs į avantiūras. Taip pat – nežinau, ar būtina po kiekvieno skyrelio aiškinti, kaip kuriamas komiksas.
Kiti faktai:
Perkant šį komiksą man pasiūlė ir steampunk tematikos skirtukų, kuriuos sukūrė komikso autoriai. Aš taip suprantu, Andrius Tapinas rimtai nusiteikęs savo knygas transliuoti visur: knygos, komiksai, žaidimas, suvenyrai, kuriamas ir animacinis filmas, tik filmo trūksta. Gal ir gerai. Svarbu nesubanalėt per daug.
Įvertinimas:
5/10 – nors ir džiaugiuosi tokiu dalyku, bet norisi ir geresnio piešimo (nepaisant to, kad geresnio Lietuvoj nelabai dar esu matęs – labiau dėl to, kad nesu matęs daug), ir įdomesnės istorijos, prilygstančios knygose pasakojamoms.