kroitus

Ir aš apie LRT

2025-11-28T15:31:00+02:00

Šiomis dienomis snukiaknygėje prieš LRT, ir ją palaikančius žmones, tokia didelė informacinė ataka suorganizuota, kad galima būtų dėti į vadovėlius prie temos „užsakomoji informacinė ataka“. Kodėl taip sakau? Nes šiek tiek pažiūrėjau, kas ir ką ten rašo... Suprantu, tų nervinių ląstelių nebeatstatysiu, bet kartais to reikia, norint matyti platesnį vaizdą.

Tai kas pirmiausia krenta į akis - aktyvumo dydis. Žmonės, kurie nėra itin populiarūs, prie savo įrašų sulaukia geriausiu atveju kelių dešimčių reakcijų ir keliolikos komentarų, staiga pradėjo gauti šimtus komentarų, ir tūkstančius reakcijų.

Ir tos reakcijos yra ne „Like“, bet koks nors juokutis ar piktas veidas. Taip pat ir komentarai - įžeidinėjantys pirmiausia įrašo autorių ir, žinoma, patį LRT.

Patys komentatoriai dažnu atveju yra netikros anketos. Labai akivaizdūs požymiai yra: profilis be nuotraukos, be matomos istorijos, arba paskutiniai kažkokie veiksmai atlikti prieš keletą metų. Realūs žmonės daugiau ką daro su savo profiliais. Bent profilio nuotraukas keičia.

Kitas požymis byloja apie komentatorių neadkvatumą - jie puola atsitiktinius žmones, palaikančius LRT neutralumą, galvodami, kad tai kažkokie LRT žurnalistai, ar darbuotojai, nors taip nėra. O jei ateina kažkas iš tiesų ten dirbantis, bet ne žinomas TV veidas (pvz iš radijo), tada jie aiškina, kad tokio asmens nežino, ir jis yra nieko vertas.

Peršasi išvada, kad jiems LRT tai televizija, ir dar nebent portalas. Apie visus kitus kanalus (radijas, kiti TV kanalai) jie nei matė nei girdėjo. Aišku, čia nebūtinai netikro profilio požymis - dauguma „paprastų piliečių“ irgi taip galvoja.

Ir visa šita ataka skirta būtent tiems „paprastiems“ žmonėms suklaidinti. Kad atrodytų, jog iš tiesų daug žmonių nepatinka LRT, ir kaip jie dirba darbą, ir sukeltų abejonių visuomeninio transliuotojo skaidrumu.

Dabar apie populiariausius LRT metamus kaltinimus...

„Visada buvo ir yra konservatorių asmeninė TV!!!“ Na, dar 2016-aisiais tai buvo labiau LSDP prijaučiantis kanalas. Tuometinis direktorius gi mėgo su jais linksmintis. Ir kodėl gi Laisvės TV įsikūrė? Nes Tapino laidą iš naujo sezono prametė, nes ten kažką ant LSDP užvažiavo. Bet ne apie tai čia. Reikalas tas, kad jei tai būtų „konservatorių asmeninė TV“, dabar Seime neturėtume tokios daugumos. Bet prieš rinkimus ten pastoviai eteryje vaidenosi ir Vatkus, ir Tutkus, ir Žemaitaitis. Pastarasis ir po to gauna daug eterio. Tiesiog jiems patogu ateit paskui pas kokią jabnutienę, ir aiškint, kad LRT juos skriaudžia. Žino, kad jų publika netikrins, nes nežiūri.

„Ten negalima kitokia nuomonė!“ Akivaizdu, kad žmonės neskaito, nežiūri, kas ten pateikiama. Aišku, pirmiausia, ką LRT turi pateikt, tai faktus. O faktams nesvarbi nuomonė. Kai ateina kokie nors sąmokslo teorijų skleidėjai, aiškinantys, kad asilas yra vienaragis, tai aišku, atrodo, kad LRT šališka. Nes asilas vis tik yra asilas. O aiškinantis apie vienaragį ir pats parodo, kad yra durnius. Bet ir durniams ten suteikiamas eteris. Tik jie dažnai patys ten neina, kad galėtų šaukt apie cenzūrą. Žinoma, negalima sakyti, kad visiems leidžiama. Asmenys, savo pasisakymais keliantys grėsmę viešajam interesui, valstybingumui, eterio negaus.

Tiesiog taip jau yra, kad mūsų valstybės viešasis interesas, kad ir kaip tą neigtų NAtnikai, yra priklausymas ES, NATO, žmonių (ypatingai tų, kurie yra silpnesni) teisių paisymas, teisės viršenybė prieš marozišką elgesį. Ir, žinoma, valstybingumo išlaikymas. Užpakalio laižymas agresoriui, kuris yra pareiškęs norą ne tik mus užimti, bet ir sunaikinti, neatitinka mūsų viešojo intereso. Todėl antivalstybiniai veikėjai ir negauna eterio.

Ir paskutinis argumentas, tai „auditas parodė ...“.

Ir vat ką jis parodė? Kad yra pažeidimų, ir kad jie pakankamai nesunkiai ištaisomi. Aišku, keista yra kalbant apie pinigų leidimo efektyvumą, rekomenduoti didinti biurokratiją ten, kur ji visai nelogiška. Na, reikia ištransliuoti koncertą iš nacionalinės filharmonijos. Tai pagal rekomendacijas dabar reikia rengti konkursą. Tai reiškia - turi būti keli tiekėjai. Kai tiekėjas tik vienas ir įmanomas - filharmonija. Tai čia apie tuos 89% „pirkimus be konkurso“.

Kitas klausimas - darbuotojų priėmimas. Čia irgi - daugiausia tie priimti, tai jau gerai užsirekomendavę praktikantai ar dirbantys pagal autorinę sutartį. Dabar dėl to, kad konkretus asmuo pagal kompetencijas būtų priimamas, reikės skelbti papildomą konkursą. O tai - išlaidos. Kaip čia taupomi pinigai? Skaidrumo pridės? Nežinau...

Apie turinio pasiekiamumą neįgaliesiems, tai taip - yra kur tobulėt. Aišku, nė viena Lietuvos įstaiga neturi gero savo turinio pritaikymo neįgaliesiems. Tai čia visi turėtų padirbėt.

Bet ką aiškina Maskvaitaitis? Kad „pažeidimų - vežimu vežk“. Jis žino, kad tos ataskaitos jo publika net neatsivers. O jei atsivers - pamatys, kad puslapių ten virš 100, ir neskaitys. Todėl ir galima sakyt, kad „daug pažeidimų“ - kai tiesiog viskas surašyta detaliai, turinio daug, gali aiškint ką nori. Arba dar tai, kad dabartinė LRT direktorė ten tiek pažeidimų padarius, kad valstybės kontrolė jai planavo policiją kviest. Nors per ataskaitos pristatymą buvo akcentuota, kad kreiptis į teisėsaugą nebuvo reikalo.

Jo korumpuotas draugelis Skardžius aiškino kažką apie tai, kad algos mokamos vokeliuose, nes nuo autorinių sutarčių mokesčiai nemokami. Jei kas nors komentaruose pabandydavo paaiškinti, kad vis tik mokami tie mokesčiai - būdavo užblokuotas. O šiaip tai įdomu - kodėl toks asmuo yra audito komiteto (kuris turėtų būti atsakingas už skaidrumą) pirmininkas?

Tiesiog šita kompanija meluoja, nes žino, kad turi garsiai rėkiančių trolių armiją, ir jiems bus atleista. Ir jei kažkas galvoja, kad visas šitas LRT smaugimas skirtas tik tam, kad nuimt Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, tai per tą savo pyktį ant jos nemato elementaraus fakto, kad čia yra siekis statyti savo vadovą, ir taip kontroliuoti turinį, kad juos vėl rinktų. Ne veltui maskvaitaitis su vengrų ministru susitiko - tie patirties šiame reikale turi.

Ir todėl, jei dar kas to nepadarė, pasirašykit peticiją, kuria norima parodyti, kad žmonės su buldozeriu stumiamu LRT užvaldymu nesutinka. Valdantieji, žinoma, ja nusišluostys užpakalį, bet parodyti nesuprantantiems situacijos, bei užsienio publikai, kad mes nenorim pasiduoti, reikia.

https://www.peticijos.lt/visos/87725/peticija-pries-lrt-politini-uzvaldyma

Viešas laiškas Europarlamentarams dėl Chat Control

2025-08-11T14:49:00+03:00

Gerbiamas europarlamentare,

Rašau Jums, norėdamas išreikšti rimtą susirūpinimą dėl siūlomo „Chat Control“ teisės akto(CSAM Regulation), kuris šiuo metu vėl svarstomas Danijai pirmininkaujant ES.

Mane neramina šios problemos:

Siūlomas „Chat Control“ įstatymas yra precedento neturintis žmogaus teisės į privatumą pažeidimas. Masinis privačių susirašinėjimų stebėjimas nesuderinamas su ES pagrindinių teisių chartijos 7-uoju straipsniu. Nejaugi jūs norite, kad ES žmogaus teisių srityje susilygintų su rusija ar Kinija? Nes atvėrus kelią vieniems žmogaus teisių pažeidimams, greitai atsivers kiti, o kelias atgal bus daug sunkesnis, ar net neįmanomas.

Susirašinėjimų šifravimo (end-to-end encryption) nulaužimas padarytų visus ES piliečius kibernetinių nusikaltėlių bei autoritarinių režimų taikiniais. Kadangi domiuosi kibersaugumu, tai galiu užtikrinti, kad jei bus palikta galimybė tuo naudotis teisėsaugai, ja naudosis ir piktavaliai. Nėra jokios galimybės to išvengti. Stiprus šifravimas yra būtinas mūsų skaitmeniniam saugumui ir ekonominiam konkurencingumui.

Techniniai ekspertai ir vaikų apsaugos organizacijos atkreipė dėmesį, kad toks kelias veiksmingai neapsaugos vaikų, tačiau sukels masinius privatumo pažeidimus. Taip pat žmonės ieškos nelegalių privataus bendravimo būdų, kad sukels dar daugiau problemų. Vietoje to mums reikia tikslinių, įrodymais pagrįstų sprendimų. Pavyzdžiui - edukuoti vaikus, kaip jiems atpažinti netinkamą elgesį, ir kur kreiptis pagalbos.

Demokratinės institucijos šį pasiūlymą ne kartą atmetė arba stabdė: Europos Parlamentas balsavo prieš masinį stebėjimą, o Taryba daugiau nei dvejus metus nesugebėjo gauti daugumos pritarimo. Tačiau šis siūlymas, kurio pavydėtų bet kuris autoritarinis režimas, vis grįžta. Kodėl?

Dirbtiniu intelektu pagrįsta turinio analizė sukuria daugybę klaidingai teigiamų rezultatų, todėl gali būti kriminalizuojamos paprastos šeimos nuotraukos ir pokalbiai. Techninis įgyvendinimas yra iš esmės ydingas ir nepatikimas - jis kiekvieną pilietį paverstų potencialiu nusikaltėliu, bei be reikalo apkrautų teisėsaugos institucijas.

Šis teisės aktas pakenktų ES skaitmeninei ekonomikai, regionas taptų nepatrauklus technologijų įmonėms ir pakenktų mūsų konkurencingumui. Palyginus su regionais, kurie gina skaitmenines teises ir inovacijas, taptume dar viena diktatūra.

Raginu Jus:

Balsuoti prieš bet kokį pasiūlymą, kuris įpareigoja masinį privačių pranešimų stebėjimą.

Apsaugoti visapusišką šifravimą ir skaitmeninio privatumo teises.

Remti tikslinius, įrodymais pagrįstus vaikų apsaugos metodus.

Užtikrinti tinkamą demokratišką šio teisės akto kontrolę.

Dabartinis pasiūlymas neapsaugotų vaikų bei jų teisių ir sukurtų pavojingą skaitmeninio stebėjimo precedentą ES. Pradžioje tai gali būti potencialių nusikaltėlių ieškojimas, bet greitai pavirstų įrankiu skirtu susidoroti su žurnalistais, politiniais oponentais, bet kuriais kitais „nepatogiais“ piliečiais. Ir net Jūs nebūtumėte apsaugoti nuo to. Nes nors išimtis Jums ir būtų taikoma, bet pasibaigus kadencijai galite atsidurti kitoje barikadų pusėje.

Dėkoju už dėmesį, ir tikiuosi, kad atkreipsite dėmesį į šią problemą. Bet jei vis tik norite įvesti visuotinį stebėjimą, nedarykite išimčių niekam - net sau.

Pagarbiai,
Vytautas Butėnas

Adresatai, kuriems reiktų siųsti:

vytenispovilas.andriukaitis@europarl.europa.eu, petras.austrevicius@europarl.europa.eu, vilija.blinkeviciute@europarl.europa.eu, petras.grazulis@europarl.europa.eu, rasa.jukneviciene@europarl.europa.eu, liudas.mazylis@europarl.europa.eu, paulius.saudargas@europarl.europa.eu, virginijus.sinkevicius@europarl.europa.eu, waldemar.tomaszewski@europarl.europa.eu, aurelijus.veryga@europarl.europa.eu, dainius.zalimas@europarl.europa.eu

Neleiskite įteisinti visuotinio Europos piliečių sekimo

2024-06-18T09:45:00+03:00

Rytoj (2024.06.19) Europos Parlamente vyks balsavimas dėl pasiūlymo, kuriuo siūloma nustatyti taisykles kovai su vaikų išnaudojimu:

https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2023/740248/EPRS_STU(2023)740248_EN.pdf

Nors šis pasiūlymas ir skamba kaip turintis spręsti vaikų išnaudojimo problemą, jis to nepadaro, ir tuo pačiu sukelia daugiau problemų.

Šis pasiūlymas ruoštas už uždarų durų, nesitariant nei su visuomene, nei su kibersaugumo, nei su žmogaus teisių specialistais. Tai prieštarauja atviros Europos vertybėms.

Įgalinamas visuotinis ir visapusiškas piliečių sekimas. Kompiuterių programose, telefonų aplikacijose (tame tarpe teksto, vaizdo bendravimo programėlėse), kurios naudoja saugų šifravimą (end-to-end encryption). Toks pasiūlymas prieštarauja tiek jau seniai Europoje galiojančiam BDAR, tiek žmogaus teisėms (European human rights court says no to weakened encryption • The Register).

Suteikiant galimybę visuotinai iššifruoti ir matyti pokalbius tretiesiems asmenims, net jei tai yra teisėsauga, tuo naudosis ir piktavaliai asmenys. Saugumo situacija pasaulyje rodo, kad taip tikrai nutiks, ir tų pačių vaikų duomenys greitai pasklis "tamsiajame internete". Taip pat asmenys iš autokratinių režimų, pasisakantys prieš savo valdžios politiką, taps lengvu taikiniu tų šalių saugumo tarnyboms.

Daugiasluoksnis, maksimaliai šiuolaikinius skaičiavimo pajėgumus išnaudojantis, nepriklausomų ekspertų audituojamas, bekompromisis šifravimas yra elektroninio saugumo pamatas. Bet kokios „galinės durys“ ir kitoks šifravimo kompromitavimas, nesvarbu kokiais kilniais tikslais prisidengiant, kelia grėsmę asmenų saugumui, finansų, gamybos, medicinos, kritinės infrastruktūros ir kitiems sektoriams, kuriuose technologijų taikymas yra egzistencijos klausimas.

Verslai, kreipiantys dėmesį į piliečių saugumą ir privatumą, trauksis iš Europos, nes negalės užtikrinti savo klientų saugumo.

Daugiau apie šią direktyvą, ir kodėl ji bloga, galite paskaityti ir čia:

https://cdt.org/wp-content/uploads/2024/06/May-2024-CDT-Europe-Feedback-on-the-Belgian-Presidencys-compromise-on-the-Regulation-on-Child-Sexual-Abuse-Material.pdf

Arba čia:

https://edri.org/our-work/be-scanned-or-get-banned

Neleiskite savo piliečiams nukentėti - nepritarkite pasiūlymui dėl sekimo įstatymo įgyvendinimo.

Šį tekstą galite siųsti europarlamentarams, kurių adresus rasite čia: https://vilnius.europarl.europa.eu/lt/meps
Bei URM atstovybei prie Europos Sąjungos: https://eu.mfa.lt/eurep/en/

Apie turinio vagysčių pasekmes

2024-04-17T17:59:00+03:00

Kadangi jau praeitam įraše vėl užkabinau šitą temą, tai kol kas truputį pratęsiu.

Kai pradeda eiti kalba apie piratavimą, visada prabrėžiama, kokią žalą tai atneša kūrėjams. Ir viskas. Apie jokias kitas pasekmes praktiškai neužsimenama. Bet jų yra daugiau. Norėčiau aptarti čia ne tik piratavimą, kai kūriniai nukopijuojami, platinami, autoriams už tai nemokant, bet ir kitas turinio vagystės formas. Konkrečiai semplavimą bei dirbtinio intelekto apmokymą. Yra ir daugiau, bet bent apie šituos dalykus kažką galiu pasakyt.

Pradėsiu vis tik nuo piratavimo.

Kas gi tas piratavimas? Bendriausia prasme, tai autorinėmis teisėmis apsaugoto kūrinio platinimas ir įsigijimas būdais, nenumatytais autoriaus (ar leidėjo). Taip pat piratavimas reiškia, kad nors tai nebūtinai kūrinį gauni nemokamai (kartais ir už pinigus), autorius iš to negauna nė kiek.

Visiems žinomos tos baisiosios piratavimo pasekmės: kūrėjai negauna pinigų, todėl daro arba mažiau, arba nekokybiškai. Programinės įrangos (tame tarpe ir žaidimų) piratavimas irgi atneša mažiau kokybiškus produktus, įmonės užsidaro, produkcija nebepalaikoma.

Blogai? Taip. Bet...

Yra piratavimo pasekmės, kurias autorių gynėjai nutyli. Gal nežino, gal tyčia slepia.

Pramoginio turinio (muzikos, TV, filmų, žaidimų) piratavimas padeda išugdyti skonį. To pasekoje piratai, atsiradus galimybei, pradeda vartoti daugiau legalaus turinio. Tiesa, nežinau, kaip dabar, kai vyrauja transliavimo servisai, ir tūlas vartotojas savo kompiuteryje ar telefone neturi jokių failų. Bet anksčiau pavyzdžiui su muzika tai būdavo kaip - kažką išgirdai, patiko, ieškai kur parsisiųst (mano paauglystės laikais - įsirašyt į kasetę), beieškodamas surandi kitų panašių atlikėjų, giminingų stilių... Randi būdų, kaip pirkti legalius leidinius, nes gal tas patinkantis atlikėjas nėra kažkoks labai didelis, todėl manai, kad reikia jį palaikyti. Ir tada sužinai, kad kažkur netoli koncertas vyks. Perki bilietą, nes jau gali, ir vyksti klausyt gyvai, perki atributiką.

Su filmų piratavimų, tai galiu atskirą pavyzdį pateikti. „Videokaukas“. Faktas, kad daug žmonių susidomėjo fantastika, nes Rolandas Maskoliūnas su ja supažindindavo, po to rodydavo filmą. Taip pat ne paslaptis, kad didelė dalis tų filmų buvo nupiratauti. Netgi originalioje vinjetėje matydavosi, berods, E.T. vaizdas su vokiško TV kanalo RTL logotipu. Galbūt paskui kažkas už tas transliacijas sumokėjo, bet įsigyta buvo tikrai ne legaliais būdais.

Ar žinote, kad jei ne natų piratavimas, greičiausiai neegzistuotų toks dalykas kaip „džiazo standartai“. Kas tai yra? Tai kai kažkokios dainos savaip perdainuojamos įvairių atlikėjų. O kaip tie standartai atsirado? Kažkas nelegaliai persirašė natas, pergrojo savaip. Tai padarė kiti. Autoriai nieko negalėjo padaryt - tada autorių teisės tik žengė pirmuosius žingsnius. O ir šiaip - originalios autorystės niekas nesisavino. Be standartų džiazas būtų ne toks, koks jis yra dabar. Greičiausiai nereikšmingas nišinis žanras. Taigi, galima drąsiai teigti, kad džiazas suklestėjo piratavimo dėka. Įdomus faktas - naujų džiazo standartų dabar praktiškai nebeatsiranda - visi labai saugo savo kūrybą, ir už kiekvieną pagrojimą ir interpretaciją reikalauja pinigų. Tai kiti geriau nerizikuoja.

Kitas panašus atvejis - DJ kultūra. Nuo ko tai prasidėjo? Nuo vakarėlių namuose, kažkur nelegaliai. Gal kūriniai, kuriuos grojo DJ'ai ir buvo įsigyti legaliai, bet juk kūrinio platinimas neapibrėžtam skaičiui žmonių - piratavimas. O juk groji dainas vakarėlyje, kur neaišku, kiek žmonių. Taigi - piratavimas. Ar tie, kurie nuo to pradėjo mokėjo už dainų grojimą? Tikrai ne. Bet dabar DJ'ai yra tokie pat mėgstami, kaip ir atlikėjai. Ar tai būtų išsivystę, jei prie kiekvieno vakarėlio būtų stovėjęs vadybininkas, skaičiavęs grojamus kūrinius, ir po to išrašinėjęs sąskaitas? Nemanau.

Programinės įrangos piratavimas - dar kita kategorija, turinti stebėtinai teigiamą rezultatą.

Kiek IT specialistų užaugo naudodami nelegalius Windows? Visi turėjo CD su markeriu užrašytu kodu. Ir kiekvienas mokėsi instaliuoti bei naudotis būtent su nelegalia OS. Daugybė dizainerių išmoko dirbti naudodami nelegalius Adobe produktus. Daugelis paprastų mirtingųjų turėdavo nelegalų Photoshopą, net jei jam reikia tik truputį pataisyt nuotrauką - užduoti, kuriai nemokamo ir legalsu GIMP pilnai užtenka. Bet vat „šitas geriausias“, ir reikėjo. Kodėl MS Office yra visuotinai priimtinas standartas? Nes beveik visi kompiuteriuose turėjo nelegalią versiją. Nebūtų įmanoma šitų dalykų nusipirataut - jie garantuotai nebūtų tokie paplitę. Ir programinės įrangos gamintojai tai žino. Dabar, kai bendra ekonominė situacija pasaulyje yra pakankamai gera, atsirado būdų, kaip piratavimą apsunkinti efektyviai, ir žmonės perka.

Kitas dalykas, kuris kartais priskiriamas turinio vagystei - semplavimas.

Kas tai yra? Paimama trumpa kūrinio (dažniausiai - muzikinio) dalis, ir panaudojama naujame kūrinyje. Kai kada iškarpa pakeičiama, kai kada ne. Tačiau legalus semplavimas nėra toks paprastas dalykas - turi gauti leidimą iš originalo autorių, atlikėjų, leidėjų. Tada dar susimokėti tiek, kiek jie užsinorės. Dėl to saugiau pirkti iš anksto paruoštus rinkinius. Ramiau, bet originalumo mažiau, nes kiti irgi turi tuos pačius rinkinius. O štai kai pats iškerpi, sukapoji, padarai kažką visai naujo - tai įdomiau, bet gali paskui kainuoti brangiai...

Panašu, kad anksčiau į semplų naudojimą nebuvo žiūrima rimtai. Abejoju, ar visi muzikos žanrai būtų taip lengvai susikūrę, jei dėl kiekvienos iškarpos būtų taip griežtai žiūrima, kaip dabar. Juk realiai iš VIENO semplo (legendinio „Amen break“) susikūrė: jungle, drum'n'bass, big-beat, didelė dalis hip-hopo. Ir jo atlikėjas iš to negavo nė cento. Liūdna, tačiau vat tokia vagystė turėjo štai kokią įtaką.

O dabar apie turinio vagystę, kuri pristatoma kaip geras dalykas, progreso variklis, ir viso pasaulio išsigelbėjimas - „Dirbtinio Intelekto“(DI) mokymas. Kitaip vadinamas „Machine Learning“.

Kas nežino (nors tokių nedaug), tai tam, kad „Dirbtinis intelektas“ (joks jis ne intelektas, tiesą sakant) pateiktų kažkokius rezultatus, jį reikia „apmokyti“ - suteikti duomenų, kuriuos analizuodamas jis po to pateiks rezultatus į užklausas.

Tai štai - duomenys DI pateikiami visokie: tekstas, paveikslėliai, muzika, video. Ir net patys DI vystytojai pripažįsta, kad tą turinį jie vagia. Tačiau tuo pačiu tai pateikia kaip teigiamą dalyką - juk jei nevogtų, negalėtų treniruoti savo algoritmų, taip generuodami sau pinigus. Na, ir „progresas“ kažkur nuolat įmaišomas. Tačiau Holivudas, nuolat verkiantis dėl piratų, nelabai priešinasi šitoms vagystėms. Kodėl? Nes, ko gero, tikisi panaudoti, pavyzdžiui, mirusių aktorių „atgaivinimui“, arba naujų generavimui. Ir visa tai vyksta vagiant turinį.

Tačiau tie realistiški vaizdai, garsai, tekstai turi didelį potencialą būti panaudoti visokioms apgavystėms. Kuo toliau, tuo sunkiau bus įrodyti, kad koks politikas vieno ar kito dalyko nepasakė, arba kad skambinantis, ir sakantis „mama, papuoliau į avariją“, iš tiesų nėra tavo sūnus. O ir šiaip... Jau yra kelios bylos, kai žiniasklaidos atstovai skundžiasi, kad jų straipsniai buvo panaudoti DI treniravimui (berods, OpenAI), su jais nesuderinus.

Manau, kad greitu metu bus sukurti DI reguliavimo mechanizmai. Juk ir su turinio pasiekiamumu yra išimčių, kai siųstis tai iš kažkur yra legalu. Žinoma, bus šalių, kurios tokio reguliavimo neįves, o įvedusius vadins „atsiliekančiais nuo progreso“. Bet nereguliuojamas DI gali turėti žymiai blogesnių pasekmių, nei „atsilikimas nuo progreso“. Ir tai ne robotų apokalipsė...

„Neauginkime piratų“

2024-01-07T22:19:00+02:00

Neseniai prasidėjo eilinė kampanija prieš piratavimą „Neauginkime piratų“. Žinoma, atkriepiau į ją dėmesį. Ir labiausiai užkliuvo ne pati kampanijos idėja (kuri kaip ir normali), bet įgyvendinimas.

Aš, kaip žinia, jau galiu skaitytis prie vyresnės kartos ITšnykų, kurie su didele dalimi programų, filmų ir muzikos susipažino ne visai legaliais būdais. Nelabai buvo kitaip. Dabar gi legalių prieinamų būdų daug, ir aš pats jau neatsimenu, kada kažką pasiėmiau neteisėtais būdais. O vaikas gauna, ko jam reikia net nežinodamas, kad galima pirataut. Bet ne apie mane čia. Apie tą kampaniją.

Man kažkodėl atrodo, kad antipiratai net stengiasi atrodyti nekompetentingi. Tai jiems vadovauja narkodileris, tai skaičius traukia iš oro, pripaišydami nulių kur jų nėra. Dabar gi... Gal pavardinsiu.

Pirmiausia, kai išgirdau per radiją reklamą, buvo ten frazė „daugiau informacijos adresu ...“. Neatsiminiau tiksliai, bet lyg ir su pavadinimus susiję. Na, tai pamėginau visokias variacijas su žodžiais „neauginkime“ „piratų“ ir .lt galūne. Nieko. Pabandžiau gūglinti - randa straipsnius visuose didžiuosiuose portaluose, bet pačios kampanijos puslapio nėra. O ir tuose straipsniuose adreso nėra. Tik po kelių dienų per kažkur atradau, kad reikėjo žiūrėti .com. Kampanija Lietuvoje, skirta lietuviams, nelietuvišku domenu. Labai „intuityvu“.

Toliau - pats puslapis. Headeris nesutvarkytas - vietoje pavadinimo rašo tiesiog „Home“. Sėkmės su SEO... Dizainas nušokęs - elementai lipa vienas ant kito, vietomis net skaityt sudėtinga. Paveikslėliai parinkti iš Wix (kur ir padarytas puslapis) paveikslėlių banko, ir bent jau man niekaip nesisieja su kampanijos tema. Nebent ten kažkokia labai gili potekstė. Toks jausmas, kad arba ten darė koks moksleivis norintis pabandyti, kaip jam gausis, arba organizatoriai dar pilnai nebaigė puslapio, bet kampaniją jau paleido. Abiem atvejais tai rodytų jų nekompetenciją.

Pats puslapio turinys prašosi atskiros pastraipos...

Tikėjausi, kad bus informacijos, kokiais legaliais servisais galima naudotis Lietuvoje. Ką daryti jei norisi turinio, kurio tiekėjai pasistengė, kad pas mus jis būtų nepasiekiamas. Nieko to nėra. Yra tik eilinis paverkšlenimas, kiek daug lietuviai piratauja (nesigilinant į priežastis), ir keli labai abstraktūs patarimai: duokit vaikams pinigų turiniui, leiskit į teatrą, nepirataukit patys, auklėkit. Šituos dalykus aš ir be atskiros kampanijos žinau. O juk galėjo susitarti su turinio tiekėjais, duoti nuorodų, pasidalinti patarimais, kaip sukurti profilius vaikams. Dar už reklamą visokie Go3 ir Telia būtų primokėję. Nebūtų reikėję visko iš kultūros tarybos prašyt. Bet kaip visada - nieko naujo, nieko naudingo, nieko įdomaus. Tik lozungai.

O ir pats kampanijos turinys... Sukurti trys personažai - vaikai. Jiems duotos pravardės pagal tai, ką jie siunčiasi. Ir tiems personažams sukurti plakatai ir radijo reklamos (gal ir daugiau kas yra, bet nemačiau). Kampanija turėtų būti skirta tėvams, kad suteiktų vaikams galimybių, bet taikiniais pasirinkti vaikai. Labai profesionalu.

Tai, kiek pinigų buvo skirta šitai kampanijai iš kultūros tarybos, tai manau, kad tikrai galėjo būti panaudota kūrybiškiau ir efektyviau. Bet turim, ką turim dabar.

Kažin, ar kada nors sukurs kas kampaniją, kuri kalbės apie piratavimo priežastis, pasekmes ne tik iš vienos pusės, naujos kartos intelektinio turinio vagystes(tikrai ne visi duomenys, kuriais „treniruojasi“ dirbtinis intelektas, yra legaliai paimti), ir kaip iš tiesų spręsti problemą?

Truputį apie 2023-iuosius

2024-01-06T23:06:00+02:00

Dažniausiai metų apžvalga rašoma metams baigiantis, bet nesusiprotėjau, tai nusikėlė į kitų pradžią.

Kodėl išvis to reikia? Pirmiausia, tai kad būtų nors kiek tų įrašų šitame tinkaraštyje. Nors paskuriniai įrašai buvo labiau orientuoti į Linux ir atvirą kodą, bet tai vis dar yra asmeninis tinklaraštis, ir galiu rašyti ką noriu. Vistiek niekas neskaito :)

Galiu pasakyti, kad 2023-ieji metai buvo pilni įvykių. Globalius tai žino visi. Bet ir asmeniniame gyvenime yra apie ką papasakot.

Metų pradžioje pagaliau pakeičiau automobilį. Mažesnis, naujesnis, komfortiškesnis. Norėčiau sakyt taupesnis, bet nuo dyzelio perėjus prie benzino sunku vertint, nes pastarieji varikliai vistiek daugiau ima. Bet pagal visus standartus - ekologiškesnis.

Kitas svarbus pokytis - šuo. Sūnus jau kurį laiką sakė, kad reiktų mums šuns. Turime katiną, bet tas nėra itin draugiškas, o vaikui to reiktų. Ilgai galvojome, kokios veislės norėtume, domėjomės, rinkom kriterijus. Galiausiai nuėjom visi į šunų parodą, jau žinodami kokias veisles norim pamatyt. Ir kai vienas korgis draugiškai leidosi paglostomas, žmona su vaiku susilydė... Tai ir turim Čiką - valų korgį pembruką. Panelė su savo nuomone, reikli, bet tuo pačiu nesvietiškai meili ir smagi. Pirmą pusmetį ji mums buvo stipriai išmušusi dienos ritmą - keltis tekdavo ir 4-ą ryte, bet dabar dar geriau, nei buvo - einam miegoti pakankamai anksti, todėl išmiegam normaliai. Jei ką nors domina, galiu pasakyti veislyną (ar net porą), kur galima tokių fainų šuniukų gauti.

Kitas pakankamai svarbus pokytis - profesinėje srityje. Po truputį keičiu kryptį į žaidimų kūrimą. Klasiokas pasiūlė prisijungti, jis turi minčių, šiek tiek resursų, tai kodėl gi ne? Senojo darbo pilnai nepalikau, bet ten veiklos sumažėjo pakankamai radikaliai. Dabar vis dar bandau įsisavinti Unity variklį - su juo dirbt pradėta buvo dar iki man prisijungiant. Ir sprendimas aiškus, nes dirbt prie žaidimo pradėjo ne programuotojai, o ten mokslų, pavyzdžių yra gal daugiausiai. Ir man neblogai šiek tiek smegenis pramankštint. Kol kas vis dar yra kažkoks kaltės jausmas, kai kelias dienas bandai tiesiog išsiaiškint, kaip kažką padaryt, o po to dar kelias dienas tai bandai padaryt. Su interneto sistemom, tai kai žinai ką reikia daryt ir kaip, tai tiesiog imi ir padarai. O čia tokio tempo vis dar nėra :(

Su socialiniais tinklais įvyko šiokių tokių pokyčių. Jau kurį laiką flirtavau su mastodon tinklu, o kai šiemet po muskovskio nesąmonių į ten daugiau lietuvių persikraustė, tai beveik nebeliko priežasčių naudotis X (anksčiau žinomas kaip Twitter). Kurį laiką dar užsukdavau, bet metų gale paspaudžiau „deactivate“. Dar liko savaitė, kol galiu grįžti, bet kažkaip nėra poreikio. Su snukiaknyge reikalai kitokie. Ten paskyrą dar laikau, nes ir susisiekt su žmonėm per messengerį patogiau, ir dar „Autisto tėtį“ vis dar rašom. Bet asmeninė siena atrodo tragiškai - daugiau reklamų, nei aktualaus turinio...

Ai - dar metų pradžioje atsikračiau Vilniaus rokiškėnų pirmininko pozicijos - vistiek nieko gero ten nenuveikiau, tai geriau jau man tos pozicijos neužimt.

O šiaip tai, kas nor truputį seka mane tame pačiame mastodon tinkle, tai šiek tiek nutuokia, koks tas mano gyvenimas yra - ką noriu viešint, tą paskelbiu, ko ne - ir tinklaraštyje nerašysiu :)

Pabaigai - palinkėjimas 2024-iesiems. Sako, kad yra kinietiškas prakeikimas „linkiu gyventi įdomiu metu“. Tai kažkas pasistengė, ir dabar taip įdomu, kad eina velniop. Todėl linkiu nuobodžių metų.

Ką reikia suprasti įsisavinantiems Linux

2023-01-29T11:24:00+02:00

Neseniai teko kalbėti su kolega, kuris užkietėjęs windows'istas, bet darbo tikslais nutarė įsidiegti Linux(nors abejoju, ar tikrai taip jau būtina jam). Ir supratau, kad net ir 2023-iaisiais metais pilna klaidingų įsitikinimų Linux atžvilgiu. Dėl to žmonėms kyla daugiau sunkumų, nei jų iš tiesų yra.

Taigi - Linux tai NE Windows ar MacOS, todėl norėčiau dar kartą priminti pagrindinius dalykus, kuriuos įsisavinus perėjimas prie Linux nebus toks skausmingas.

Programų diegimas

Atėję iš Windows žmonės būna pratę susirasti kažkur instaliacinį failą, jį parsisiųsti, pasidėti ant darbastalio, įdiegti... Minėtas kolega man netgi pasakė, kad tai yra labai tvarkinga sistema. Sirtingai nuo Linux, kur kai kažką parsisiunti, neaišku, kaip instaliuot, kaip paskui paleist...

Tik vat kad absoliučiai daugumoj atvejų Linux distribucijose kažkokių instaliacinių failų siųstis nereikia. Beveik viskas, išskyrus kai kurias specifines programas, ar konkrečias versijas, būna repozitorijose. Ir jei dirbama su asmeniniam kompiuteriui skirta distribucija (ne serveriams skirta), tai beveik viską galima diegti iš grafinės aplinkos(visokių „app store'ų“). Ir nereikia jokios komandinės eilutės, kuri yra tiek Linux stiprybė(su ja galima padaryti viską), tiek patyčių objektas(„jums ten viską reikia daryt per komandas“). O jau kompiliuoti reikia itin išimtinais atvejais, ir tai tik jei labai jau iš bėdos prisireikė...

Tiesą sakant, ir Windows dabar turi programėlių krautuvę. Tik ar ji itin stipriai naudojama - nežinau... Bet Linux tai turėjo „before it was cool“.

Tad šiuo atveju svarbu atsiminti - kai reikia kažkokios programos, pirmiausia reiktų ieškoti jos pačios distribucijos saugyklose, ir tik po to kreiptis į google.

Failų sistema

Pirmiausia, tai Linux neturi įprastų C, D ir kitų diskų. Čia struktūra visai kitokia, ir paprastam žmogui ne taip paprastai skaitoma. Viskas yra šakniniame kataloge „/“, o ten jau pagal sistemos poreikius kažkur logai, kažkur galimi prijungti įrenginiai...

Windows OS tai pagal katalogų pavadinimus gali įtarti, kas kur yra. Linux - reikia žinoti. Bet moderniose Linux distribucijose svarbiausia yra, kas yra vartotojo namų („home“) kataloge. Visur kitur ne taip ir lengva nusigaut.

Teisės

Aš nesiplėsiu į temą, ar Linux saugesnis už Windows. Tiesiog toks paprastas dalykas - jei nori daryt veiksmą, kuris turi įtakos visai sistemai, Linux paprašys vartotojo, galinčio atlikti tokius veiksmus, slaptažodžio. Windows parodys pranešimą su klausimu „taip ar ne?“ Tas slaptažodžio prašymas gali užknisti, bet tai vistiek yra papildomas barjeras, kad vartotojai nesąmonių nepridarytų. Aišku, talentingiems vartotojams tai ne kliūtis.

Vartotojo aplinka

Linux turi gyvą velnią darbastalio aplinkų. Ir pasikeisti iš vienos į kitą, jei kas nepatinka, nėra labai sudėtinga. Dalis jų panašios į Windows, dalis į MacOS, dalis eina savo keliu. Pasirinkus kurią nors iš pastarųjų, reikia priprasti ir prie kitokio darbo stiliaus. Aš ilgai naudoju GNOME, ir man jau nenatūralu kažkoks „start meniu“ ekrano apačioje, kur ieškai kažko programų sąraše. Kiti išvis - dirba beveik vien klaviatūra, nors tikrai ne terminale sėdi. Esmė - tau pačiam tenka atrasti savo darbo stilių, nelabai kas tau gali jo primesti.

Konsolė/Terminalas

Kaip jau minėjau - terminalas yra Linux ir stiprybė, ir patyčių objektas. Kai kas dar iki šiol galvoja, kad ten viską reikia daryt rašant komandas. Tačiau iš tiesų tai paprastam vartotojui ne tiek daug ir gali tekti su juo susidurti - kai dalykai veikia, jie veikia ir iš grafinės aplinkos. Bet tuo pačiu reikia suprasti kad terminalas Linux yra galingas dalykas, ir atsiradus problemoms, gali tekti jį įsijungti. Ypač radus sprendimus internete. Beje - visokios instrukcijos dažnai rašomos komandomis todėl, kad jos universalesnės: kažką padaryti per darbastalio aplinką Ubuntu, Zorin OS, Mint bus visiškai skirtingi veiksmai. Tuo tarpu komandos visose šiose distribucijose bus praktiškai vienodos.

Išvada

Linux tai NE Windows ir NE MacOS. Ir tai reikia suprasti prieš pradėdant juo naudotis. To nepadarius bus „niekas čia neveikia!“. „Neveikia“, nes tikiesi kitokio veikimo, nei kitur. Idealus variantas, jei yra šalia žmogus, kuris jau turi naudojimosi patirties, ir gali nukriepti tinkama linkme. Nes pradėjus ieškoti ir nuklydus ne ten, gal rasti patarimų kad neveikiant NVIDIA vaizdo plokštei reikia perkompiliuot branduolį. Nes gi kažkada žmonės taip darė...

Kali Linux - tau jo nereikia

2022-07-06T18:49:00+03:00

Kartas nuo karto vis pamatau, kaip žmonės, norintys pereiti prie Linux, ar bent jau jį išbandyti, renkasi Kali Linux. Tuo tarpu labai retai kada tenka pamatyti, kas kas nors šitą distribuciją rekomenduotų naujokams.

Pirmiausia - kas gi tas Kali Linux? Tai Debian pagrindu kuriama distribucija, skirta IT saugumo specialistams (ir hakeriams). Angliškas terminas yra „pentesting“(kas reiškia „penetration testing“) - tiesiog visaip kaip bandoma surasti testuojamos (puolamos) sitemos silpnąsias vietas. Tai štai šioje distribucijoje tiesiog iškart įdiegti šiam darbui reikalingi įrankiai.

Linux pasaulyje nėra neįprasta turėti distribuciją, kurioje jau įdiegti įrankiai atlikti kažkokiai užduočiai. Pvz Ubuntu Studio skirta turinio kūrėjams, Drauger OS - žaidimams. Taip ir su Kali Linux - tai tiesiog OS, su patogiai surinktais įrankiais.

Problema yra tame, kad žmonės, niekada gyvenime nedirbę su Linux, nelabai įsivaizduojantys, kuo jis skiriasi nuo Windows, ateina į linuxistų forumą, ir užduoda maždaug tokį klausimą: „kaip instaliuoti Kali Linux?“ Jei užduodi tokį klausimą, šitas įrankis tikrai ne tau. Arba neseniai mačiau dar geresnį klausimą - „kaip pašalinti visą šitą bloatware'ą?“ Turėjo omenyje būtent tuos įrankius, dėl kurių žmonės ir renkasi Kali.

Spėju, nemažai tokių žmonių pamatė kokiame nors seriale (greičiausiai Mr. Robot), kad tenykštis hakeris naudoja Kali Linux, ir jau galvoja, kad užtenka suinstaliuoti, ir jis automatiškai galės pentagoną nulaužt...

Čia taip pat, kaip nemokant vairuoti automobilio tikiesi, kad lenksi Povilą Vanagą vos tik nusipirkęs lenktyninį automobilį. Iš tiesų lenktyniaut turėtum tik jau tikrai neblogai vairuodamas, ir taip pat savo lenktyninio automobilio neturėtum naudoti važinėt kasdien į darbą ar parduotuvę - jis ne tam skirtas.

Taip ir Kali Linux - gali užkraut kompiuterį iš USB, ar virtualios mašinos, ten iškart bus įrankiai, ir galėsi apsimest kietu hakeriu. Bet instaliuot, ir naudot kasdien... Ne pati geriausia mintis.

Pirmiausia todėl, kad Kali paremta Debian unstable. Ką reiškia unstable? Kad bus kažkokių nesąmonių, su kuriom turėsi aiškintis. O kadangi esi naujokas - po poros bandymų mesi viską, ir pasakysi „Linux - šūdas!“. Ne Kali, bet Linux apskritai. Ir tik dėl to, kad pasirinktai netinkamą distribuciją.

Kitas svarbus dalykas - Kali turi ribotą repozitorijų skaičių, kas reiškia, kad ir programinės įrangos pasirinkimas bus mažesnis.

Toliau... Bent jau anksčiau (skaičiau, kad neseniai tai pasikeitė) Kali pagrindinis vartotojas buvo root. Tai nėra saugu (pvz. gali ištrinti visą diską, ir niekas neperklaus keletą kartų, ar tikrai to nori). Ypač naujokams. Dauguma distribucijų netgi atsisako root vartotojo, kuriamo instaliuojant OS, o sukuria silpnesnį vartotoją, kuris gali gauti root teises tik atlikęs papildomus veiksmus.

Kali taip pat negarantuoja anonimiškumo. Kai kitos „hakeriškos“ distribucijos suteikia galimybe naršyti per Tor, Kali reikia tam papildomų žingsnių.

Ir dar vienas aspektas - iš populiariausių į saugumo specialistus orientuotų disribucijų (Kali Linux, Parrot OS, BlackArch) būtent Kali turi didžiausius sisteminius reikalavimus.

Taigi, jei vis tik nori tapti 1337 H4X0R (ar kaip ten rašo jaunimas), tai griebti kažkokią „hakerišką“ distribuciją, kurią matei seriale, ir instaliuoti, nežinant, kaip tai daryti - visi ne opcija. Yra daug kitų dalykų, kuriuos pirma erikia išmokti ir suprasti.

Ir dar - visus tuos Kali Linux įrankius gali įsidiegti bet kurioje Linux distribucijoje.

Bendruomenė - dar viena Linux problema

2022-04-05T17:04:00+03:00

Pastebėjau tokį dalyką: žodis „bendruomenė“ vartojamas kalbant apie pakankamai nedidelę žmonių grupę. Asmeninių kompiuterių Linux vartotojai tokie ir yra, palyginus su kitom pagrindinėm OS.

Windows vartotojų bendruomene vadinti neišeina, nes jie yra praktiškai visuomenė - naudoja beveik visi, kažkiek tarpusavy pasipyksta, bet kažkokio bendrumo tarp jų nėra. Na, kartais dėl bendro priešo randa bendrą kalbą.

MacOS, o tiksliau - Apple, vartotojus galima vadinti atskira religija. Jie garbina savo kompanijos sprendimus ir gaminius taip, kad retas katalikas galėtų pasižymėt tokiu uolumu. Tai yra technika, tai neturi būti kulto objektas, bet kažkodėl yra.

O štai Linux vartotojai - bendruomenė. Šiaip, priklausymas kažkokiai bendruomenei turi savo privalumų. Pavyzdžiui, kreiptis pagalbos į senbūvius, ir jos sulaukti. Ir iš Linux vartotojų bendruomenės viso to galima sulaukti. Bet...

Ne kartą yra nuskambėję pastebėjimai, kad šita bendruomenė yra „toksiška“, atstumianti. Kodėl?

Pirmiausia yra elitistai. Jie kažkodėl galvoja, kad viena ar kita distribucija (ta, kurią naudoja būtent jie patys) yra geresnė už kitas, ir tų kitų vartotojai yra kažkokie netikėliai. Debian vartotojai iš aukšto žiūri į Ubuntu (ir jos šeimos) vartotojus. Arch vartotojai žiūri iš aukšto į Debian, Fedora, ir kitų vartotojams draugiškų distribucijų naudotojus. Gentoo - į visus, kurie nekompiliuoja patys savo branduolio. O jau Linux from scratch... Na, jų nėra labai daug, tai nelabai ir girdisi :D Tokie, atsiradus naujokui, klausiančiam paprastų klausimų kaip „kaip Ubuntu padaryti tą ar aną“, būtinai pradės aiškinti, kad Ubuntu - lochams, ir reikia naudoti \<įterpti jų naudojamos distribucijos pavadinimą>. Ir naujus vartotojus tai savaime aišku veikia ne itin maloniai.

Tada yra puristai. Čia tie, kuriems viskas turi būti atviro kodo, FSF (free software foundation) patvirtinta, „etiška“ ir t.t. Jei prie tokių užsiminsi, kad turi problemų pvz su word dokumentais, gali gauti tiradą apie tai, kad čia yra uždaras formatas, jo naudot nereiktų ir t.t. Neduok dieve, jei paklausi, ką daryt, kai Steam neveikia... Tokia publika tiesiog elementariai užknisa.

Kita kategorija - visažiniai. Jie gal būtų ir normalūs, bet nesupranta tokio dalyko, kad ne visada viskas yra aišku. Kreipiantis į juo patarimo gali gaut atsakymą „pasikoreguot mano.conf failą ir veiks“. O KUR tas „mano.conf“ yra - nė žodžiu neužsimins. Naujokams (ir net kažkiek patyrusiems) tokie dalykai nelabai padeda.

Na, ir lieka tiesiog snobai. Realiai anksčiau minėtas grupes dažnai galima priskirti šitiems. Bet būna ir tiesiog didžiuojasi niekais: „tu susikonfigūravai savo darbastalį taip? Fe... Aš kiečiau pasidariau!“, „tau reikia GUI kad padaryt šitą dalyką? Aš naudoju terminalą!“ Ir panašiai. Jaučiasi kažkokie viršesni vien dėl to, kad naudoja Linux seniau, nei kai kurie kiti. Irgi, pripažinkim, nėra ta publika, kuri ilgai išlaikytų naujokus Linux tarpe.

Kaip ir visada - šitie tipai persipina tarpusavyje, yra nukrypimų, bet bendrą vaizdą galima įsivaizduoti. Nors atrodytų, kad nereikia kreipti dėmesio į heiterius, bet kai bendruomenė nėra didelė, tokie individai matosi ryškiau. Ir jie atbaido nuo priklausymo tai bendruomenei.

Taip kad ne vien klaidos, nepatogus naudojimas yra Linux populiarumo trūkumo priežastis. Bendruomenė - taip pat.

Ar daugiau žmonių turėtų naudoti Linux?

2022-02-12T18:00:00+02:00

Trumpas atsakymas - ne. Bent jau dabar. Kodėl taip manau? Skaitykit toliau.

Pirmiausia tai viena ar kita forma Linux jau dominuoja visur, išskyrus asmeninius kompiuterius. Serveriai, superkompiuteriai, telefonai, išmanieji prietaisai dažniausiai veikia kokio nors Linux dėka. Tuo tarpu asmeniniuose (įskaitant tuos, kuriuos suteikia darbovietės) kompiuteriuose karaliauja Windows. Na, jei dirbi IT, tai dar didelė tikimybė, kad turi kažkokį Apple produktą.

Ir Linux fanai vis svajoja, kada bus taip, kad jų mylima OS užims didesnę dalį šioje rinkoje. Ir jie turi argumentų, kodėl Linux turėtų būti labiau paplitęs. Dažniausiai tie argumentai (kaina, laisvė, ir t.t.) būna atmetami pateikiant konktraargumentus: niekas ten neveikia, viskas sudėtinga ir t.t. Šitoj vietoj linuxistai įsižeidžia, ir pradeda aiškint apie tai, kad oponentai nieko nesupranta.

Tačiau kai galiausiai gimsta kažkokia daugiau mažiau diskusija, pradada lįst dalykai, kodėl Linux nėra tinkamas eiliniam vartotojui. Ir kaip entuziastai ir paprasti vartotojai nesusikalba.

Ir vienas man kliūnančių dalykų - pačios operacinės sistemos instaliavimas...

Kažkas numeta, kad „instaliuot Linux sunkiau nei Windows“. Gal tai ir buvo tiesa prieš 10 metų, bet dabar - ne. Pats instaliacijos procesas daugeliu atvejų (nekalbu apie Arch ar Gentoo) yra žymiai patogesnis ir gražesnis. Ta prasme - diegiant Windows 11 pradiniai vaizdai (kur reikia pasirinkt diską, kodą įvest) tokie pat, kokie buvo prie Windows 7. O koks Pop!_OS realiai turi opcijas „trinti viską velniop ir instaliuot taip, kaip geriausia“ bei „instaliuot šalia to, ką turi dabar“. Po particijas knaisiotis reikia, tik jei pats to nori. Paskui tik pasirinkt, ar instaliuojant iškart atnaujinimus parsisiųst, nurodyt kur esi, ir kas esi (vartotojo vardas, slaptažodis). Ir viskas!

Bet...

Kad ir kaip ten viskas paprasta būtų - paprasti vartotojai OS nediegia. Net dauguma specialistų jų nediegia. Jie gauna kompiuterį su jau įdiegta, ir sukonfigūruota OS, visais reikalingais draiveriais ir kitu šlamštu, kurio dažnu atveju nereikia.

Taip ir turi būti. Paprastas vartotojas turi galėti naudotis kompiuteriu. Visokie konfigūravimai, papildomų dalykų diegimai turi būti paliekami specialistams. O jei jau nori pats kažką lįst daryt, būk nusiteikęs visokiems siurprizams.

Kiek atsimenu, tais laikais, kai nusipirkęs kompiuterį, Windows instaliuotis turėjai pats, žymiai daugiau buvo aiškinančių, kokie blogi tie Windowsai. Dabar, kai klientas gauna pilną komplektą, viskas stabiliau. Na, aišku ir tai, kad dirbama prie sistemos daug metų, tikrai nekenkia.

Iš kitos pusės - ne vieną atvejį žinau, kai ir paprasti vartotojai ilgai ir sėkmingai naudoja kažkokią Linux sistemą. Bet tokie atvejai turi bendrą vardiklį - kažkas (greičiausiai IT specialistas iš artimo rato) viską įdiegė, sutvarkė, pasakė „filmai - čia, nuotraukos - čia, muzika - čia, internetas - čia, žaidimėliai - čia. Daugiau niekur lįst nereikia, o jei ką - skambink“. Ir tai galima pavadint sėkmės istorija.

Taigi, kodėl aš sakau, kad nereikia, jog daugiau žmonių naudotų Linux? Nes tai vis dar yra labiau išprususių vartotojų reikalas. Bent jau pati pradžia. Pats naudojimas - kitas reikalas. Tinkamai parinkta darbastalio aplinka gali žmogui būt žymiai patogesnė. Bet iki to yra keletas žingsnių... Tai štai - ne kiekvienas turi būti specialistu.

Čia gali pasirodyti, kad aš taip sakau iš savanaudiškų paskatų - mažiau išmanančių apie kompiuterius, daugiau darbo ITšnikams. Ne visai taip. Taip - mažiau darbo būtų, jei būtų didesnis procentas kompiuterius išmanančių žmonių. Bet daugėja žmonių, kurie tik galvoja, kad supranta. Tokie kelia daugiau problemų. O IT žmonės yra tinginiai - geriau padaryt kartą ir pamiršt, nei nuolat aiškintis, ką šįkart tas „truputį suprantantis“ vėl prispaudė, kad jam niekas neveikia.

O Linux dėl savo laisvės turi nemažai dalykų, kur vartotojas gali prispaudyt nesąmonių. Kad sistemą visiškai užlauš - tikimybė ne tokia didelė(bet yra), bet sukelt paniką dėl to, kad pasirodė terminalas, o ne darbastalio aplinka, gali.

Taigi, dar kartą - aš esu už tai, kad daugiau žmonių pažintų Linux, bet to reikia ne visiems. Kol gamintojai į savo parduodamus kompiuterius masiškai nediegia Linux, tol jis nebus patraukli opcija vartotojams. Kol tai nutiks - praeis dar daug laiko, o dabar tai tegu lieka išmanančių (ir, galbūt, jų artimųjų) užsiėmimu.

Kokie yra Linux biuro programų pasirinkimai?

2022-02-04T09:33:00+02:00

Faktas, kad Microsoft Office neturi Linux versijos yra plačiai žinomas ir visuotinai priimtinas. Bet nors ir skirtas Windows, jį reikai pirkt atskirai, ir jis kainuoja brangiau, nei pati OS.

Taip pat žinomas faktas, kad dažnoje Linux distribucijoje koks nors biuro programų paketas jau būna instaliuotas.

Tai čia toks balansas gaunasi - nors Windows turi MS Offise, bet jį reikia diegti papildomai. Linux turi alternatyvas, bet kuri nors greičiausiai jau būna įdiegta su OS.

O pasirinkimų tai yra įvairių: mokamų, nemokamų, atviro, uždaro kodo, internetinių... Paprastumo dėlei pabandysiu išvardinti labiau vertus dėmesio paketus. Būtent paketus - tai rinkinius programų. Kokia atskira programa ruošti dokumentus, ir visai nesusijusi pateikčių programa nėra paketas.

Bet pirma - kas yra biuro programų paketas? Tradiciškai tokiuose yra bent trys elementai: skaičiuoklė, tekstų ir pateikčių rengyklės. Liaudiškai tariant: Wordas, Excelis ir PowerPointas. Visi kiti dalykai - papildomi, ir neprivalomi. Dar ir žiūrėsiu į tuos paketus, kurie turi bent šitas dalis.

Vienas svarbus aspektas - dabar net nebūtina turėti instaliuotą biuro programų paketą. Galima puikiai išsiversti ir su „debesų“ sprendimais. Pagrindiniai konkurentai yra Google Docs ir Office 365.

Abiem atvejais reikia turėti paskyrą. Ir nemokamai gausi ne itin daug. Kas man pasirodė keista iš pirmo žvilgsnio, tai kad Microsoft produktas siūlo mažiau galimybių, nei Google. Pvz Google leidžia parsisiųsti rengiamą dokumentą daugiau formatų (epub, rtf, txt), ir šiaip atrodo daugiau galimybių, kai yra meniu elementai, o ne tik mygtukai. Atrodo, gi Microsoft turėtų tiesiog perkelti savo ofiso programų galimybes į internetą, ir valio! Matyt, ne taip paprasta.

Dar galima paminėti Zoho Office Suite. Irgi turi tai, ką ir tie anksčiau paminėtieji. Tik vartotojo sąsaja kiek neįprasta.

Internetinių biuro programų rinkinių privalumas - prisijungi iš bet kur, viską turi „debesyse“, jei reikia - daliniesi su kitais. Visuose minėtuose sprendimuose už pinigus galima turėti įmonės paskyrą, kur prisideda dar ir daugiau dalykų: kalendorius, paštas ir visa kita. Zoho, beje, išvis siūlo CRM sprendimą, ir dar daug ko naudingo.

Bet kartais interneto nėra, o dokumentus ruošti reikia. Ir dalintis su kitais nereikia. Ir operacinė sistema - Linux...

Tokiais atvejais tikrai verta turėti įdiegtą biuro programų paketą. Ir, pasirodo, tokių sprendimų ne tiek jau ir mažai.

Ko gero, populiariausias pasirinkimas - LibreOffice. Beje, OpenOffice, nuo kurio šitas kažkada atskilo, irgi dar egzistuoja, bet nelabai jis kam beįdomus.

Iš viso LibreOffice turi 6 pagrindinius komponentus - atskiras programas: Writer - dokumentų kūrimo įrankis, Calc - skaičiuoklė, Impress - pateikčių rengyklė, Draw - vektorinės grafikos kūrimo programa, Math - matematinėms formulėms rašyti skirtas įrankis, Base - duomenų bazių valdymo sistema. Dažniausiai operacinių sistemų kūrėjai jau būna įdiegę Writer, Calc, Impress ir Draw. LibreOffice primygtinai siūlo naudoti jų formatus (odt, ods...), nes negarantuoja idealaus suderinamumo su Microsoft formatais. Bet tai kad Microsoft formatai tarp skirtingų paties Ofice versijų nelabai suderinami... Įdomesnis komponentas - Math. Jis skirtas ne skaičiavimams, bet formulių užrašymui. Kodėl jis kaip atskira programa, o ne įskiepis - man iki šiol neaišku.

Calligra Suite - kažkada buvo KDE skirtas KOffice. Nors tai ir atskirai diegiamos programos, bet kartu jos sudaro bendrą paketą. Panašiai, kaip ir LibreOffice, čia yra: Words - dokumentų kūrimo įrankis, Sheets - skaičiuoklė, Stage - pateikčių rengyklė, KEXI - duomenų bazių kūrimo ir redagavimo įrankis, Karbon - vektorinės grafikos kūrimo programa. Dar Calligra turi Plan - projektų valdymo įrankį, kurio neturi LibreOffice. Dar yra Gemini - paketas, savyje turintis Words ir Stage, bet kur vartotojo sąsaja optimizuota lietimui jautriems ekranams.

ONLYOFFICE. Tiksliau - ONLYOFFICE Desktop Editors. Brolių latvių kuriama programinė įranga. Šiaip pagrininis sprendimas yra skirtas „debesims“ ir kolaboravimui, bet dabar kalbu apie atsijungusius. Jie patys giriasi, kad yra itin gerai suderinami su Microsoft formatais. Gali būti - nesusidūriau tiek, kad galėčiau tuo įsitikinti. ONLYOFFICE siūlo dokumentų, pateikčių ir formų rengykles, bei skaičiuoklę. Ir visa tai vienoje programoje. Kitaip sakant - jei atsidarai dokumentą, atsidaro visas paketas su tavo dokumentu atskiroj kortelėj (tab'e). Beje - anksčiau paminėti paketai kortelių nesiūlo, ir viską atidarinėja naujuose languose.

SoftMaker FreeOffice vokiškas paketas, kaip ir prieš tai minėtas, siūlantis tris pagrindinius elementus: TextMaker(dokumentai), PlanMaker(skaičiuoklė), Presentations(pateiktys). Panašiai kaip ir ONLYOFFICE, teigia, kad puikiai veikai su Microsoft formatais. Nors produktas ir nemokamas, jis yra uždaro kodo, ir reikalauja licencijos, kurią galima gauti užsiregistravus jų puslapyje.

WPS Office. Ko gero, viena estetiškiausių grafinių sąsajų (GUI) iš apžvelgtų. Šalia pagrindinių elementų (dokumentai, skaičiuoklė, pateiktys) dar yra ir atskiras PDF redaktorius(neskaitant eksporto į pdf). Bet norint turėti redagavimo galimybę, reikia „premium“ paketo. Visiškai nedraugauja su odt formatais.

Paskutiniai 2 paketai yra „freemium“ modelio - gali naudotis, bet pilnam funkcionalumui reikia pirkti licenciją. Bet jie veikia Linux :)

Aš pats naudoju LibreOffice, nes tai yra paketas, kurį dažniausiai turi mano naudojamos distribucijos. Ir šiaip - tai viena seniausių MS Office alternatyvų(jei OpenOffice skaičiuosim kaip jo ištakas). Dar kartais ONLYOFFICE panaudoju pabandau. Tie, kurie prašo registruotis, ar pirkti kažką papildomai man irgi nelabai patinka. Su Calligra mažiau susidūręs, nes nesu didelis KDE mėgėjas.

Aišku, 90% atvejų pakanka ir to „debesų“ paketo. Bet kai reikia atsidaryt failą kompiuteryje, o ne iš el. pašto, tai aš siūlau rinktis tarp LibreOffice, Calligra ir ONLYOFFICE.

Šiek tiek apie darbastalio aplinkas

2022-01-06T21:51:00+02:00

Kadangi bandau rašyti kiek įmanoma daugiau lietuviškai, tai ką nors pavadinime gali sutrikdyti terminas „darbastalio aplinka“. Visuotinai priimtas terminas yra „Desktop Environment“ (DE), bet aš vartosiu trumpinį DA, kad panervinčiau visokius hipsterius, pas kuriuos kas antras žodis - angliškas, reikia to, ar nereikia.

Pirmiausia - kas yra DA? Iš principo tai bibliotekų ir programų rinkinys, kuris atsakingas už pagrindinių elementų, matomų ekrane(langus, meniu, mygtukus ir t.t.) išvaizdą. Dar kitaip sakant - vartotojo patirtis (user experience, UX) priklauso nuo šito.

Kol Windows ir MacOS turi po vieną aplinką, kurių geriausiu atveju gali pakeisti spalvas, foną, Linux pasaulyje yra kitaip... Čia gali rinktis tarp krūvos DA, ir dar tas pačias konfigūruoti (dažniausiai) kaip tik nori. Dažniausiai distribucija pateikiama su kažkokia konkrečia aplinka, ir tai yra vienas iš faktorių, pagal žmonės renkasi, ką naudoti. Bet pasikeist - nedidelė problema.

Dažniausiai DA kūrėjai koncentruojasi ties kažkokiais tikslais: patogumas vartotojui, konfigūravimo galimybės, resursų optimizavimas, estetika. Dažniausiai visi tikslai nebūna vienoje vietoje, kažkam tenka skirti daugiau dėmesio, kažkam - mažiau.

Norėjau trumpai pristatyti populiariausias DA, bet jau ne kartą už mane tai yra padaryta. Štai, pavyzdžiui:

https://fossbytes.com/best-linux-desktop-environments/

Yra dar ir kitų aplinkų, bet jos ne tokios populiarios, ar bent jau ne taip dažnai aptariamos.

Tai kurią rinktis? Kaip visada - priklauso nuo poreikių ir požiūrio. Aš laikausi požiūrio, kad jei jau nori pakeisti OS, tai reikia ir vartotojo patirtį keist, todėl neimčiau kažko, kas skirta „migruoti iš Windows/MacOS į Linux“. Jei jau keist, tai viską. Todėl man labiausiai tinka GNOME. Dar Budgie visai neblogai. Na, ir KDE su savo galimybėm (man kažkodėl neprilimpa niekaip).

Jei vis tik nedrąsu, galima imti kas labiau pažįstama: MATE, Cinnamon jei ateinama iš Windows. Pantheon, Deepin - iš MacOS.

O jei jaučiama nostalgija statiems kampams, arba kompiuterio resursai nedideli - reiktų rinktis tarp XFCE ir LXQt.

Nors instaliuotis DA galima, bet patogiausia, žinoma, kai ji būna kartu su OS ir nereikia papildomai knistis. Tai čia toks trumpas sąrašiukas aplinkų, ir kokios populiariausios distribucijos su jom.

GNOME: Fedora, Ubuntu (truputį modifikuota), Pop!_OS (modifikuota), Zorin OS (stipriai modifikuota), Manjaro Gnome.

KDE: KDE Neon, Manjaro KDE, Kubuntu, Garuda KDE Dr460nized (stipriai modifikuota).

Cinnamon: Linux Mint Cinnamon edition.

MATE: Linux Mint MATE edition, Ubuntu MATE.

FXCE: Xubuntu, Zorin OS Lite, Linux Mint Xfce edition, Manjaro XFCE.

Deepin: Deepin OS.

Pantheon: elementary OS.

LXQt: Lubuntu, Garuda LXQT-Kwin.

Budgie: Solus, Ubuntu Budgie.

Šitos distribucijos pateikiamos su minėtom aplinkom, sukonfigūruotos, kad naudoti galima iškart. Yra dar kitų, kur instaliuojant OS galima pasirinkti, kokios DA norisi. Arba netgi instaliuot keletą vienu metu, ir jau tada prisijungiant rinktis. Bet čia labiau tiems, kurie mėgsta kapstytis. Paprastam vartotojui geriau duoti gatavą produktą.

Žinau, kad nelabai kuo padėjau, bet, tikiuosi, daviau bent minimalų suvokimą, kas yra darbastalio aplinka, ir su kuo ji valgoma.

Kokios Linux distribucijos tau, naujokui, reikia?

2021-12-14T17:06:00+02:00

Jei taip labai trumpai - greičiausiai tai jokios. Kodėl? Nes tikėtina, kad naudojiesi operacine sistema, kurią gavai kartu su kompiuteriu, ir daugiau mažiau viskas ten tenkina. Prie kliurkų pripratai, kartais paburnoji ant Microsoft ar Apple (nors ant šitų tai negalima - eretikais išvadins, nuo religijos atskirs), bet naudoji ir daug vargo nematai.

Na, bet jei jau nutarei, kad gyvent nebeįdomu, ir reikia išbandyt Linux, tai čia ir prasideda pirmas galvos skausmas - kokią distribuciją rinktis? Jų ten keli šimtai! Ir tai tik tos, kurios dar aktyviai palaikomos...

Yra keletas pagrindinių kriterijų, pagal ką galima rinktis distribuciją. Pirmas, ir pagrindinis - ką ruošiesi daryti? Nori tiesiog pasižiūrėt, kaip ten viskas atrodo, naudoti kasdien, ar nori išmokti apie Linux nuodugniau? Nori žaisti žaidimus, paleisti web serverį, arba namų multimedijos sistemą Raspberry Pi kompiuteriuke? Viskam galima rasti distribuciją, kuri geriausiai atlieka pasirinktą uždavinį.

Kitas, pakankamai svarbus - programinės įrangos prieinamumas. Skirtingos Linux distribucijų šeimos naudoja skirtingus package manager'ius (grubiai, tai būdas, kur programos saugomos, ir kaip instaliuojamos). Paskutiniu metu dalykus šiek tiek suvienodint bando Snap ir Flatpak, kurie programas instaliuoja vartotojo lygmenyje, bet vis tiek didžioji programinės įrangos dalis ateina iš repozitorijų, todėl verta rinktis, kas tau labiausiai tinka.

Susiaurinkim poreikių ratą ir sakykim, esi pažengęs kompiuterio vartotojas, gerai gaudaisi Windows'uose ar MacOS, bet nori aštresnių pojūčių, ir naudoti kokį nors Linux'ą kasdienėms užduotims: interneto naršymui, dokumentų rengimui, žaidimams. Gal kartais ir šiek tiek labiau specifinėms užduotims: vaizdo ir garso apdorojimui, programavimui.

Tai pirmiausia reikia eliminuot, ko tau NEreikia.

Gentoo ir visų susijusių. Tikrai nenorėtum visko kompiliuotis pats. Gal kada nors vėliau, kai nutarsi, kad gyvenimas per lengvas, ir nori iš kompiuterio išspaust viską, ką galima.

OpenSUSE - palyginus nedaug vartotojų, todėl prireikus pagalbos gali kilt problemų. Ir šiaip - labiau didelių organizacijų infrastruktūrai tinkamas dalykas.

Kali Linux. Nors šitą distribuciją ir naudoja hakeriai, bet ji skirta „laužymui“, ir geriau užkraut „live“ režimu (neinstaliuojant į kompiuterį). Gal kada nors gal parašysiu, kodėl nereikėtų laikyt Kali instaliuotos kompiuteryje. Bet kol kas gali pasigooglint „why Kali is bad as a daily driver“.

Debian. Nors tai ir stabilus dalykas, bet turėti atnaujintą programinę įrangą kažkaip maloniau.

CentOS ir tai, kas dabar ją bando pakeist (pvz Rocky Linux) yra labiau skirta serveriams. Gerai, jei nori tapt Linux serverių administratorium. Yra kitų RedHat šeimos distribucijų, kurias galima naudoti namuose.

Arch. Jei tik pradedi naudoti Linux, tai dar ne. Nebent nori su pasididžiavimu rašyt „I use Arch BTW“. Bet jos pagrindu yra neblogų, apie jas greitai.

Steam OS. Bent jau tai, kas buvo daroma iki 3.0 versijos (kuri šio teksto rašymo metu dar neišleista).

Tai kas dabar lieka?

Ubuntu ir šeima. Po šituo papuola ir Mint, ir Pop!_OS, ir elementary OS, ir dar gyvas velnias distribucijų. Pagrindinis pliusas - jei jau kažkas daro programą Linux'ui, tai labai tikėtina, kad bus galima instaliuot Ubuntu versiją (iš repozitorijų, ar parsisiunčiant DEB failą). Taip pat su Ubuntu yra taip, kad daugelis paima ją kaip pagrindą, ir padaro geriau(pvz išjungia snap palaikymą). Kiekviena distribucija su savo potėpiais. Pagrindiniai skirtumai tai darbalaukio aplinka (desktop environment - DE) ir instaliuotos programos. Yra ir subtilesnių.

Pavyzdžiui...

Pop!_OS naujausioje versijoje naudojamas pakankamai naujas Linux branduolys (5.15, ko nedaro pati Ubuntu), taip pat geriau optimizuoti Nvidia vaizdo plokščių draiveriai. Taip pat išjungtas snap palaikymas, ir vietoje to naudojama flatpak (kas yra šiek tiek geriau).

Linux Mint naudoja paprastesnes aplinkas, todėl ryja mažiau resursų.

KDE Neon - visada gausi naujausią (kartais ir su klaidom) KDE versiją.

elementary OS - turi savo unikalią aplinką(pantheon), kuri savo estetika primena MacOS. Tačiau taip pat turi ir politiką, kokios programos gali būti jų „programėlių parduotuvėj“ - jos turi būti paisyti OS dizaino. Todėl toje „app store“ tu programų yra... mažiau nei 100. Žinoma, niekas nekliudo parsisiųst deb failus, ar instaliuot per komandinę eilutę, bet tada kūrėjai neatsako už išvaizdos suderinamumą.

Deepin - graži distribucija, kurią kuria kiniečiai. Kas pastaruoju metu vyksta su ta šalim, ir aplinkui, tai kad ten koks nors spyware'as gyvena tikimybė visai nemaža.

Zorin OS - dažnai rekomenduojama tiems, kas migruoja nuo Windows (ar MacOS) prie Linux ir nenori didelio vizualinio. Nemokama versija turi mažiau galimybių, bet mokama kainuoja nedaug, ir leidžia pasidaryti savo darbastalį labai panašų į Windows (tiek 10, tiek 11) ar MacOS.

Na, ir dar daugelis kitų, kurių net neapsimoka minėt.

Fedora. Čia yra RedHat projektas, skirtas namų kompiuteriams. Čia pateikiamos naujausios programų versijoms. Panašiai, kaip su Ubuntu/Debian, jei ieškai progamos, tikėtina, kad bus galima parsisiųsti RPM failą. Bet tai pasitaiko kiek rečiau, nei su DEB failais.

Nors keletu pastraipų anksčiau rašiau, kad Arch Linux nėra tai, nuo ko norėtum pradėt pažintį su Linux, tai nėra taip jau vienareikšmiška. Pagrindiniai Arch minusai - OS naudojamame paketų manageryje programų nėra tiek daug, kaip Ubuntu/Debian ar net Fedora. Pliusai - kadangi nebūna priinstaliuota visokių nereikalingų dalykų, sistema sukasi pakankamai greitai. Tačiau tam reikia neblogai suprast, kaip Linux veikia. Tačiau yra keletas distribucijų, kuriamų šios pagrindu su vartotojui draugiškais instaliavimo vedliais. Ir jos yra visai neblogos. Beje - Arch Wiki yra žymiai geresnė už visų kitų kartu sudėjus.

Manjaro - viena populiariausių Arch šeimos distribucijų. Sudėjau KDE versiją į seną laptopą - sukasi neblogiau, nei Pop!_OS naujame. Valve, kol dar neišleido naujos Steam OS versijos (kuri bus Arch pagrindu), rekomenduoja naudoti šitą distribuciją. Bet tuo pačiu Manjaro gauna kritikos, kad ji laiko savo repozitorijas, kurios skiriasi nuo pliko Arch, tai nemažai bugų išlenda.

EndeavourOS - labai artima grynam Arch, tik turi diegimo vedlį. Pastaruoju metu populiarėja.

Garuda Linux - vizualiai labai imponuojanti distribucija. Ypač Dragonized versija. Net nepasakytum, kad ten KDE :D Netgi turi žaidimams optimizuotą leidimą.

Tai štai... Padėjau? Greičiausiai tai ne. Bandau susumuoti...

Nori to, ką naudoja daugelis, kur mažiau problemų, o jei atsiranda, tai didžiausia tikimybė rasti sprendimą internete? Imi kažką iš Ubuntu šeimynos. Ranka dar pripratus prie Windows - Zorin OS arba Mint, prie MacOS - elementary, norisi kitokios patirties - Pop!_OS(šitą naudoju aš pats). Na, iš bėdos patį Ubuntu gali imt...

Nori naujausios programinės įrangos, ir žinot, kad už distribucijos vystymą atsakinga didelė sėkminga kompanija? Fedora.

Nori geriau išnaudot kompiuterio resursus, su polinkiu aiškintis, kaip dalykai veikia? Imi Arch šeimą: Manjaro(beveik viskas gatava, ko reikia), Endeavour (kiek daugiau gali tekti pasiknisti) arba Garuda (gražu pažiūrėt).

Tikėtina, kad pirma pasitaikiusi distribucija neatitiks lūkesčių iki galo. Tada galėsi ieškot toliau. Bet pradėt nuo kažko reikia...

Linux - žaidimams? Kodėl gi ne?

2021-11-10T23:10:00+02:00

Vienas dažnesnių argumentų, kodėl žmonės nenori migruoti į Linux, yra „ten neveikia žaidimai!“.

Ir tai tiesa...

Buvo...

Prieš kokius 5 metus.

Dabar tik iš dalies. Ir situacija nuolat gerėja.

Didžiausią indėlį čia, reikia pripažinti, įdėjo Valve, kai 2013-ais paleido Steam versiją Linux. Tuo pačiu labai skatindama žaidimų kūrėjus palaikyti šią platformą. Taip pat ši kompanija stipriai prisidėjo prie Wine tobulinimo būtent žaidimų palaikymo klausimu. Netgi paleido savo versiją Proton. Ir dabar pastarosios technologijos pagalba labai daug žaidimų galima paleisti, net jei oficialiai Linux nėra palaikomas.

Būtent Proton dėka Valve yra tokie užtikrinti, ir išleis savo Steam Deck konsolę. Tai bus pakankamai galingas nešiojamas žaidimų kompiuteris, kurio operacinės sistemos pagrindas bus Arch Linux - viena efektyviausiai kompiuterio resursus galinčių išnaudoti distribucijų.

Žinoma, ne viskas yra taip puiku, kaip norėtųsi. Dalies žaidimų (dažniausiai tai visokių MMO tipo) sėkmingai paleisti dar nepavyks. Didele dalimi dėl to kalta „anti-cheat“ programinė įranga, kuri pakankamai agresyviai tikrina tiek žaidimo, tiek OS modifikacijas, ir už bet kokį neatitikimą baudžia stipriai. Nemažai atvejų užfiksuota, kai žaidėjai, paleidę žaidimą per Linux, gaudavo ban'ą visam laikui. Bet ir čia situacija taisosi. Dėka tos pačios Valve. Artėjant jų konsolės paleidimui, jie dirba su pagrindiniais anti-cheat kūrėjais, ir BallteEye bei Easy Anti-Cheat jau pareiškė, kad palaikys ne tik žaidimus, sukompiliuotus Linux (vadinamus „native“), bet ir paleistus per Proton. Bet kiekvieno žaidimo kūrėjo atsakomybė bus pažymėti atitinkamą varnelę kompiliuojant žaidimą. Belieka tikėtis, kad tai padarys daugelis.

Po tokių naujienų, bent jau Linux bendruomenės akyse Valve yra ne tiek „evil corporation“, kiek „good guy“.

Na, bet jei nesinori turėt reikalų su Steam? Yra ir kitų opcijų.

GOG.com nemažai žaidimų turi Linux versijas. Minusas - GOG GALAXY (Steam analogas) yra tik Windows ir MacOS. Bet iš savo paskyros galima parsisiųst atskiro žaidimo installer'į, ir viskas veiks.

Epic Games nekenčia Linux. Kai jie nusipirko Psyonix, pastarieji praktiškai iškart nustojo palaikyti savo Rocket League Linux versiją. Nors iki tol ėjo lygia greta, ir viskas veikė puikiai. Todėl Epic Games Launcher Linux versijos nėra, ir net jei Steam žaidimas yra netgi native, Epic tas pats bus tik Windows. Bet yra Heroic Games Launcher, kuris gali parsiųsti žaidimą, ir parinkus tinkamą Wine versiją (ar net Proton, jei yra) paleisti jį.

Bet iš tiesų tai nėra prasmės kankintis su atskirais žaidimų klientais, kai yra Lutris.

Kas yra Lutris?

Tai atviro kodo žaidimų paleidimo klientas. Skirtumas nuo anksčiau minėtų yra tas, kad jis gali sinchronizuotis su GOG, Steam, Humble Bundle, Epic paskyrom, ir įvairių paruoštų skriptų pagalba instaliuoti ir žaisti žaidimus iš vienos vietos. Čia dar neskaitant to, kad turi galimybę paleisti ir visokius emuliatorius: nuo NES iki PS3. Bent jau mano atveju tai kai kuriems žaidimams vis tiek reikalingas tos platformos paleidėjas (Steam, Epic), bet Lutris pats suinstaliuoja, jei tokio dalyko reikia. Trumpai tariant - labai naudingas dalykas - rekomenduoju.

Beje - ką pastebėjo visokie entuziastai, tai kad su tokios pačios konfigūracijos kompiuteriais Windows žaidimų versijos Linux kartais veikia greičiau, nei pačiuose Windows'uose. Nedaug - keletu FPS daugiau, bet vis šis tas.

Gerai - apie pačios programinės įrangos situaciją pakalbėjau. Bet neatsiejama žaidimų dalis - techninė įranga. Konkrečiai - vaizdo plokštės.

Visi, kas nors kiek žino, kas per žmogus yra Linus Torvalds, atsimena jo žymųjį „Fuck you NVIDIA!“ Šito pasakymo priežastis buvo ta, kad NVIDIA labai nenoriai bendradarbiauja su atviro kodo bendruomene, ir draiverius vaizdo plokštėms tenka rašyti be detalių specifikacijų. Galiausiai gaunasi, kad atviro kodo nvidia draiveriai (nouveau) nėra labai geri. Rimtesnius žaidimus jais pažaist nelabai gausis.

Tuo tarpu pačios NVIDIA kuriami draiveriai Linux sistemoms yra visai kas kita. Suinstaliuoji, veikia, ir pakankamai gerai. Na, bet tai yra uždaras kodas. Kai kam religiniai įsitikinimai prieštarauja prieš tokių naudojimą, kai kas šiaip nepasitiki, o ir kažkokių naujų technologijų reikia laukt kompanijos malonės.

O štai su AMD situacija visai priešinga - jie noriai bendradarbiauja su atviro kodo bendruomene, kuri parašo gerus draiverius jų plokštėms. Todėl patys tiek dėmesio jiems ir neskiria. Buvo net kažkas užsiminęs, kad jei norit išnaudoti visas žaidimų galimybes, geriau Linux naudoti AMD vaizdo plokštes su atviro kodo draiveriais.

Tik problema yra kitur. AMD vaizdo plokštės yra arba pigios ir nelabai našios, arba kaina siekia jau ir tokias keturženkles sumas, kad savo mašiną pardavęs nebūtinai nusipirkčiau.

NVIDIA kainų spektras kiek platesnis - yra ir pigių, ir brangių, ir per vidurį kažko galima rast. Bet šiaip tai abiem atvejais dabar yra problemų su tiekimu - pasiseks, jei gausi...

Pabaigai noriu pasakyti, kad Linux vis dar yra sistema šiek tiek labiau techniškai išprususiems žmonėms, kurie nebijo truputį pasikapstyt, ir nepasiduoda po pirmo iššūkio. Tam yra priežastys, ir gerai, kad taip yra. Bet štai su žaidimais situacija dabar yra gera, kaip niekada. Ir ji gerėja.

Kodėl vis dar naudoju Linux?

2021-11-02T19:01:00+02:00

Anksčiau šiame tinklaraštyje dažniau rašydavau apie atvirą kodą, Linux, kaip man ten sekasi, kodėl patinka ir t.t. Paskui daugiau kitų temų užkabindavau, paskui visai nustojau rašyt. Bet pagalvojau, kad gal reikia daugiau rašyt - nerašant teksto dėstymo įgūdžiai nyksta.

Bet nuo ko gi vėl pradėt?..

Neseniai vienas žmogus, su kuriuo dirbu (negaliu sakyt, kad kolega, labiau užsakovas) nusistebėjo, kodėl aš dirbu su Linux. Daugelis gvildeno šią temą jau ne kartą. Bet pabandysiu pristatyt iš savo pusės.

Pirmiausia, tai kažkaip stengiuosi nebelįsti į karus tarp Windows, MacOS ir Linux vartotojų. Taip - kartais pasišaipyti iš vienų ar kitų patraukia, bet fanatizmo nebėra(mano atveju niekada šiaip ir nebuvo). Nes kam to reikia? Geriausia naudoti tai, kas tau labiausiai tinka, o kito pasirinkimas - jo reikalas. Nebent jis tą pasirinkimą tau įkyriai kiša. Jei ką, tai čia ne vien IT'šnikam taikoma.

Jei kam įdomu, tai galiu paskelbt, kokią distribuciją naudoju. Turiu namų ūkyje tris Linux kompiuterius: viename Pop!_OS, viename Manjaro KDE ir dar viename Manjaro Gnome. Labiausiai naudojamas yra Pop!_OS. Manjaro KDE - vaiko kompiuteryje, Manjaro Gnome - šeimyninis, ir faktas, kad ten kažkada pasikeis.

Patogumas

Man, kaip programuojančiam daugiausia Pythonu, yra patogu, kai nereikia šitos kalbos papildomai instaliuot. Atsimenu, kažkada Windows reikėjo, tai buvo hemorojus ten pasileist, kad veiktų. Čia jis yra iškart, nebent reikia kokios specifinės versijos. Bet ir tai padaryt yra žymiai paprasčiau, nes yra arba grafinis, arba terminalinis package manager'is. Tikrai retai prisireikia parsisiųsti kažką, ir tai instaliuoti paleidžiant „installer'į“. Būna, bet retai. Išvis - galima pasidaryti taip, kad paleidus skriptą, automatiškai būtų įdiegiamos visos reikalingos programos, nukopijuojami failai, nustatymai iš kokio nors šaltinio, ir praktiškai be ilgo papildomo darbo galima paruošti kompiuterį darbui.

Konfigūravimas

Čia gal vertėtų ir prie ankstesnio punkto paminėti, nes esmė, kad konfigūravimas prie patogumo galiausiai prisideda labai stipriai. Bet norisi išskirti. Tai štai - gali pasidaryti, kad net ir grafinėj aplinkoj beveik nereiktų naudotis pele, arba kad darbastalis atrodytų kaip kurios iš kitų populiarių OS. Daugelis, minėdami, kodėl reikia rinktis Linux, tai deda prie pagrindinių priežasčių. Iš tiesų tai gal kiek pervertinama, nes eiliniam vartotojui tie visi nustatymai vienodai šviečia. Bet patyręs linuxistas gali išspausti tikrai daug. Aš save laikau tik šiek tiek pažengusiu Linux vartotoju(jokiu būdu ne ekspertu), todėl tikrai neišnaudoju visko, ką galima, bet man užtenka.

Saugumas ir privatumas

Įprasta sakyti, kad Linux neturi virusų, yra saugesnė už Windows ir saugo vartotojo privatumą. Tai yra tiesa tik iš dalies. Taip - virusui prasiskverbti į Linux branduolį ir sugadinti sistemą yra sudėtingiau (bet nėra neįmanoma) dėl sistemos architektūros, tačiau vartotojo lygmenyje kenkėjiškos programos priėjimą turi didesnį, ir žalos gali pridaryti. Iš tiesų tai daugiausiai saugumo prideda tai, kad dažniausiai Linux vartotojai yra technologiškai išprusę žmonės, ir supranta, ką daro. Jie nespaudžia bet ko, nesisiunčia neaiškių failų, nepaleidinėja jų.

O kaip su privatumu? Dažniausiai pati OS savo vartotojų nešnipinėja. Tačiau tai daro atskiros programos. Juk pavyzdžiui dėl patogumo prisijungiam prie socialinių tinklų per naršyklę, o ten tai jau daug informacijos eina. Na, bet Linux privalumas - jei nenori, kad kažkokia tavo informacija neitų kuriai nors didelei korporacijai, lengva padaryt, kad taip ir būtų.

Techninės įrangos palaikymas

Visada nervino Windows fanų dvigubi standartai dėl techninės įrangos. Maždaug taip: Jei senas spausdintuvas neveikia naujoje Windows versijoje, tai šūdas tas aparatas, ir tokį mest reikia lauk. Jei tas pats daiktas neveikia Linux - tai tik įrodymas, kad šita OS yra niekam tikusi, nes nepalaiko net tokios elementarios aparatūros.

Bet dabar laikai kitokie. Nedaug yra (bet yra) aparatūros, kurios nepalaikytų Linux. Ir dažniausiai užtenka tik prijungti ir pasirinkti. Diegti atskirai draiverius - itin retas dalykas. Būna, bet retai.

Žaidimai

Daugeliui turėtų kilt klausimas „kokie dar žaidimai ant Linux?“. Tai dabar galiu drąsiai sakyt, kad daug jų. Žaidimų situacija Linux dabar yra kaip niekada gera. Didžiausias dėkui Valve, kurie įdėjo labai daug darbo, kad žaisti galima būtų beveik bet ką (ir toliau ties tuo dirba). Kada nors parašysiu atskirą įrašą apie tai.

Tik kad pas mane vaizdo plokštė ne itin daug paveža, tai to geiminimo nėra daug :D

Kaina

Čia, tiesą sakant, ne argumentas. Kas dabar perka kompiuterį, dažniausiai jį gauna su operacine sistema, ir nieko papildomai nemoka. O ir visokių pasiūlymų galima rast, kur už keliolika € galima įsigyt pilnaverčius Windows. Taip pat yra ir Linux distribucijų, už kurias kūrėjai prašo pinigų. Nedaug, bet yra.

Programavimas

Šitas argumentas aktualus būtent man. Aš dažniausiai programuoju interneto sistemas (labiau „backend“) su Python. Tai reiškia, kad greičiausiai serveryje bus koks nors Linux, ir ten reikės viską pakurti. Tai kai programavimo aplinka pakankamai artima produkcinei - tikrai nekenkia. Taip pat visose Linux distribucijose būna Python, ir jo man nereikia atskirai instaliuot. Atsimenu, kažkada bandžiau tai padaryti Windows - sudėtinga pasirodė... O ir šiaip - jei ko reikia, tai žr. punktą apie patogumą :) Na, ir jei kažką sugadinu, tai turiu galimybę pats viską ir susitaisyt, kad kitą kartą žinočiau.

Nemanau, kad nors ką šita rašliava įtikinsiu bent pamėginti Linux (kad ir iš USB užsikraut - nebūtina instaliuot), bet gal labiau sau išvardinau, kodėl aš naudoju, ir man patinka.

Truputį aktualijų

2021-08-13T17:31:00+03:00

Taigi, kas vyksta dabar Lietuvoje (ir ne tik)? Pandemija, visuomenės susiskaldymas, grėsmės iš vidaus ir išorės. Kol dalis visuomenės bando spręsti problemas, kita dalis pasinaudoja pavargusiais ir įpykusiais piliečiais siekdami savo tikslų. Vieni, ko gero, siekia prasimušti į Seimą, kad gautų neliečiamybę. Kiti - šiaip nori valdžios ir pinigų iš ten pasisemt. Dar kažkas galimai gauna pinigų iš išorės, kad destabilizuotų valstybę. O minia, kuria jie naudojasi, nesigilina, ir įsivaizduoja, kad bus ginami jų interesai. Naivuoliai :D :D :D

Truputį dėl sąvokų, kurias noriu vartoti, ir kaip.

Maršietis - hibridinis žodis tarp „maršas“ ir „marsietis“. Jis skirtas apibūdinti aktyvų homofobą, ksenofobą, antivakserį, rasistą, vaikų mušimo entuziastą, sąmokslo teorijų mėgėją, mokslo neigėją. Tai gali būti tiek visas minėtų etalonų komplektas, tiek vienas ar keli.

Minia - daug žmonių, kurie elgiasi neracionaliai. Dėl to juos lengva kontroliuoti, kurstyti, išprovokuoti. Kad ir kaip pavieniai minios dalyviai norėtų nebūti siejami su neadekvačiai besielgiančiais kitais jos nariais, to išvengti nepavyks. Jei kažkas iš minios pradėjo smurtaut, kalta visa minia, nes reiškia, kad kiti dalyviai jo nesustabdė.

Išvengti generalizavimų nepavyks. Taip - ne visi antivakseriai yra menkai išsilavinę, mažesnes pajamas gaunantys piliečiai, bet nemaža dalis - būtent tokie. Ir jei jau žmogus priskiria save kažkuriai grupei, jam bus priskiriamos visos tos grupės savybės. Net jei jis jų neturi.

Per maždaug pusmetį (na, gal jau ir metus) maršiečiai su savo protestais atsiskleidė visu gražumu. Jie bandė kaltinti kitus valstybės simbolių išniekinimu, tačiau patys vėliavą naudoja svaidymui į kitus, bei tiesiog tepliojimui ant sienos. Toks valstybės vėliavos naudojimas bet kur ir bet kaip tikrai yra labiau kenksmingas valstybei nei vaivorykštė ant sienos. Aišku, čia dar nekalbant apie tai, kiek kartų jie iš himno pasityčiojo...

Kartais maršiečiai sugeba susimauti lygioj vietoj bandydami įrodyti savo tiesą. Kai bandė ginti vaivorykštinės perėjos uždažymą, gavau nuorodą į kelių eismo taisyklių įstatymą. Jame buvo parašyta, kad norint padidinti perėjų saugumą galima naudoti tokias priemones kaip ryškios spalvos.

Apie šito judėjimo lyderius neverta ir plėstis - tiek jau daug apie juos rašyta, atskleista. Bėda ta, kad jų sekėjams visa tai yra normalu. Teistas? Nieko baisaus! Slepia mokesčius? Šaunuolis! Eina į kairę arba muša žmoną? Tikras vyras! Antra ar trečia santuoka? Tradicinių vertybių saugotojas! Šnipinėja Rusijai? O tai kas čia blogo? Man kartais jau ima atrodyti, kad jei lygiuotis į „tradicinių šeimų saugotojų“ gyvenimus, ir iš jų imti pavyzdį, tai mano šeima ir vertybės yra netradiciniai.

Tačiau man kliūva ir paprastų maršiečių elgesys. Ne, aš nesiremiu „žiniasklaidos melais“, kaip kad jie sakytų. Aš stebiu jų elgesį socialinėj erdvėj. Ir ką pastebėjau...

Per šitą laiką, kiek matau, jie kabinėjosi prie žmonių dėl:

seksualinės orientacijos - Raskevičius profilaktiškai paskelbia gaunamas žinutes, o ir šiaip - homofobija maršiečiui praktiškai privaloma;
negalios - mačiau komentarų apie Moniką Ošmianskienę(fiziškai neįgali Seimo narė) „sėdi vežimėly - būk užsidarius namie, ir į Seimą nelįsk“, o ir šiaip - epitetai „daunas“, „autistas“ ir panašūs pas juos norma;
kūno sudėjimo - čia jau kai baigiasi kiti „argumentai“, pareina „stora kiaulė“;
tautybės/rasės - ką jie kalbėjo apie pabėgėlius, tai eina maždaug tame pačiame lygmenyje kaip ir apie LGBT žmones;
profesijos - būti žurnalistu, gydytoju ar mokslininku dabar reiškia gauti daug neapykantos.

Kitaip sakant - jie netoleruoja žmonių dėl dalykų, kurių žmogus negali pasirinkti (na, dėl svorio ir profesijos galima kažką padaryt). Tačiau patys reikalauja toleruoti jų SPRENDIMĄ kenkti kitiems. Ir kenkti tai ne tik nesiskiepyti, bet ir įžeidinėti, smurtauti prieš tuos, kurie jiems nepatinka(netgi rašybą sugeba išniekinti). Jie gi nuolat stebisi, kodėl gauna kvietimą į policiją, jei viešam komentare pasiūlo susidorot su kokiu asmeniu, ar asmenų grupe. Nuomonė, skatinanti smurtauti, nėra tik nuomonė. Gal rašančiam tai atrodo tik fantazijos, bet kai kas gali priimti rimtai, ir nueiti įgyvendinti tuos veiksmus realybėje.

Ir štai aš: vedžiau ne grynakrauję lietuvaitę, dirbančią LRT, auginu autistišką vaiką, nesu nusistatęs nei prieš LGBT, nei prieš tamsesnės odos žmones, nesu visažinis, ir tai suprantu, todėl svarbius sprendimus patikiu tos srities specialistams, gydytis einu pas gydytojus, o ne kursus internete baigusius „specialistus“.

Taip kad man su šita kompanija visiškai ne pakeliui. Ne man vienam. Tad jie tikrai neatstovauja visos tautos, kaip kad skelbiasi.

Ar kas nors vyksta?

2020-12-27T16:11:00+02:00

Beveik 3 metus nerašiau čia... Gal jau ir nebemoku minčių dėstyt padoriai? Bet už domeną moku. Už serverį moku. Tai gal nereikia visai užmest?

Visi turinio kūrėjai Lietuvoj išsikraustė į Facebook. Ten rašo, nebesivargina turėti pilnaverčių tinklaraščių. Jaunesni naudojasi Instagram, dar jaunesni - TikTok.

Ir kažkada čia nuskambėjo žiniasklaidoje, kad Facebook (kartu su Instagram) išeis iš Europos, nes reguliavimai per dideli. Pvz. ES piliečių duomenys fiziškai turi būti Europoje. Spėju, dar visi kiti BDAR (GDPR) dalykai irgi turėtų gerai nervinti.

Aišku, neišėjo Zuckerbergas iš Europos. Ir kažin, ar išeis. Bet susimąsčiau labiau apie socialinius tinklus: kur reikės pasidėt, jei FB ir Instagram nebeliks? Ir ar tai būtų kažkas blogo?

Pirmiausia, tai apie patį Facebook turiu nusiskundimų vis daugiau. Ne dėl naujo dizaino, kaip dauguma. Man kaip ir nieko tokio. Bet algoritmai pradeda stipriai užknist. Jei aš nuolat žmonių įrašų nepalike'inu, tai galiausiai aš jų pradedu nebematyt savo sienoj. Aš „lurkeris“ - man patinka skaityt, bet reaguot bei komentuot, aš nebūtinai pasivarginu. Tai dar atrodė pusiau pakenčiama, kai nustojo rodyti tik sekamus žmones. Pavyzdžiui Rokiškį Rabinovičių, Andrių Tapiną ar Ingridą ŠImonytę. Bet kai jau ir tų, kurie žymesni, bet yra draugų sąraše (pvz Paulius Ambrazevičius) pradėjau nebematyt, tai likau dar nemaloniau nustebintas. Net ir juos susidėjus į favoritus, situacija nepagerėjo. Bet, b**t, visokių Buzzfeed testų „kokiam Hario Poterio veikėjui tiktum į porą“ tai pilna. Ir ne tai, kad reklama, kur prirašyta „Sponsored“, bet tiesiog tipo „Tau gali patikti“. Kai tiek siūlo, tai ir paspaudžiu kartais. Tai dar labiau siūlo...

Bet kodėl vis tiek FB sėdžiu velnias žino kiek laiko? Keli dalykai, kurie atitinka mano (ko gero, ir daugelio kitų) kriterijus.

Pirma - turinys pasiekiamas bet kam patogia forma: tekstu, video, nuotraukom, nuorodom(kažkas sakė, kad jei dedi išorines nuorodas, tai tavo turinys rodomas mažiau - tai nelabai tinka pavyzdžiui „Autisto tėčiui“ (mano šeimos projektas), kur dalinamės nemažai išorinės informacijos). Taip pat ir kurti galima bet kaip. Man patinka skaityt. O kurti - rašant. Aš nemoku nei fotografuot, nei filmuot. Tie, kurie rašyt nesugeba, dabar kuria video, deda nuotraukas. Kaip taisyklė, visokie antivakseriai tai daugiausia video ir deda. Gal kažkas paprotino, kad su rašyba pas juos dažniausiai prastokai.

Kitas dalykas - įsitikinimas, kad informaciją gauni iš tikrų žmonių, prie kurių yra vardai, pavardės. Ne pseudonimai. Žinoma, nemažai ten yra netikrų anketų, botų. Bet vis tiek tas „anonimiškumo nebuvimas“ suteikia saugesnį pojūtį. Dėl to ir melagienos ten sklinda labai sparčiai. Nes juk „taigi ŽMOGUS pasakė“.

Grupės. Galima jungtis tiek į privačias, tiek į viešas grupes, ir tarpusavyje dalintis informacija kažkuria tema. Aš pakraupau, kiek žmonių susirenka į antivakserių bei šiaip sąmokslo teorijų mėgėjų gretas...

Puslapiai. Priešingybė „tikram asmeniui“. Bet jei nori skleisti informaciją, kuri nebūtų tiesiogiai siejama su tavimi, tai irgi pliusas.

Pakankamai lanksti privatumo kontrolė. Kitur jos arba per daug, arba per mažai.

Interfeisas išverstas į daug kalbų.

Manau, tai yra svarbūs kriterijai, kodėl Facebook toks populiarus.

Bet jis užknisa. Labai.

Tai kokios alternatyvos, nenorint likti visai „asocialiu“ (nebūti jokiame socialiniame tinkle)?

Instagram. Tarkime, tai atskiras tinklas, o ne FB filialas. Tai vizualus tinklas - nuotraukos, trumpi video, „storiai“. Visokie influenceriai ten smirdi. Žinoma, prie nuotraukos tekstą gali pridėt, bet jis visada liks antroj vietoj, ir jei norėsi rimtesnės žinutės, ji liks nepastebėta. Kol kas dar ten sėdi jaunesni žmonės, bet vyresni irgi po truputį kraustosi, bei patys vartotojai auga.

TikTok. Kaip Instagram, tik trumpi video. Kažkodėl daugumai atrodo, kad ten tik vaikai renkasi. Bet, tiesą sakant, ten galima ir tokio turinio rasti, kurio kiniečiai kažkodėl netraktuoja kaip NSFW...

Abu šitie tinklai yra gal ir patogūs turinio vartojimui, kai nenori gauti informacijos, nenori apkrauti smegenų. Tačiau kūrimas reikalauja bent jau būti fotogenišku arba mokėti pateikti vizualią informaciją. Aš ne toks. Man visada pirminis informacijos priėmimo ir pateikimo būdas - tekstas. Aš nesuprantu, kaip kai kurie žmonės mokosi programuoti iš video YouTube. O būnant socialiniame tinkle informaciją reiktų ne tik vartoti, bet ir kurti.

Twitter. Lietuvoje jį naudoja kiek žmonių? 100? 200? Ir ilgo teksto ten neparašysi. Dabar lyg ir daugiau sakinių galima sutalpinti, bet vis tiek - tai yra platforma dalintis trumpom žinutėm.

Kitokia alternatyva: reddit. Ten, kaip ir FB, informacija pateikiama visom formom: tekstas, video, nuotraukos, nuorodos. Ir tos informacijos yra DAUG. Tik ne lietuviškai... Lietuvių ten dar mažiau nei twitter, todėl turinio mažai. Taip pat daugelis ten ir neis, nes puslapis neišverstas lietuviškai. Kita vertus - tai nėra tiek blogai - mažiau nekokybiško turinio (antivakserių ir vatnikų ten nedaug). Kitas dalykas - visi sėdi su pseudonimais. Pagal vardą nieko nesurasi. Tas pseudoanonimiškumas šiek tiek atbaido, pripratus prie normalių vardų.

Dar vienas puslapis, kurį aš priskiriu socialiniams tinklams: Quora. Tai lyg ir turėtų būti klausimų-atsakymų sistema, tačiau man labiau panašu į socialinį tinklą: vartotojai su vardais pavardėm, nemažai klausimų klausia ne faktų, o nuomonės. Tačiau vis tiek - turinio forma yra pakankamai ribota: klausimas-atsakymai. Dar ten trolių nemažai. Iš tiesų, tai lietuviškieji elfai turėtų labai atkreipti dėmesį į Quorą - ten prosovietiniai stipriai reiškiasi.

Apie visokius rusiškus tinklus neverta net kalbėti. Kaip ir apie visokias smulkmenas kaip diaspora, ar panašiai. Ten per mažai žmonių, kad būtų įdomu ir naudinga (kaip ir žalinga).

Manau, kad Facebook pasitraukus, per pakankamai greitą laiką žmonės į kažką persiorientuotų. Galbūt pasiskirstytų po skirtingus tinklus, ir niekur nebūtų kritinės masės. Bet kol kas yra, kaip yra, ir Zuckerbergas su savo staugti verčiančiais algoritmais karaliauja mūsuose.

Ir vėl ta pati dainelė...

2018-04-28T23:41:00+03:00

Galvojau, tik Facebook'e pasiskųsiu, bet čia gavosi daug teksto ir padrikų minčių.

Kaip žinia, kaip ir beveik visa Lietuva, nesu nekaltas - kartais kokį filmą parsisiunčiu, kai noriu pažiūrėti, bet nespėju nueiti į kino teatrą, arba visokie transliavimo servisai neturi, arba turi netinkamą versiją (pvz vaikiškas filmukas tik angliškai). Su serialais irgi panašiai - tuos, kuriuos noriu pažiūrėti, arba transliuoja tik JAV, arba Netflix (iš kurio po truputį traukiasi turinys, tarp kitko) atsiranda po keleto sezonų. Su muzika paprasčiau - mano poreikį praktiškai patenkina Spotify ir LRT Opus. Nesididžiuoju tuo, bet tokios jau aplinkybės.

Kita vertus - pažįstu ir kūrėjų kažkiek, todėl galiu suprasti ir jų nerimą, kad jų pajamos dėl piratų potencialiai krenta. Ir taip pat gerbiu jų pasirinkimą, kaip jie nori leisti savo kūrybą. Ir jei jie norės išleisti savo albumą TIK kompaktiniame diske, kasetėje(nors ir nelabai logiškas sprendimas interneto laikais), ar toje pačioje Linkomanijoje - tai jų pasirinkimas.

Bet pastarieji kovotojų prieš piratus pareiškimai apie 2 milijardų metinę žalą visiškai prasilenkia su sveiku protu. Ir šiaip ten daug nesąmonių. Akivaizdu, kad jie skaičiuoja, kad kiekvienas parsisiuntimas, tai nenupirktas albumas, nenusipirktas bilietas į kino teatrą. Manęs, žinoma, niekas neklausys, bet taip tikrai nėra. Jei nebūtų piratavimo, dauguma, kas siuntėsi, tiesiog to kūrinio nepamatytų/neišgirstų.

Pavyzdžiui, imkim filmus. Tai, kad koks nors Zero 2 buvo parsiųstas kokius 500 000 kartų (skaičius iš oro), visai nereiškia, kad buvo nenupirkti 500 000 bilietų į kiną po 6 EUR. Pirmiausia, reikia atmesti žmones, kurie realiai neturi galimybių pažiūrėti tą filmą. Jei filmas turi amžiaus cenzą, tai garantuotai vaikai, kuriems negalima ten eiti, jį siųsis. O vaikų piratų - tikrai nemažai. Toliau - žmonės iš provincijos. Jiems bilietas į kiną kainuoja ne 6 EUR - prisideda kelionė į miestą, kuriame yra kino teatras, ir atgal (drąsiai galima pridėti 20 EUR ir daugiau). Žinant žmonių provincijoje pajamas, tai jau nemaži pinigai. Dar reikia atmesti tuos, kuriems iš tiesų tokie filmai net neįdomūs - jie siunčiasi, kad tik siųstis. Niekada tokių nesupratau, šiaip, bet jų yra. Dar yra kategorija - tie, kurie jau pažiūrėjo filmą legaliai, bet nori dar kartą pažiūrėt patogiai(DVD nėra patogus būdas). Jie jaučiasi jau sumokėję, ir nemato reikalo dar kartą mokėti už tą patį. Panašiai, beje, galvoja kai kurie žmonės, pirštu rodydami į tuščios laikmenos mokestį. Ir dar lieka tie, kuriems sumokėti už internetą kartą per mėnesį yra suprantamos išlaidos, tačiau kad ir pora seansų per mėnesį kine jau yra nemenkos išlaidos asmeniniame biudžete. Taigi, atmetus šitas grupes, tų, kurie vietoje siuntimosi būtų pažiūrėję legaliai, kažin, ar liktų 10%.

Su muzikiniais kūriniais grupės kiek skiriasi, bet ne itin daug. Tikrai nedidelė dalis tų, kurie siunčiasi, įsigytų legaliai. Taigi, realūs nuostoliai yra tikrai ne milijardai. Milijonai - labiau tikėtina.

Beje, jei tie 2 milijardai tik lietuvių autorių nuostoliai, tai gautųsi, kad jei nebūtų nuostolių, kiekvienas kūrėjas būtų beveik milijonierius. Kas, pripažinkim, nėra įmanoma Lietuvos rinkoje. Jei šitie nuostoliai skaičiuojami ir su užsienio kūrėjais, tai tada lietuvių atlikėjams iš tiesų liktų mizeris.

Tarp kitko, yra tyrimų, kurie parodo, kad pirataujantys vartotojai galiausiai yra tie, kurie iš tiesų galiausiai labiau perka. Tai suprantama - kai pažįsti daugiau muzikos, išsiugdai skonį. Taip pat yra tyrimų, parodančių, kad iš tiesų piratavimas kenkia ne tiek baisiai, kaip skelbia piratų gaudytojai. Bet apie tai nesiplėsiu.

Kas toliau...

Piratų medžiotojai siekia blokuoti torentų puslapius. Ir aiškina, kad tai nesusiję su cenzūra. Teks juos nuvilti - tai yra cenzūra. Blokavus vieną, paskui reiks kitą, tada išaiškės, kad ir Google galima rasti piratinių nuorodų, ir panašiai... Teks blokuot pusę Interneto, o piratiniai puslapiai greičiausiai vis tiek veiks. Užtenka pažiūrėt į Rusiją, ir jų kovą su Telegram.

Iš tiesų piratavimo mastai sumažės tik tada, kai bus kokybiškos alternatyvos už tokią kainą, kuri vidutiniam Lietuvos piliečiui nebus per daug juntama. Dabar gi daugumos algos iš tiesų dar tokios, kad papildomi 10-20 EUR per mėnesį yra juntama suma. O ir tos alternatyvos... Pavyzdžiui iš Netflix greitu metu pabėgs WB bei Disney (Marvel included) turinys - kuriami jų nuosavi transliavimo servisai. Ką tai reiškia? Dar po 10\$ už kiekvieną. Galiausiai turėt kabelinę TV su visais įmanomais kanalais bus pigiau, nei prenumeruot visus servisus, kad pažiūrėt 3 serialus. Bet mes dėl čia galim dėl to nesijaudint - bus įjungta geodiskriminacija, ir špygą mes čia legaliai žiūrėsim.

Jau kurį laiką girdžiu radijuje reklamą, kurioje moralizuojama iš kūrėjų pusės, kad kaip blogai yra piratauti, ir reikia nustoti tai daryti. Gale liepiama pradėti nuo savęs, leidžiant suprasti, kad piratai turi pradėti nuo savęs. Em... Šiaip, kai sakoma „reikia pradėti nuo savęs“, tai turima omenyje, kad vat tas, kuris taip sako, pirmas ima ir pradeda elgtis teisingai. Bet reklamoje leidžiama suprasti, kad štai kūrėjai niekada gyvenime nėra nieko nupiratavę, visi balti ir pūkuoti. Ir tada prisimenu, kaip viena dainininkė klausinėjo torentų puslapių rekomendacijų (gavo iš manęs kvietimą į vieną), kaip vienas žymus režisierius ieškojo crack'o video apdorojimo programai, ar kaip vienas muzikantas skundėsi, kad jis atnešė daug gigų koncertų įrašų, o baro darbuotojai per projektorių leidžia kažką visai kito. Ir kaip dar visai neseniai buvo norma natų internete nepirkti, o tik parsisiųsti. Taip, mielieji kūrėjai - pradėti reikia nuo savęs, todėl rodykite savo geru pavyzdžiu, kad galima elgtis ir kitaip. Geras pavyzdys užkrečia labiau, nei dviveidiškumas.

Na, ir paskutinis dalykas. Jūs, kūrėjai bei atlikėjai, suprantate, kad kovai prieš vartotojus (anot paskelbtos informacijos - 9 iš 10 vartotojų - vagys, todėl tai praktiškai kova prieš visus Lietuvos Interneto vartotojus) atstovauja, ir labiausiai matomas yra už narkotikų prekybą sėdėjęs asmuo? Ne už suktinės laikymą asmeniniais tikslais, bet būtent už prekybą. Moralizuokite, kiek norite, tačiau kol bendradarbiausite su „megztuku“, šita kova atrodys labai hipokritiška, ir Interneto liaudis į tai nuolat baksnos pirštais.

Lietuviškas super piktadarys

2018-03-31T23:41:00+03:00

Pirmojoje ComicCon Baltics konferencijoje buvo keletas „lietuviškų“ herojų: Kapitonas Lietuva (Captain America rip-off'as) ir Žemaitė (iš A. Tapino „Maro dienos“). Po to renginio organizatoriai prašė jiems pasiūlyti naujų lietuviškų superherojų. Mačiau, kad jau yra pasiūlymų, ir šiek tiek išplėtotų veikėjų. Aš pagalvojau, kad gal verta pradėti nuo kitos pusės - sukurti „blogiuką“. Gal po to jam bus ir herojus sugalvotas.

Kokie kriterijai? Nesinori tiesiog nukopijuoti jau kažkokį žinomą ir pritaikyt Lietuvai(pvz paimti Joker'į, ir pavadinti jį Juokdariu). Žinoma, panašumų tikrai su kažkuo bus. Bet geriau tegu būna panašus ne su vienu, bet su keliais. Nesinori imti kažkokių dabar aktualių žmonių, ir iš jų daryti veikėjų(ne, Karbauskis nebus personažu). Neverta knaisiotis po mitologiją ar istoriją, kažką su „protėvių dvasiom“ sieti - tokių pasiūlymų ir taip mačiau (tik jie labiau herojams buvo taikyti). Ir dar nesinori imti kažkokios globalios grėsmės, ar problemos ir ją suasmeninti (piktas kaimynas Vasia, arba panelė Depresūcha čia netinka). Ar turi turėti personažas super galių? Žinoma! Bet kaip čia nepaimt per prastų, arba per daug nuvalkiotų... Taigi, bandau...

Vardas

Kadangi personažas nėra nei išskirtinės išvaizdos, nei ypatingos kilmės, tačiau yra didelis cinikas, jis nutarė pasivadinti „paprastu žmogumi“. Labiausiai dėl to, kad kai nuveikia kažką tikrai didelio, visur rašytų „matot, ką paprastas žmogus padarė?“ Žinant, kaip Lietuvoje mėgiama skųstis, kad „paprastas žmogus nieko negali“, tai skambėtų beveik padrąsinančiai, jei tai būtų geri darbai. Tirkasis jo vardas yra Airidas Šataras.

Kilmė

„Paprastas žmogus“ gimė besibaigiant sovietmečiui, užaugo Šiauliuose. Augant jį supo požiūris „nesisuksi - negyvensi“, o vyresni dar atsiminė, kad jei dirbi, pavyzdžiui, gamykloje, tai iš ten reikia nešt produkciją namo. Paauglystėje, stovėdamas turguje, su tėvais pardavinėdamas drabužius, pastebėjo, kad jei jis pasako, kad „čia tikrai originalus Adidas“, žmonės tuo nedvejoja, net jei ant etiketės užrašyta „adidanas“. Tėvai į tai nekreipė dėmesio, nes patys prekiavo, ir kitų reikalų turėjo. Šeima nebuvo kažkokia bloga, bet ir ne pavyzdinga. O jaunasis verslininkas pradėjo gilintis į savo galias, su jomis eksperimentuoti. Mokykloje jis buvo tarp tų, kurie turi kiek daugiau pinigų, nei „žemiausias luomas“, tačiau nebuvo ir prie „elito“. Panaudojęs savo galias, jis sugebėjo įtikinti „elitinius“ klasiokus, kad yra jų lygio. Supratęs, kokią turi galią, įvertino, kad jei tai išaiškės, gali kilti problemų, todėl stengėsi galiomis naudotis taip, kad pasiektų savo tikslų, bet ne per daug akivaizdžiai. Galiausiai, jau baigdamas studijas, išmoko taip manipuliuoti žmonėmis, kad jie patys nesuprasdavo net po fakto, kad jais buvo manipuliuojama. O kadangi „nesisuksi - negyvensi“ liko įskiepytas visam gyvenimui, tai pradėjo suktis...

Tikslai

Kadangi jis yra „paprastas žmogus“, jo ir tikslai paprasti - gyventi kuo geriau, turėti pinigų, daiktų bei pavaldinių, bet jam visiškai nesvarbi kitų žmonių gerovė. Jis pasinaudos kitais žmonėmis, paliks juos be nieko, ir jie net neprisimins, kodėl jiems dabar taip blogai.

Galios

„Paprastas žmogus“ gali priversti kitą asmenį matyti ir girdėti tai, ką jis tuo metu nori. Aukai gali atrodyti, kad jam artimas žmogus prašo pagalbos, o iš tiesų tai „paprastas žmogus“. Tuo pat metu jis yra šalto proto, viską idealiai apskaičiuojantis ir planuojantis bent 3 žingsnius į priekį.

Pasiekimai

Šiuo metu „paprastas žmogus“ gyvena sostinėje, prestižiniame rajone. Turi prabangų namą, kuris pagal įstatymus neturėtų ten toks būti. Taip pat turi keletą verslų: statybos bendrovę, kuri dažnai laimi valstybinius užsakymus, maitinimo įstaigų tinklą ir programavimo įmonę.

Kaip žmonės nesuvokia dalykų

2018-01-26T13:59:00+02:00

Kažkaip retokai beparašau čia, bet reikia bent kartą per metus papildyti.

Aš, galbūt, būsiu captain obvious, bet vis dažniau pastebiu, kad žmonės labai klaidingai suvokia keletą svarbių dalykų, ko pasekoje atsiranda visokių kvailų tvirtinimų.

Laikas.

Žmonėms sunku suvokti, kaip iš tiesų laikas eina. Ypač kalbant apie milijonus metų. Jiems atrodo, kad žmogus tai jau čia ilgai viešpatauja. Realybė yra ta, kad dinozaurai gyveno žemėje daug kartų ilgiau, nei mes išvis egzistuojam. Tik kad jie nenaikino planetos. Ir gal kai kam atrodo, kad visi dinozaurai gyveno vienu metu, kai iš tiesų buvo tokių, kurių egzistavimą skyrė milijonai metų. Nebuvo taip, kad vat gyveno dinozaurai, meteoritas BUM!, viskas išnyko, ir iškart žmonės atsirado. Paskui visokie evoliucijos priešininkai argumentuoja, kad vat naujų rūšių neatsiranda, tai kokia dar nafig evoliucija. Jie nesuvokia, kad tos rūšys atsiranda, tik mes to nepajėgūs įvertinti, kadangi per trumpai viską stebim. Visai nauja gyvūnų rūšis neatsiras per 50-100 metų. Tam reikia žymiai daugiau laiko...

Erdvė

Čia, iš tiesų galima kaltinti ir mokslinę literatūrą. Tiksliau mokslo populiarinimo. Ten mūsų sistemos planetos vaizduojamos beveik viena šalia kitos, kai iš tiesų jas skiria žmogui neįsivaizduojami atstumai. Pavyzdžiui mėnulis iš žemės žiūrint atrodo visai šalia, nors iš tiesų jis taip toli, kad į tarpą tarp jo ir Žemės galima sutalpinti visas planetas. O kai kurios iš jų keliasdešimt kartų didesnės už Žemę. Dėl tokių nesusipratimų ir plokščios žemės teorijos randa daugiau palaikytojų. Nes juk jei žemė apvali, tai kodėl nesimato išlinkimo? Iš tiesų tai žmogus Žemėje toks mažas, kaip mikrobas ant didelio pripūsto baliono. Netgi mažesnis. Ir kai esi toks mažas, viskas aplinkui atrodo lygu.

Kitų žmonių darbas

Šitą ypač pastebėjau dabar kai valstiečiai pradėjo klibint LRT. Ir pilna aiškinančių, kad žurnalistai gauna kelis šimtus eurų už 10 minučių paplepėjimą. Ir nesuvokia, kad tam, jog pašnekėtum 10 minučių, reikia tam ruoštis gal net daugiau nei 8 valandas, kurias paprastas darbo žmogus praleidžia gamykloj prie staklių. To, tiesą sakant, dažnai net kiti, panašų darbą dirbantys, nesupranta. Dainininkų darbas kažkam atrodo lengvas, už ką jiems tiek mokėt - prie butelio ir geriau gi padainuoja. Bet tik tol, kol nesusiduri su muzikantais, ir nepamatai, kiek jie dirba, kad tą vieną dainą atliktų. Kažkaip dar IT specialistams pasisekė. Irgi, atrodo, visą dieną prie kompiuterio tik sėdėt. Tik kai „darbo žmogus“ nesupranta, kaip tie kompiuteriai veikia, tai atrodo kad kažkokia magija tie ITšnikai užsiima.

Už ką (ne)balsuoti, 2016

2016-10-05T10:17:00+03:00

Nebūsiu hipsteris, pasiduosiu mainstreamui, pasisakysiu ir aš, už ką (ne)balsuot.

Kadangi technokratų partijos Lietuvoj (vis dar) nėra, tenka rinktis iš to, ką turim.

Jei yra laiko, galima pasinaudot Tapino gidu: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-tapinas-lemiamas-ir-trumpas-gidas-uz-ka-balsuoti.d?id=72463294

Aš pats taikau eliminavimo metodą - atrenku neatitinkančius mano kriteijų, ir dažniausiai lieka lengvas pasirinkimas.

Tai štai - yra 14 sąrašų, iš kurių pirmiausia atmetu smulkmę, kuri, mano manymu, nelabai turi šansų:

Lietuvos sąrašas - kas jie tokie?

Lietuvos žaliųjų partija - yra gerų idėjų, bet „žalieji“ lietuviams yra valstiečiai. Kas nėra gerai, nes tai skirtingi dalykai.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) - jei neklystu, per praeitus rinkimus už Zuoko partiją balsavo mažiau žmonių, nei partijoj narių. Ar šiemet bus kitaip? Nežinau, bet vieno asmens partijos man pasitikėjimo visai nekelia.

Toliau - iniciatyvūs durniai:

Lietuvos liaudies partija - svaičioja apie draugystę su Moskovija, reklamoje net Putino nuotrauką naudoja, ir šiaip - tokie „nacionalistai“, kad net komunistai.

Drąsos kelias - aš jau galvojau, kad jų nebėra, o jie vis dar mergaitę saugo...

S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ - tautininkai, jie gi nacionalistai, kas visai šalia nacistų. O tai niekada prie gero nepriveda...

Jau liko tik 8...

Atmesti reikia populistus:

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ar man atrodo, ar lenkai pieš kiekvienus rinkimus su kažkuo kitu koaliciją daro? O šiaip tai pažadai apmokęstinti tai, kas jau apmokęstinta, bei didinti visas išmokas, nesakant, iš kur realiai tie pinigai bus paimti, visada yra populizmas, ir praktiškai niekada nebūna įgyvendinama.

Puteikio ir Krivicko antikorupcinė koalicija - išnaikins korupciją ir prasidės rojus žemėje vien dėl to, kad laisvų pinigų atsiras? Aha...

Liko 6.

Jau galima prieit prie stambesnių, kurie pasižymi ne tik populizmu, bet ir nekompetencija(tai galima pastebėti, nes jie dabar valdžioje):

Darbo partija - sieks algų didinimo(ką - verslui lieps tiesiog didint algas, net jei pajamų tiek nėra?), didins pensijas, minimalią algą, ir t.t. Jei partijos pirmininkas net nesukrapšto dolerio Laisvės TV paremt(valstiečiai galiausiai „užmetė“), tai ką jau kalbėt apie rimtesnius dalykus? O ir šiaip - tiek nekompetencijos pastaruoju metu iš jų išlindo, kad net sakinio nesurezgu apibūdint.

Tvarka ir Teisingumas - per visą kadenciją iš jų atsimenu nebent tai, kad Mazuronis buvo pakenčiamas aplinkos ministras, ir kas paskui iš jų išėjo. Na, dar kad Paksas europarlamente antieuropietiškai mėgsta pasisakyt. Man rodos, kad žmonės už TT balsuoja grynai iš gailesčio Paksui.

LSDP - jei jau net mano tėvas, kuris visą gyvenimą už juos balsavo, ir, atrodė, net jei jie asmeniškai ateitų kas mėnesį ir iš jo pensiją atimtų, vistiek už juos balsuotų, šiemet to nežada daryt, tai jau kažką sako... Visi tie savų dangstymai, prieštaravimai prezidentei, nuomonių kaitaliojimai davė savo. Žinoma, padarė keletą ir teisingų darbų, bet tai ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum. Ai - dar turėjo, ko gero, geriausią užsienio reikalų ministrą. Sakytum jis ne socialdemokratas visai. Jei valdžią paims kiti, aš jų vietoj Linkevičių pasiimčiau į tą patį postą.

Taigi, lieka 3 partijos, iš kurių galima jau kažką gal rinktis.

Valstiečiai - be Prunskienės lyg ir ne tokie atgrasūs dabar, bet jų retorika pastaruoju metu tokia šiek tiek populistiškai konservatyvi. Kita vertus - jų sąrašo lyderis Skvernelis kalba visai priešingai, nei partijos pirmininkas Karbauskis. Tai šiek tiek trikdo... Kas gerai - nematau pažaduose kažkokių populistinių nesąmonių kaip „didinsim pinigus visiems“ ar „mažinsim seimo narių skaičių“. Viskas pakankamai abstrakčiai. Bet vistiek jie nėra mano favoritai.

Konservatoriai - turi galimybes sutvarkyt ekonomiką, švietimo sistemą (manau, jei Gabrielius, turėdamas galimybę, šitos srities nesiims, šeimoj gali kilt problemų). Kas šiek tiek atbaido, tai jų davatkiškumas, ateinantis iš vyresnių partijos narių. Kita vertus, jei jie pasidarytų liberalesni, tai jau nebebūtų konservatoriai, nei krikdemai. Jie, tiesą sakant, būtų mano antras pasirinkimas.

Liberalų sąjūdis - su ekonomika susitvarkytų kaip ir konservatoriai, kultūros veikėjai svajoja apie ministrą Gelūną, o ir nėra tokia jau konservatyvūs kitais atžvilgiais: ir dėl partnerystės, ir dėl dirbtinio apvaisinimo bei abortų su jais galima rast sprendimus. Ir, kas man labiausiai patinka - žada nesikišti į asmeninį žmogaus gyvenimą. Žinoma, Masiulis su savo „paskola“ jiems labai sudirbo reikalus. Kita vertus - jis, ko gero, vienintelis šiame Seime pasielgė taip, kaip turėjo pasielgt seimūnas tokioj situacijoj - paliko postą ir partiją. Kiti kaltinamieji gi laikėsi postų įsikibę dantim ir nagais. Na, bet skandalas iškilo, partija truputį apsivalė. Kas man iš tiesų visada kliūna pas liberalus, tai jų svajonės apie internetinį balsavimą. Čia grynas populizmas, tiesą sakant. Gerai dar, kad atsiranda jų gretose žmonių, kurie supranta problemą, ir patys yra prieš. Tik jie nėra aukštai sąraše. Dėl to Skirmantą Tumelį būtina reitinguot. Išvis - pas juos sąraše pirmos vietos skirtos labiau tam, kad juos rinktų, o ne kad geri žmonės papultų, todėl pasirinkus šią partiją reitinguot BŪTINA. Kiti, kuriuos aš tikrai žadu įrašyt: Aušrinė Armonaitė, Romas Sadauskas, Marius Gorochovskis.

Štai toks mano sąrašas, už ką (ne)balsuoti šiemet. Jei padėjo - džiugu. Jei ne - apgailestauju dėl sugaišto laiko. Bet kas iš tiesų svarbiausia, tai eiti balsuoti. Jei nieko neišsirenkat - tai bent jau biuletenį sugadinkit, bet geriau išsirinkit ką nors verto. Ne debilus, nustumsiančius mus į visišką užpakalį. Nes juk yra pavienių kandidatų, kurie atvirai kalba, kad sieks Lietuvos prisijungimo prie Rusijos... How about NO?

Apžvelgiu Rokiškio VVG

2016-01-21T23:45:00+02:00

Jau virš 10 metų dirbu IT srityje. Esu matęs ne vieną organizaciją, kuri daro, mano manymu, klaidas savo IT ūkyje. Pradedant savo internetiniu puslapiu, baigiant naudojama programine bei technine įranga. Netgi įmonės, pačios užsiimančios tuo dalyku, to neišvengia. O kadangi mačiau ne tik blogų, bet ir gerų pavyzdžių, galiu šiek tiek padalinti patarimų, kas ir kaip. Todėl nutariau kartas nuo karto apžvelgti tokių klaidų rinkinius, ir, galbūt, padalinti patarimų.

O prasidėjo viskas nuo to, kad viename renginyje, kur buvo daug rokiškėnų (dalis gyvenančių Vilniuje), mane pristatė kaip „va, jis mums truputį su feisbuku padeda“. Prie manęs vėliau priėjo moteriškė(Rokiškio rajono vietos veiklos grupės atstovė), davė savo vizitinę kortelę, ir paprašė „gal galit pažiūrėt, kaip ten mūsų puslapis atrodo“. Toks visiškai abstraktus prašymas, be jokios perspektyvos - „pažiūrėk į puslapį“. Taigi, pažiūrėjau į www.rokiskiovvg.lt.

Pirmas dalykas, kuris užkliuvo jau ant vizitinės kortelės - elektroninio pašto adresas(zubendruomenes@post.rokiskis.lt). Jis visiškai neturi jokių sąsajų su puslapiu. Tai dar atleistina, jei turi asmeninį puslapį, kurio gal net adresas koks subdomenas (pvz. kazkas.popo.lt). Tuomet nerūpi įvaizdis, nes puslapis nesusijęs su tavo oficialia veikla. Bet jei jau yra svetainė, kuri kažkuo užsiima, turinti pilnavertį adresą, nurodo savo kontaktuose kažką panašaus į musupslinfo@gmail.com, tai, atleiskite, yra labai blogai. Žinoma, kai kas gali sakyti, kad seni klientai žino seną adresą, todėl juo ir rašys, o naujo neatsimins. Tai seniems tegu ir lieka senas adresas. Puslapyje turi būti skelbiamas bent jau info@kažkoksdomenas.lt. Šiais laikais nėra taip sunku susikonfigūruot pašto klientą, kad būtų kelios dėžutės vienoje vietoje. Jei kyla klausimų, kaip pasidaryti tokį adresą, tai ką galiu pasakyt - mokėjot kažkam pinigus už tai, kad padarytų puslapį, tai galima truputį primokėt ir kad paštą sukurtų. Dažniausiai hostingo paslaugas teikiančios firmos dar duoda ir pašto dėžutes prie puslapio. Jei ne, yra paslaugų, kur nemokamai gali keletą dėžučių su savo domenu turėt. Mažiems verslams dažniausiai daug nereikia.

Toliau - kaip atrodo pats puslapis. Jis atrodo neblogai, kaip tokią funkciją atliekantis puslapis - pateikiama informacija, nuotraukos, nuorodos daugiau mažiau aiškios. Nereikia kažko per daug ieškoti. O dizainas maždaug 5-10 metų senumo, nepasikeitęs nuo tada, kada buvo sukurtas. Aš, žinoma, suprantu, kad vartotojai ten lankosi tokie, kuriems bet kurie pokyčiai yra tokia tragedija, kad pakeitus mygtuko vietą bus skandalas „niekas nebeveikia!!!“. Ir viskas su tuo tvarkoj. Bet minimalūs pakeitimai būtų į naudą. Bent jau galima būtų padaryti, kad mobiliuose prietaisuose atrodytų geriau. Kita vertus - šiek tiek žvilgtelėjus į puslapio kodą, galima rasti, kad naudota Joomla 1.5 versija. Dabar jau 3 versija išėjusi. Tikėtina, kad puslapio kodas neatnaujintas jau senokai. Aišku, tai vėl galima suversti tam, kad tie, kas su puslapiu dirba, irgi nėra tie, kam naujovės priimtinos. Na, bet vistiek - galima ir geriau. Dar prie kodo kabinėjantis, tai tame puslapyje kažkada buvo geriausios Rokiškio rajono bendruomenės rinkimai. Laimėjo bendruomenė kaimo, kuriame gyvena gal pora šimtų žmonių. Tiesiog balsavime nebuvo ribojimų - balsuoji kiek nori kartų. Kažkas, akivaizdžiai, parašė skriptą, kuris tai ir darė. Aišku, galima teigti, kad taip buvo nuspręsta iš pačios puslapio administracijos - leist balsuot neribotai. Bet tai tada nelabai sąžiningi rinkimai gaunasi.

Dar tame puslapyje yra pateikti Rokiškio rajono kaimiškųjų vietovių tyrimai. PDF formatu. Viskas puiku, jei nori atsispausdinti ir perskaityti. Bet vėlgi - man norisi HTML versijos, kuri patogiai vartytųsi mano išmaniajame įrenginyje.

Kitas nepatogumas - straipsnio antraštės nėra nuorodos. Yra mygtukas „skaityti daugiau“. Bet naujienų (ir visi kiti) portalai jau pripratino, kad pavadinimas=nuoroda į straipsnį. O kai kur ne tik pavadinimas, bet ir visa ištrauka yra nuoroda.

Yra mygtukai, leidžiantys padidinti ar pamažinti tekstą. Tas padidinimas yra nelabai reikšmingas, ir silpniau matantiems situacijos nelabai pagerina. Ir be to - naršyklinis mastelio didinimas yra visai gerai.

Kam leisti rinktis kalbą, jei tai pakeičia TIK pagrindinio meniu punktų iškart matomus pavadinimus? Net tuos meniu išskleidus, jau viskas lietuviškai. Nekalbant jau apie tekstus.

Yra Facebook mygtukas, nuvedantis į atitinkamą Facebook puslapį. Bet tai gerai būtų, jei ten atnaujinimai būtų ne pusmečio senumo. Pakankamai normali praktika yra paskelbus naujieną puslapyje, ją nusiųsti ir į Facebook.

Įdomu, ar kas dar naudojasi funkcija „Siųsti nuorodą draugui el. paštu“, kai visur kitur yra galimybė dalintis nuoroda socialiniuose tinkluose? Nesakau, kad visai nereikia siuntimo el. paštu, bet tai turi būti tik viena iš opcijų.

Prie straipsnių esantis mygtukas „spausdinti“ - gerai, jei kas nors tuo naudojasi. Bet jei jau aš noriu spausdinti, tai tikiuosi, kad iškart atsidaryt spausdinimo peržiūra, o ne tiesiog to straipsnio „printer friendly“ versija, kur reikia dar kartą spausti „spausdinti“.

Kai kuriuose puslapiuose informacija pateikiama ne visai aiškiai. Pavyzdžiui, surašyta, kada kokia bendruomenė švenčia gimtadienį. Beveik prie visų parašyta, kad dešimtmetis kažkurią tai dieną. Bet neaišku, kurie metai.

Kas mane iki šiol nervina, tai kad pas mus visokias paraiškas biudžetinėms įstaigoms teikti reikia užpildžius .doc dokumentą, ir nusiuntus kažkur el. paštu. Kodėl niekas pagaliau nepadaro normalaus paraiškų pildymo internetu, tiesiai puslapyje? Tie doc failai yra tik truputį geriau, nei ranka rašyti pareiškimai. Čia kad galima būtų pasižymėti „mes tai vykdom elektroniniu būdu“. Dar abejoju, ar tas, kas tas visokias paraiškas tikrina, pirmiausia neatsispausdina, o į kažkokią savo sistemą nurašinėja iš popieriaus lapo. Žinau įstaigą, kur būtent taip ir daroma. Taip ir šiame puslapyje - yra tokios pačios dokumentų formos. Nežinau, gal jas kas ir pildo...

Nepaisant visų paminėtų dalykų, puslapis geras. Atlieka gerą darbą - parodo, kad ne vien mieste žmonės gyvena. Bet jei mane prie jo prileistų, pokyčių būtų nemažai...

Alkoholis, ir kitos problemos

2016-01-03T00:31:00+02:00

Kas girdisi po to tragiško įvykio, kai vyras vaikus nužudė? Kadangi iš pradžių nesigirdėjo, kad jis nusikaltimo metu buvo blaivas, tai bendrame sraute išlindo ir alkoholio kaltės motyvas. Beje, kad nusikaltimą padarė blaivas, visiškai nereiškia, kad alkoholis čia ne prie ko. Esat girdėję apie „baltąją karštinę“. Tai štai - ji nutinka SUSTOJUS gerti.

O srautas daugmaž tas pats, kaip ir visada: vieni siūlo grąžint mirties bausmę, kiti dėl bėdos kaltina alkoholį, ir siūlo jį visiškai uždraust, o treti alkoholio įtaką visiškai ignoruoja, ir kaltina tik tą asmenį. Nė viena grupė nėra visiškai teisi.

Siūlot grąžinti mirties bausmę? Nieko tai neišspręs. Galvojat kas nors, darydamas žiaurų nusikaltimą, galvoja „vat užmušiu savo porą vaikų, atsėdėsiu 10 metelių, po to gal ir gyvenimas susiklostys“? Ne. Labiau „na, užmušiau, kaip čia dabar padaryt, kad niekas nesužinotų“.

Reikalaujat sauso įstatymo? Nieko nebus - kol kas dar niekur jis nesuveikė. Žmonės vistiek ras būdų, kaip prisigert. Juo labiau, juk pas mus senos ne tik alkoholio vartojimo, bet ir gaminimo bei kontrabandos tradicijos.

Na, ir dar lieka tie, kurie aiškina, kad „alkoholis čia ne prie ko - tas žmogus ir šiaip agresyvu“. Nuliūdinsiu - alkoholis čia netgi labai prie ko. Tie, kurie išgeria kartą ar du per savaitę, ar po 50 gramų kasdien, pasigeria keletą kartų per metus, nesuvokia, kad yra toks visuomenės sluoksnis, kuris būna girtas kasdien. Jiems nebūna pagirių - organizmas į alkoholį reaguoja, kaip į vandenį. Sąvoka „atsigerti“ jiems reiškia ne „numalšinti troškulį“, bet „išgerti bent jau alaus“. Ir jei kažkam atrodo, kad vartojant alkoholį tokiais kiekiais, smegenys nebūna paveiktos, gyvena per daug rožiniam pasaulyje. Bet ir mažiau vartojantiems, alkoholis daro įvairią įtaką. Kai kas tiesiog negali nesėsti už vairo - jis atkovos kelią iki mašinos, ir paskui ją, tikėtina, sudaužys. Kai kas lenda muštis, kai kas - prievartaut. Kai kas eina miegoti. Bet galiu pasakyti, kad kartais ir toks „ramus“ alkoholikas gali su kirviu po namus lakstyt. Nors, ir nuėjus miegot, nebūtinai baigiasi gerai. Šiąnakt viename Lietuvos provincijos kaime mirtinai sušalo girta moteris. Per Naujuosius girtų rankų kreivai pastatytas fejerverkas sukėlė gaisrą (įtariu, ne vieną). Alkoholis čia ne prie ko? Yeah, right...

Iš tiesų problema, kad visuomenė nemato, jog per daug tautiečių per dažnai vartoja alkoholį. Tiksliau mato, bet neįžvelgia tame nieko blogo. Juk „tradicijos“, „taip reikia“, „kaip kitaip pasilinksmint/atsipalaiduot?“ ir t.t. Kai buvo paskelbta statistika, kur parodoma, kad LEGALAUS alkoholio lietuviai suvartoja daugiausiai pasaulyje, kritikai aiškino, kad tai nesąmonė, nes dar labai daug nelegalaus yra. Kitaip sakant - realus lietuvių pijokavimo lygis yra ženkliai didesnis. Gaunasi, kad tokie kritikai piktinosi ne tuo, kad mes pirmi tokioj kraupioj statistikoj, bet kad mes neatsiplėšę nuo antros vietos dar bent dvigubai daugiau.

Ne paslaptis, kad aš niekada nesu buvęs girtas(nesakau, kad nė kiek alkoholio neragavau, bet iki girtumo - niekada), bet augau kaime, kur klasiokai girtuokliaut pradėjo gal nuo 7 klasės. Todėl į alkoholikus žiūriu iš šono jau pakankamai seniai. Visokių buvo situacijų ir man pačiam: kai kas žadėjo piniginį prizą tam, kas mane nugirdys, kai kas nesuvokia, kaip taip įmanoma - nepasigert nė karto, ir panašiai... Visa tai man žymiai geriau padeda suvokti situacijos tragiškumą. Pas mus blaivas, ir to neslepiantis asmuo - tiesiog nenormalu. O štai pora butelių alaus kas vakarą, baliai iki sąmonės netekimo - čia viskas tvarkoj, taip ir turi būti.

Sprendimų šiai problemai nežinau. Draudimai - ne išeitis, bet palikti visko sava eiga irgi negalima. Reikalingas visuomenės sąmoningumas. Galbūt pradžia bus, kai įrodysim, kad girtiems ne vieta kelyje. Vėliau ir girtas gatvėje sulauks daugiau smerkiančių, nei susižavėjusių žvilgsnių.

Grįžtant prie tragedijos su vaikais šulinyje, tai teisiausi, ko gero, tie, kurie reikalauja norvegiško vaikų apsaugos tarnybų veiklos modelio. Su vaikų atiminėjimais už menkiausius įtarimus. Vaikai gal būtų buvę apsaugoti, bet dėl kitų suaugusių - ne faktas...

Komiksas savaitei: Vilko valanda. Sidabras. Nuotykiai Arizonoje

2015-07-20T16:51:00+03:00

Pavadinimas: Vilko valanda. Sidabras. Nuotykiai Arizonoje

Leidėjas: Alma Littera

Trumpai:

Atsimenate pagrindinį „Vilko valandos“ bei „Maro dienos“ veikėją Antaną Sidabrą? Čia jo nuotykiai prieš tampant Vilniaus legatu. Ir jis ne toks jau ir teisingas buvo, pasirodo. Sukčius, nuolat įsiveliantis į bėdas. Čia pristatomas ir jo draugas Tomas Mažylis (kas skaitė „Maro dieną“, tas atsimena Marą).

Mano nuomonė:

Viena vertus - džiugu, kad atsiranda kiek profesionaliau nupiešti komiksai Lietuvos padangėj. Bet man, išlepintam vakarietiškų istorijų ir piešinių, norisi daugiau. Norisi išraiškingesnių veikėjų. Dabar kažkaip sunku atskirti, kur vienas, kur kitas. Norisi spalvų - šitas gi juodai baltas. Ne manga gi čia - galima pagalvot ir apie spalvintoją, ne tik rašytoją ir piešėją. Ir, žinoma, norisi geresnės istorijos. Dabar gi aprašytas vienas įvykis. Na, dalis antro (apie kurį, beje, galima perskaityti „Maro dienoje“). Taip - daugumoje komiksų pagrindinis būna vienas įvykis, bet aplink jį dar daug ko vyksta. Čia gi to trūksta. Veikėjams nėra kur atsiskleisti, nepavyksta susidaryti jų portreto. Jei nebūčiau skaitęs knygos, tai tiek Sidabras, tiek Mažylis man pasirodytų kaip smulkūs sukčiai. Pirmasis kiek labiau linkęs į avantiūras. Taip pat - nežinau, ar būtina po kiekvieno skyrelio aiškinti, kaip kuriamas komiksas.

Kiti faktai:

Perkant šį komiksą man pasiūlė ir steampunk tematikos skirtukų, kuriuos sukūrė komikso autoriai. Aš taip suprantu, Andrius Tapinas rimtai nusiteikęs savo knygas transliuoti visur: knygos, komiksai, žaidimas, suvenyrai, kuriamas ir animacinis filmas, tik filmo trūksta. Gal ir gerai. Svarbu nesubanalėt per daug.

Įvertinimas:

5/10 - nors ir džiaugiuosi tokiu dalyku, bet norisi ir geresnio piešimo (nepaisant to, kad geresnio Lietuvoj nelabai dar esu matęs - labiau dėl to, kad nesu matęs daug), ir įdomesnės istorijos, prilygstančios knygose pasakojamoms.

Komiksas savaitei: Batman: The Killing Joke

2015-07-14T17:41:00+03:00

Pavadinimas: Batman: The Killing Joke

Leidėjas: DC Comics, 1988

Trumpai:

Tai yra komiksų apie Batman'ą klasika. Praktiškai privaloma perskaityti, jei kažkiek domiesi tokiais dalykais. Juo labiau - tai nėra labai ilgas skaitalas. Pagrindinis dalykas, dėl ko šis komiksas yra klasika, tai todėl, kad Alan Moore sugalvojo ir atskleidė Joker'io kilmės istoriją. Iki tol tai buvo neaiški istorija, nes pats klounas neatsiminė, kaip viskas buvo, nes tiesiog po to įvykio išprotėjo (kas matė „Dark Knight“, tai ten H. Ledgerio veikėjas irgi kiekvieną kartą skirtingai pasakojo, iš kur pas jį randai).

Svarbūs momentai:

Šioje istorijoje įvyksta stiprus posūkis Barbaros Gordon gyvenime. Iki tol ji buvo Batgirl. Po komikse aprašomų įvykių ji tapo Oracle - Batman'o padėjėja invalido vežimėlyje. Taip pat tai buvo viena pirmųjų grafinių novelių, išleistų viename leidinyje. Dažniausiai istorijos išdėstomos per keletą numerių. Ši buvo trumpa ir tilpo viename.

Įvertinimas:

10/10 - nupiešta puikiai, istorija nors ir trumpa, bet įdomi. Ir šiaip - Batman'o (ir šiaip komiksų) fanui perskaityt būtina.

Blogerių savireklamos savaitė

2015-07-09T13:49:00+03:00

Jo didenybė Visatos Valdovas Rokiškis Rabinovičius paskelbė Blogerių savireklamos savaitę. Aišku, nekoks iš manęs blogeris, bet nutariau, kad reiktų nors kartą sudalyvaut kažkokioje tokioje blogerių akcijoje. Prisipažinsiu, ne visus paminėtuose bloguose esančius įrašus skaitau sąžiningai. Kai kuriuos tik retkarčiais, bet manau, kad jie įdomūs ir paieškos robotai (mano pagrindiniai skaitytojai) turėtų apie juos žinoti dar daugiau.

Rokiškis Rabinovičius - ar reikia jį dar pristatyti? Jei jo neskaitot, su jumis kažkas negerai.

Trimegistos - manau, kad tai yra vienas geriausių dalykų Lietuvos mokslui, nutikęs nuo... VU įsteigimo gal. Apie mokslą rašo žmonėms suprantama kalba.

Buržujus - irgi neverta pristatinėt. Priminsiu tik, kad kartais penktadieniais jo dėka dirbt būma neįmanoma.

Skirmantas Tumelis - rašo daug apie ką, bet aš pagrinde KPŠ laukiu.

Įdomioji istorija - kartais tokių faktų parašo, kad kitaip pradedi žiūrėt į dalykus.

Ingrida Šimonytė - kai deda apie ekonomiką, nevyniodama žodžių į vatą, kitiems ekspertams geriau slėptis po lapais.

Common sense - apie verslą daugiausiai, bet įdomiai parašo.

Vyshez - pažįstamas gykas pradėjo rašyt. Kol kas nedaug, bet kai baigs Witcher'į lošt, turėtų parašyt daugiau.

Geležinė lapė - kaip gi be pamokymų apie gyvenimą?

Remigijus Jarmalavičius - kai reikia kažko, susijusio su programavimu, python, tai pas jį galima naudingų dalykų atrast.

Atviro Kodo Mokymo Centras - atviro kodo naujienos ir pamokos.

Yolka in winter - kaip gi šeimos nepareklamuot? Dabar kiek apstojus rašyt(dėl suprantamų priežasčių), bet žada grįžt.

Tam kartui tiek. Tikiuosi, paieškos varikliai mano indėlį įvertins teigiamai.

Komiksas savaitei: All-star Superman

2015-06-02T16:00:00+03:00

Reikia vėl prikelti šitą kategoriją, kad nepamirščiau, ką perskaičiau, ir gal kiti susidomės.

Pavadinimas: All-Star Superman

Leidėjas, metai: DC Comics, 2006-2008

Trumpai:

Lex'as Luthor'as apgavo Superman'ą, ir šis perdozavo mūsų saulės radiacijos (kuri šiaip yra jo galių šaltinis). Ir dabar jam ateina paskutinioji. Bet prieš išnykdamas jis, kaip koks Heraklis, turi atlikti 12 žygdarbių. Jam tai pasako keliautojai laiku. Ir jie nebūtinai visi susiję su kažkokių piktadarių nugalėjimu.

Įdomūs momentai:

Vienas iš žygdarbių - sukurta visata. Ir, pasirodo, ta visata - mūsiškė.

Yra animacinė šio komikso ekranizacija, kuri nelabai nukrypsta nuo originalo, tik praleidžia keletą žygdarbių, kas nėra neįprasta ekranizacijose.

Įvertinimas:

9/10 - nėra per daug apkrautas veiksmu, bet vistiek įdomu skaityti. Nupiešta irgi ne itin primityviai. Taip pat šis komiksas daugelio laikomas vienu geriausių visų laikų komiksų apie Superman'ą. Nedrįstu prieštaraut.

Kaip gauti darbo praktikos IT srityje

2015-05-08T11:32:00+03:00

Susidūriau čia su tokia situacija: žmogus, baigęs programavimą, po to 10 metų programuotoju nedirbęs, ieško darbo pagal specialybę. Savaime aišku, jo niekas nepriima, nes praktikos trūksta. Ir tada prasideda „kaip gauti praktikos, jei niekas dirbt nepriima?“. Net girdėjau atvejį, kai asmuo 2 metus ieškojo programuotojo darbo. Nerado. Įsidarbino kažkur kitur.

Yra gal sričių, kur tai problema. Yra sričių, kur ir diplomas svarbiau, nei praktika. IT - ne iš tų sričių.

Tada prisiminiau kažkada gerbiamo visatos valdovo Rokiškio Rabinovičiaus įrašą apie darbo praktiką. Aš pateiksiu receptą, kaip tos praktikos prisirinkti, iš savo srities - konkrečiai programavimo.

Žinoma, pirmas dalykas - reikia turėti kažkiek laisvo laiko. Taigi, jei esi bedarbis, to laiko tikrai yra(nebent tą laiką išnaudoji „pasisėdėjimams su draugais prie alaus“ ir nuolatinėms pagirioms). Moksleiviams ar studentams - kažkiek sunkiau, bet irgi galima rast.

Toliau - reikia suprasti, kokiomis technologijomis, kokia kalba norisi praktikuotis. Galiu pasakyti, kad web ir mobilios technologijos dabar labai ant bangos. „Desktop“ aplikacijos vis labiau praranda reikšmę, kadangi viskas keliasi „į debesis“, o be to - nuolat populiarėja alternatyvios operacinės sistemos(tas pats Linux, jau nekalbant apie MacOS). Taigi kuriant desktop programą, gali tekti daryti taip, kad programa veiktų keletoje sistemų. Su web - truputį paprasčiau. Backend'ui nerūpi operacinė sistema, su kuria dirba vartotojas. Frontend'ui įtakos turi nebent naršyklė.

Pasirinkus technologiją, galima rinktis kalbą. Iš tiesų tai nėra taip reikšminga - žinant pagrindus, pereit prie kitų kalbų nėra sudėtinga. Aišku, kiekviena iš jų turi savo pliusų ir minusų. Žemesnio lygio kalbos (C, C++, Pascal) optimaliau išnaudoja kompiuterio resursus. Itin aukšto lygio kalbos (JAVA, Ruby, Python, PHP, C#) lengviau perprantamos, tačiau joms reikia įdiegto interpretatoriaus, kas neretai reiškia saugumo skyles bei resursų panaudojimo neoptimalumą. Vis tik šiuo metu daugiau darbo pasiūlymų yra pastarosioms kalboms (na, dar C/C++).

Galima rinktis žemesnio lygio kalbą, programuoti kokius paprastus žaidimus (jie dabar „ant bangos“). Ir, tiesą sakant, jei yra minčių, tai ir reiktų daryti.

Kitas kelias - iškart apsiimti dirbti su web technologijomis(šiaip ar taip, vistiek teks su jomis susidurti - visokie API, ir panašūs dalykai). Galima lokaliai pasikurti serverį, ir ten kažką programuoti jau iškart kuriant rimtesnes sistemas, bet jei neturi planų tokią sistemą paleist į pasaulį, nelabai galėsi kam įrodyt, kad turi rimtos praktikos. Tokiu atveju bent jau kodą reikia laikyti kokiam github ar bitbucket. Bet galima pradėt ir nuo to, kad kur nors nemokamam (jei neturi pinigų) hostinge pasidaryti savo asmeninį puslapį, kad ir pasinaudojus kokia TVS (turinio valdymo sistema). Svarbu, kad jis būtų ne tiesiog paprastas šablonas uždėtas, bet figūruotų kažkokia informacija, kažkokie patobulinimai (puiki pažintis su HTML, CSS, JavaScript). Realiai to reikia savęs pristatymui, bet kažką pačiam pridarant, tai jau yra praktika. Sekantis žingsnis - pažįstami, kuriems reikia kažkokio paprasto puslapio. Manau, kiekvienas IT srities žmogus turi pažįstamų, sakančių „tu programuotojas - padaryk man \<kažką>“. Tai vat tokiems galima net ir nemokamai kažką padaryti - nebent jis turėtų iš savo kišenės sumokėti už hostingą, domeną (jei jam to reikia), ar dar ką tokio. Ir vat šituos dalykus jau galima priskirti praktikai. O jei padarysi neblogai, kažkas tave rekomenduos pažįstamiems, ir taip toliau... Žinoma, jei nepatinka php (kas visai tikėtina, bet ji pagrindinė palaikoma kalba daugelyje hostingų), visada galima mokytis kitų kalbų. Problema ta, kad paprastuose hostinguose paleist python, ar ruby aplikaciją yra problematiška. Bet jei skelbsi savo kodą, įrodysi, kad moki ir daugiau.

Per keletą mėnesių gali visai nemažai tos praktikos prisirinkti. Svarbiausia - to laikotarpio, kai tu taip mokaisi, savo CV neįrašyti kaip bedarbystės. Nes juk tu nesi bedarbis, jei darai sau, ar kažkam kitam. Šiuo atveju tu laisvai samdomas darbuotojas (populiariai žinomas kaip freelancer'is), taip ir reiktų įrašyti.

Didžiausias šito būdo trūkumas - motyvacijos stoka. Bet jei tau nėra motyvacijos išmokti programuoti, tai gal neverta ir programuoti?

Kas tie Keršytojai?

2015-04-30T09:52:00+03:00

Attention! Spoilers ahead! (Na, greičiausiai tai nelabai)

Kadangi artėja antrasis „Avengers“ filmas, pagalvojau, kad vertėtų kažkiek supažindinti su veikėjais, kurie bus matomi filme. Tik su tom versijom, kurios gyvena komiksuose.

Keršytojai (Avengers).

Galingiausi pasaulio herojai. Skirtingai nei filme, ši komanda nebuvo suformuota S.H.I.E.L.D. pastangomis - patys beveik netyčia susirinko. Iš tos sudėties, kuri buvo pirmajame filme, buvo tik Geležinis žmogus(Iron Man), Toras(Thor) ir Halkas(Hulk). Likę nariai buvo Žmogus-skruzdė(Ant-man) ir Vapsva(Wasp). Pastaroji, beje, ir sugalvojo komandai pavadinimą. Greitai iš komandos pasišalino Halkas, nes suvokė, kad yra nekontroliuojamas, ir kelia pavojų kitiems. Bet greitai tie patys Keršytojai atrado užšalusį Kapitoną Ameriką(Captain America), ir jis prisijungė.

Iš tiesų, Keršytojų komanda nuolat plėtėsi, nariai keitėsi, skilo į keletą mažesnių komandų... Tačiau visada išliko galingiausių Žemės herojų sambūriu. O štai kiekvienas iš filme esančių narių, turi savo istoriją komandoje.

Geležinis žmogus(Iron Man)

Vienas protingiausių žmonių Žemėje, milijardierius, filantropas, futiristas, bei arogantiškas, savimyla alkoholikas. Nors pagrindinis Keršytojų lyderis būna Kapitonas Amerika, Geležinis Žmogus yra mažiausiai antras pagal svarbą. Neretai ir pagrindinis. Jis buvo iš tų, kurie suformavo komandą, padėję Torui nugalėti Lokį.

Kapitonas Amerika(Captain America)

Filme jį užšalusį lede atranda S.H.I.E.L.D. Komiksuose gi - tie patys keršytojai. Savaime aišku, jis prie jų prisijungia, o vėliau, kai visi įkūrėjai pasitraukia, tampa lyderiu.

Toras(Thor)

Komiksuose šis griaustinio dievas turi alter ego - daktaras Donaldas Bleikas(Dr. Donald Blake - šis vardas, beje, buvo paminėtas pirmame filme apie Torą). Iš pradžių jis nežino, kad yra Toras, bet pirmą kartą palietęs Mjolnirą(savo kūjį), pasikeičia. Pasirodo, jo tėvas Odinas už bausmę buvo nusiuntęs jį į žemę. Tik, skirtingai, nei filme, atėmė ne tik galias, bet ir atmintį.

Halkas(Hulk)

Kai daktaras Briusas Baneris tapo Halku, iš pradžių jo galios pasireikšdavo ne supykus, bet tiesiog naktį. Pyktis, kaip Halko priežastis, atsirado vėliau. Kai tik susikūrė Keršytojai, jis greit paliko komandą, nes suvokė, kad kelia grėsmę visiems, nes savęs nekontroliuoja. Ilgą laiką komandos vienas tikslų buvo - susigrąžinti Halką.

Sakalo akis(Hawkeye)

Šis veikėjas iš pradžių buvo neigiamas. Jis dirbo cirke, bet norėjo daugiau. Juodosios našlės padedamas, jis buvo infiltruotas į Keršytojus, bet planas nepavyko, o Sakalo akis tapo tikru keršytoju.

Juodoji našlė(Black widow)

Ši veikėja pradžioje buvo sovietų šnipė. Tikrasis vardas - Natalija Romanova(filme - Nataša Romanof). Ji bandė sunaikinti Keršytojus. Nepavyko. Po kurio laiko ji išdavė savo šalį, ir tapo JAV agente.

(Kol kas)ne Keršytojai

Kiek parodyta treilerių, filme bus keletas naujų veikėjų, kurie turėtų prisijungti prie Keršytojų, bet pradžioje jie bus kitoje barikadų pusėje.

Gyvsidabris(Quicksilver - Pietro Maximoff) ir Raudonoji ragana(Scarlet Witch - Wanda Maximoff)

Komiksuose šie du veikėjai yra dvyniai, mutantai, Magneto vaikai. Žinant, kad X-Men teisės priklauso FOX, keista, kad nesigirdėjo jokių kalbų ir derybų, kaip kad buvo su Žmogumi-voru. Juo labiau - paskutiniame X-Men serijos filme (Days of future past) šie veikėjai pasirodė. Tiesa, ne kaip dvyniai. Gali būti, kad naujajame filme jų kilmės istorija bus kitokia.

Vizija(Vision)

Šis personažas yra Ultrono sukurtas androidas, turėjęs pagelbėti sunaikinti Keršytojus. Bet galiausiai jis perbėga į priešininkų stovyklą. Komiksuose taip nutinka, nes sugedusį robotą sutaiso tie patys Keršytojai, asmenybę suteikdami panaudodami vieno iš buvusių narių smegenų bangas. Neaišku, kaip nutiks filme. Kas įdomu, tai kad treileriuose šio veikėjo nematome. Jis figūruoja tik nuotraukose, plakatuose.

Ultronas

Šio filmo pagrindinis blogis. Super protingas robotas, logiškai išmąstęs, kad vienintelis normalus būdas egzistuoti - sunaikinus žmoniją. Tai pasiekti jam trukdo Keršytojai. Skirtingai nei filme, komiksuose Ultroną sukurė ne Tonis Starkas, bet Henkas Pymas(Hank Pym - Ant-man), ir Ultrono protas paremtas jo smegenų bangomis. Komiksuose Ultronas yra viena didžiausių grėsmių Keršytojams. Ir nors jie visada jį nugali, robotas randa būdų, kaip vėl save atstatyti, atnaujinti, patobulinti.

Šiam kartuo tiek. Norėjau plačiau, įdomiau, bet gavosi kaip gavosi...

Kariuomenė, karas, ir kiti dalykai

2015-04-22T15:14:00+03:00

Aš kaip visada - pavėluotai.

Buvo gi nutarta grąžinti šauktinių kariuomenę. Vieni džiaugiasi tokiu sprendimu, kiti - nelabai. Aš pats, prisipažinsiu, netarnavau kariuomenėje. Priežasčių vengti buvo įvairių: problemos dėl darbo(nors pagal įstatymus darbdavys ir privalo išlaikyti vietą, bet metus nesusiduriant su sritimi, žinios išblėsta), sveikatos sugadinimo baimė(pažįstami skundėsi, kad po tarnybos jiems pašlijo skrandis, kojos, o kai kam ir nervai), ir, žinoma, „diedovščinos“ baimė(tik nereikia pasakoti, kad Lietuvoje jos nėra - vienas draugas pats džiaugėsi, kaip iš „lochų“ daiktus „atkirsdavo“). Dabar, jei būčiau šaukiamo amžiaus, ko gero, galvočiau kitaip.

Tačiau iš tiesų nemanau, kad šauktiniai yra labai gerai. Tokios armijos šalininkai kažkodėl įsivaizduoja, kad visi jaunuoliai besąlygiškai myli Lietuvą. Mūsų valstybės mentaliteto negalima lyginti su kokio Izraelio, kur visi iš tiesų myli savo šalį. Pas mus dauguma jaunuolių iš tiesų nemėgsta valstybės, nes tikisi, kad ji turi viską jiems atiduot, o jie atgal - nieko. Tokius žmones per prievartą verčiant mylėti tėvynę, jie tik dar labiau jos nekęs. Ir kai ateis reali grėsmė, tokie bus tarp pirmųjų perėjusių į priešo pusę.

Aš, žinoma, suprantu, kodėl šauktiniai grąžinami - per mažos pas mus karinės pajėgos. Bet galbūt jei normali biudžeto dalis būtų skiriama gynybai, net ir eiliniams būtų mokamos patrauklios algos, ir atsirastų daugiau norinčių. Taip pat manau, kad minimalus karinis parengimas turėtų būti jau mokyklose. Žinoma, nereiktų pamiršti ir nuolatinio meilės tėvynei diegimo.

O kodėl reikia mums tos kariuomenės? Vatnikai mėgsta aiškinti du dalykus: „niekas mūsų nepuls“, ir „jei Rusija mus puls, tai per pusvalandį užims“. Abiejų teiginių pagrindas - „mes maži, todėl nereikšmingi, silpni, ir niekam neįdomūs“. Iš tiesų šitos nesąmonės mane jau gerai užkniso...

Pirmiausia - ar tikrai jau mes tokie maži? Ar teritorijos dydis šiais laikais iš tiesų yra toks reikšmingas? Čia gal tik Rusija mėgsta aiškinti, kad valstybės dydis - svarbu. Ar Šveicarija - didelė valstybė? Už Lietuva mažesnė netgi, bet ar kas nors dėl jos dydžio turi priekaištų? Toli gražu ne. Arba Danija(na gerai - turi ji Grenlandiją, bet kad ta sala net ES nepriklauso) Tai vat - ten beveik laimingiausi žmonės gyvena. Ir išvis - Vatikanas. Nykštukinė valstybė, bet kontroliuoja TOKIĄ organizaciją, kad bet kuriai valstybei gigantei slėptis į krūmus. O mes už minėtas valstybes tikrai didesni. Taip kad argumentus, kad mes „maži“ galima sukišti juos teigiantiems labai giliai į užpakalį.

Dėl „nereikšmingi“. Kas atsimena LDK? Taip - didžioji gyventojų dauguma buvo slavai, bet jei pažiūrėti į žemėlapį, kaip keitėsi teritorija, tai viskas prasidėjo nuo lietuvių genčių čia, pas mus. Taip pat, jei būtume nereikšmingi, ar būtų mūsų išstojimas iš TSRS sukėlęs tai, kas nutiko? Aišku, TSRS buvo ir šiaip ant griuvimo ribos, bet Lietuva tapo katalizatoriumi, kai viskas pradėjo griūti taip, kad nebepaslėpsi. Ir dabar, šiaip, pagal ekonomikos augimą nemažai didžiųjų ES valstybių nuo mūsų atsilieka. Žinoma, mums iki jų dar augt ir augt, bet kalbu apie patį procesą.

Koloradai, aiškindami, kad „niekas mūsų nepuls“ omeny turi Rusiją (jų retorikoj JAV jau mus užpuolė, okupavo, ir dabar vykdo atvirą genocidą). Jie argumentuoja tuo, kad Lietuva Rusijai nė velnio nereikalinga (nes juk maža ir nereikšminga). O ar Pietų Osetija, Krymas, Rytų Ukraina - reikalingos teritorijos? Mes gi dar ir trukdis į Kaliningradą nuvažiuot. Iš tiesų pas mus čia tik paskutiniais metais garsiai kalbama, kad Rusija gali norėti mūsų žemių. Iš tiesų rusiškuose forumuose jau prieš 7-8 metus skaičiau, kaip visos šios žemės istoriškai visada priklausė Rusijai, okupacijos nebuvo ir t.t. Dar net prieš Gruzijos konfliktą tokius dalykus teko skaityt. Ir, tiesą sakant, po Gruzijos buvo labai aišku, kad sekantis taikinys bus Ukraina. Tiesiog niekas nenorėjo to pastebėti. Vatnikai jau tada kalbėjo apie „savo žemes“, ir kaip reikia bausti „chocholus“. Taip pat kaip ir apie „pribaltiką“. Man toks klausimas iškilo - jei tau kažkas nerūpi, ar tu jam nuolat tai primeni, ar tiesiog ignoruoji tą žmogų? Jei neignoruoji, tai kažin, ar taip jau ir nerūpi.

Kitas teiginys, beveik prieštaraujantis prieš tai pateiktam, tai kad jei Rusija mus puls - per pusvalandį užims. Argumentai vėlgi - mes maži, neturim armijos, ir niekas mums nesiruošia padėti. Mus galbūt greitai užimtų keliais atvejais. 1. Jei iškart pasiduotumėm be jokių pastangų. Bet dėka kai kurių politikų, pasaulis žino, kad Lietuva nenori vėl tapti Rusijos dalimi, todėl „taikus“ būdas nepraeis. 2. Jei tiesiog nušluotų visą valstybę nuo žemės paviršiaus, užmėtydami atominėm bombom. Bet tokiu atveju tai būtų atviras NATO valstybės puolimas. NATO galvos suvokia, kad jei jie „dėl šventos ramybės“ atiduos net ir mažas savo nares agresoriui, tai reikštų aljanso pabaigą. Taip pat, jei būtų nušluota visa valstybė, su visomis mažumomis, Rusija nebegalėtų prisidengti tuo, kad gelbėja savo tautiečius, kuriuos ką tik būtų išžudžiusi.

Lieka ne atviras puolimas, o padėties destabilizavimas, kaip tai daroma Ukrainoje. Nors Putinas ir gyrėsi, kad jo kariai per 2 dienas Kijevą užimtų, kažkodėl taip ir užstrigo ties ta pora sričių. Taigi, jei būtų bandomas toks pat scenarijus, bandant atskirti nuo Lietuvos Klaipėdą, Vilnių, Visaginą, dar ką nors, tai būtų ilga kova. Tam mums ir reikia kariuomenės - jei patys nesiginsim, niekas nepadės. Rusija turi didžiulę armiją, bet karus laimi ne visada. O ir laimi neretai su daugiau aukų, nei pralaimėję. Iš tiesų armijos dydis nėra toks svarbus. Svarbu KAIP kariaujama. Manau, retas kuris nežino apie lietuvių „Aitvarus“ - vienas kiečiausių dalinių NATO. Taip pat ar žinot apie Simo Häyhä? Žiemos karo metu jis vienas(!) iššaudė apie 800(!!) sovietų karių. Ne - armijos dydis dar ne viskas. Todėl jei pirmiausia valdžia nesuskys, mums užimti reiks daugiau, nei keleto dienų. O po tų dienų ir pagalbos galima sulaukti.

Kalbant apie padėties destabilizavimą. Tik aklas, arba idiotas nepastebi, kad vyksta informacinis karas. Ir, tiesą sakant, mes jį stipriai pralaimim. Vis daugiau piliečių jau tiki, kad už jį viską turi padaryti valstybė, kad SSRS buvo rojus, ir kad dabar Lietuvoj JAV ir ES vykdo genocidą, prievarta versdami emigruoti tautiečius, bei diegdami visokias gimstamumą mažinančias priemones (pvz. liepia homoseksualius asmenis toleruot). Jie įtikinami, kad Rusijoj net kaimo parduotuvės apsauginis uždirba daugiau nei Lietuvoj geras programuotojas, ir panašiai. Ar tai stebina? Rusija propagandai skiria didžiulius pinigus, kuria itin profesionaliai atrodančias pasakas. Aš pinigų nežinau, bet įtariu, kad vienai rusiškai propagandinei laidai pagaminti skiriamos didesnės lėšos, nei viso mūsų nacionalinio transliuotojo mėnesio biudžetas. Žinoma, kad tai atrodys labiau įtikinamai. Ir dar vatnikai sako „tai tegu daro tai paneigiančias laidas“. Jos daromos, tik ta auditorija tų laidų nemato, o jei netyčia pataiko, tai netiki - viskas atrodo pigiai ir nesąmoningai, palyginus su propagandine tv.

Kitas infokaro frontas - komentarai internete. Vienas nesenas pavyzdys: LRT facebook paskyroje dedama ne itin daug straipsnių, ir komentarų ten būna nedaug(iki 10). Bet jei tik atsiranda straipsnis, kabinantis Rusiją, Ukrainą, NATO, komentarų kiekis greitai perlipa 30. Dauguma jų rėkia daugmaž tą patį: „provokuojat karą tokiais straipsniais“, „baikit nesąmones rašyt - yra svarbesnių dalykų“. O jau ką kalbėt apie delfi, 15min, ar lrytas... Krūvos komentarų, aiškinančių visada tą patį jau n metų: Lietuvoj blogai, viskas brangsta (net jei ir pinga), Rusija - mūsų draugė ir klestinti valstybė, valdžia - vagys, prezidentė - buvusi KGB(dabar CŽV) agentė, norinti sukelti pasaulinį karą. Ir, žinoma, firminis „Lietuva niekam neįdomi ir nereikalinga“(apie tai jau minėjau).

Tiesą sakant, manau, kad visi šitie dalykai prisideda prie to, kad pas mus dar nėra taip gerai, kaip galėtų būti. Žmonės vis dar tikisi kad kažkas už juos spręs. Gavome laisvę galvoti, spręsti, veikti. Reikia tuo naudotis protingai. Bet žmonės vis dar tiki pasakomis apie rojų žemėje, kurį sukuria kažkas kitas. Ir tai kliudo pasiekti tikrą gerovę.

Tai ką gi daryti, kad eilinį kartą netaptume didžiosios kaimynės dalimi? Tiesą sakant - neturiu universalaus recepto. Žinoma, reikia ugdyti piliečių patriotiškumą savo valstybei, tačiau išmesti visokius nacionalizmus, kad visų tautų atstovai Lietuvoje jaustųsi savi. Kiekvienas pilietis turi žinoti, jog pasitikęs rusų tankus su gėlėm, savo artimuosius greičiausiai atiduosi savo vaikus jiems sušaudyti. Reikia mažinti rusiškos propagandos dalį žiniasklaidoje ir didinti kokybišką pilietiškumo skatinimą. Tada bent jau kažkiek sumažės tikimybė eilinį kartą išnykt iš žemėlapio.

Kodėl Lietuvoje nėra piratų partijos

2014-12-03T17:52:00+02:00

Kai Lietuvoje bandė galvą kelt piratų partija, buvau praktiškai nuo užuomazgų. Mačiau, kaip viskas vyko, kur linko, ir kur nulinko. Ir padariau šiokias tokias asmenines išvadas.

Pradžioj buvo puslapis, forumas, kažkas vyko. Paskui bendravimas persikėlė į google el. pašto grupę, nes kažkas ją padarė. Nuo to karto vis būdavo bandymų atgaivint puslapį, perkelt bendravimą ten, bet niekada nieko nesigavo. Na, ir vis kartas nuo karto gyvi susitikimai vykdavo. Bebendraujant toj grupėj ir išryškėjo, kad iš tiesų partijos veiklą gal net nesąmoningai stabdo keli asmenys.

Pirmas, kuris užkliuvo bent jau man, tai buvo „linkomanas“. Iš šalies galėjo pasirodyti, kad žmogus stipriai arogantiškas, ir jam partija reikalinga tam, kad pakliuvęs į Seimą, gautų neliečiamybę, nes tuo metu grėsė jei ne grotos, tai bauda tikrai... Aišku, tikrovėj buvo kiek kitaip, bet pirmas įspūdis dažniausiai lieka ilgam.

Vėliau, kai jau galvojom, kad baigiam šitą reikalą, atsirado Originalas. Nelabai mandagus, arogantiškas, žiūrintis daugiausia savo interesų. Jis net neslėpė, kad jo tikslas, pasiekti, kad autorių teisių gynėjai neknistų jo verslo. Be to, kai visi grupėje jam pareiškė kritiką, prasidėjo psichavimai, kaltinimai autorinių teisių pažeidimais(tikras piratas) ir t.t.

Vėliau buvo vienas asmuo, užsakęs dar vieną domeną, rodantį, kad čia piratų partija(gal 3 jau buvo tuo metu), pabandęs pakurti forumą, ir perkelti bendravimą ten. Kai jo paklausė, ar ten legalu viskas, nes ta platforma mokama, jis atšovė, kad jei autoriai nepasirūpina tinkama apsauga, tai jau jų bėdos. Na, šitas tiek įtakos gal neturėjo, tiesiog prisiminiau.

Labiausiai bent jau mane atbaidęs asmuo buvo Ragelskis. Jis ten sukiojosi nuo pradžios, buvo vienas iniciatorių. Bet kai link pabaigos jis pradėjo ir grupėje, ir savo puslapyje rašyti komunizmą, Staliną ir Putiną garbinančius tekstus, tai pasidarė ne itin patogu. O kai dar kai kuriuos savo pareiškimus jis pristatydavo vos ne kaip „piratų poziciją“, tai nuo tokio asmens norėjosi atsiriboti kuo toliau.

Dar buvo Justas. Jis hardcore žaliasis, griežtai prieš dujas, naftą, automobilius, ir atominę energetiką, už atvirą kodą visur - reikia to, ar nereikia. Jis, bent jau man, atrodė mažiausiai pakenkęs, bet gal kai kam galėjo pasirodyti kitaip. Tie patys lozungai kažkaip nusibosta. Bet jis buvo vienas tų, kurie kažkie stūmė judėjimą į priekį. Akivaizdu, nepastūmė...

Nuolat atsirasdavo visokių „tai ko nieko nedarot?“ ir panašiai. Na, nedarėm. Žmonės dirbantys visi, laiko nėra tokiems dalykams. Ir dar kai atsidarius grupę matai kažkieno asmenines nuoskaudas virstančias globaliniu konfliktu, kažkieno bandymus judėjimą paverst komunistų partijos filialu, noras ten dalyvauti praeina. Taip buvo man, taip, tikiu, nutiko ir dar daliai asmenų. Nuėjom dirbti tai, kas iš tiesų duoda naudos. Ir gerai. Su kai kuriais garsiai rėkiančiais asmenimis būtume tik dar vienas „Frontas“.

Metai (su trupučiu) tėvystės: padrikos mintys

2014-11-14T17:31:00+02:00

Kiek daugiau nei prieš metus šeimoje susilaukėm pirmagimio. Jau kalbėjau apie vardo pasirinkimą. Praėjo metai, ir jau šiek tiek galiu papasakot apie tėvystę, džiaugsmus, vargus, ir visa kita.

Tavo laukiamo vaiko gimimas - nuostabus dalykas. Kai tai nutiko, negalėjau sulaikyt džiaugsmo ašarų. Atrodytų, ko čia taip? Juk suvoki, kad nuo dabar rūpesčių tik daugės, gyvenimas jau nebebus kaip seniau, bet kažkodėl vistiek tas nuostabus jausmas perima viską.

Nuo pat pradžių kūdikį auginom neteisingai (anot visokių vyresnių „žinovų“): valgyti jis gaudavo tada, kada norėdavo, ant rankų buvo imamas po vieno ar dviejų „A!“, miegojo kartu su mumis, praktiškai nė minutės nebūdavo vienas. Tačiau jau nuo pirmųjų dienų mes pakankamai gerai išmiegam visą naktį, kažkokių dieglių beveik nebuvo, o tai, ką mes vadinam „irzlus vaikas“ kiti laikytų visai normaliu elgesiu.

Perskaitę knygą „Išmintinga meilė“ nutarėme, kad nebandysim vaiko auginti jį skaudindami, kažką versdami daryti, kaip kad daugelis pataria. Ir kol kas tikrai nesigailim šio sprendimo. Mums sakė, kad jei neversim, jis nedarys to ar ano. Nesąmonė - jis puikiausiai valgo, vaikšto, bendrauja (dar be konkrečių žodžių) ir, svarbiausia, daug ir beveik visiems šypsosi.

Iš tiesų nuostabus jausmas, kai grįžus namo po darbo, atidaręs duris išgirstu džiaugsmo šūksnį, o paskui ir pamatau iki ausų išsišiepusį vaiką, besidžiaugiantį MANO grįžimu. Nežinau kodėl taip, bet jis dar iki šiol džiaugiasi, kai aš namo pareinu, o pradėjo gal pusmečio - kai tik normaliau emocijas išreikšt išmoko.

Kas nors pasako, kad mūsų vaikas - hiperaktyvus, nes tiesiog daug juda. Tokiems pasakom, kad hiperaktyvumas - diagnozė, kurią turi nustatyti gydytojas, o mūsų vaikas kaip tik yra sveikai aktyvus vaikas. Taip - jis juda daug, tačiau jam to ir reikia. Kaip tik - mažai judantis vaikas yra blogai. Be to - kai nori, jis gali pabūt ir susikaupęs, galvot apie savo reikalus.

Buvo keletas straipsnių, ir šiaip pasisakymų, apie tai, kad vaikai viešumoje yra didelė problema, kad tėvai - kažkokie silpnapročiai, kad jų pasidaro. Ir neretu atveju taip kalba žmonės, patys turintys vaikų. Nežinau... Greičiausiai pasijausčiau nepatogiai, kai vaikas manęs paklaustų, kodėl aš jam esu tik kažkokia „skola visuomenei“ ir šiaip kančia, o ne kažkas daugiau.

Prieš kurį moterys facebook'e dalinosi vyro skundu, kaip iš tiesų yra sunku auginti vaikus, sėdėti namuose prie puodų. Jis tai patyrė, daugiau to nenorėtų. Aš galvojau, kad vyrai, galvojantys, jog moters darbas namuose prie puodų ir vaikų priežiūros, yra lengvas, nyksta. Klydau. Aišku, kadangi man pačiam niekada neatrodė, kad prižiūrėti namus, auginti vaikus yra kažkas bent iš toli lengvo, tai tikėjausi, kad tokių daugiau. Na, bet, panašu, atsiranda jau.

Visokie straipsniai, kur aiškinama, kaip reikia teisingai augint vaiką, dažniau tik sustiprina tikėjimą, kad tikrai viską darai blogai. Ten dažniausiai aiškinama, kad jei nedarysi taip ar anaip, tai garantuotai baigsis blogai. Ir daryt reikia TIK taip, kaip parašyta straipsnyje. Smagiausia, žinoma, kad dažnai po keleto metų kiti straipsniai jau rašo priešingus dalykus.

Tradicijos tik dėl tradicijų

2014-07-20T23:02:00+03:00

Neseniai facebook'e perskaičiau vienos merginos aiškinimus, kokios tragiškos yra tradicinės lietuviškos vestuvės. Skaičiau ir linksėjau galva - tiek daug tiesos pasakyta. Pasidalinau, tai po tuo šiokia tokia „diskusija“ buvo apie tai, kad tokios tradicinės vestuvės (su daug alkoholio, kvailais žaidimais) yra nerealiai gerai.

Po to šiaip susimąsčiau apie visokias tokias tradicijas bei jų laikymąsi. Tiesą sakant, man atrodo, kad kartais tas laikymasis ne tik kad gero neduoda, bet kartais nuo jų būna tik blogiau.

Imkim tas pačias vestuves. Iš tiesų vienintelis dalykas, privalomas per vestuves - santuokos sudarymas. Bažnyčioj ar „zagse“ - nesvarbu. Visa kita yra tik papildomi neesminiai dalykai. Todėl visi tie stalo užsėdimai, jaunosios pagrobimai, „bromai“ - tiesiog svečių išsigalvojimai, kad būtų galima išprašyt eilinį degtinės butelį/saldainį/torto gabaliuką. O visokie dainavimai, stalų komendantai ir kitoks š... skirtas tam, kad svečiai kuo greičiau nusilaktų ir muzikantai patys pasigėrę galėtų eit miegot.

Dar prie vestuvinių tradicijų galima priskirti alkoholio vartojimą. Kai ruošiamasi, įprasta skaičiuoti LITRAIS vienam žmogui. Kad, neduok Dieve, kas nors liks blaivas.

Išvis - pas mus netgi pasigerti yra tradicija. Jei negeri, reiškia tu ne prie kompanijos, tau nebus linksma ir išvis - negerbi visų baliuj esančių. Geriama visur ir visada. Džiaugsmas reiškiamas alkoholiu, gedulas - taip pat. Net vaikai nuo mažumės mokomi gerti „šampaną“ - limonadą „kietame“ butelyje. Ir po to dar kas nors stebisi statistika, rodančia, kad esam viena daugiausiai geriančių valstybių pasaulyje? Nesistebiu, kad ir visokios sąmokslo teorijos pas mus kelią lengvai skinasi - pragertos smegenys imlesnės nesąmonėms, nes kritiškai nemąsto.

Pilna kitų tradicijų, kurių laikomasi tik dėl to, kad „visi taip daro“. Pavyzdžiui vaikų krikštynos. Man visada yra labai keista, kai žmogus, kuris praktiškai atvirai nekenčia Bažnyčios, kunigų, pačio tikėjimo, laiko tikinčiuosius silpnapročiais, neša savo kūdikį krikštyti. Kodėl? Vaikas, augdamas tokioje šeimoje, vistiek nebus tikintis, o užaugęs gal net ieškos, kaip atsiskirti nuo Bažnyčios. Kam jam gyvenimą apsunkinti?

Dar yra tradicija, kuri dabar, kai žmonės išsibarstę po pasaulį, rečiau sutinkama - giminių susitikimas. Iš vienos pusės - visai smagu sutikti žmones, kuriuos retai matai, pasikalbėti, sužinoti, kas naujo, su kai kuriais ir susipažinti. Bet juk XXI amžius - naujausius gandus sužinoti gali internetu, ar telefonu, nuvažiuot - praktiškai kiekviena šeima turi automobilį. Tad toks susitikimas dažniausiai - tik dar viena proga pasigerti.

Šiaip tai tradicijos, kaip tokios, nėra blogai. Tačiau jų laikytis verta tik tada, jei TAU PAČIAM tai svarbu. Nepatinka mintis, kad per vestuves, atėjus švęsti, rasi savo vietą užimtą kažkokių transvestitų - daryk švedišką stalą. Nepatinka muzikantai su sintezatoriais, grojantys tas pačias nuvalkiotas dainas - nusamdyk DJ, arba kokią nors įdomesnę grupę. Manai, kad krikštas yra itin svarbus įvykis vaiko gyvenime - pakrikštyk jį (dar geriau - paklausk, ar jis pats nori). Nori susitikt su giminėmis - organizuok, važiuok į susitikimą. Manai, kad su dauguma iš tų žmonių bendraut nenori - nevažiuok. Manai, kad jei tu išgersi degtinės „į velionio sveikatą“, jam nuo to bus geriau - gerk, bet geriau, nei tuo metu, jis nepasijaus (blogiau - irgi).

Pasikartosiu - tradicijos reikalingos tik tada, jei jos tau pačiam yra nors kiek svarbios. Tada jų laikymasis netgi prideda žavesio. Bet laikytis jų tik todėl, kad taip daro visi - nebe šių laikų argumentas.

Gyventi Lietuvoje blogai?

2014-04-24T13:46:00+03:00

Neseniai nutiko taip, kad turėjau progą kažkuriam laikui išvykti į užsienį - pasiūlė neblogą darbą UK. Bet su šeima pasiklausinėję kitų nuomonės, pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, paskaičiavę, nutarėme pasilikti Lietuvoj. Iš tiesų, tai aš niekada neieškojau progos emigruoti - man čia labai gerai, tačiau pasiūlymas buvo labai patrauklus.

Po viso šito, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad gero gyvenimo suvokimas labai priklauso nuo žmogaus požiūrio ir įsitikinimų. Aš esu įsitikinęs, kad gyvenu gerai. Taip ir gyvenu - dirbu mėgstamą darbą (kartais dėl kai ko pamurmu, bet bendrai - man patinka), gaunu algą, kurios pilnai užtenka mano poreikiams patenkinti. Kai kas gali bandyti aiškinti, kad aš programuotojas, tai čia visai kita kalba - kitų profesijų žmonės tik minimumą gauna. Buvo laikas, kai ir aš uždirbau ne daug daugiau už tą patį minimumą. Bet jei ką ir kaltinau, tai nebent save, kad nesugebu daugiau, o ne darbdavius ar valdžią.

Paskaičius internete, susidaro įspūdis, kad beveik visi Lietuvoj gyvena žemiau skurdo ribos, ir tik keli (sėdintys valdžioj, arba vagys verslininkai) gauna nežmoniškas algas. Nereikia painioti su Rusija. Ten - arba bomžas, arba oligarchas. Pas mus kitaip. Pas mus tik skųstis mėgstama. Ar galima sakyti, kad žmonės gyvena blogai, jei skundžiasi savo blogu gyvenimu iš savo asmeninių kompiuterių, internetu (kuris irgi nėra nemokamas), neretai iš savo nuosavų gyvenimo plotų. Na taip - neretai tai įsigyta už paskolas. Bet juk bet kam paskolos dabar niekas neduoda. Žinau žmonių, kurie turi nuosavą namą, keletą mašinų, tačiau kiekviena proga stengiasi pabrėžti, kaip Lietuvoj visiem blogai, ir kad reikia varyt į užsienį, kai tik atsiranda proga. Ir manęs niekad nesupranta, kai pasakau, kad man čia labai gera gyvent.

Sakau - man tai atrodo požiūrio problema. Tie, kurie mėgsta tik skųstis, kaip čia blogai, sau tai įsikalbėję, ir net vairuodami naują BMW būtų tuo nepatenkinti (kodėl ne Porsche?). O jei viskas blogai, tai kaltint galima tik valdžią, darbdavį, Kubilių - visus, išskyrus save. Ir tokiam žmogui neįrodysi priešingai. Jo pasaulis tada griūtų, nes išaiškėtų, kad nėra ant ko suversti visų bėdų - dingtų paskutinis gyvenimo malonumas. Kažkada nuo panašios bėdos kentėjau ir aš. Užaugau kaime, mano tėvai nebuvo nei ūkininkai, nei verslininkai, nei vadovai, tad kažkokių didesnių pajamų ir nebuvo. Todėl man buvo kalama į galvą, kad aš neturiu teisės gyventi gerai - tai vos ne genetiškai nulemta. Bet aš šitą mitą sugrioviau, ir toliau tai darau.

„Geras gyvenimas“, tai ne pinigų kiekis, tai gebėjimas su turimais ištekliais patenkinti savo poreikius. Gal tu ne per mažai uždirbi, bet per daug nori? Nereikia savęs lyginti su geriau gyvenančiais. Kodėl lietuviai save lygina su vakarų Europos gyventojais? Mes Europoj dar tik nepilną ketvirtį amžiaus, o savo gerovę kitos šalys kūrė daugelį metų. Mes galėtume save lyginti su buvusios TSRS valstybėmis. O pagal daugelį rodiklių - mes prieš jas gerai pirmaujam. Bet jei vis tik nesiseka Lietuvoj - sienos su ES atviros, galima migruoti, kur nori.

Taigi - gana inkšti. Pažiūrėkit į veidrodį, susiimkit, ir gyvenkit gerai.

Apie propagandą, ir kitokį briedą

2014-02-06T23:07:00+02:00

Jaučiu, kad už šiame įraše esančias mintis manęs ir tėvai atsisakys, uošvienė iš Maskvos lauktuvių nebeatveš, o galbūt kai kurie skaitytojai ir iš pykčio apsiputos. Nors ne - paieškos varikliai to nedaro :)

Rusofilai ir Rusijos propaganda.

Tik visiškai aplinkoje nesiorientuojantis žmogus gali teigt, kad Rusija neskleidžia pas mus savo propagandos. Tai pasireiškia tiek visokių žemo lygio tv programų rodymu, tiek komentarais po straipsniais, tiek diskusijomis (tiksliau - srutų pylimu) pačiuose rusiškuose interneto forumuose.

Apie TV - kartais, eidamas per kanalus televizoriuj, užtaikau ant „Pervyj Baltiskyj kanal“. Ir kol kas ten dar neteko matyti ne rusiškos programos. Nors žinau, kad originaliame „Pervyj kanal“ tikrai yra filmų ir programų iš vakarų (Pvz „Šerlokas“). Aišku, tai žino ne visi, todėl Lietuvos žiūrovams bandoma sudaryti įspūdį, kad štai kokia Rusija kultūringa - jie gali apsieiti be to vakarietiško šlamšto, ir duoti savo gyventojams tik savo turinį. Aišku, tas turinys irgi „geras“ - arba visoks srutų pylimas ant „priešų“ (JAV, Europa, Baltijos šalys), arba totaliai bukinančios programos. Vien ko verti „ekstrasensų mūšiai“, kurie pristatomi kaip rimta laida. Kažkur gerą pastabą perskaičiau: „ekstrasensų mūšio“ pabaigoje vedėjas tiesiog iškelia neatplėštą voką, ir pralaimėję tiesiog išeina. Tada dar galima būtų įtarti, kad ten kažkas antgamtiško, o ne eilinis briedas. Toliau - serialai. Žinau žmonių, kurie jais žavisi - juk ten apie gyvenimą, istoriją, milicininkus... Nors teko su kažkuo rusiškai kalbančiu pabendraut, tai man tiesiai pasakė - „Rusijoj serialų filmuot nemoka“. O pas mus juos kai kas vertina kaip „aukšto meninio lygio“ kūrinius. Nesąmonė. Tiesą sakant, tokios laidos skirtos ne tiek propagandai, kiek žiūrovų bukinimui - ne tik „durnų vakariečių“, bet ir pačių rusų.

Atskiro paminėjimo verta muzika. Ar gali žmogus, turintis nors kokią klausą ir minimalų muzikinį skonį, klausyt to pigaus šūdpopsio, kurį pas mus atveža, ar rodo per TV? Panašu, kad tokių daug - lietuviški kanalai masiškai perka visokius „Slavianskyj bazar“ bei kitokį šūdą, ir rodo tai geriausiu laiku - reiškia yra žiūrinčių. O kai atvažiuoja koks Kirkorovas (praktiškai neturintis originalių dainų) ar Gazmanovas (vien tik apie armiją bei Rusijos/SSRS galybę dainuojantis) - prirenka pilnas arenas. Dar labai „maloniai“ nuteikia, kad tokių „gviazdų“ koncertai būna per kokias nors svarbias Lietuvai datas. Man tai neatrodo gražu, kai sausio 13, vasario 16, ar kovo 11 skamba dainos, šlovinančios okupantus. Bet kai kam tos dienos nieko nereiškia - kuo toliau, tuo labiau...

Komentatoriai ir forumų dalyviai - čia išvis unikalios pajėgos. Po visokiais straipsniais nuolat komentuojama, kad Lietuvoj viskas blogai, valdžia vagys, ES pas mus čia visokių mažumų priveisė, pinigus atėmė, ir t.t. Štai vat Rusija turi resursų, krūvas pinigų, teisingą valdžią, ir visa kita. Praktiškai užtenka ten nuvažiuoti, ir iškart gausi nuostabų darbą, su kelių tūkstančių dolerių alga, butą Maskvos centre, o jei neturi, tai ir šeimą sukurt padės. Tačiau užtenka tokiam garbintojui pasakyt, kad jei taip gerai, tai ko pats nevažiuoji, prasideda atsikalbinėjimai, kad nėra taip paprasta - čia jau šaknys įleistos, o ten reikia darbą bei plotą susirast...

Kitas smagus propagandos teiginių rinkinys - apie tai, kad lietuviai ir rusai - viena tauta, viena kalba, viena kultūra. Baltai - tai išsigalvota nesąmonė, čia visada buvo tik slavai. Kartais galima susidaryt įspūdį, kad ir lietuvių kalba - tai sėkmingas Mažvydo projektas. Iki tol visi čia kalbėjo rusiškai. Lenkai viską sugadino, okupuodami mus, įkišdami katalikybę, ir prijungdami prie savo valstybės. Ir išvis - lietuviams per visą istoriją geriausia buvo tik vienu laikotarpiu - sovietmečiu, o konkrečiau - prie Stalino. Tada patriotiškai nusiteikę lietuviai pirmos klasės traukiniais važiavo į Sibirą geresnio gyvenimo ieškoti, o likę čia džiaugėsi puoselėjama kalba, tautiškumu, bei socialiai teisingu gyvenimu. O paskui atėjo Landsbergis, ir sugriovė visą tą nuostabybę.

Tačiau nors ir buvome „viena tauta“, kažkodėl rusai visada atskiria „pribaltus“ nuo „slavų“. Ir nors jie mus labai myli, nekenkia, daro viską mūsų labui, tačiau neapykanta „pribaltams“ dažnai sunkiasi pro kraštus. Mus ir iššaudyt reikia, ir dar kaip kitaip nubaust. Mes ir visokios seksualinės mažumos, ir protiškai atsilikę, ir smegenim praplautais, ir teroristai, ir panašiai. Svarbiausia - mes per visą istoriją buvom, esam ir būsim nevykėliai. Skirtingai, nei didinga rusų tauta.

Rusijoj nepraleidžia progų mus vadinti fašistais. Ar nacionalistai pražygiuoja kovo 11-ąją, ar komunizmo nusikaltimus prilyginam nacistų, ar tiesiog kas nors pasako, kad myli savo tėvynę - visada mes fašistai, siekiantys blogų santykių su kaimynėmis, o ypač ta didžiąja. Bet ką irgi pastebiu įvairaus plauko puslapiuose, tai jei kažkas ieško pažinčių, tai dažnai tarp reikalavimų būna „tik slaviškos išvaizdos“. Taip pat juodaodžius be užuolankų vadina beždžionėmis. Visokius kaukaziečius (čėčėnus, gruzinus ir t.t.) jie išvis žvėrimis, o ne žmonėmis vadina. Kai prieš kelis mėnesius Maskvoje kažkoks kaukazietis nužudė kažkokį rusą, stebėjau tokius pykčius - atrodė, kad jie pasiruošę išpjaut visus, kurie nėra „slaviškos išvaizdos“. Ir nesvarbu, kad tų „čiurkų“ pačioj Rusijoj dauguma. O paskaičius paskutinio meto komentarus apie ukrainiečius, tai irgi nespinduliuoja jie ta meile savo „broliams“. Aš jau nekalbu apie atvirą ir nebaudžiamą neapykantą seksualinėms mažumoms. Ir po viso šito MES - fašistai, o JIE - draugiški bei tolerantiški žmonės, vieni nugalėję fašismą visame pasaulyje.

Kalbant apie fašistus...

Fašistai, nacistai, pseudopagonys, tautininkai ir kitokie kenkėjai.

Faktas, kad pas mus tokių yra. Bet, tiesą sakant, tokių dabar jau kiekvienoje šalyje atsiranda vis daugiau. Tačiau mūsų „patriotų“ bėda ta, kad jie, prisidengdami skambiais lozungais, gina ne Lietuvos interesus.

Nacionalistai save vadina patriotais, bando aukštinti lietuvių tautą, aiškina, kad saugo ją. Tačiau jų lyderiui vienodai, kad Lietuvą dergia samdyti didžiosios kaimynės komentatoriai, politikai bei žurnalistai. Svarbiau, kad Lietuvoj gėjų, žydų ir tamsiaodžių nebūtų.

Kodėl čia įkišau pagonis, ir kodėl aš juos vadinu pseudopagonimis? Nes mano žiniomis tai, ką jie vadina senąja lietuvių religija, su senove turi nedaug bendro. Tais laikais, kai lietuviai praktikavo savo dievus, pas mus nebuvo paplitęs raštas. Nebuvo rašto - nebuvo, kas įamžintų autentiškus pasakojimus apie dievus. Tik 19-ame ir 20-ame amžiuose kažkokie žmonės (gal istorikai, gal rašytojai) apsiėmė tirti tą religiją, aprašinėti padavimus, atrinkti dievus. Kai ką atkapstė, kai ką prigalvojo... Beje - esu kažkur skaitęs, jog krikščionių metraštininkai rašė, maždaug kad „šitų atversti nereikia, nes jie tiki vieną Dievą“. Reikia suprasti - pas mus buvo monoteistinė religija. Na, bet aš nesu specialistas, tai į šitą klausimą nesigilinsiu. Šiaip tai nereikia suprast manęs neteisingai - man žmonių praktikuojama religija, kuri skiriasi nuo manosios, nekliudo (kol jie nekliudo manęs). Labiau kliūna tai, kad paskaičius kai kurių, save pagonimis laikančių žmonių, pasisakymus, susidaro įspūdis, kad lietuviams gerai buvo tik vienu laikotarpiu - SSRS, o dar tiksliau - valdant Stalinui. Tada ir lietuvybė buvo saugoma, ir tautos niekas nesistengė naikint, kaip kad dabar, ir taip toliau. Senieji kunigaikščiai buvo blogi - naikino lietuvius, bandė juos padaryt slavais. Dabartinė valdžia su ES gi bando visus gėjais padaryt. Visi blogi, tik jie vieni - balti ir pūkuoti.

Visokie žemės saugotojai, violetinė armija, ir kiti panašūs, panašu, turi dviženklį IQ. Kai kurie gal ir neigiamą. Dažnam galima pirštu baksnoti į faktus, argumentus, jie vistiek liks prie savo lozungų: „valdžia - vagys“, „mus nori sunaikinti“ ir, žinoma, klasikinis „prie ruso buvo geriau“. Toks jausmas, kad jiems dažniausiai atrodo, jog Lietuva išliks tik tuo atveju, jei atsiribos nuo pasaulio, uždraus užsieniečiams čia rodytis, draugaus tik su viena kaimynine šalimi (o gal net taps jos dalimi). Dar jie aiškina, kad TAUTA geriau žino, kaip tvarkyti valstybės finansus, teisę, politiką. Matant tokius asmenis, pradedu rimčiau įsitikint, kad jei tokiems patikėti priimti svarbesnius sprendimus, mums greitai būtų visiška šikna.

Dar, kalbant apie tuos, kam prie ruso buvo geriau. Dažnas iš jų mėgsta pasakyti, kad Sovietų Sąjungos buvo geriau, arba dar abstrakčiau - prie socializmo buvo geriau. Tokiems galiu pasakyt naujieną - Europos Sąjungoj dabar socializmo yra daugiau, nei kad jo buvo SSRS. Būtent tikrojo socializmo - žmonių teisės, lygybė, įvairūs reguliavimai. Būtent tai yra labiau socializmas, o ne sovietinis kontroliavimas, ir visokių nepritampančių eliminavimas.

Visus šituos apibendrinus galima gauti tokį pilietį, kuris įsitikinęs, kad SSRS buvo geriausias laikas lietuviams ir Lietuvai, dabar gi vakarai, politikų pagalba, mus tiesiog išnaudoja ir atvirai vykdo genocidą. Vienintelis tautos išsigelbėjimas - visiškai užsidaryt nuo išorinio pasaulio, neįleist čia visokių nenormalių, visokias nesąmones skleidžiančių, daugintis tik su savais. Tik taip tauta ir kultūra išliks. Idealus pavyzdys - Šiaurės Korėja. Tai klestinti šalis, kuri slepiasi nuo pasaulio, o vakarai dėl to skleidžia visokias propagandas, kad vadovai ten kažkokie žiaurūs.

Tik štai kodėl tokie žmonės savo idėjoms skleisti naudoja informatikos mokslo, kurio vienas pradininkų buvo britas gėjus (Alanas Tiuringas), padarinius - kompiuterius ir internetą? Kurie ir sukurti tuose supuvusiuose vakaruose.

P.S. Daug gavosi kažkaip. Ir tai dar ne viskas, ką norėjau sudėt.

Ką žiūrėti, jei mėgsti komiksus?

2013-11-19T22:55:00+02:00

Taigi, jei yra žmonių, kurie, kaip ir aš, domisi „mainstream“ komiksais (nors pradedu įtarti, kad aš toks Lietuvoj vienintelis), norisi ne tik paskaityt, bet ir pažiūrėt ekranizacijas. Savaime aišku, yra filmai, kuriuos pažiūrėti arba verta, arba ne. Bet yra ir TV ekranizacijos - animaciniai bei vaidybiniai serialai. Ir šiuo metu jų yra nemažai visai neblogų. Pavardinsiu, ką aš žiūriu šį sezoną, gal kam patiks.

Ultimate Spider-Man

Kai kas sako, kad geriausias Žmogaus-voro animacinis serialas buvo 1994-1997 metų. Iš dalies sutinku - buvo įdomus, atskleidžiantis veikėją, ir t.t. Bet šis, „Ultimate“, mano manymu yra dar geresnis. Čia į Žmogų-vorą pažvelgta iš visai kitos pusės. Jis ne vienišius, savęs besigailintis, bei laiko artimiesiems nerandantis studenčiokas, bet praktiškai S.H.I.E.L.D. agentas, vadovaujantis kitų paauglių superherojų komandai. Čia daugiau dėmesio skirta būtent jo darbui su komanda, kovoms su blogiukais bei bendradarbiavimui su kitais geriečiais. Jo asmeniniams santykiams vietos beveik nepalikta. Ir būtent tai yra labai gerai, nes jei palikt Žmogų-vorą ilgiau aiškintis savo santykių, tai tampa ne veiksmo ir kovos su blogiu istorija, o kažkokia melodrama. Pažiūrėkit visus vaidybinius filmus - suprasit, apie ką aš. O čia gi veiksmas, humoras ir dar kartą veiksmas. Seilėms laiko beveik nebelieka. Kas keista, tai šito serialo sezoniškumas. Kai dauguma parasideda rudenį ir eina iki pavasario, šis prasideda kažkur metų pradžioje, o baigiasi pabaigoje. Štai prieš savaitę baigėsi antrasis sezonas, tikiuosi, nuo kitų metų prasidės ir trečiasis.

Avengers: Assemble

Čia badoma pavaizduoti tai, kas vyko po įvykių, parodytų 2012-ųjų metų filme. Komandą papildo naujas herojus - Falcon. Komandos priešai čia kiti - labiau pažįstami iš kitų Avengers ekranizacijų. Nors kiekviena serija - atskiras nuotykis, bet yra bendras siužetas: nauja komanda turi susistyguoti, o priešai tuo metu kaupia jėgas prieš keršytojus. Veiksmo daug, seilių mažai. Tikėtina, kad su prieš tai minėtu serialu apie Žmogų-vorą bus „susikirtimas“.

Hulk and the agents od S.M.A.S.H.

Manau, kas Lietuvoj žino Hulk'ą, tai įsivaizduoja jį kaip žalią, didelį monstrą be smegenų, varomą tik instinkto viską naikinti. Šitam seriale Hulk'as - protingas, puikiai save kontroliuojantis komandos lyderis. O jo komanda sudaryta iš kitų panašių į jį: Red Hulk, She Hulk, A-Bomb, Skaar. Visi galingi, radioaktyvūs, ir visi - herojai. Pats serialas pateikiamas realybės šou pavidalu - veikėjai kartas nuo karto pasisako į kamerą atskiram „kamberėly“, juos nuola seka skraidančios kameros. Visai smagu pažiūrėt.

Beware the Batman

Ko gero, vienas iš neduagelio serialų, kur Batman'as nupieštas 3D formatu. Taip pat jis skiriasi nuo kitų ekranizacijų tuo, kad priešai dažniausiai dar nebuvo pasirodę kitur. Arba jei ir buvo, tai epizodiškai. Taip pat ir Robino čia nėra - jo vietą užėmusi Katana. Veiksmo yra, humoro - ne tiek (Batman'as ir humoras - menkai suderinami), tačiau kažkaip nesižiūri man 3D...

Agents of S.H.I.E.L.D.

Šitas yra nebe animacinis, o vaidybinis serialas. Kai kurie veikėjai jau žinomi iš filmų (pvz. agentas Coulson'as). Šiaip, kaip serialas tai visai įdomus, yra ir veiksmo, ir bendra linija. Tik aš komiksų ekranizacijose visada ieškau užuominų į pačius komiksus. Ir čia jų kažkaip mažokai. Nedaug girdėtų vardų, ar vietų. Geriausiu atveju - nuorodos į Marvel filmus apie Keršytojus (jie prasidėjo maždaug nuo Iron Man).

Arrow

Taip pat vaidybinis. Kūrėjai pasiskolino idėją iš Dark Knight trilogijos, kad praktiškai jokių super galių niekas neturi. Jei kas ir atrodo „antgamtiškai“, tai tik technologijų pagalba. Taip pat pats veikėjas (Green Arrow) vaizduojamas kaip žudyti nesibjaurintis, keršto ir teisingumo trokštantis sociopatas. Na, antram sezone jis nutarė nebežudyt, bet ir pirmam užteko aukų. Beje, šiame seriale nuorodų į komiksus žymia daugiau, nei pastraipa aukščiau - veikėjų vardai girdėti, „galios“ irgi ne siurprizas. Manau, žiūrėti verta.

Taigi - šie yra su komiksais susiję serialai, kuriuos aš pats dabar žiūriu, ir rekomenduoju kitiems, kuriems ši tema nėra „vaikiška“ ar kaip kitaip nepatraukli.

Komiksas savaitei: Secret Wars

2013-10-14T22:14:00+03:00

Pavadinimas: Secret Wars

Leidėjas, metai: Marvel Comics, 1984-1985

Kas ten vyksta?

Kosminė būtybė Beyonder surenka geriausius Žemės superherojus bei superblogiečius, ir perkelia juos į jo sukurtą planetą, kad tie kovotų tarpusavyje. Jam tiesiog įdomu, kas nugalės. Iš karto išaiškėja, kad X-menai, nors ir priskirti herojams, nėra pageidaujami jų tarpe. Tuo tarpu Dr. Doom, visada trokštantis daugiau galios, pajutęs, kad turi reikalų su kosmine energija, stengiasi ją pasiimti sau. Jam pavyksta, bet galiausiai, superherojų dėka, galios netenka ir jis, ir Beyonder.

Pastabos

Šiame komikse Spiderman pirmą kartą užsideda savo juodąjį simbiotinį kostiumą. Po metų išleistame „Secret Wars 2“ Beyonder klajoja po žemę, bandydamas suprasti, ką reiškia būti žmogumi.

Įvertinimas

Abi dalis paskaičius, kažkokio įdomaus turinio neradau, piešimas irgi prastokas. Panašiais metais leistame DC Comics „Crisis on Infinite Earths“ žymiai gražiau. Aišku, paskaityt vistiek įdomu.

Vertinu 4/10 - gali būt žymiai geriau.

Apie santvarkas

2013-09-09T17:14:00+03:00

Aš kuo toliau, tuo labiau prarandu pasitikėjimą demokratija.

Iš principo, demokratija reiškia tautos valdžią. Idėja graži, nes liaudis žino, kas jam geriausia. Bėda tame, kad iš tiesų tauta nežino, kas iš tiesų jai geriausia. Ji galvoja, kad žino, nes jai taip kažkas išaiškino, arba gerai taip, kaip yra, ir nereikia jokių pokyčių. Todėl aš džiaugiuosi, kad kol kas niekas neįvedė tiesioginės demokratijos, nes pas mus ir su atstovaujamąja prastai.

Išrenkami tie, kurie žada aukso kalnus per trumpą laiką, o išrinkti ne tik aukso kalnų, bet ir šūdo krūvelių nelabai parūpina. Tačiau kažkodėl juos vistiek nuolat išrenka. Taip nutinka todėl, kad tauta užmiršta, kad tą patį jiems žadėjo anksčiau, ir netesėjo, patiki, kad pažadams įgyvendinti trukdė kiti, žadėję, iš principo, ta patį. Ir taip toliau, ir panašiai - reklama suveikia labai gerai. Tačiau toks jau tautos pasirinkimas - kad juos atstovautų tie patys, kurie ir anksčiau atstovavo visai ne rinkėjų interesus. Taip pat problema yra, kai išrinktųjų partijų atstovai į postus sukiša tuos, kurie visiškai neturi tam kompetencijos. Paskui ir gaunasi, kad kokiu nors sveikatos apsaugos ministru tampa koks nors šaltkalvis.

Vis dažniau pasigirsta, kad technologijos dabar leistų įvesti tiesioginę demokratiją - kai pati tauta spręstų, ko ji nori, o ko - ne. Pirmas žingsnis - labai palengvinti referendumo rengimo galimybes. Aš, žinoma, esu už tai, kad kuo daugiau tautos būtų išgirsta Tačiau kartais tautos balsas prasilenkia labai toli su sveiku protu. Jei būtų tiesioginė demokratija, tai Lietuvoje jaustųsi technologijų atsilikimas, nesikurtų tiek naujų verslų, vyktų daug mažiau kultūrinių renginių. Nes juk jei duotų pasirinkimą, kur paskirstyti pinigus, jokie verslo skatinimo, kultūros rėmimo fondai negautų nė cento - viskas eitų pensijų bei minimalios algos didinimui. O jei dar pasitaikytų galimybė, tai privatūs verslai išvis būtų jei ne uždrausti, tai bent jau jų gyvenimas būtų labai apsunkintas. Juk privatus verslas - „parazitai ir vagys“. Žmonės nelinkę perdirbti daug informacijos. Jiems sunku perskaityti 3 lapus su aiškinimais, kodėl viena ar kita elektrinė yra gerai ar blogai. Tačiau pora sakinių, kur aiškinama, kad atominė 100% susprogs, o štai anglim arba dujom (būtinai perkamom iš Rusijos) kūrenama yra pigu ir švaru - jiems kaip tik.

