Bendruomenė – dar viena Linux problema

Pastebėjau tokį dalyką: žodis „bendruomenė“ vartojamas kalbant apie pakankamai nedidelę žmonių grupę. Asmeninių kompiuterių Linux vartotojai tokie ir yra, palyginus su kitom pagrindinėm OS.

Windows vartotojų bendruomene vadinti neišeina, nes jie yra praktiškai visuomenė – naudoja beveik visi, kažkiek tarpusavy pasipyksta, bet kažkokio bendrumo tarp jų nėra. Na, kartais dėl bendro priešo randa bendrą kalbą.

MacOS, o tiksliau – Apple, vartotojus galima vadinti atskira religija. Jie garbina savo kompanijos sprendimus ir gaminius taip, kad retas katalikas galėtų pasižymėt tokiu uolumu. Tai yra technika, tai neturi būti kulto objektas, bet kažkodėl yra.

O štai Linux vartotojai – bendruomenė. Šiaip, priklausymas kažkokiai bendruomenei turi savo privalumų. Pavyzdžiui, kreiptis pagalbos į senbūvius, ir jos sulaukti. Ir iš Linux vartotojų bendruomenės viso to galima sulaukti. Bet…

Ne kartą yra nuskambėję pastebėjimai, kad šita bendruomenė yra „toksiška“, atstumianti. Kodėl?

Pirmiausia yra elitistai. Jie kažkodėl galvoja, kad viena ar kita distribucija (ta, kurią naudoja būtent jie patys) yra geresnė už kitas, ir tų kitų vartotojai yra kažkokie netikėliai. Debian vartotojai iš aukšto žiūri į Ubuntu (ir jos šeimos) vartotojus. Arch vartotojai žiūri iš aukšto į Debian, Fedora, ir kitų vartotojams draugiškų distribucijų naudotojus. Gentoo – į visus, kurie nekompiliuoja patys savo branduolio. O jau Linux from scratch… Na, jų nėra labai daug, tai nelabai ir girdisi 😀 Tokie, atsiradus naujokui, klausiančiam paprastų klausimų kaip „kaip Ubuntu padaryti tą ar aną“, būtinai pradės aiškinti, kad Ubuntu – lochams, ir reikia naudoti <įterpti jų naudojamos distribucijos pavadinimą>. Ir naujus vartotojus tai savaime aišku veikia ne itin maloniai.

Tada yra puristai. Čia tie, kuriems viskas turi būti atviro kodo, FSF (free software foundation) patvirtinta, „etiška“ ir t.t. Jei prie tokių užsiminsi, kad turi problemų pvz su word dokumentais, gali gauti tiradą apie tai, kad čia yra uždaras formatas, jo naudot nereiktų ir t.t. Neduok dieve, jei paklausi, ką daryt, kai Steam neveikia… Tokia publika tiesiog elementariai užknisa.

Kita kategorija – visažiniai. Jie gal būtų ir normalūs, bet nesupranta tokio dalyko, kad ne visada viskas yra aišku. Kreipiantis į juo patarimo gali gaut atsakymą „pasikoreguot mano.conf failą ir veiks“. O KUR tas „mano.conf“ yra – nė žodžiu neužsimins. Naujokams (ir net kažkiek patyrusiems) tokie dalykai nelabai padeda.

Na, ir lieka tiesiog snobai. Realiai anksčiau minėtas grupes dažnai galima priskirti šitiems. Bet būna ir tiesiog didžiuojasi niekais: „tu susikonfigūravai savo darbastalį taip? Fe… Aš kiečiau pasidariau!“, „tau reikia GUI kad padaryt šitą dalyką? Aš naudoju terminalą!“ Ir panašiai. Jaučiasi kažkokie viršesni vien dėl to, kad naudoja Linux seniau, nei kai kurie kiti. Irgi, pripažinkim, nėra ta publika, kuri ilgai išlaikytų naujokus Linux tarpe.

Kaip ir visada – šitie tipai persipina tarpusavyje, yra nukrypimų, bet bendrą vaizdą galima įsivaizduoti. Nors atrodytų, kad nereikia kreipti dėmesio į heiterius, bet kai bendruomenė nėra didelė, tokie individai matosi ryškiau. Ir jie atbaido nuo priklausymo tai bendruomenei.

Taip kad ne vien klaidos, nepatogus naudojimas yra Linux populiarumo trūkumo priežastis. Bendruomenė – taip pat.

1 comment

  1. Kaip taikliai!
    Ko gero visos naujoko priežastys, kodėl atidėlioju perėjimą prie Linux.
    O puristai tai man išvis komjaunuoliai.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *