Kaip žmonės nesuvokia dalykų

Kažkaip retokai beparašau čia, bet reikia bent kartą per metus papildyti.

Aš, galbūt, būsiu captain obvious, bet vis dažniau pastebiu, kad žmonės labai klaidingai suvokia keletą svarbių dalykų, ko pasekoje atsiranda visokių kvailų tvirtinimų.

Laikas.

Žmonėms sunku suvokti, kaip iš tiesų laikas eina. Ypač kalbant apie milijonus metų. Jiems atrodo, kad žmogus tai jau čia ilgai viešpatauja. Realybė yra ta, kad dinozaurai gyveno žemėje daug kartų ilgiau, nei mes išvis egzistuojam. Tik kad jie nenaikino planetos. Ir gal kai kam atrodo, kad visi dinozaurai gyveno vienu metu, kai iš tiesų buvo tokių, kurių egzistavimą skyrė milijonai metų. Nebuvo taip, kad vat gyveno dinozaurai, meteoritas BUM!, viskas išnyko, ir iškart žmonės atsirado. Paskui visokie evoliucijos priešininkai argumentuoja, kad vat naujų rūšių neatsiranda, tai kokia dar nafig evoliucija. Jie nesuvokia, kad tos rūšys atsiranda, tik mes to nepajėgūs įvertinti, kadangi per trumpai viską stebim. Visai nauja gyvūnų rūšis neatsiras per 50-100 metų. Tam reikia žymiai daugiau laiko…

Erdvė

Čia, iš tiesų galima kaltinti ir mokslinę literatūrą. Tiksliau mokslo populiarinimo. Ten mūsų sistemos planetos vaizduojamos beveik viena šalia kitos, kai iš tiesų jas skiria žmogui neįsivaizduojami atstumai. Pavyzdžiui mėnulis iš žemės žiūrint atrodo visai šalia, nors iš tiesų jis taip toli, kad į tarpą tarp jo ir Žemės galima sutalpinti visas planetas. O kai kurios iš jų keliasdešimt kartų didesnės už Žemę. Dėl tokių nesusipratimų ir plokščios žemės teorijos randa daugiau palaikytojų. Nes juk jei žemė apvali, tai kodėl nesimato išlinkimo? Iš tiesų tai žmogus Žemėje toks mažas, kaip mikrobas ant didelio pripūsto baliono. Netgi mažesnis. Ir kai esi toks mažas, viskas aplinkui atrodo lygu.

Kitų žmonių darbas

Šitą ypač pastebėjau dabar kai valstiečiai pradėjo klibint LRT. Ir pilna aiškinančių, kad žurnalistai gauna kelis šimtus eurų už 10 minučių paplepėjimą. Ir nesuvokia, kad tam, jog pašnekėtum 10 minučių, reikia tam ruoštis gal net daugiau nei 8 valandas, kurias paprastas darbo žmogus praleidžia gamykloj prie staklių. To, tiesą sakant, dažnai net kiti, panašų darbą dirbantys, nesupranta. Dainininkų darbas kažkam atrodo lengvas, už ką jiems tiek mokėt – prie butelio ir geriau gi padainuoja. Bet tik tol, kol nesusiduri su muzikantais, ir nepamatai, kiek jie dirba, kad tą vieną dainą atliktų. Kažkaip dar IT specialistams pasisekė. Irgi, atrodo, visą dieną prie kompiuterio tik sėdėt. Tik kai „darbo žmogus“ nesupranta, kaip tie kompiuteriai veikia, tai atrodo kad kažkokia magija tie ITšnikai užsiima.