Aišku, kai demokratija tik atsirado, joje dalyvavo visi piliečiai. Tik kad tų piliečių buvo koks dešimtadalis visų gyventojų... Tačiau dabar vis dažniau tenka nusivilti demokratijos principu. Žmonės nėra tam pasiruošę. Ir niekada nebus. Kai kas skelbia utopijas, kad žmones reikia mokyti, auklėti, diegti teisingą informaciją. Bet žmogus yra tingus padaras - jam visada suveiks tai, kas pateikta paprastai ir lengvai. Ir nemanau, kad tai auklėjimo problema - čia į genus reikia lįst.

Bet aš nesakau, kad mums reikia monarchijos, ar kokios nors diktatūros. Pastaruoju metu man vis patrauklesnės atrodo meritokratijos bei technokratijos idėjos.

Pirmoji sistema paremta tuo, kad valdžioje yra tie, kurie yra savo srities specialistai. Tokiu atveju finansų ministru galėtų būti koks nors rimtas finansų konsultantas, arba bent jau ekonomikos profesorius. Kultūros ministru vertėtų skirti kultūros vadybininkus. Svarbiausia, kad žmogus gerai išmanytų sritį, kuriai vadovauja. Taip pat ir jo pavaldiniai turi būti kompetetingi, kadangi vienas žmogus tikrai visko negali aprėpti. Aišku, kaip saugiklius reiktų nustatyti, kad bendras visų valdančiųjų tikslas - dirbti valstybės ir jos žmonių gerovei. Ypač ilguoju periodu, o ne siekti populiarumo didinant bedarbių pašalpas ir minimalų atlyginimą.

Technokratija - dar kiek radikalesnis požiūris. Nors dabar technokratiška valdžia vadinama ta, kur vyriausybės nariai ne išrinkti, bet paskirti kaip nors kitaip (pvz dėl savo kompetencijos), bet aš įsivaizduoju tikrą technokratiją kiek kitaip. Tai sistema, kai sprendimus priima ne patys žmonės, tačiau kompiuterių pagalba. Žmonėms reiktų įvesti pradinius duomenis, o jau kompiuteris paruoštų veiklos planą. Čia, žinoma, yra utopinė idėja ir kiek gąsdinanti. Tačiau mane ji gąsdina mažiau, nei tiesioginė demokratija...

Komiksas savaitei: Kingdom Come

2013-09-02T20:47:00+03:00

Pavadinimas: Kingdom Come

Leidėjas, metai: DC Comics, 1996

Kas ten vyksta?

Senoji superherojų karta pasitraukė, jų vietą užėmė naujoji karta. Naujieji herojai kovoja tarpusavyje labiau dėl to, kad neturi ką veikt, nes blogiečių beveik nebėra. Taip pat jie nekreipia dėmesio, ar jiems „besilinksminant“ griūna pastatai, sužeidžiami ar net žūsta nekalti praeiviai. Jie turi galias, todėl įsitikinę, kad jiems viskas leista.

Galiausiai, kai situacija darosi visai nebekontroliuojama, kreipiamasi į Supermeną, kuris savo tvirtovėje augina karves, kad jis grįžtų, ir padarytų tvarką. Ir jis grįžta. Surinkęs daugumą senųjų JLA narių. Tik šįkart jis ir komanda nusiteikę ne taip draugiškai, kaip anksčiau. Pagrindiniai kovos įrankiai - baimė ir jėga. Žinoma, jei yra priespauda, yra ir pasipriešinimas, kuriam vadovauja ne kas kitas, o Betmenas (su trupučiu Lexo Luthoro pagalbos), surinkęs savo komandą.

Pastabos

Serijos pavadinimas kilo iš „Tėve mūsų“ maldos sakinio „Teateinie tavo karalystė“ angliškos versijos. Čia Supermenas tarsi kviečiamas naujai sukurti savo tvarką.

Įvertinimas

Šitą komiksą verta paskaityti jau vien dėl piešimo stiliaus. Kiekvienas piešinys labiau panašus į retušuotą nuotrauką, o ne į komiksinį paveiksliuką. Ir istorija verta dėmesio - nepaliekama per daug neaiškių galų. Išaiškėja ir kodėl senoji karta pasitraukė, ir kas sekė po to.

Vertinu 10/10. Piešimas čia prideda daug balų.

Apie vardo parinkimą

2013-08-25T14:12:00+03:00

Menka paslaptis, kad neseniai tapau tėčiu. Šitą dalyką netgi paskelbiau visam pasauliui. Apie buvimą tėčiu papasakosiu kada vėliau, kai jau galėsiu įvertinti, kas ir kaip. Šįkart apie vieną svarbesnių dalykų, kurį vaikui suteikia tėvai - vardą.

Kai sužinojom, kad būsim trise, pradėjom galvoti vaikui vardą. Iš karto nusistatėm kriterijus.

Vardas neturi būti tėvų saviraiškos vaisius. Žmogus neturi norėti pasikeisti vardo, nes tėvai sugalvojo, kad koks nors Menstruacijus yra unikalus ir įdomus vardas. Taip pat reikia pagalvoti ir apie tai, kad vardas gali būti lengvai panaudojamas kokiai įžeidžiančiai pravardei. Pavyzdžiui Rėjus. Pirmą raidę pakeitus, kas gaunasi? Gėjus... Nesvarbu, kokia to žodžio reputacija visuomenėj, bet kai tave vadina tuo, kuo tu nesi - visada žeidžia. Taip pat yra vardų, kurie netinka vaikui, arba suaugusiam. Pavyzdžiui Stefanija. Na, neįsivaizduoju moters, jaunesnės nei 50 metų tokiu vardu. Taip pat mačiau kažkuriam straipsny vardą Gedukas. Žmogus gi užaugs, o vardas liks toks pat...

Vardas neturi kelti konkrečių asociacijų. Tarkim, yra giminių ar pažįstamų tarpe kažkas, su kuo tau konkretus vardas asocijuojasi. Tai gali būti gera, ar bloga asociacija, bet vistiek - pirma prisimeni tą žmogų. Arba pažįsti nemažai skirtingų žmonių tokiais vardais, ir tau jau kažko konkretaus nebeprimena.

Vardas neturi būti per daug populiarus. Tiesiog kai pas kelis pažįstamus per pusantrų metų gimė trys Jonai, tai kažkaip toks vardas automatiškai atkrenta...

Vardas turi būti lietuviškos kilmės. Pas mus abu vardai lietuviškos kilmės, todėl, norėdami tęsti tradicijas, tokio vardo ir ieškojome. Visai gera mintis pasirodė ieškoti tarp buvusių kunigaikščių vardų. Kai kas pastaruoju metu aiškina, kad lietuviški vardai yra negerai, nes užsieniečiams problemos juos ištarti. O kodėl reiktų pataikauti užsieniečiams? Skandinavų vardai dar sunkiau ištariami, tačiau jie dėl to kažkodėl nesijaudina. Kažkas man pasakė, kad skandinavai, skirtingai nei lietuviai, visi gyvena savo šalyse. Jei mano vaikas gimė Lietuvoj, kur aš gyvenu, ir nežadu (bent jau kol kas) kraustytis kitur, tai kodėl aš iškart turiu numatyt, kad mano vaikas tikrai gyvens kažkur užsieny? Aš tikiuosi, kad ir mano vaikas gyvens Lietuvoj. O jei teks bendrauti su užsieniečiais - tegu jie pasimoko kitų kalbų vardus ištarti.

Beje - paskaičius visokių „antifa“ pareiškimus, tai iškyla klausimas - ar noras suteikti savo vaikui būtent lietuviškos kilmės vardą jau yra fašizmo požymis? Nes pagal juos tai ir frazė „myliu Lietuvą“ - fašizmas :)

Tai štai - įvertinus visus kriterijus, truputį paieškojus, turime Gediminą...

DC vs. Marvel

2013-08-05T14:10:00+03:00

Kol kas, kiek teko sutikt žmonių, nebijančių prisipažinti, kad domisi „mainstream“ komiksais, tai abu sakė, kad yra Marvel fanai. Kiek pagalvojęs aš nusprendžiau, kad man patinka abu leidėjai, tačiau širdis linksta link DC... Toliau pateikiu priežastis.

Draugiškumas naujam skaitytojui. Tiek Marvel, tiek DC komiksus pradėjo kepti prieš pat Antrąjį Pasaulinį karą. Per tą laiką atsirado daug herojų, su savomis istorijomis, paralelinių visatų ir kitų panašių dalykų... Kai visko tiek prisikaupė, DC tiesiog sunaikino viską(buvo toks įvykis - „Crisis on infinite worlds“), ir pradėjo iš naujo, prisitaikydami prie laikmečio, palengvindami skaitytojų dalį. Ir jie dabar kartas nuo karto tai padaro. Ir tai yra labai gerai, nes po tokių įvykių nereikia ieškoti, kaip kurio veikėjo istorija klostėsi, nes ji kuriama iš naujo. Marvel gi tokių dalykų nedaro. Jei nori žinot, kas ten kai, turi ieškoti senienų nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tiesa, bandė jie pradėt kitas serijas, kur žnomų veikėjų istorijos būtų perpasakotos. Galbūt su planais, kad tos serijos pakeis originalias. Bet taip nenutiko. Žinoma, jie kartais perpasakoja kai kurių veikėjų istorijas, kad kažkiek atitiktų laikmetį, pritaiko prie ekranizacijų. Bet visatos toli gražu neperkuria. Taip pat pastebėjau, kad Marvel mėgsta istorijas išsklaidyti per skirtingų herojų komiksus. Tada gaunasi, kad jei nori pilnai suprasti viską, turi perskaityti ne tik komiksus, kurių pavadinime puikuojasi istorijos pavadinimas (pvz.: „Civil War“), tačiau ir praktiškai visus, kas su tuo susiję. DC to tiek daug nepastebėjau. Taip pat DC dažnai padaro istorijas, kurios beveik visiškai nesusiję su pagrindine visata, kur veiksmas vyksta savo eiga.

Istorijos. Žmonės internete kalba, kad Marvel kuria geresnes istorijas. Iš tiesų tai pritariu. Ten neretai bandoma pažvelgti ir į pačių herojų išgyvenimus, ir kaip tai įtakoja visą istorijos eiga. Žinoma, užkabinamos ir pasaulinės aktualijos. Ir, savaime aišku, herojai turi savo paslapčių, problemų, su kuriomis kovojama. Nesakau, kad to nėra DC, tačiau ten tai iškilo ne per daug seniai, arba pasireikšdavo nedaugeliui veikėjų.

Ekranizacijos. Reikai pripažinti, kad nors abiejose pusėse yra stiprių bei silpnų dalykų, DC čia lenkia Marvel pakankamai stipriai. Bent jau animacinės ekranizacijos yra žymiai geresnės, iį jų daugiau. Kiek žiūrėjau animacinių pilnametražių filmų pagal kažkurias DC istorijas, tai ten ne itin daug nukrypstama nuo pačio komikso. Marvel šitoj vietoj leidžia daugiau fantazijos. Taip pat animaciniai serialai. Ko verti „Batman: The Animated Series“, ar vienas naujausių, gaila, nustotų kurti, „Young Justice“. Marvel tik paskutiniu metu pradėjo kurti kiek įdomesnius filmukus. Pavyzdžiui, „Ultimate Spider-man“ pagaliau yra verta žiūrėjimo Žmogaus-Voro ekranizacija, kurioje netrūksta humoro, veiksmo, ir neužsiciklinama ties asmeninėmis Peter'io Parker'io poblemomis. Na, dar ir Avengers paskutinė ir priešpaskutinė inkarnacijos vertos daugiau dėmesio. Dar gi yra filmai. Čia, mano manymu, DC pirmauja pagal kokybę. Bėda gal tame, kad pas juos ekranizuojami pagrinde 2 veikėjai - Superman'as ir Batman'as. Bet filmai tikrai neblogi (keletos klaidų neskaičiuojant). Kiekvienas režisierius bando savaip perkurti kultinius herojus. Kartais pavyksta, kartais - ne. Marvel gi turi krūvas veikėjų, ir tuo naudojasi. Ne kiekviena ekranizacija yra gera, tačiau fantazijai ir specialiųjų efektų kūrėjams valios duodama...

Taigi, viską susumavus išeina, kad pagrindinis dalykas, kodėl man labiau patinka DC - jų ekranizacijos, kurios bendroj sumoj yra žymiai geresnės už Marvel. Ir nesvarbu, kad jie dabar po Disney sparneliu...

Apie Žmogų iš plieno

2013-07-04T22:23:00+03:00

Įspėjimas! Galimi „spoileriai“!

Tiksliau gal ne visai apie patį Supermeną, ar tik naujausią jo filmą, bet apie tai, kaip jį kas perkūrė TV ir kino ekranuose.

Visų ekranizacijų neminėsiu, kadangi jų buvo tikrai nemažai, taip pat animaciją paliksiu kitam kartui. Aptarsiu tas, kurias pats mačiau, ir kurios man atrodo svarbesnės.

Manau, daugeliui mūsų kraštuose Supermenas asocijuojasi ne su komiksų herojumi, o su aktoriumi Christopher'iu Reeve'u, kuris įkūnijo šį veikėją 1978-ųjų metų filme, bei jo tęsiniuose. Nors tęsiniai ir nebuvo labai geri, tačiau originalus filmas buvo tikrai neblogas. Netgi specialieji efektai atrodo pakankamai kokybiški. Pat Supermenas ten vaizduojamas toks, koks maždaug ir turėjo būti komiksų „Bronzos amžiaus“ laikotarpio žmogus iš plieno: ne raumenų kalnas, tačiau stiprus, absoliučiai teisingas bei atsakingas herojus, susiduriantis ir su žmogiškom problemom. Tiesą sakant, to laikotarpio komiksų neskaičiau daug, todėl negaliu atsakyti, kaip tuo metu buvo vaizduojamas Lex'as Luthor'as. Galiu pasakyti tiek, kad tame filme komiškai vaizduojamas nusikaltėlis nė iš tolo neprilygsta tam Luthor'ui, kurį galima sutikti vėlesnėse inkarnacijose. Šiame filme galima suprasti, kad būtent Klarkas Kentas yra maskuotė, o Supermenas (Kal El) yra tikrasis ego.

1994-1997 metais buvo rodomas serialas „Lois & Clark: The New Adventures of Superman“. Čia didesnis dėmesys buvo skiriamas būtent Luizos ir Klarko santykiams, o ne herojaus nuotykiams. Mažai dėmesio skirta Supermeno kilmei, beveik visi priešai - žemiškos kilmės. Tuo metu, kai žiūrėjau šį serialą, tai buvo kažkas įdomaus. Tačiau dabar galvoju, kad ten niekur neišgirdau, kad kažkas Klarką Kentą pavadintų Kal El'u. Ir apibendrinus - nebuvo tai kažkas ypatingo...

Kai paminėjau pirmo filmo tėsinius, ir kad jie nebuvo pavykę, prie jų galima buvo įtraukt ir 2006-ųjų „Superman returns“. Nors kiti aktoriai, kita komanda, tačiau veiksmas vyko po „Superman II“ pavaizduotų įvykių. Žinoma, vaizdas įspūdingesnis, nei anuose filmuose, tačiau veikėjai nelabai pasikeitę, ir netapę įdomesni.

O štai nuo 2001-ųjų metų komiksų fanus džiugino serialas „Smallville“. Jame buvo vaizduojamas laikotarpis nuo Klarko Kento paauglystės, iki jo tapimo Supermenu. Kūrėjai pakankamai rimtai apsiėmė perkurti herojaus istoriją. Ir jiems tai pavyko. Šiame seriale buvo rimtai atskleistas Klarko Kento charakteris, bei kas padėjo jam tapti tuo, kuo jis galiausiai tapo. Taip pat didelį vaidmenį atliko ir kiti DC herojai (gaila, Betmeno ten nebuvo) Ir štai ten pagaliau Lex'as Luthor'as buvo pavaizduotas kaip verslininkas, manipuliatorius, tuo pačiu Klarko draugas, po truputį tampantis blogiečiu. Iš tiesų, jei kas nori susipažint su Supermenu, be komiksų galiu drąsiai rekomenduoti šį serialą. Čia herojus vaizduojamas su žymiai daugiau žmogiškumo ir tamsiųjų pusių. Aišku, reikia atkentėt keletą pirmųjų sezonų. Vėliau viskas tik gerėja.

Ir štai, kai išėjo kalbos apie tai, kad nauja Supermeno ekranizacija „Man of Steel“ bus vėl jo istorijos perrašymas, tikėjausi kažko tokio - daugiau tamsos ir problemų šiame itin šviesiame superherojuje... Ir to negavau... Nors reklama plakatuose siūlė pamiršti viską, ką žinojau apie Supermeną, kažko naujo ir netikėto pamatyt neteko. Na, efektų buvo daug ir neblogų. Bet tai ir viskas - veikėją buvo galima pavaizduoti įdomesniu. Dabar jis daugiau mušasi, nei kalba. Ir beveik nedvejoja, kad pirma turi eit kumščiai, o tik po to žodžiai. Nemačius ankstesnių žmogaus iš plieno ekranizacijų, šitas filmas tikrai gerai susižiūri. Tačiau mane sugadino Smallville, todėl tikėjausi kažko daugiau...

Mano asmeninė išvada jau akivaizdi, ir yra ta, kad geriausia vaidybinė (animaciją ir komiksus paliekant nuošaly) Žmogaus iš plieno inkarnacija yra serialas Smallville.

Komiksas savaitei: Crisis on Infinite Earths

2013-06-17T22:48:00+03:00

Pavadinimas: Crisis on Infinite Earths

Leidėjas, metai: DC Comics, 1985-1986

Kas nutiko?

Nei iš šio, nei iš to, kažkas pradėjo naikinti paralelines visatas. Herojai iš kelių likusių visatų privalo išgelbėti jas. Ar bent jau vieną iš jų.

Kodėl tai nutiko?

Devintojo dešimtmečio viduryje DC suprato, kad turi ir taip daug herojų. Daugumos jų kilmė ir istorija nebe toka patraukli jaunesnės kartos skaitytojams. Todėl buvo išleista ši grafinė novelė. Joje pertekliniai herojai buvo sunaikinti, liko tik viena visata, o likusių herojų kilmės istorijas buvo galima vėl perrašyti iš naujo.

Kas sekė po to?

Po to buvo nemažai istorijų, perpasakojusių jau žinomų herojų kilmės istorijas, vėl priviso paralelinių visatų, ir t.t. Po kažkurio laiko DC vėl padarė kažkokiąą panašią krizę... Po to vėl...

Pastabos

Veiksmo čia nemažai, nebijoma tiek teigiamų, tiek neigiamų veikėjų mirties. Visatos sunaikinimas vaizduojamas kaip tikrai visa apimantis - ateinančią pabaigą mato ne tik žmonės visuose pasaulio kraštuose, tačiau ir skirtingose epochose: nuo 10 000 m prieš mūsų erą, iki XXXI-ojo amžiaus. Gal kiek keist atrodo tai, kad vienas pagrindinų DC kozirių - Betmenas, ten beveik nesirodo. Taiau reikia atsiminti, kad tuo metu jo populiarumas buvo kritęs, o „Dark Knight returns“ dar nebuvo išleista. Tačiau ir šiaip - nemažai veikėjų, kuriuos galinga būtybė Monitorius pasirinko gelbėti visatas, daugeliui kažin ar bus girdėti.

Įvertinimas

Kas labiau man čia užkliuvo, tai piešimas. Spalvos ryškios, bet jų nedaug - šešėlių bei pereinančių tonų beveik nėra. Tačiau tais laikais (ir anksčiau) taip dauguma piešdavo - spalvos atsirado vėliau. Nors ir atrodo kad ši istorija sukurta „iš reikalo“, tačiau ji tikrai nėra prasta.

Vertinų 9/10 - dėl piešimo.

Komiksas savaitei: Marvel 1602

2013-05-26T23:32:00+03:00

Pavadinimas: Marvel 1602

Leidėjas, metai: Marvel, 2003-2004

Kas nutiko?

XVII amžius, anglai kolonizuoja Ameriką, Ispanijoj vyksta inkvizicija... Tačiau čia sutinkame Dr. Strange, Nicholas Fury, Dr. Doom ir daugelį kitų jau žinomų veikėjų, tačiau gyvenančių toje eroje nuo pat gimimo, ir net neįtariančių, kad iš tiesų yra ateities veikėjai. Kaip ir visada - kažkas turi piktų kėslų, kažkas nori išgelbėti visatą, kuri, pasirodo, norėdama save išgelbėti, pagreitino herojų atsiradimą keliais šimtai metų. O dėl visko kaltas kažkoks svečias iš ateities, kuris nenori grįžti atgal...

Pastabos

Nors čia pagrindiniai veikėjai - Marvel superherojai, tačiau yra ir realių istorinių asmenybių. Kai kurios paliktos tokios, kokios ir buvo(pvz. karalienė Elžbieta I), kai kurie pakeisti(pvz. Virginia Dare - pirmoji kolonistų duktė, gimusi Amerikoje, čia jai suteikta transformacijos galių). Nors piešta tradiciniu modernių komiksų stilium, viršeliai apipavidalinti kaip renesanso laikų paveikslai. Savaime aišku, daugumos veikėjų kilmė šiek tiek skiriasi nuo įprastinių jų istorijų.

Įvertinimas

8/10 - saityti visai įdomu, bet man kažko lyg ir trūksta...

Komiksas savaitei: Marvel Zombies

2013-04-29T15:24:00+03:00

Pavadinimas: Marvel Zombies

Leidėjas, metai: Marvel, 2005-2006

Kas nutiko?

Visi žemės superherojai tapo zombiais. Jų vienintelis tikslas - valgyti gyvų žmonių mėsą. Žmonių nelikus - valgyti norisi visus, kurie dar nėra zombiai.

Kodėl taip nutiko?

Vienas iš herojų sugrįžta iš kosmoso, nešdamas pavojingą virusą, kuris paverčia Keršytojų komandą zombiais. Virusas labai greitai išplinta tarp superherojų, o gyvų žmonių beveik nebelieka.

Kas sekė po to?

Zombiai suvalgė beveik visus žmones, dėl maisto išskerdė daugumą kitų zombių. Po to atklydo Silver Surfer'is (kaip žinia - Galactus'o pasiuntinys), kurį irgi suvalgė. Tik štai kadangi pas jį pilna kosminės energijos tai zombiai tavo dar galingesni. Gavę tokių galių, jie suvalgė net patį Galactus'ą, ir iškeliavo klajoti po visatą ieškodami maisto.

Pastabos

Kiekvienas viršelis - kokio nors jau buvusio Marvel komikso „zombifikuotas“ perdirbinys. Po pirmos dalies vėliau sekė antra, kurioje super zombiai jau suvalgę visą visatą grįžo į Žemę, kad galėtų persikelti į kitas visatas. O ten, pasirodo, žmonių gyvenama... Dar sekė kelios dalys, kurių aš dar neskaičiau (nes tik dabar sužinojau, kad jos yra), bei krūvos „spin-off'ų“ (pagrindinių komiksų linijų susidūrimų su šiais veikėjais). Tas zombių alkis, kurio vedami jie suvalgė visas gyvas būtybes Visatoj, labiau psichologinis, nei realus. Po kiek laiko jis išnyksta.

Įvertinimas

Be abejonės 10/10. Gerai nupiešta, zombiai kraupūs. Taip pat visa istorija pilna humoro bei groteskiškų detalių. O jau zombių, kurie dabar vel populiarūs, fanams tai rekomenduoju perskaityt.

Komiksas savaitei: Superman: Red Son

2013-04-22T10:32:00+03:00

Pavadinimas: Superman: Red Son

Leidėjas, metai: DC Comics, 2003

Kas nutiko?

Apie 1950-uosius išaiškėjo, kad SSRS turi slaptą ginklą - Supermeną. Jis nenugalimas, ir veikia vedinas komunistų partijos idealų.

Kodėl tai įvyko?

Iki žemės mažojo superherojaus kosminis laivas atskrido pusdieniu vėliau (ar anksčiau). Ir dėl to nusileido ne kažkur Amerikos tyruose, bet sovietinėje Ukrainoje. Žinoma, režimas, pamatęs jaunuolio sugebėjimus, priglaudė pas save, ir išaugino sau ginklą.

Kas sekė po to?

Stalinas mirė. Supermenas, nors ir nenorėdamas, apsiėmė vykdyti tai, kam buvo ruoštas - valdyti SSRS. Galiausiai beveik visas pasaulis prisijungė prie „Varšuvos pakto“. Liko tik JAV, nuo kurios atsijungia valstijos. Po ilgų kovų Supermenas supranta, kad tapo diktatoriumi, ir tai nėra gerai. Jis paaukoja save tam, kad išgelbėtų žemę. Bent jau taip visi galvoja. Po viso šito Lex'as Luthor'as išanalizuoja paliktus mokslinius tyrimus ir tada žmonija tikrai suklesti...

Pastabos

Šitoj istorijoj galiausiai išaiškėja, kad Luthor'as iš tiesų norėjo gero žmonėms, tik jo metodai buvo ne patys geriausi. Supermenui čia vietoj „S“, ant krūtinės - sovietiniai kūjis su pjautuvu. Yra šitoj istorijoj ir kovotojas prieš priespaudą Betmenas - nešioja rusišką žieminę kepurę („ušankę“). Nemažai originalios Supermeno istorijos veikėjų čia „lokalizuoti“ Rusijai(Pete Ross - Pyotr Roslov, Lana Lang - Lana Lazarenko), arba šiaip - kitame kontekste(Lois Lane - Lois Luthor). Pati pabaiga šiaip kiek netikėta. Taip ir neaišku, iš kur čia atsirado Brainiac'as - originalioje Supermeno istorijoje, jis yra sukurtas pačiame Kriptone. Čia gi tos planetos nėra...

Įvertinimas

Nors istorijoje ir sukeistos pusės, bet kažkaip nesijaučia nė vienos pusės propagandos - nei kad SSRS buvo geriau, nei kad JAV režimas geresnis. Jie tiesiog kitokie. Ta netikėta pabaiga man tikrai patiko.

Piešta gražiai, viršeliai dvelkia sovietmečio stiliaus propagandiniais plakatais, o pat piešimas - pakankamai standartinis amerikietiškas.

Vertinčiau 9/10 - kai kurie dalykai taip ir lieka neaiškūs, bet skaitosi gerai.

Komiksas savaitei: Civil War

2013-04-15T23:28:00+03:00

Įžanga:

Nutariau, kad reikia kažkokios pastovios rubrikos šitam tinklaraštėly. O kadangi pagaliau ėmiausi normaliai skaityti komiksus, tai mėginsiu juos ir apžvelgt. Gal ne kiekvieną savaitę, bet stengsiuosi...

Pavadinimas: Civil War

Leidėjas, metai: Marvel, 2006-2007

Kas nutiko?

Amerikos superherojai suskilo į dvi stovyklas. Tie, kurie visada kovojo petys į petį, draugai, šeimos nariai dabar atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Visi tiki, kad kovoja už gėrį, tačiau vienus palaiko vyriausybė, kitus... Žmonės?

Kodėl tai įvyko?

Norėdami pakelti savo realybės šou reitingus, Naujųjų karių(New Warriors) komanda aptinka keletą blogiukų, ir pabando juos nugalėti. Viskas baigiasi tuo, kad blogietis Nitro sukelia didžiulį sprogimą, ko pasekoje sunaikina tiek dalį herojų, tiek keletą šimtų vaikų, šalia buvusioje mokykloje. Tai sukelia didžiulį žmonių pasipiktinimą iki tiek, kad kiti herojai puolami gatvėse. JAV vyriausybė nutaria, kad kiekvienas, kovojantis už gėrį, būtų registruotas, ir būtų įdarbintas valstybės agentu. Kapitonas Amerika(Captain America) su tuo nesutinka. Jis įsitikinęs, kad laisvė - tai galimybė padėti žmonės, kai tavęs niekas nekontroliuoja ir nežino tavo tikrojo vardo. Tuo tarpu Geležinis žmogus(Iron Man) supranta, kad tik kontroliuojami superherojai elgsis atsakingai, ir ateityje tokių tragiškų incidentų turėtų būti mažiau. Aplink šiuos du veikėjus susiburia komandos, ir prasideda kova už savo tiesą...

Kas sekė po to?

Galiausiai maištininkai pralaimi. Dalis jų pasiduoda, dalis pasitraukia dar giliau į pogrindį. Vyriausybė įkuria Keršytojų(Avengers) komandą kiekvienoje valstijoje. Dalis blogiukų taip pat pradeda dirbti valstybei. Neapsieita ir be skaudžių pasekmių. Kapitonas Amerika žūsta pakeliui į savo teismą. Kadangi Žmogus voras(Spider-Man) atskleidė savo tapatybę, pasikėsinama į jo artimus žmones. Galiausiai, norėdamas išsaugoti savo tetos gyvybę, jis sudaro sandėrį su Mephisto ir paaukoja jausmus savo žmonai Mary Jane...

Pastabos

Skaičiau šią seriją du kartus. Pirmą kartą per kompiuterio monitorių - ne tik tai, kas vadinosi „Civil War“, bet ir visus susijusius komiksus(Spider-Man, Wolverine, Fantastic Four ir t.t.). Antrą kartą skaičiau realų popierinį leidinį. Jei nebūčiau pirmą kartą skaitęs taip, kaip skaičiau, tai ši serija būtų pasirodžiusi žymiai nykesnė. Daugelis dalykų paaiškinama, papildoma būtent susijusiuose komiksuose.

Nors registruodamiesi herojai neprivalėjo atskleisti savo tapatybių, Žmogus-Voras, kuris garsėjo tuo, kad itin stipriai slėpė savo tikrąjį vardą, vienas pirmųjų viešai išdavė savo paslaptį. Ir kam to reikėjo? Galiausiai liko be žmonos...

Nors Geležinis Žmogus siūlė prisijungti, mutantai(X-Men) oficialiai liko neutralūs. Jie jau buvo per tokį dalyką praėję, nes kažkada jie visi buvo verčiami registruotis. Taip pat, galima sakyti, griežė dantį ant Keršytojų, kurie nepadėjo, kai mutantai kovojo už savo išlikimą. Žinoma, pavieniai herojai prisijungė vienur ar kitur.

Būtent tuo laikotarpiu susituokė Audra(Storm) iš X-Men'ų bei Juodiji Pantera(Black Panther) - Vakandos karalius.

Įvertinimas

Šis įvykis vertinamas kaip vienas svarbiausių Marvel visatos įvykių per pastarąjį dešimtmetį. Daug dalykų po to pasikeitė. Kai kurie, buvę geri, oficialiai tapo nusikaltėliais, o kai kurie nusikaltėliai tapo valstybės agentais...

Jei kam rūpi vizualinė dalyko pusė - piešta gražiai, bet nei kažkaip ypatingai įdomiai, nei itin realistiškai.

Bendrai viską įvertinčiau maždaug 7/10. Galima buvo ir geriau...

Apie rusišką propagandą

2013-04-05T13:14:00+03:00

Pirmiausia, noriu patikslint, kad aš nesu rusofobas. Kažkuria prasme save laikyti galiu netgi rusofilu, nes pusė mano žmonos kraujo - rusiškas :) Taip pat negaliu vadinti savęs sovietofobu - asmeniškai kažką ir gero iš tų laikų randu. Bet šįkart ne apie tai...

Pastebėjau, kad kaip ir dvi stovyklos susidarė dėl Rusijos, sovietmečio ir propagandos. Vieni paniškai bijo bet kokios įtakos iš Rusijos, kiti gi aiškina, kad viskas, ką Rusija daro - normalu ir nieko blogo iš ten neateina. Nelaikau savęs priklausančiu nors kuriai iš šių stovyklų, tačiau paklausau kai kurių žmonių, žiūrinčių pagrinde tik Rusijos televizijas, paskaitau rusiškus forumus, išgirstu kokio Zadornovo šnekų... Ir štai, ką galima sužinoti apie Lietuvą.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo slaviška valstybė nuo pat pradžių. Dabartinė Lietuva su LDK bendro turi tik vieną panašų žodį.

Nebuvo Mindaugo, Vytauto - jų tikrieji vardai buvo Миндовг, Витовт. Ir jie buvo grynakraujai slavai - nė užuominos apie lietuvišką kraują. Sostinė šiuose kraštuose buvo galbūt dėl to, kad patogiau susisiekt su kuo nors.

Baltai - tai atskilę slavų gentys. Mūsų net kalba beveik tokia pati. Mes tik čia bandom išsidirbinėti ir save kildinam iš romėnų.

Lietuvių kalba - ne jokia ne sena, kaip mes čia aiškinam. Ji geriausiu atveju XIX amžiuj sudaryta dirbtinai. Geriausias to įrodymas - 30-40 metų senumo lietuviškos gramatikos vadovėliuose taisyklės skiriasi nuo dabartinių.

Kadangi LDK buvo slaviška valstybė, tai Vytovtas (joks ne Vytautas) tik su rusų pulkais laimėjo Žalgirio mūšį.

Dabartinė Lietuvos teritorija VISADA buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Ir be Rusijos mes niekaip nebūtume išgyvenę.

Lietuva, kaip valstybė pirmą kartą istorijoje pasirodė XX amžiuj. Pasinaudoję suirute Rusijos viduje ir nusilpusia armija, atsiskyrė kažkokie nupiepusi tautelė.

Jokios okupacijos nebuvo. Lietuva pati įstojo į SSRS, nes nebebūtų išsilaikiusi kaip nepriklausoma valstybė. Taip pat nebuvo ir nepuolimo sutarties tarp Vokietijos ir Rusijos (Molotovo - Ribentropo pakto).

Sovietmetis (ne okupacija) buvo geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai per... Nuo pat pradžių. Nes:

tai buvo jauna, ekonomiškai ir politiškai silpna valstybė, draskoma vidinių nesutarimų ir netvarkos, kurią reikėjo gelbėti;

SSRS investavo į mus labai daug. Net sugebėjom tapti viena stipriausių SSRS valstybių. Čia tik Maskvos dėka - patys lietuviai buvo tinginiai ir nevykėliai;

jei vis tik sutikt, kad SSRS buvo priešas, tai juk taip yra žymiai geriau. Kodėl? Kadangi sovietmečiu niekas neturėjo pinigų, tai visi buvo iš tiesų laisvi ir galėjo susikoncentruoti į išorinį priešą. Dabar gi priešas nepastebimas, bet žymiai labiau ardantis - materialinė priklausomybė...

Lietuva labai negražiai pasielgė per Rusijos - Gruzijos karą palaikydama Gruziją.

Lietuvoje tik sovietmečiu buvo gerų krepšininkų. Po nepriklausomybės atstatymo, pas mus nebėra nė vieno, mokančio žaist krepšinį.

Ir panašiai...

Dar keletą dalykų sužinojau apie pačią Rusiją ir rusus. Keletas tokių faktų:

Rusai, su Stalinu priešaky VIENI, be jokios pagalbos, nugalėjo fašizmą pasaulyje.

Rusų mokslininkai turi tokias technologijas, kad be problemų galėtų išgydyti visas ligas, padaryti žmogų nemirtingu. Tačiau jiems trukdo pasaulinės farmacijos kompanijos.

Visi pasakojimai, kad Stalinas buvo tironas ir žudikas - labai perdėti. Taip, jis kažkiek ėmėsi represijų, bet tais laikais tai buvo būtina tų pačių žmonių gerovei pasiekti. Ir tikrai stalinizmo aukų žymiai mažiau, nei Hitlerio aukų...

Aišku, aš ne istorikas, galbūt visa tai, kas aukščiau išvardinta, yra gryna tiesa. Bet dar prieš 10-15 metų per istorijos pamokas mus mokė kiek kitaip. Tai net ir nežinau...

Nepopuliarumo privalumai

2013-04-03T11:10:00+03:00

Kai pradėjau kažkada rašyti šitą savo blogą, tikėjausi turėti kažkokią auditoriją, kad kažkas skaitys mano nesąmones, būsiu kažkiek žinomas, ir t.t... Kažkuriuo momentu beveik taip ir buvo - čia lankydavosi ne tik paieškos varikliai. Bet paskui pradėjau daugiau dirbti, mažiau rašyti, ir be manęs čia tarp lankytojų tik google, yandex ir kiti panašūs „asmenys“...

Iš pradžių nebuvau tokia situacija patenkintas. Paskui supratau, jog pats kaltas, kad neteikiu gero turinio. O po to dar ir radau privalumų, kodėl turėt nepopuliarų tinklaraštį, ir šiaip - nebūt populiariu, yra gerai.

Kai nesi populiarus - tavo nuomonė niekam nerūpi. Tačiau tos nuomonės nepastebi ir tokie pikčiurnos kaip Užkalnis ar Račas. Todėl mažėja tikimybė būti įtrauktam į sąračą, išvadintam dibilu ar dunduku, vien dėl to, kad mano nuomonė skiriasi nuo jų.

Kai tavo tinklaraščio niekas neskaito, gali nesilaikyt kažkokios kokybės kartelės. Neprivalai rinkt žodžių, laikytis kažkokio stiliaus. Netgi gramatinės klaidos gali praslyst nepastebėtos, mintys gali likt padrikos. O jau man, visiškai tekstų rašymu neužsiimančiam, išlaikyt normalų literatūriškai tvarkingą stilių - problematiška. Taip pat gali rašyt visiškai nereguliariai - kelis mėnesius tylėt, o po to iškart bent keletą įrašų mestelt. Arba ne :)

Šitas įrašas daug kam pasirodys kaip dėmesio ieškojimas, tipo: „paverksiu, tai gal kas daugiau pradės skaityt“. Gal... Bet šiaip tai to nesiekiu. Bandau pats save pateisint, kad neberašau, nebeturiu auditorijos (aišku, niekada jos ir neturėjau, bet net tiek nebėra).

Ir paskutinis klausimas. Jei taip gerai, kad niekas neskaito, ir taip nedaug rašau, tai kodėl išvis apsiimt rašyt? Sunku pasakyt. Vis tik turiu poreikį išsakyt savo mintis. Twitter'y kartais simbolių neužtenka, Facebook'e kažkaip kitokia auditorija. O kadangi turiu savo domeną, tai kol nesugalvojau, kam geriau jį panaudot, rašysiu tinklaraštį. Gal gi kada nors pavyks susiimt ir daugiau rašyt apie komiksus...

„Vilko valanda“ - įspūdžiai

2013-03-26T09:38:00+02:00

Nesu labai geras apžvalgininkas ar kritikas, bet pasidalint įspūdžiais noriu.

Kodėl nutariau nusipirkti ir perskaityti?

Ne kasdien lietuvių rašytojai išleidžia fantastines knygas (ne paslaptis, kad aš - fantastikos mėgėjas). O ypač tokias, kurios vaizduoja alternatyvią mūsų šalies istoriją. Apie tai sužinojau dėl to, kad autorius nevengė internete kalbėti apie savo kūrinį - reklamavo visai efektyviai. Puslapis, beje, visai man patiko. Taip pat apsispręsti padėjo išlendantys „rimtų literatų“ pasisakymai, kad tai bus visiškas šlamštas, ir A. Tapinas užsiima šventvagystėm vaizduodamas Joną Basanavičių kitokiu, nei istorijos knygose. Aišku, tuos pasisakymus citavo pats knygos autorius, todėl jų autentiškumo patvirtinti negaliu (tiksliau - tingiu ieškot), bet tikiu, kad „rimtieji“ rašytojai taip gali pasisakyti :) Žinoma, norėjosi pamatyti, koks gi tas žadėtasis komiksas knygos puslapiuose.

Ką gavau?

Pakankamai gerai „suėjusią“ knygą apie alternatyvią XX a. pradžios istoriją, kurioje egzistuoja magija, garo technologijos stipriai išvystytos, o Vilnius (NE Lietuva) - laisvas. Na, šitą tai ir knygos reklamose galima rasti :) Galiu drąsiai pasakyti - tų 40 su viršum litų man tikrai negaila. Ne kasdien tenka skaityti lietuvišką kūrinį, kuris nebūtų slegiantis, sunkiai skaitomas ir panašiai (aišku, nesu labai kompetetingas vertint lietuvių literatūrą - didžiąją jos dalį skaičiau dar mokykloje, bet iš tų laikų atsiminimai pakankamai slogūs...). O čia priešingai - kaip fantastiniame veiksmo filme.

Kas patiko?

Pakankamai detaliai aprašyti veikėjai, veiksmo vietos. Skaitosi greitai. Veiksmu neperkrauta, labiau žaidžiama paslaptimis bei intrigomis. Bendrai knyga paliko gerą įspūdį.

Kas nepatiko?

Apie blogus dalykus lengviau pasakot, nes juos labiau užfiksuoji.

Pirmiausia, tai aš tikėjausi daugiau to žadėtojo komikso. O čia - 4 puslapiai komikso ir keletas paskirų piešinėlių per visą knygą. Man, kaip komiksų gerbėjui - tikrai mažokai. O ir piešimo norėtųsi realistiškesnio. Bet šito kažkaip iš Lietuvos komiksų piešėjų sunku tikėtis - apie tai gal kada nors kitą kartą.

Veiksmas vystosi nelabai tolygiai. Suprantu, kad įžangoje neturėtų būti per daug kažkokio veiksmo. Bet kartais atrodo, kad ta įžanga tęsiasi daugiau nei pusę knygos... Ir vistiek krūva herojų lieka nelabai aiškūs - nei kokie jų motyvai, nei kokia jų istorija. Nors kai kurių, lyg ir visai nereikšmingų, veikėjų istorijos papasakotos pakankamai smulkiai. Aišku, yra vilties, kad tie patys herojai figūruos kitose knygose. Tai gal aiškumo įneš daugiau...

Nors atrodo, kad visą knygą kažkokio veiksmo lyg ir trūksta, bet paskutiniai maždaug 20 (iš daugiau nei 500) puslapių veiksmo perpildyti taip, kad net pavargt galima. Ir paskui dar daug dalykų paaiškinama paskutiniuose keliuose puslapiuose. Filmui tokia seka gal ir tiktų. Knygai - nelabai...

Kokios dar mintys perskaičius?

Skaitydamas vis galvojau - ar būtų galima ekranizuoti šitą knygą? Norėtųsi, bet... Lygiagrečiai čia rutuliojasi netgi keli siužetai, taip iki galo ir nesupratau, kuris siužetas ir veikėjas - pagrindinis. Na, bet jei kas apsiimtų, galėtų kažką gero išspaust. Žaidimas, beje, kiek žinau, tai jau kuriamas...

Apibendrinus, knyga man patiko. Nesu reiklus - man užtenka pramoginės literatūros, kuri skaitosi pakankamai nesunkiai. O mano kuklia nuomone čia kaip tik tokia knyga ir yra. Lauksiu tęsinių :)

Technologija tik piratavimui

2013-02-18T00:26:00+02:00

Mane užknisa, kai žmonės technologijas priskiria kažkokiai bendresnei sąvokai. Jei konkrečiau, tai kai sako „siunčiasi per torrentus“, o turi omeny „piratauja“. Torrentai, kaip technologija, nebuvo kurta būtent piratavimui. Tačiau dabar kai kam šviečiasi, kad jei jau turi kokį nors torrent klientą - automatiškai esi piratas, nes didžioji dauguma turinio, platinamo torrent protokolo pagalba, yra nelegalus. Tokiu atveju bent jau visi Ubuntu vartotojai - piratai, nes ten tik įdiegus jau yra Transmission torrent klientas. Bet sutapatint technologiją su reiškiniu yra neteisinga. Juk po sočių pietų, per kuriuos valgėm bulvinius blynus, nevadinam šūdo pervirškintom bulvėm(nors jų ten tikrai dauguma) - tai vistiek yra šūdas. Piratai tiesiog visada pritaiko patogias technologijas sau. Šiek tiek pavyzdžių...

Ar audio bei video kasetės buvo kuriamos piratavimui? Nemanau. Tačiau ar kas nors tiki, kad tuščios jos buvo perkamos savo balsui įrašyt? Ne! Manau, bent 90% ten būdavo iš TV, radijo ar draugų įsirašyti dalykai. Jau nekalbant apie tuos vyrukus turguose su krūvom ant kapoto nukrautų kasečių. Bet neatsimenu, kad būtent kasetės būtų tapatinamos su piratavimu.

CD/DVD. Taip - kol neatsirado CD-R, tol tai buvo pakankamai „švari“ technologija. O toliau... Ar daug kas į nusipirktą CD-R rašė tik savo kūrybą? Nemanau. Dauguma ir ten rašėsi albumus, laužtas programas, ir t.t. Tačiau CD - nėra piratavimo sinonimas.

FTP. Dar ne taip seniai buvo gerai būt TEO (tuomet dar Lietuvos Telekomo) klientu, nes pas juos buvo hdd.takas.lt. Ten galėjai rasti beveik visko. Ir tokių FTP buvo daug. Manau, daugiau nei pusė turinio ten galėjo būti nelegalaus. Pagalvojus, galbūt tuomet kai kam FTP ir atrodė kaip piratavimo sinonimas. Bet dabar, kai tiekėjai prižiūri savo serverius, gal kiek sunkiau, bet tikrai, manau, galima rasti tokių aukso kasyklų, kur rasti galima visko.

eMule, Kazaa, DC++, ir pan. Ten, kiek atsimenu, buvo galima rasti visko, ir didelė dalis to visko buvo su virusais... :) Vat šitas programas, ir protokolus, kurių pagalba jos veikia, galima būtų drąsiai vadint piratavimo sinonimais, bet taip dabar niekas nedaro.

„Debesų“ technologijos. Megaupload jau uždarė. Rapidshare šalina failus, kai tik gauna skundą. Nemanau, kad ir tame pačiame dropbox'e vien tik kursiniai ir projektai guli. O be to - kažkada skaičiau, kad štai tokios tarnybos, kur failus galima pasidėt ir leist kitiem pasiimt, piratinio turinio pravaro daugiau nei torrentai. Tačiau tai, kažkodėl, yra „debesys“, o ne „piratavimas“...

Tai kodėl torrentai, kurie yra geri tik tuo, kad išnaudoja p2p galimybes, taip nusikalto, ir laikomi piratavimo sinonimu? Man vis kažkodėl šmėkščioja „megztukas“ su savo „nė vienas torrent portalas negali būti legalus“... Jis, panašu, ir paleido šitą mitą...

Piratavimas tai ne technologija, o reiškinys. Todėl, gerbiamieji, šūdą vadinkit šūdu, o ne pervirškintom bulvėm...

Autoriams ir piratams

2013-02-11T16:43:00+02:00

Čia kažkada A. Tapinas paskelbė, kad išleidžia savo pirmąją knygą. Savaime suprantama, kažkas paklausė, ar bus elektroninis variantas, o kažkas užklausė kada bus galima linkomanijoj gaut. Aišku, pats autorius davė suprasti, kad jei jo knyga bus platinama piratų, daugiau galima ir nebesulaukti. Ir, kaip visada, atsirado tokių, kurie dalijo jam patarimus, kad dalinti nemokamai - gera praktika, ir nuo to išloš tiek autorius, tiek gerbėjai.

Štai ką aš manau: tiek autorius, tiek tie „patarėjai“ šiek tiek klysta.

Klysta „patarėjai“, aiškinantys, kad nemokamas savo kūrybos dalinimas - gera praktika, ir autoriui tai tik nemokama reklama. Taip nutinka tikrai ne taip ir dažnai. „Linkomanija“ kartas nuo karto oficialiai platina vienų ar kitų autorių kūrinius. Ar kas nors iškyla atminty? Nebent „Knygnešys“. Ir tai tik todėl, kad jie buvo pirmieji. ThePirateBay nuolat daro ThePromoBay - vietoj logotipo rodo kokį nors autorių ar atlikėją ir siūlo siųstis jo kūrybą. Tai, beje, irgi suderinta su tais pačiais autoriais. Kas iš tų dabar kiek žymesnis? P. Coelho. Bet jis ir iki to buvo populiarus. Aišku, nežinau, kaip ten iš tiesų kitiems pavyko, bet yra nutikę ir kitokių atvejų...

Yra keletas atvejų, kai autorius gauna naudą iš nemokamo savo kūrinių platinimo.

1. Autorius yra niekam nežinomas, ir nori paskleist savo kūrybą kuo plačiau, kad surinktų auditoriją, kuri paskui gal ir pirktų jo kūrybą(pvz. rašytojams), eitų į koncertus(muzikantams) ar kino teatrus(kino kūrėjams). Būtinos sėkmės sąlygos: kūriniai privalo būti GERI - net ir nemokamas šūdas lieka šūdu, kurio niekam nereikia; taip pat autorius neturi nuolat priminti(o dar geriau - išvis neužsiminti), kad jis iš šito savo nemokamo dalinimo tikisi ateityje užsidirbti - reikia rodyt solidarumą su „chaliavos“ mėgėjais.

2. Autoriaus kūrybą kažkas nupiratauja, ir ją galima siųstis nemokamai. Žinoma, toks scenarijus retai baigiasi maloniai abiems pusėms, bet... Jei autorius neisterikuoja, nereikalauja šalinti savo kūrinių, ir nežada kreiptis į policiją, o bendrauja su piratais kaip su žmonėmis, yra tikimybė, kad jam bus atsidėkota realiais pirkimais. Buvo čia toks atvejis prieš keletą metų...

3. Šitas punktas skirtas daugiau rašytojams. Autorius JAU yra žymus kažkurioje šalyje (gal ir ne vienoje), tačiau nori įvertinti, kaip jį vertintų kitur. Galima paleisti savo kūrinius, išverstus į tą kalbą(kad ir mėgėjiškai), ir žiūrėti, kokie bus vertinimai. Vertinimai geri - išleidžiama oficialiai, nekokie - neverta ir stengtis. Jei kūriniai yra ir šiaip geri, piratai neretai patys atlieka tą darbą - išverčia ir išplatina. Jau minėtas P. Coelho panašiai atėjo pas Rusijos skaitytojus.

Jei autorius elgiasi kitaip, nei aprašyta šiuose scenarijuose, tikėtina, kad naudos bus arba mažai, arba nė kiek. Gąsdinti skaitytojus (ne pirkėjus, bet skaitytojus) visokiom represijom, saugoti kūrybą įvairiais virusais, dar vadinamais DRM - labai didelė klaida, kurios piratai nepraleidžia pro akis. Tokie autoriai ne tik greit atranda savo kūrybą visokiuose šaltiniuose, tačiau ir be jokių apsaugų. Beje - dažnai DRM apsaugotus kūrinius legalūs jų pirkėjai vistiek parsisiunčia iš torrentų, nes tiesiog negali pasinaudoti savo legaliu pirkiniu...

Tačiau yra dar vienas dalykas... Aukščiau aprašyti sėkmės scenarijai mažai tikėtina, kad galios Lietuvoje... Pas mus ir šiaip žmonės yra pikti (delfi komentatorių yra daug), ir nevertinantys, kad kiti žmonės dirba tam, kad paleistų į pasaulį kažkokius gražius dalykus. Taip pat dauguma bando save teisint, kad piratauja, nes neturi pajamų pirkt legalų daiktą... Būtų pajamų - būtų kiti pasiteisinimai. Apie tai neišsiplėsiu...

Dar vienas patarimas iš manęs autoriams. Aišku, tai pajamų nepadidintų, bet pakeltų reitingą gerbėjų akyse... Jei žmogus perka fizinį daiktą, galėtų automatiškai nemokamai gauti ir virtualų...

Animuoti DC komiksai

2013-02-01T10:44:00+02:00

Pastaruoju metu užsikabinau žiūrėt komiksų ekranizacijas. Daugiausiai dabar mano dėmesio sulaukia animaciniai serialai. Kadangi naujų jų kuriama ne tiek daug, kad kasdien būtų ką žiūrėt, apsiėmiau peržiūrėt ir anksčiau sukurtus. Nutariau, kad su senesniais, nei 1990, neprasidėsiu. Ir štai - iki šiol sugebėjau peržiūrėt beveik visus (bent jau kiek radau) pagal DC veikėjus kurtus serialus.

Daugiausia serialų priklauso DC Animated universe. Tai beveik tų pačių prodiuserių kurti filmukai, kurie, nors ir apie skirtingus veikėjus, tarpusavyje turi šiokią tokią bendrą liniją. Taip pat titruose dažnai matomos panašios pavardės.

Batman: The Animated Series (1992–1995), The New Batman Adventures (1997–1999)

Daugelis laiko šį animacinį serialą apie Batman'ą - geriausiu. Ypač tie, kurie jaučia nostalgiją T. Burtono kurtoms ekranizacijoms(ten netgi įžanginė muzika su motyvais iš filmo). Taip - neblogas filmukas, išlaikyta pakankamai tamsi nuotaika. Per krūvą sezonų supažindinama su nemaža dalimi Batman'o priešų bei sąjungininkų. Pravartu, jei nori žinot, kas yra Joker'is ar Ra's al Ghul, bet skaityt komiksus tingisi...

Superman: The Animated Series (1996–2000)

Įtariu, paskatinti Batman'o sėkmės, krūrėjai nutarė sukurti kažką tokio panašaus ir apie Superman'ą. Jiems pavyko. Beveik sunku atskirti, kad tai skirtingi filmukai. Netgi įžanginės melodijos vietom panašios. Kaip ir su preš tai buvusiu herojum, čia irgi supažindinama su pagrindiniais priešais ir sąjungininkais. Žinoma, nebuvo galima apsieiti be Batman'o, todėl keletoj vietų jis čia irgi pasirodo...

Batman Beyond (1999–2001)

Realiai tai yra aukščiau minėto serialo apie žmogų šikšnosparnį tęsinys. Tik veikmas vyksta maždaug po 30 metų, ir po gatves laksto jau kitas žmogus, nors viską koordinuoja tas pats Bruce'as Wane'as. Žinoma, priešai irgi kiti. Kažkuo šitas serialas primena visokias Spiderman'o ekranizacijas. Kadangi veikėjas - moksleivis, tai dėl naktinių žygių jis nuolat turi problemų su savo socialiniu gyvenimu bei mokslais. Serialas lyg ir neblogas, bet man kažkiek reikalus gadina muzika. Kažkaip netgi animacijoje apie superherojus norisi orkestro atleikamos muzikos. Tačiau čia vyrauja kažkoks industrial metal...

Static Shock (2000–2004)

Šįkart veiksmas rutuliojasi apie mažiau žinomą DC herojų - Static. Tai paauglys, kuris įgavo sugebėjimų kontroliuoti elektros energiją. Seriale jis retai kada ištrūksta iš savo miesto, nes ir ten vietoj pilna su kuo kovoti. Aišku, jei jau už kažkur išvyksta,tai be kurio žymesnio herojaus neapsieinama. Kaip ir prieš tai minėtame Batman Beyond, didžiausios problemos yra tos nuolatinės paauglių bėdos su tėvais bei socialiniu gyvenimu. Nors šis veikėjas sugeba iš jų išsisukti pakankamai padoriai. Bet vat garso takelis... Jei industrial'ą dar normaliai galima pakęst - ji sugeba sukurt slogią nuotaiką, tai hip-hop'as superherojui... Net ir paaugliui... NETINKA!

Justice League (2001–2004)

Justice League iš tiesų yra rimtas darinys, ir vertas atskiro serialo. Ir kūrėjai neprašovė. Padarė tikrai neblogą filmuką.

Justice League Unlimited (2004–2006)

Jei anksčiau minėtame seriale buvo tik ~6-7 nuolatiniai herojai, tai čia buvo imtasi rimtų patobulinimų, ir pristatyta kuo daugiau veikėjų - labai gerai pažinčiai su DC visata. Vėlgi - neprašauta.

O šie serialai nepriklauso minėtajai serijai, tačiau taip pat yra paremti komiksų veikėjais.

Teen Titans (2003 - 2006)

Čia pagrindiniai veikėjai yra Teen Titans komanda, kurią sudaro: Robin, Cyborg, Beast Boy, Raven ir Star Fire. „Suaugusiųjų“ herojų čia beveik nėra. Nebent užuominos apie juos. Kiekvienas sezonas turi šiokią tokią bendrą liniją, nors serijos dažnai nėra labai susijusios. Nors šis serialas yra amerikiečių, tačiau jis kurtas kažkiek pasitelkiant anime stilių. Taip pat garso takelį įrašė japonės Puffy AmiYumi. Taigi, susižiūri pakankamai smagiai.

The Batman (2004 - 2008)

Čia Batman'as jaunesnis, tik pradėjęs savo karjerą, dar nesusidraugavęs su policija... Joker'is čia labiau panašus į beždžionę, o ne į klouną... Tas truputį kitoks herojaus pateikimas man ir patiko. Dar pirmus porą sezonų buvo tikrai nebloga įžanginė melodija, kurią įgrojo U2 gitaristas The Edge. O nuo trečio, kai atsirado Bat Girl, tamsoką, slogią muziką pakeitė kažkas panašaus į klasikinę 7-ojo dešimtmečio „Nananananananana... BATMAN!!!“.

Batman: The Brave and the Bold (2008 - 2011)

Šįkart veikėjas pateiktas labiau klasikinis, netgi įžanga bei betmobilis tokie. Šio serialo esmė - Batman'as kiekvieną kartą dirba su kažkokiu kitu herojum. Kartais gaunasi, kartais - ne. Kartais pagrindinis veikėjas būna tikrai ne tamsusis riteris. Taip pat neblogas serialas norintiems susipažinti su DC herojais. Bet šiaip tai būna ir geriau...

Young Justice (2010 - dabar)

Vat čia tai yra kažkas. Iš visų čia paminėtų serialų, šitas yra geriausias! Manau, netgi tiesiog serialui (ne animaciniui) jis būtų neblogas. Pirmas sezonas, kaip ir antras, turi vieną bendrą liniją. Ir jei atrodo, kad kiekviena serija yra atskira istorija, tačiau akivaizdžiai yra sąsajos su kitomis, ir pažiūrėjus tik vieną gali būti sunku viską suprast. Taip pat stengiamasi atskleisti kiekvieną veikėją - kaip jie tvarkosi su savo problemom, ir panašiai. „Suaugę“ herojai pasirodo pakankamai dažnai, tačiau jie nėra pagrindiniai. Visas veiksmas sukasi apie jaunimą.

Taigi, jei žiūrėčiau vėl nuo pradžių, tai Young Justice ir Justice League (+Unlimited) tikrai žiūrėčiau vėl. Dėl kitų - pagalvočiau dar...

Lietuva nuo pradžių FB style

2013-01-24T18:28:00+02:00

Kas atsimenat, kažkada seniai esu parašęs glaustą Lietuvos istoriją internetinių komentarų pavidalu. Dabar pasistengiau, truputį atnaujinau informaciją ir padariau visą tai facebook sienos pavidalu. Jau kai kur šitas dalykas ir nuvilnijo, todėl nutariau ir pas save parodyti. Štai, kas gavosi:

P.S. Jei kam atrodo, kad pabaigoj konservatoriai remiami, tai nėra visai taip. Tiesiog kiti valdžioj pridaro juokingesnių dalykų. O rašyt kad tauta skundžiasi, kaip viskas blogai - nebeįdomu...

Kur religijos išsigimė

2013-01-11T17:07:00+02:00

Nesu istorikas ar religijų žinovas, tiesiog kai kuriuos vaizdus matant, ir kai ką iš tų pačių religijų sužinant, kilo keletas minčių. Taip pat visi, kas čia užeina (google, yandex, bei kiti paieško varikliai), žino, kad esu katalikas(netgi praktikuojantis, drįsčiau teigt), ir to neslepiu. Bet tai, kad aš priklausau Bažnyčiai, nereiškia, kad negaliu matyt jos, bei kitų panašių darinių ydų bei paklydimų. Tai štai keli mano pastebėjimai dėl įvairių religijų, ką jos teigia, o kaip po to elgiasi...

Katalikybė, ir šiaip didžioji dalis krikščioniškų konfesijų.

Nors Biblijoje ir griežtai parašyta, kad negalima darytis stabų bei jų garbinti, katalikų veiksmuose galima įžvelgti būtent tai. Aš čia nekalbu apie bažnyčias ir šiaip pastatus - tai yra architektūros ir meno kūriniai, kuriais kūrėjai išreiškė savo pagarbą Dievui. Tačiau su šiaip Dievo garbinimu tai neturi nieko bendro. Didesnė problema yra kryžiai. Aš suprantu, kad tai yra simbolis, kad kiekvienas neša savo kančią, kad šito simbolio dėka mes buvom atpirkti, ir t.t. Bet bučiuoti... Dar yra visokios relikvijos, kurias duoda bučiuot, tai irgi šiek tiek creepy... Komunija, jei kam kliūna, mano manymu, yra tiesiog simbolinis veiksmas, o ne objektas. Dar mane pakankamai stipriai papiktino žymusis Castellucci spektaklio skandalas. Ir papiktino būtent jaunųjų katalikų veiksmai. Išeina, kad kažkokie veiksmai su Jėzaus veido paveikslu žeidžia jų jausmus... Pala... Čia jau stabmeldystė, kai garbinamas ne Dievas, o jo paveikslas, kuris, tarp kitko, greičiausiai yra visai kitoks, nei Jėzus buvo realybėj. Visai suprantu musulmonų draudimą piešt Mahometą(apie tai vėliau).

Nors pats Jėzaus mokymas ir skleidė meilę kitiems, tačiau po jo mirties jo pasekėjai labai daug ką iškraipė. Galiausiai pati krikščionybė gavo daug požymių to, ką Jėzus kritikavo: pinigų garbinimas, „prastesnių“ už save menkinimas, karai, ir t.t.

Šiaip tai krikščionybė nėra blogai (būtų visai blogai - manęs ten nebūtų), bet reikia sekti mokymu, o ne kai kurių atstovų veiksmais.

Islamas.

Nesu didelis Islamo žinovas, bet savo aušroje tai buvo itin tolerantiška, moksliškai pažangi religija. Dadar gi... Fundamentalistai viską gadina. Kiek mano žinios tempia, žudyt kitatikius ten nėra OK, kaip kai kas galvoja, tiesiog mirtis dėl tikėjimo yra pateisinama. Taip pat musulmonai paskutiniu metu labai stipriai kitų netoleruoja, ko nedarė savo aukso amžiuj - viduramžiais.

Dėl ko Islamas draudžia piešti pranašą Mahometą? Kad iš jo nebūtų padaromas stabas, kaip iš kokio Jėzaus krikščionybėj. Bet dabar tas draudimas toks agresyvus, kad net kitatikiams negalima vaizduoti Mahometo. Musulmonai stabu padarė patį stabo draudimą...

Pagonybė

Čia daug nesireikšiu, bet tik noriu pasakyt, kad naujieji Lietuvos pagonys tik įsivaizduoja, kad garbina tai, ką garbino mūsų protėviai. Žinoma, papročiai kažkiek atgaminti iš pasakojimų, tačiau turiu žinių, kad tie, kas bandė atkurti senųjų Lietuvos dievų panteoną, dalį pridėjo patys. Manau daugeliui žinomas Mildos atvejis... Esu kažkur skaitęs, kad dar prieš Mindaugą, ar net iki Lietuvos vardo paminėjimo, apie šiuose kraštuose gyvenančias gentis buvo rašoma, jog jų nereikia pilnai perkrikštyti - jos garbina vieną dievą. Kitaip sakant - yra įrašų, kuriame teigiama, kad senovėje lietuvių gentys išpažino monoteistinę religiją... Aišku, neguldau galvos dėl faktų teisingumo, bet vistiek esu įsitikinęs, kad dabartinė pagonybė su senuoju lietuvių tikėjimu turi mažai ką bendro...

Ateizmas

Sakote, ne religija? Taip - neturėtų būti religija, bet kuo toliau, tuo daugiau matau pas kai kuriuos ateistus religino fanatizmo apraiškų. Yra tokių ateistų, kuriems užtenka paminėti, kad eini į bažnyčią, kai iškart būsi pavadintas idiotu, praplautom smegenim ir dar kokiu pedofilų gerbintoju... Kažkaip primena tų pačių krikščionių viduramžiais agresyviai vykdytą politiką, kad jei tu nesi krikščionis - esi kažkoks menkesnis.

Taip pat esu matęs, kad ateistų pagrindinis jų principas „nebūk šiknius“. Bet kai kurie būtent taip ir elgiasi - užtenka paprieštaraut jiems dėl kažko...

Bendri požymiai

Šiaip tai pastebėjau, kad kuo daugiau kažkokiam judėjime žmonių, tuo jis labiau išsigimsta. Kol kažkurios religijos buvo tik grupelės draugų, tol viskas buvo gražu. Kuo daugiau atsiranda pasekėjų, tuo daugiau nori pritraukt. Tai kaip gravitacija - kuo didesnis objektas, tuo labiau traukia link savęs kitus. O kai pritraukia didelį kiekį žmonių, tai savaime aišku, ten bus pilna visokių idiotų, kurie ir gadins vaizdą.

Nauji metai

2013-01-04T15:05:00+02:00

Jau kaip ir pavėluotai, bet pagalvojau, kad reikia gal praėjusius metu apibendrint.

2012 aš:

... vėl pakeičiau darbovietę. Tiesą sakant, mane iš buvusios, galima sakyti, perpirko. Realiai beveik nepasikeitė žmonės, su kuriais jau kurį laiką dirbau, tik oficiali darbovietė kita, ir alga kiek didesnė.

... tapau dar didesniu virtualiu ekshibicionistu. Praktiškai nė dienos neiškenčiu ko nors neparašęs į twitter'į (prie to pačio ir į facebook'ą).

... truputį pasireiškiau Piratų Partijoj. Per mažai, kad tai kur nors nuvestų. Na, bet papuoliau į nuotrauką straipsnyje 15min. Taip pat, žinoma, teko sudalyvaut ir proteste prieš ACTA, kur garbingai laikiau vieną Piratų Partijos transparanto galą.

... <a href="http://www.kroitus.com/2012/05/26/pamatyti-the-prodigy-checked/" target="_blank"

pamačiau The Prodigy! Vienas iš gyvenimo tikslų - pasiektas :)

... atšvenčiau jubiliejų. Gal ir ne taip, kaip tikėjausi, bet vistiek buvo smagu - susirinko keletas draugų apsirengusių komiksų veikėjais. Turiu svajonę, kad toks dalykas išaugtų į kažką daugiau, bet tai tik svajonė - pas mus komiksų kultūros nėra.

... ir dirbau, dirbau dirbau... Net blogą apleidau, kadangi nebuvo laiko rašyti... Nors, kai lanko tik kokie 10 žmonių, iš kurių 8 - paieškos varikliai, tai nelabai ir svarbu, ar čia ką rašau, ar ne...

Laimingų 2013-ųjų visiems!

Iš kitos pusės

2012-11-25T00:50:00+02:00

Ne kartą, kaip ir daugelis, esu galvojęs: „šitie tai vagys, nes iš kur tiek pinigų turi“, „šitie kažkokį konkursą laimėjo tai tikrai per kyšius ar pažįstamus“, „šitas dirba geram darbe tik dėl to, kad asmeniškai pažįsta vadovą“... Bet kažkaip paskutiniu metu keičiu nuomonę, ir nesu toks kritiškas. Nes su kai kuriom tokiom „standartinėm“ situacijom susidūriau iš kitos pusės. Pateiksiu pavyzdžių.

Situacija: Viename mieste buvo surengtas konkursas vienam statiniui(ne pastatui). Konkursą laimėjo architektai, statinys statomas. Nors ir ne visai taip, kaip norėtųsi.

Aplinkinių nuomonė: Kažkoks neaiškus, niekam nereikalingas statinys, kurį aiškiai stato siekdami pinigus praplaut. Konkursas? Yeah, right. Kokie nors turtingi tėvai savo vaikų šūdprojektį prakišo.

Realybė: Konkursą pagal visas taisykles laimėjo architektai be kyšių, ir jų tėvai tikrai nėra tie, kurie turėtų pinigų vaikams „padėt“.

Situacija: Vieną savaitgalį vienas bankas žmonėms, atlikusiems kažkokias operacijas, nuskaitė dvigubas sumas.

Aplinkinių nuomonė: Bankas kaip visada norėjo iš žmonių pinigų pavogt, bet nemokšiškai padarė, tai žmonės pastebėjo.

Realybė: Adminas, atsakingas už tas operacijas, šeštadienį buvo pagiriotas(ar šiaip ne nuotaikoj dirbt), ir vietoj to, kad įvykdytų planinę komandą vieną kartą, netyčia padarė tai du kartus.

Situacija: Piratų partijos el. pašto grupėj pasakiau, kad nebūtina steigti oficialios organizacijos, norint kažką padaryti naudingo Lietuvai. Paminėjau pavyzdžių(kaveikiavaldzia.lt, parasykjiems.lt, manoseimas.lt).

Atsakymas: Vienas žmogus iškart tėškė atgal, kad tai yra vieno judėjimo (ManoValstybė.lt) projektai. Jo žiniomis tas judėjimas ne tik kad turi formalią įstaigą, bet ir yra „stipriai institucionalizavęsis“. Ir išvis - tai yra konservatorių projektas, kaip ir Transparency International Lietuvos Skyrius.

Realybė: ManoValstybė.lt yra tiesiog google el. pašto grupė. Tai tiesiog judėjimas, kuris neturi, ir neplanuoja turėt, kažko oficialaus. Ten tiesiog susirinkę politiškai neabejingi žmonės, kurie daro tai, kas, jų manymu, gali atnešti naudos Lietuvai. Žinoma, yra keletas projektų, kurie gauna finansavimą, tačiau pinigai ateina per trečius juridiniu asmenis, kurie tiesiog samdo žmones, priklausančius tai grupei. O dėl sąsajų su konservatoriais... Jei vienas aktyviausių narių ten priklauso jauniesiems konvervatoriams, tai tikrai nereiškia, kad visa grupė yra tokie. Jei taip siet, tai Piratų Partija turėtų būt nacistinės pakraipos komunistai, nes grupėj daugiausiai besireiškiantis žmogus būtent tokias pažiūras ir reiškia.

Tai tik keletas pavyzdžių, kai pamatęs situaciją iš kitos pusės, vertini ją palankiau. Manau, kad nereikia iškart visada sakyti „visi jie vagys“ - pirma susipažint su situacija reiktų kiek įmanoma detaliau, o tik paskui kritikuot.

Vėlinės

2012-11-02T10:15:00+02:00

Kadangi šiandien Vėlinės, tai nors ir truputį pavėluotai, bet ir aš savo trumpą nuomonę apie Helovyną pasakysiu. Nepretenduoju į gilią analizę. Iš savo turimų žinių rėšiu.

Aš nesakau, kad nemėgstu Helovyno. Gal ir nieko yra eilinė proga pabaliavot, karnavalą suorganizuot. Tačiau šita šventė yra nesuderinama su po jos sekančiomis lietuviškomis Vėlinėmis. Kodėl? Dėl požiūrio į mirusiuosius. Aš nekalbu apie cinišką dabartinį požiūrį, kur į mirusius žiūrima vos ne kaip į rastus, kuriuos, pasistengus, gal net kurui galima būtų naudoti. Kalba eina apie senovės žmonių požiūrį į mirusius bei jų sielas.

Abi šios šventės - pagoniškos kilmės. Tik krikščionybė įterpė šitoj vietoj Visus Šventuosius. Štai čia panašumas ir baigiasi. Helovyno persirenginėjimų esmė - nubaidyti dvasias. Vėlinių gi - pagerbti mirusiuosius, jų vėles, jas parsivesti namo, esant galimybei.

Taigi, kas senovės keltams buvo priešai ir baimės šaltinis, lietuviams buvo, galima sakyti, draugai.

Todėl ir sakau, kad jei jau švęsti šias šventes pagal tikrąsias tradicijas, jos visiškai nesuderinamos. Negali vieną dieną baidyti dvasių persirengęs vampyru, o kitą - kviesti jas, padėjęs tuščią lėkštę ant stalo.

Aišku, šiais laikais Helovynas yra tiesiog dar viena proga prisigert, pabaliavot, o Vėlinės - nuvažiuot pas gimines kažkur, pavalgyt...

Rinkimai 2012

2012-10-10T13:55:00+03:00

Visi politikuoja, tai ir aš prie visų...

Pirmiausia, ką noriu pasakyt - balsuot šįmet eit REIKIA. Nes kažkaip baisu pamačius, kokie kandidatai į Seimą nori. Jei per praeitus rinkimus šou verslo žmonės sulindo, šiemet ten bando patekt tiesiog labai pikti ir ne visada galva galvojantys žmonės...

Tačiau už ką gi balsuoti? Visi žino faktą, kad VISI politikai eina tik vogti, darytis visokios naudos tik sau ir kaip įmanoma kenkti sąžiningiems Lietuvos piliečiams. Tai kodėl išvis balsuoti? Aš visada sakau, kad jei nebalsuoji, neturi teisės paskui kritikuoti valdžios veiksmus. Tau nebuvo svarbu, kas valdys, tai neturi būti svarbu ir kaip valdo tie, kurių nerinkai.

Problema pas mus yra, kad labai daug partijų - 18. Čia tik tos, kurios sąrašais eina. O keik dar tik vienmandatėse... Vien liberalų gal 3 variantai. „Kairiųjų“ irgi keli variantai... Taigi, eliminavimo būdu pabandysiu išsiaiškint, kas verti balsų, kas ne.

Pirmiausia reikia atmest visokius smulkius radikalus: Jaunoji Lietuva, Socialistinis liaudies frontas, Nacionalinis susivienijimas už Lietuvą Lietuvoje...

Lieka 15.

Taip pat atmetam šiaip neaiškias smulkmes: Emigrantų partija, Lietuvos žmonių partija, Krikščionių partija, Respublikonų partija, Demokratinė darbo ir vienybės partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jau tik pusė (9) beliko. Vistiek nemažai. Bet šitoj pusėj jau atsiranda tie, kurie lyg ir geriau žinomi. Ar tai seniau maišosi politinėj arenoj, ar turi kokį ryškesnį vadą...

„Sąjunga TAIP“. A. Zuoko įkurta partija, nes jam nepatiko pas liberalcentristus. Žinoma, Zuokas yra ryški asmenybė. Daug reiškiasi, daro, traiško... Vagia irgi nemažai... Bet kiek aš suprantu, Zuokas Lietuvos valdyt nenori - jam Vilniaus užtenka. Didesniais mastais kažką pasiimt konkurencija per didelė. Ir šiaip - nelabai šitam judėjimui simpatizuoju. Atmetam. Liko 8.

Aš, žinoma, esu už tai, kad su lenkais beigi kitais visokiais kaimynais santykiai būtų geresni. Bet Tomaševskio su chebra matyt valdžioj nenoriu... Gal juos net prie radikalų reikėjo priskirt? Lenkų rinkimų akcija irgi atpuola. Liko 7.

Tvarka ir teisingumas... Paksas, Gražulis... Jų reklamose politikai vaizduojami kaip vagys, nusikaltėliai ir t.t. Em... Tai jei politika jiems atrodo toks nusikalstamas dalykas, tai ar nereiškia, kad patys nežada ten daryt švarių reikalų? Komentarų dar reikia? Liko 6.

Drąsos kelias, liaudyje dar žinomi kaip violetinė armija... Žmonės, siekantys „teisingumo“. Bet daugiau kažin, ar kur besigaudantys. Ir šiaip - moteris, manipuliuodama įvykiu, darosi sau politinę karjerą... Tai mažų mažiausiai negražu. Juos šiaip irgi galima prie radikalų priskirt, nes už nepatogius žodžius net ir savus linkę primušt... Bet norėjosi atskirai paminėt, nes pagal apklausas baisu, kad ši partija gali gauti nemažai mandatų... Beveik galima sakyti, meldžiuosi, kad taip nenutiktų. Liko 5.

Darbo partija. Viktoras žada atėjęs minimalią algą padidinti iki 1509 Lt. Darbdaviai, sukluskit! Didesnis minimumas reiškia didesni mokesčiai valstybei nuo darbuotojų. Nebent DP (ar tik man vienam kyla asociacijų su porno?) nuims visus mokesčius. Bet nemokėt mokesčių valstybei nėra panacėja. Juk yra dalykų, kurių privatus verslas niekada nedarys, nerems, ir tam reikia valstybinių lėšų. Pvz. įvairūs kultūriniai renginiai bei kiti valstybės išlaikomi naudingi aparatai. Nėra mokesčių - nėra lėšų tokiems dalykams. Eilinis bullshit'as. Išbraukiam. Lieka 4.

Socdemai. Šiaip jie gal ir rimta chebra, gal ir turi patirties. Ir šiaip save laikyčiau kairesnių pažiūrų. Tačiau Lietuvos socdemai yra tiek kairėj, kad gal net konservatoriai už juos kairiau. Ir be to - dažniausiai atėje prie valdžios socdemai dažniausiai nieko nedaro, tik džiaugiasi, kaip gerai tvarkosi. Ir prieš paskutinius rinkimus juk socdemai garsiai aiškino, kad Lietuvai viskas bus gerai - krizės praktiškai nepajausim. Nepajautėm, blyn... Ir tai nesusiję su Kubilium - pasaulinės tendencijos. Galėjom turėt rezervą, kaip kokie estai - galėjom juoktis krizei į veidą. Bet 8 metus valdžios sėdėję seimųnai rūpinosi kitais reikalais... Nafig juos. 3 liko.

Liberalcentristai. Nieko prieš juos neturiu, bet su jais susijungė Valinskas su chebra... Na, tai nėra priežastis atmest.

Taigi, realiai lieka pora partijų, iš kurių galima rinktis: liberalai ir konservatoriai. Kaip suprantu, internetai jau turi savo kandidatą - <a href="http://www.skirmantas-tumelis.lt/" target="_blank"

Skirmantą Tumelį. O jis, kaip žinia, priklauso liberalų sąrašui. Jei jam nepasiseks patekti į seimą vienmandatėje savo apygardoje (atsiprašau, nežinau, kur jis kandidatuoja), tai pagal sąrašus, nereitinguojant šansų tikrai mažai. Jei jau balsuot už liberalus, reikia naudotis reitingavimu...

Čia nepasakysiu, už ką pats balsuosiu, nes dar negaliu apsispręst, ar už konservatorius, ar už liberalus. Abiejų programos turi dalykų, kurie man ne itin patinka, bet ir kas patinka. Taip pat jie dabar valdžioje, ir tvarkosi palyginus neblogai. Nors pikti liežuviai plaka kad jie yra patys blogiausi, kažkodėl nemaža dalis tinklaraštininkų (kad ir <a href="http://www.kleckas.lt/blog/kodel-balsuociau-uz-kubiliaus-partija" target="_blank"

Kleckas), aiškina, kad nėra taip blogai, kaip atrodo. Priešingai - netgi visai gerai. O blogeriais aš pasitikiu labiau, nei tiesiog žiniasklaida... Norėtųsi, kad tokia valdžios politika nesikeistų radikaliai. Norėtųsi tęstinumo, nes dar iš šūdo galutinai neišlipom, o jei bus pradėtos didinti minimalios algos ir vykdomi kiti panašūs pažadai, tėkšimės į dar didesnį šūdą veidu be dujokaukės. Beje - ar man teisingai atrodo, bet ši vyriausybė buvo vienintelė, kuri beveik be žmonių pokyčių išdirbo visą kadenciją? Na, pasikeitė pora ministrų, ir viskas...

Dar vienas dalykas, dėl kurio reiks pasisakyti šįkart - dėl atominės elektrinės. Ir vienos ir kitos pusės agitatoriai turi argumentų, bet daugiau pila srutas vieni ant kitų, o ne argumentuotai šneka. Aš manau, kad vėlgi paskaitęs blogerius balsuosiu arba už, arba sugadinsiu biuletenį. Argumentai prieš yra labiau lozungų lygio, o argumentai už - dažniau skaičiais remiasi...

Naujas žaislas

2012-09-20T10:58:00+03:00

Pagaliau turiu savo asmeninį laptopą. Iki šiol savo nešiojamojo neturėjau, tai dėl to ir džiaugiuosi. Atrodytų, kas čia ypatingo - tiesiog nešiojamas kompas. Tik vat iškart kuo galiu pasigirt - Lietuvoj tokį gaut vargu ar pavyks. Jei konkrečiai, tai kalba eina apie <a href="https://www.system76.com/laptops/model/lemu4" target="_blank"

System76 Lemur Ultra. Kodėl buvau toks mandras, ir panorau būtent tokio? Nes norėjau gero kompiuterio, kuriame be problemų suktųsi mano mėgiama OS - Ubuntu. Vat ir turiu dabar :)

Tiesą sakant, aš būčiau pirkęs ir kokį paprastesnį (pvz. DELL ar ASUS), bet draugas važiavo į JAV porai savaičių, tai nutariau pasinaudot proga(po to išaiškėjo, kad ne aš vienas), ir paprašiau man parvežt šį žaisliuką. Vat čia ir buvo šiokių tokių nuotykių...

Buvo su draugu sutarta, kad aš prekę užsakysiu pats, nurodęs adresą, kuriuo reikai pristatyti. Aišku, adresą, ir patvirtinimą, kad galiu tai daryti, gavau jau tik iš JAV. Nelabai daug laukęs, užsisakiau. Ėmiau beveik viską, kaip buvo „by default“, tik RAM paėmiau 8 GB vietoj 4. Taip pat kadangi buvo akcija, tai vietoje paprasto 500 GB kietojo disko, turėjau galimybę nemokamai pasirinkti arba 750 GB, arba 500 GB + 4GB SSD Hybrid. Antras variantas man patiko labiau, todėl ir užsisakiau. Nesirinkau nei geresnio procesoriaus, nei nei WiFi modulio, nei jokių papildomų priedų. Viskas kainuoja... Iš pat pradžių nenorėjo priimt užsakymo, kadangi adresas, kur siųsti siuntinį, ir „billing address“, nesutapo. Buvo prašymas nueiti pas kortelės išdavėją, pridėti tą nurodytą adresą prie alternatyvių, paskambinti jiems... Arba nufotografuoti kreditinę kortelę, ir saugiu ryšiu nuotrauką nusiųsti jiems. Ką aš ir padariau. Nuo tada prasidėjo mano kompiuterio „surinkimas“. Kažkodėl galvojau, kad jie ten turi tų kompiuterių ir siuntinėja. Pasirodo, gavę užsakymą surenka, ir tik tada siunčia. Kai keletą dienų statusas nepasikeitė, šiek tiek sunerimau - ar spės jie pristatyt, iki draugui išskrendant? Rugsėjo 11 (antradienį) jis jau turėjo išskrist. Likus mažiau nei savaitei, susirūpinau, paklausiau mane aptarnaujančios vadybininkės - ar spės. Nurodžiau, kada paskutinė data, ir t.t. Patikino, kad penktadienį turėtų jau išsiųsti, bet pasiūlė pasirinkt kitą pristatymo būdą - kad pristatytų sekančią dieną, o ne per keletą dienų. Nutariau, kad primokėt ~100 Lt bus pigiau, nei kad paskui bandyt gaut siuntinį iš JAV, išmuitint, ir t.t. Kaip ji pati teigė, kiek gali, skubina šitą reikalą. Ką tikrai galiu pagirt, tai bendravimą su klientais. Šeštadienį patikrinau - statusas nebuvo pakitęs. Jau supanikavau, kad jei pirmadienį išsiųs, tai ar spės iki draugui išvykstant. Tačiau vakarop gavau SMS, kad yra siuntinys. O pirmadienį statusas pasikeitė į „pilnai pristatytas“. Teliko laukti...

Beveik vidurnaktį lėkiau pasitikti parskridusių draugų, ir palengvinti jų bagažo beveik 2 kg. Kadangi buvo kažkur užkištas, pakrovėjo negavau. Iki šiol jo neatsiėmiau, nes pažadėjau atvykt su pyragais... Tačiau man pasisekė - namuose mėtėsi senutėlis ASUS, o jo pakrovėjo ir kištukas, ir voltai bei amperai atitiko.

Dabar apie patį kompiuterį...

Technines charakteristikas galima rasti anksčiau minėtame puslapyje, bet pagrindines galiu paminėt dar kartą: Intel Core i5, 8 Gb DDR3 RAM, 500 GB 7200rpm SATA Hybrid Hard Drive with 4 GB SSD, Intel HD Graphics 4000. Išmatavimai: 34 cm x 23.5 cm x 2.4 cm ~ 3.2 cm, 2.04 kg. Yra viena USB 2.0, dvi USB 3.0, HDMI, VGA(?), Ethernet ir audio jungtys, atminties kortelių skaitytuvas, 1.3 MP web kamera. WiFi, Bluetooth - čia jau pagal nutylėjimą.

Nėra jis pats ploniausias ar lengviausias, bet rankose laikyti visai patogu. Kas truputį nuvylė, tai nuotraukose korpusas atrodo kaip aliuminis, tačiau iš tiesų tai yra plastmasė. Bet normali plastmasė - nesijaučia kad kažkokia pigiena. Gražiai integruotas touchpad'as - iš korpuso išsiskiria nebent tuo, kad mygtukai toj vietoj yra, tačiau reljefiškai viskas ten lygu. Taip pat džiugina, kad ten veikia scroll'as - dviem pirštais naudojantis. Įjungimo mygtukas iš pradžių nesureagavo - pasirodo, reikėjo normaliai paspaust, o ne tik paliest. Kiek laiko akumuliatorius - nežinau. Dar nebandžiau dirbt nuo pilno pakvorimo iki išsikrovimo. Bet kokias 3 val, panašu, atlaiko. Tiesiog sunku pasitikėt Ubuntu akumuliatoriaus rodikliais - tai rodo, kad liko valanda, perkrovus, arba šiaip po kurio laiko - kad 1.5, arba 30 min...

Ubuntu šiame kompiuteryje užsikrauna tikrai greitai. Turiu darbe kompiuterį, kuris kaip ir geresnis(i7 procesorius), bet OS ten kraunasi žymiai ilgiau. Įtariu, kad tai arba dėl to, kad naujas kompiuteris, arba dėl hibridinio disko. Tikiuosi, kad antras variantas - tada ilgiau išliks greitas :)

Dar kalbant apie programinę įrangą. Kompuiteris buvo „preinstalled“. Tik įjungus reikėjo įvest vartotojo vardą, slaptažodį ir t.t. Tada baigėsi diegimas. Pasinaudojus keletą dienų buvo porą kartų pakibęs. Bet pašalinau vieną ppa, kurį buvau pats prisidėjęs, ir dabar viskas kaip ir tvarkoj.

Kol kas išvada - nesigailiu sumokėjęs virš 2000 Lt. Gavau gerą daiktą, kuriuos vis dar džiaugiuosi. O šiaip įdomu - ar dar kas Lietuvoj turi kokį system76 kompiuterį?

Katyčių maišto atgarsiai

2012-08-21T23:52:00+03:00

Aš, kaip visada, pavėluotai - darbas, darbas, darbas... Bet tema tokia, kur norisi pasisakyt.

Kodėl parašiau „katyčių maišto“? Nes „pussy“ reiškia ne vien tik atitinkamą moters kūno vietą (o aš padorus žmogus ir visokių nepadorių organų minėti nenoriu :D ) Kas dar nesuprato - aš čia šiek tiek apie „Pussy Riot“ skandalą...

Prisipažinsiu - per daug nesidomėjau bei nesigilinau į situaciją. Tačiau esmė, kaip suprantu, yra tokia, kad panos pankės cerkvėj mišių metu surengė „pasirodymą“ su daina prieš Putiną. Ir tai nebuvo jų pirmas pasirodymas - dar kažką yra padariusios prie Kremliaus, jei neklystu. Kelios jų buvo sugautos, nuteistos ir pasodintos porai metų.

Ne tiek yra svarbus pats įvykis, kiek visuomenės reakcija į jį. Rusijos žvaigždės ir valdžios atstovai smerkia šį poelgį, beveik visi vakarai giria. Tik man kažkai patrodo, ne ten žmonės žiūri...

Kas piktinasi „Pussy Riot“ elgesiu, teigia, kad jos įžeidė tikinčiuosius, ir tai yra labai blogai. Palaikytojai irgi teigia, kad tikintieji buvo įžeisti, tačiau tai yra gerai. Ir po pasaulį nuvilnijo visokių veiksmų, niekinančių krikščionybės ženklus: kryžių pjaustymas, vandalizmo aktai bažnyčiose, ir panašiai... Štai čia, manau, daugelis visiškai klaidingai suprato „Pussy Riot“ žinutę. Nemanau, kad jų aktas buvo taikytas prieš pačią krikščionybę - teisme jos atsiprašė tikinčiųjų. Jos protestavo prieš tai, kad stačiatikių Bažnyčia Rusijoje, o tiksliau jos vadovas, dirba ranka rankon su žmogaus ir minties laisves varžančiu Putino režimu. Spėju, tai turėjo būti žinutė tikintiesiems, kad ne tiek jų tikėjimas, kiek vadovybė yra netikusi.

Teismo nuosprendis kažkaip visai ne į temą - 2 metai už „tikinčiųjų įžeidimą“. Šalyje, kuri beveik visą praeitą amžių diegė ateizmą, dabar ginami tikintieji? Baikit juokus! Čia jau akivaizdu, kad yra akivaizdus politinis susidorojimas. Manau, vakarų žymūs asmenys tai supranta. Ir palaikė pankes būtent dėl to, kad kalba eina apie žodžio laisvę, o ne apie krikščionybės niekinimą.

Pažįstamas rusas pasakojo, kad po prezidento rinkimų buvo pavojinga rodytis gatvėse, nes jei policijai pasirodys, kad esi panašus į opozicijos palaikytoją, tave tiesiog suims ir išveš. Šiaip tai kartais stebiuosi Rusijos valdininkų pareiškimais. Kažkada pateikė savo nuomonę apie žmogaus teises ir kitus dalykus. Tai praktiškai visoms šalims kliuvo už [mogaus teisių nepaisymus. Keista tai girdėti iš valstybės, kuri pagal žmogaus teises lygiuojasi į Kiniją ar Š. Korėją. Taip pat „pribaltai“ neretai kaltinami nacizmu, fašizmu, rasizmu ir kitais dalykais. Tuo tarpu pas juos pačius gėjai atvirai vadinami pyderais, juodaodžiai - beždžionėmis. Ir, kaip suprantu, tai nieko tokio.

Taigi, apibendrindamas noriu dar kartą pasakyti, kad manau, jog „Pussy Riot“ pasirodymas cerkvėje buvo prieš Putiną ir jo režimą. O kodėl dabar jų palaikytojai pjausto kryžius bei išsidirbinėja bažnyčiose? Man didelis klausimas.

P.S. Dar dėl „Femen“. Ar man vienam atrodo, kad joms tiesiog knieti savo papus parodyt? Yra proga, ar nėra - vis jos visur lenda su savo kažkokiais šūkiais, ir, kas svarbiausia, plikais papais...

Prisiminiau komiksus

2012-08-10T15:51:00+03:00

Kodėl gi juos prisiminiau? Ko gero dėl vieno idioto, kuris sugadino daugeliui žmonių „Dark Knight Rises“ premjerą. O ir šiaip - šia tema seniai rašiau. Galvojau, kad apie komiksus rašysiu atskiram bloge, bet man vienam nepavyko jo palaikyt...

Kaip jau minėjau, minčių apie komiksus bei jų kultūrą sukėlė tas idiotas, pasireiškęs per naujausios filmo apie Betmeną premjerą. Taip pat neseniai praūžusi San Diego Comic-Con International konferencija. Tiksliau ne būtent šie įvykiai, o komentarai apie juos.

Savaime aišku, lietuvių komentatoriai, po straipsniais apie žudynes Denveryje, aiškino, kad amerikiečiai yra dundukai, nes žiūri tokius filmus, ir tai jiems daro tokią įtaką. Kai kurie buvo labai intelektualūs ir prisipažino, kad tą filmą apie Betmeną žiūrėjo prieš 20 metų, ir jis buvo labai lievas... Savaime aišku, visi mėtėsi frazėmis, kad visi tie komiksiniai filmai yra vaikiški, o normalūs suaugę žmonės žiūrėt turėtų tik normalų europietišką kiną. Beje, kiek esu matęs to „intelektualiojo“ kino, tai žiaurumų ten ne ka mažiau, nei tuose „idiotams skirtuose“.

Bet ne visai apie kiną aš čia. Apie pačius komiksus, jų kultūrą ir įtaką. Dėl viso pikto patikslinsiu, kad kalba eina apie tuos „main stream“ superherojiškus komiksus, o ne apie kokius nors realistinius su gilia idėja...

Komiksai pas mus kaltinami, kad propaguoja smurtą, klaidingą supratimą apie pasaulį ir kitais panašiais dalykais. Visi kažkodėl prisimena „anuos laikus“, kai smurto ir kitų nesąmonių tiek nebuvo skleidžiama. Hm... Ar tikrai taip? Prisiminkim gražias lietuvių liaudies pasakas. Eglė žalčių karalienė - akivaizdi aliuzija į zoofiliją, taip pat broliai, gindami sesers garbę, jos vyrą užkapoja dalgiais. Kitas pavyzdys - neatsimenu pasakos pavadinimo, bet prisimenu, kad pabaiga buvo su ištaškytais raganos smegenimis (dėl to sniegas žiemą blizga). Pasaka apie Sigutę - pamotė vis tik užmuša pagrindinę veikėją. Dar prisiminiau vienos pasakos pirmus sakinius. Ten buvo maždaug taip: „Merga išėjo į mišką. Ten ją pasigavo meškinas. Po metų tai mergai gimė gauruotas sūnus.“ Aišku, po to tas gauruotas Jonas tapo didvyriu, bet vėlgi - akivaizdi zoofilija. O jau ką kalbėt apie visus riterius, kapojančius drakonams bei milžinams galvas vieną po kitos... Man kažkodėl ten smurto ir kitokių blogybių atrodo ne ką mažiau, nei tuose „bloguosiuose“ komiksuose. Na, pasakose vaizduotei palikta daugiau vietos. Beje - kai kas ir Bibliją laiko gerumo pavyzdžiu. Jiems pirma reiktų ją perskaityt nuo pradžių. Ten irgi „malonių skrandžiui“ vaizdelių yra :)

Kas komiksuose gal kiek kitaip, tai kad blogieji veikėjai neretai pristatomi pakankamai patraukliai. Bet juk ir realiam gyvenime patys blogiausi žmonės neretai turi itin daug draugų bei sekėjų.

Prisimenant tą idiotą, kuris šaudė per filmą, tai savaime kyla klausimas, kodėl komiksų prisiskaitę žmonės nori smurtauti? Manau, tokie žmonės ir pasakų prisiskaitę eitų raganų medžioti. Problema yra visuomenės cinizmas, kai kraujo klanai ekrane sukelia nebe pasibaisėjimą, bet mintis apie kečupą. Ir kai didesnė vertybė yra ne kažkuo nusipelnyt visuomenei, bet tiesiog išgarsėt, tai jau yra tikrai nebe komiksų kaltė.

Dar kažkiek apie pačius komiksų gerbėjus. Dažnai galvojama, kad tai yra moksliukai, nevykėliai ir „noliferiai“. Pažiūrėjus į nuotraukas iš minėtos Comic-Con konferencijos, atrodo kiek kitaip. Merginos ten visai ne kokios storulės paauglės, o tikros gražuolės ir kartais apsirengia labai tiksliai pagal savo pasirinktas veikėjas. Vyrai irgi dažnai yra suaugę ir rimtai atrodantys vyrai. Išvada - būti komiksų gerbėju yra rimtas hobis, kuriam reikai skirti laiko ir pinigų. Norint skirti pinigų, reikia gero darbo. Taigi, kur nors delfi komentaruose aiškinantys, kad komiksų gerbėjai yra nevykėliai, tegu pirma pažiūri į pasaulį, o tik po to skelbiasi, viską apie jį žinantys ir suprantantys.

Ir pabaigai - svajonės. Norėtųsi ir Lietuvoj kažkiek tokios komiksų kultūros išpopuliarėjimo, minimalios, bet bent kažkokios konferencijos apie komiksus, filmus, žaidimus... Aišku rinka ir publika pas mus ne tokia... Bet pradžią, galima sakyt, jau padariau - per mano 30-ąjį gimtadienį svečiai buvo apsirengę įvairiais veikėjais, ir buvo pasiruošę apie juos papasakoti...

Kodėl manęs greičiausiai nebus Piratų Partijoj...

2012-07-20T11:03:00+03:00

... jei tokia įsisteigs kada nors pagaliau?

Nes, mano galva, nesu pakankamai radikalus. Kiek paskaitau diskusijas el. pašto grupėje, facebook'e, komentaruose naujienų portaluose, tai dauguma piratų vis tik laikosi tos nuomonės, kad autoriai iš tiesų yra veltėdžiai, gauna milijonus už nieko neveikimą, todėl jei nieko jiems nemokėsi, jie nenukentės, o tie, kurie nesugeba gaut milijonų, yra nieko verti.

Ir kadangi Piratų Partija skelbiasi esanti atvira ir itin demokratiška, bendrą kryptį sudaryt turi ne pavieniai asmenys, bet dauguma. O kadangi dauguma yra tokių, kaip aukščiau minėjau, kryptis daugiau mažiau aiški... Šiaip dabar, kol ten tik ~10 žmonių, yra tokių, kurie siūlo ne daryt viską nemokamai, bet ieškoti kompromisų, diskutuoti su autoriais. Aišku, atsiranda tokių kaip Originalas, siūlančių, jų galva, genialų sprendimą - tegu autoriai patys susiranda naujų būdų kaip platinti savo krybą, o prie vartotojų tegu nelenda. Ir visiškai nekreipia dėmesio, kad skirtingiems autoriams reiktų taikyti skirtingus modelius. Kas tinka pop muzikantams, nelabai tinka akademinės muzikos kompozitoriams, ir visiškai netinka rašytojams. Išvis - dar retas kuris supranta, kad kompozitorius, prodiuseris, muzikantas - skirtingi asmenys. Taip pat žmonės, siūlantys autoriams patiems ieškoti sprendimų, kažkodėl pamiršta, kad tokie sprendimai reikalauja techninių žinių, o muzikantai, rašytojai, dailininkai apie tokius dalykus nė bum bum. O programuotojai irgi autoriai, imantys už savo darbą pinigus. Taigi, jei kultūros veikėjai negaus pinigų, jie neužsakys paslaugų iš techninių sričių darbuotojų, ir užburtas ratas toliau suksis...

Taip pat, nors ir užsienio šalių piratų partijos deklaruoja, kad yra prieš monopolijas bei už atviras technologijas, kai kurie mūsų aktyvistai reikalauja „pamiršti visokius atvirus fufelius“, o svarbiausia, kad paprasti vartotojai neturėtų mokėti už nieką asmeniniam naudojimui. Dar susidaro įspūdis, kad kai kurie ten yra tam, kad savo verslui galėtų sudaryti geresnes sąlygas.

Pas mane pozicija kitokia - atviros technologijos ir kultūra yra gėris. Ir iš to autoriai gali uždirbti. Galima panaudoti tuos pačius torentų puslapius, ir jei jie gauna pelną, LATGA-A visai galėtų sudaryti su jais sutartis ir pasiimti kažkokią dalį. Žinoma, sumos turi būti proto ribose. Taip pat yra visokie transliuojantys puslapiai (Grooveshark, Spotify), kurie irgi galėtų prisidėti prie autorių pajamų, jei tik mūsų autorių gynėjai nebūtų tokie kietakakčiai. Ir šiaip - autoriai, šiltai bendraujantys su savo gerbėjais, net ir tais, kurie piratauja jų kūrinius, pelno daugiau pagarbos, nei tie, kurie tik grąsina. Tačiau išsakęs savo tokią nuomonę(ne vien aš), esu gavęs pastabų, kad ginu autorius, o tai būnant piratu yra labai blogai.

Taigi, kol kas manau, kad Piratų Partiją aš gal ir padėsiu įkurti, tačiau ar ten būsiu, jei politika bus tokia, kuri man nepatinka, tikrai abejoju...

Skaitmena - ne pakaitalas

2012-07-13T00:42:00+03:00

Nelabai seniai, eilinį kartą kalbantis piratavimo temomis, išgirdau teiginių, kad skaitmeniniai failai yra geriau, nei fizinės laikmenos, filmai ar koncertai...

Pagrindinis argumentas - skaitmeniniai failai yra patogiau, ir tik nesusipratėliai gali pirkti vinilines plokšteles ar CD. Mano teiginys, kad vinilinės plokštelės garsas yra kitoks, nei sklindantis per kompiuterio kolonėles, buvo nesuprantamas. O mintis, kad yra tokia žmonių rūšis - kolekcininkai, kuriems yra malonu turėti fizinį daiktą, išvis buvo palaikyta kažkokia erezija.

Užėjus kalbai apie gyvus muzikantų pasirodymus, mane beveik nuginklavo argumentas, jog į koncertus galima eit nebent tik norint paremti mėgstamą atlikėją - garso kokybė ten vistiek prastesnė, nei FLAC'uose. Juk tai, kas įrašyta studijoje, būna žymiai kokybiškiau - suvesti takeliai, sureguliuota viskas. Taigi - švariau ir tvarkingiau. O koncertuose tik daugiau garso, plerpėjimo, efektų.

Ir štai man kilo mintis - gal aš nenormalus kažkoks? Man koncertas yra žymiai kitas potyris, nei tiesiog klausytis per ausines. Bet tada nutariau, kad ne aš išprotėjęs(na, gal kažkiek), bet žmonės, taip teigiantys, tiesiog nėra buvę gerame koncerte. O „geras koncertas“ yra ne tas, kuriame būtinai garsas kokybiškas(tai, žinoma, irgi pakankamai svarbu, bet Lietuvoj kažkodėl visur plerpia...). Tai yra žymiai daugiau - mėgiamos grupės ar atlikėjo energija, kuri užveda visą tą minią, ir tu su ja susilieji nė pats to nenorėdamas, pradedi kartu rėkti, šokti... Aišku, tokia patirtis atsiranda ten, kur būna daug žmonių, didelis plotas. Jei lankytis tik kameriniuose bardų pagrojimuose, šito dalyko nepajausi. Tačiau ten yra kitkas - beveik tiesioginis bendravimas su atlikėju, vos ne palaikant akių kontaktą.

O jei dar kas truputį nusigroja ar nusidainuoja - tai yra savotiškai malonu, ir prideda dar daugiau žavesio. Kaip ir vinilinių plokštelių traškėjimas - analoginis garsas turi to nenusakomumo tikimybę. Ir tai yra neapsakomai malonu... Prisimenu Jean Michel Jarre koncertą prieš keletą metų - grojama buvo analoginiais beveik senoviniais instrumentais. Kažkas kažkur traškėjo, kažkokie trikdžiai nuolat girdėjosi. Bet tai buvo taip super, kad nenorėčiau to iškeisti į jokį „sulaižytą“ garsą...

Taigi, iš tiesų tai man gaila žmonių, kuriems gyvas pasirodymas yra visada blogiau nei įrašas, o muzika vertinama pagal pasiekiamumo patogumą. Žinoma, kartais būna tokių atvejų, kai koncertas būna tikrai prastas, ir išeini nusivylęs, tačiau reiktų rinktis, kur eini :)

Pamatyti The Prodigy - atlikta!

2012-05-26T12:38:00+03:00

Viena mano vaikystės svajonių buvo pamatyti The Prodigy gyvai. Pagaliau vakar (2012-05-25) ji išsipildė!

Kas patiko. Savaime aišku - Prodigy. Taip užvedė, kad tiesiog išlikti stovėti buvo neįmanoma. Tai nusvėrė visus minusus. Esu girdėjęs žmonių sakant, kad į koncertus jie eitų nebent tik tam, kad palaikyt savo mėgstamą atlikėją, o šiaip - klausyt mp3 ar FLAC'us - patogiau ir geriau. Matyt, niekada nebuvę TOKIAM koncerte... Galbūt pirmą kartą mačiau, kai praktiškai VISI koncerte kelia rankas. Dažniausiai gale žmonės būna pasyvūs. Bet šįkart per kai kuriuos gabalus tūsinosi visi. O per Smack My Bitch Up ir Out of Space praktiškai nereikėjo vokalistų - publika dainavo be didesnės pagalbos. Beje - tik Out of Space bei Voodoo People buvo iš tų, kurie originaliai atliekami be vokalisto. Nebuvo nei Warrior's Dance, nei No Good (Start The Dance)...

Dar patiko DJ Mamania su... Josh'u, rodos... Pasistengė vyrukai apšildydami. Matėsi, kad Mamania džiaugėsi galėdamas apšildyt pačius The Prodigy.

Šviesos irgi buvo pakankamai įspūdingos. Epileptikams tokiame koncerte lankytis negalima :)

Buvo ir šiokių tokių minusų. Gal dėl aparatūros, gal dėl pačios Žalgirio arenos akustinių savybių, garsas nebuvo itin švarus. Nors kai daug tokio garso koncertų nesilankau, negaliu garantuot, kaip taip neturi būt. Bet garso buvo tikrai daug. Mano ausys iki šiol užgultos :)

Dar matėsi, kad pati grupė tiesiog atidirbo laiką, už kurį gavo pinigus. Programa atidirbta iki galo ir be jokių improvizacijų. Ir dainų variantai buvo sutrumpinti. Vos spėji normaliai susivokti, kuris gi čia jų hitas, o čia tik oplia - jau kitą groja. Na, bet tas gal irgi nėra labai blogai - jei būtų dainavę pilnus variantus, tai dar kokią valandą ilgiau būtų užtrukę.

Dar ką šiaip pastebėjau. Jei anksčiau žmonės per koncertus keldavo į viršų žiebtuvėlius, tai dabar visi kelia mobiliakus ir filmuoja :)

Na, bet įspūdis paliko teigiamas ir ilgam. Dabar liko pamatyt Daft Punk bei Kraftwerk, kad pasiekt gyvenimo pilnatvę.

Kas gi yra plagiatas?

2012-05-13T23:47:00+03:00

Senokai jau čia rašiau - užsidirbau šiek tiek. Spėju, net paieškos robotai mane pamiršt spėjo :)

Kadangi visi žino, jog priklausau lietušivkiesiems piratams, tai kartas nuo karto mėgstu pasisakyti visom šiom temom. Taip pat ne per daug seniai buvau konferencijoje apie piratavimą ir panašius dalykus. Kol kas kaip klausytojas - gal kada ir iki pranešėjo užaugsiu :) Ten vienas iš pranešėjų išsireiškė, kad nereikia vogti, o reikia būti originaliems ir kurti naujus dalykus, nekopijuojant kitų. Taip pat anksčiau, vykstant nacionalinei atrankai į Euroviziją, kažkas facebook'e mestelėjo, kad lietuvių kūrėjai negali kurti originalių kūrinių, o moka tik plagijuoti. Kas keisčiausia, kaip geros kūrybos pavysdį tas žmogus pateikė lietuvio Golden Parazyth dainą... Ir vis mąstau dabar, kas gi šiais laikais gali būti vadinama plagiatu?

Mano senamadišku įsitikinimu, plagiatas tai yra kūrinio autorystės pasisavinimas. Jei aš paimčiau kokio nors Rokiškio rašliavą, pakeisčiau visus žodžius, kurie nors kaip nurodo, kas yra tikrasis autorius, įdėčiau pas save ir aiškinčiau, kad tai mano darbas, tai tikrai plagijavimas. Jei ten pakeisčiau dar keletą sakinių, bet daugiau nei pusė dalis vistiek liktų kaip buvusi, tai irgi galima laikyt plagiatu...

Su muzika irgi panašiai - kelių akordų, ar žodžių pakeitimas dar nepadaro dainos originalia - tai vis dar plagiatas.

Bet kai žmonės, išgirdę kokiame nors kūrinyje melodiją, kurios keli akordai panašūs į kažkur jau girdėtą, ima šaukti, kad tai kuo tikriausias plagiatas, man nusvyra rankos... Šiais laikais praktiškai nebeįmanoma sukurti melodijos, kuri nebūtų panaši į kažką jau egzistuojančio. Visur galima rasti panašių natų. Ir muzikantai nesigina, kad jie yra įtakoti vienų ar kitų. Norint, kad kompozitorius sukurtų visiškai originalų kūrinį, jis turėtų nuo pat gimimo negirdėti jokios muzikos, nes juk gali vienokius ar kitokius sąskambius panaudoti savo kūryboje. Tačiau ir tada nėra garantijos, kad jam į galvą neateis jau kažkoks egzistuojantis skambėjimas. Ir, savaime aišku, mažai tikėtina, kad žmogus, niekada negirdėjęs muzikos, taps kompozitoriumi...

Tačiau vistiek pilna žmonių, kurie mano aukščiau išsakytoms mintims nesutiks. Keista, tačiau iš savo žmonos muzikologės tokių dalykų negirdžiu. Taip dažniau kalba tie, kurie muzikoje gaudosi LABAI daug, nes klauso radijo. Jei jau kabintis prie panašių nuotaikų, trijų panašiai sustatytų natų, tai reikia kabinėtis ir prie semplų. Jei kas nežinojot, tai visas Jungle stilius (kaip ir Drum'n'bass) paremtas VIENU pragrojimu (Amen break). Ir kitur šokių muzikoje (ir ne tik) tokie dalykai yra praktikuojami. Pavyzdžiui, Afrika Bambaataa hitas Planet Rock, skaitomas vienu įtakingiausių šokių muzikos kūrinių, tačiau jame irgi buvo nusempluoti Kraftwerk. Jei jau kabinėtis, tai galima ir prie atlikėjų, šaukiančių „kur jūsų rankos?“ Nežinau, kas pirmas tai padarė, bet jis galėtų labai daug pinigo per teismus susikrauti...

Taigi, mano manymu, norint tapti plagiatu, kūriniui reikia žymai daugiau panašumo su originalu, nei „vat šita pradžia, jei klausyt iš kito galo, skamba beveik kaip to kito pabaiga“. Nors kažkodėl nemažam „muzikos ekspertų“ kiekui tai jau atrodo kaip plagiatas.

Kažką dar lyg ir norėjau tart, bet tiek to - vakaras jau :)

Piratai vs. Originalas: kaip ten buvo

2012-03-21T14:05:00+02:00

Tai nėra Piratų partijos oficiali pozicija - tai tik mano asmeninė nuomonė!

Vakar, rašydamas apie Piratų partiją, norėjau užsiminti, kokie ten kartais debatai vyksta. Bet paskutinių poros dienų įvykiai privertė sukurpti atskirą įrašą.

Justas Mikalauskas a.k.a. Originalas, savo piratų partijos puslapyje parašė įrašą, kokie mes esam niekšai, diktatoriai ir išvis - lygina su rusišku judėjimu „Naši“. Ir ten skiedžia dalykus, nelabai susijusius su realybe. Nuorodos į įrašą nedėsiu - nenoriu reklamuoti to puslapio. Tačiau nors ir kaip stengiuosi nesivelti į tokius dalykus, šįkart neatlaikiau, ir noriu papasakoti, kaip ten viskas buvo, ir kodėl išsiskyrė keliai...

Prasidėjo viskas dar nuo tada, kai prieš kažkurį laiką aš nesusilaikiau, ir pasiūliau piratams nutraukti veiklą, nes mes neturim nei normalaus lyderio, ir nelabai aktyvūs esam. Tai iššaukė diskusiją, buvo padarytas skelbimas, kad ieškom lyderio (tai gal buvo labiau for fun). Ir štai, prie pašto grupės prisijungė Justas M (Originalas), įsitraukė į diskusiją. Savo įraše, ir visur kur, jis skelbiasi, kad atėjo tiesiog pažiūrėti, kodėl gi piratai apmirę. Tačiau viename <a href="https://groups.google.com/d/msg/piratupartija/1Gc-f_0aLcs/APGQ9uOVrVQJ" target="_blank"

pirmesnių savo įrašų ten, jis jau taikosi į vadovus. Konkrečiai cituoju: „Pirmiausiai reiktų susitikti, išsirinkti vadovą. Aš siūlausi pirmu kandidatu į jo vietą.“ Ar ne per didelės ambicijos, kaip „tik pažiūrėti“ atėjusiam?

Žinoma, atėjęs jis iškart ėmėsi veiklos: nupirko papildomą domeną(pirateparty.lt), ten sugrūdo wordpress'ą ir kažką parašė apie piratų partiją, sukūrė papildomą facebook puslapį ir pradėjo ten rinkti žmones (nesvarbu, kad prieš tai jau buvo vienas su krūva like'ų). Taip pat pradėjo teigti, kad dabar esantys išversti Švedijos piratų partijos principai nėra tinkami Lietuvai (pripažįstų, reikia šiokių tokių pataisymų, bet ties tuo mes dirbam). Kažkam pasakius, kad piratai kovoja prieš monopolijas, buvo <a href="https://groups.google.com/d/msg/piratupartija/ytPMuseW28c/8l3Fk_Z0Y-QJ" target="_blank"

atsakyta, kad monopolijos nėra jau taip bogai. Keisčiausia, kad dabar jis teigia, kad mes nesilaikom švedų partijos principų...

Kai galiausiai įvyko pirmas gyvas susitikimas, buvo priimti kai kurie sprendimai dėl puslapio adreso(piratupartija.lt - pagrindinis), bei bendradarbiavimo su Stop-ACTA.lt. Čia ir prasidėjo...

Gal kokias tris savaites buvo kariaujama, kaip turi būti techniškai įgyvendintas adreso nukreipimas. Mes darėm standartiškai, jis aiškino, kad taip blogai. O ir padarius, kad piratupartija.lt rodytų į pirateparty.lt, vistiek ilgai teko įrodinėt, kad padarytų ir visas nuorodas pakeistų į piratupartija.lt...

Su stop-acta.lt bendradarbiavimu irgi buvo cirkas. Jis ilgai nenorėjo į puslapį įdėt jų banerių, nes, matote, stop-acta.lt nenorėjo pas save įsidėti piratų partijos banerių. Taip pat teko ilgai įrodinėt, kad šiuo momentu svarbu yra ne partija, o judėjimas prieš ACTA.

Kadangi Originalas neturėjo prieigos prie senojo PP facebook puslapio administravimo, sukūrė savo. Jo argumentas buvo: „nes senasis miręs“. o_O? Taip - buvo štilis, bet tai kam kurt naują, kai galima senąjį atgaivint? Į mūsų visų įkalbinėjimus, nedubliuoti resursų, ateidavo atsakymas „jūs mąstot kaip leidėjai - nenorit prisitaikyt prie naujovių“. Mes ne prie naujovių taikytis nenorim, mes su nesąmonėm nenorim taikstytis. Galiausiai šiaip ne taip pavyko šitą problemą išspręst. Dar gi suteikėm senojo fb puslapio administravimo teises. Ir prasidėjo... Vienas iš pirmųjų įrašų buvo nuoroda paie tai, kad piratavimas nelabai įtakoja pelnus. Viskas tvarkoj, bet komentare buvo kažkas su megztuku. Ir tai buvo skelbiama piratų partijos vardu. Žinoma, LANVA bosas nėra mūsų didelis draugas, bet viešai įžeidinėt mes tikrai nenorim. Toliau daugelis pranešimų buvo skelbiami „Piratų partija via Justas Mikalauskas“. Wait... What? Galiausiai, kai jis paskelbė savo blogo įrašą su video iš 15min, pirmas komentaras buvo maždaug „Taigi Originalas idiotas, nedarykit sau gėdos“. Po kurio laiko šito komentaro nebeliko. Aišku, aš negarantuoju, kad tas komentaras buvo pašalintas būtent jo, bet tokia išvada peršasi savaime. Tai čia MES visi prieštaraujam piratų principams(priešinimasis cenzūrai - vienas jų)?

Lygiagrečiai ėjo diskusija dėl piratų partijos puslapio. Kažkodėl pagrindiniame puslapyje puikavosi realybės neatitinkantys teiginiai (pvz., kad mes jau įsikūrę), kažkokia karikatūra, taip pat citata iš visiems gerai žinomo Rokiškio Rabinovičiaus tinklaraščio. Neįžeidžiant Rokiškio, ten tai citatai visai ne vieta. Ir nors buvo sukurtas puslapis „Misija“, kuris trumpai nusako piratų tikslus, jis nė už ką nesutiko jo padaryti pirmuoju. Nors mes ir bandėm įrodyti, kad žmonės klausia, ne kas tas yra piratavimas, bet kokie mūsų tikslai. Ir juos reikia rodyti pirmiausia. Netgi nubalsavus praktiškai visiems „už“, tai nebuvo padaryta. O jo argumentus suvedant į vieną, tai gaunasi maždaug „aš dirbu PR srityje, todėl geriau žinau, kaip reikia daryt“. Tada bent jau man viskas susidėliojo į vietą. Šio žmogaus tikslas buvo ne tiek populiarinti patį judėjimą, kiek būtent jo puslapį bei save patį. Kad žmonės kuo ilgiau sėdėtų tame puslapyje ieškodami informacijos...

Dar minėtame jo įraše aiškinama, kad „Mes“ sprendžiame, kas „mums“ priklauso, o kas - ne. Nežinau, apie kurią situaciją jis kalba, bet galimi kelia variantai. Paskutiniame gyvame susitikime tarėmės, kas gali būti „tikrais nariaia“, turinčiais balso teisę sprendžiant klausimus. Visi, išskyrus jį nubalsavo, kad balso teisę turi tie, kas ateina į gyvus susitikimus, IR/ARBA aktyviai reiškiasi pagrindiniame bendravimo kanale (šiuo metu tai google pašto grupė). Jo siūlymas buvo „tikraisiais“ laikyti tik tuos, kas ateina į gyvus susitikimus. Argumentai, kad kai kas gyvena toli, jo neįtikino. Taigi, šitoj situacijoj būtent jo iniciatyva buvo paanšesnė į tą, kuo kaltina likusius. Kita situacija, tai dėl jo paties. Tiesą sakant, mes jo nemetėm. Mes tik paskelbėm klausimą, ką daryt su žmogumi, kuris neatlieka jam patikėtų pareigų(puslapio administratoriaus) ir nevykdo bendrai nutartų sprendimų. Jis tiesiog buvo pašalintas iš fb puslapio administratorių, nes darė ne taip, kaip bendrai buvo susitarta. Čia žmogus labai supyko, ir pats pasitraukė, sakydamas maždaug „na ir gerai!“. O tada buvo visiem žinomas pranešimas, kad mes pažeidžiam jo autorines teises, paskelbdami jo darytas protesto prieš ACTA nuotraukas, kurias jis pats mums buvo leidęs skelbti...

Galbūt daugeliui kyla klausimas - kodėl mes išvis jį buvom priėmę į savo gretas? Na, perfrazuojant vieną seną filmą, tai mes nekalti, jis pats atėjo. O kadangi esam atviri, tai nefiltruojam, kas prie mūsų jungiasi. Mes netgi Simanavičių priimtumėm, jei tik jis norėtų ir nesielgtų negražiai. O taip ilgai taikstėmės, nes netikėjom visu Lietuvos internetu, sakančiu mums, kad geruoju tai nesibaigs, vylėmės, kad žmogus pasitaisys... Bet patys patyrėm, kad vis tik visas lietuviškas internetas buvo teisus...

Na, bet atsikvepiam, nebekreipiam dėmesio ir žygiuojam toliau :)

Tai kas ta per piratų partija?

2012-03-20T23:14:00+02:00

Prieš keletą savaičių 15min paskelbė <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/lietuvoje-kuriasi-piratu-partija-51-202168#axzz1peCXAWqP" target="_blank"

straipsnelį, kuriame buvo interviu su Piratų Partijos iniciatyvinės grupės atstovais. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Tai yra - nors ten ir buvau, kalbėjau, nė žodžio iš manęs nebuvo pacituota. Tai nieko baisaus - kažko prasmingo, matyt, nepasakiau :) Nors štai vėliau įkeltame video tai pavyko įterpt keletą žodelių...

Savaime aišku, visi komentatoriai maišė mus su šūdais, vadino nevykėliais bei dar vienais, siekiančiais valstybės pinigų. Tuo tarpu pažįstami, kas dar nebuvo susidūręs su šituodalyku, klausdavo, kokie gi mūsų tikslai. Todėl noriu čia nuo savęs (ne nuo partijos) truputį papasakoti, kas ten ir kaip, paneigti (arba patvirtinti) kai kuriuos mitus.

Kokie gi tie mūsų tikslai?

Jei trumpai, tai: žmogaus teisių bei privatumo apsauga; kultūros skatinimas neskriaudžiant nei vartotojų, nei autorių; laisvos bei atviros žinios ir atvirų standartų propagavimas. Šiek tiek daugiau galima rasti <a href="http://www.piratupartija.lt" target="_blank"

piratų partijos puslapyje. Kol kas teko šiek tiek sutraukt puslapio turinį, bet tai kita istorija, ir apie ją irgi papasakosiu kitame įraše.

Teiginys: mes eiliniai juokdariai, norintys iš valstybės pasipinigaut.

Na, bent jau mes - tie, kurie dabar susirinkę, esame tikrai ne dėl asmeninės naudos. Mums iš tiesų rūpi tos problemos, apie kurias eina kalba tiksluose. Galbūt mes jauni ir durni, bet dar pilni idealizmo ir tikėjimo savo idealais. O melžt valstybę mums tikrai nerūpi.

Teiginys: mes esame nevykėliai, susibūrę tik dėl vieno tikslo.

Na, kol kas mūsų tikslų yra mažiausiai trys. Be to - kol mūsų yra tik keletas, negalime aprėpti visko. Aišku, didesnėse valstybėse tokios „vieno tikslo partijos“ labiau priimtinos, nei Lietuvoj, kur tikimasi, kad jei jau kažkas vadinasi „partija“, tai turi turėt programą apie viską. Bet realiai, pradedant nuo mūsų pagrindinių tikslų, galima išvesti ir kitus. Kol kas mes sutelkę jėgas ties kitais dalykais.

Teiginys: mes visi esam vagys ir Lietuvą paliksim be kultūros, nes nenorim, kad autoriai uždirbtų.

Ko gero, tie, kas taip teigia, neskaitė nei pačio straipsnio, nei žiūrėjo video, ir išvis - nesidomėjo piratų partijų veikla pasaulyje. Mes teigiam, kad tas neribotas siuntimasis nėra gerai, bet represijom šiais laikais daug nepasieksi. Todėl skatinam atviras technologijas, laisvas licencijas, betarpišką autorių ir vartotojų bendravimą. Mes tikim, kad autoriai šiais laikais gali puikiai išgarsėti bei užsidirbti apsieidami be didžiųjų tarpininkų.

Kol kas didžiausia problema, kodėl mes vis dar neįsisteigėm, tai aktyvių žmonių trūkumas. Na, buvo atsiradęs vienas labai aktyvus, bet dėl jo kilo daugiau problemų, nei buvo naudos... Bet tenka pripažint, jis mus išjudino, ir, manau, dabar reikalai pajudės į priekį žymiai sparčiau :)

Tai kas gi vagia?

2012-02-26T13:01:00+02:00

Visi tik apie ACTA ir piratavimą dabar kalba. Ir pastebiu, kad vis daugiau atsiranda piratavimo priešininkų, neskaitant to, kad jie patys tai daro, arba iki šiol darė.

\<SARCASM MODE: ACTIVATE>

Visiems žinoma, kad piratai, bei dauguma interneto vartotojų, yra vagys. Nes jie neduoda uždirbti sunkiai dirbantiems autoriams bei jų globėjams - leidybinėms kompanijoms.

Atviro kodo vartotojai yra vagys. Jie atima uždarbį iš sunkiai dirbančių programinės įrangos gamintojų, kurie pateikia veikiantį produktą, o ne kažkokį nedadirbtą šūdą. Taip pat atviro kodo vartotojai yra pratę viską gauti nemokamai, todėl jie irgi piratauja, nes nesuvokia, kad už dalykus reikia mokėti - jiem viskas turi būt nemokama. Na, ir, savaime aišku, atviro kodo programuotojai yra begėdžiai vagys - jie savinasi sunkiai dirbančių ir inovacijas kuriančių korporacijų idėjas. Kai kas bando teigti, kad tas pats Microsoft savo naujoje Windows versijoje <a href="http://www.itworld.com/open-source/248654/8-best-innovations-windows-8-borrowed-linux" target="_blank"

pasiskolino idėjų iš Linux. Tai yra nesąmonė. Tokios įmonės kaip Microsoft bei Apple nieko nevagia ir nesiskolina - jos viską kuria pačios.

Muzikantai yra vagys. Jie groja kitų atlikėjų kūrinius, ir tikrai ne visada susimoka už tai. Taip pat tie, kurie patys kuria, tikrai skolinasi idėjų iš kitų - neįmanoma visiškai nieko prieš tai negirdėjus sukurti kažką. Sakote nesąmonė? Aš pats esu davęs pakvietimą į demonoid vienai dainininkei, nes ji ieškojo iš kur džiazo parsisiųst. Ir šiaip - jei kiekvienas autorius gautų viską, kas jam priklauso, bet tuo pačiu susimokėtų už visą turimą ir naudojamą muziką, retas kuris išeitų į pliusą.

Radijo stotys vagia. Manote, visos radijo stotys sąžiningai susimoka autorių gynėjams už grojamą muziką? Yeah, right... Be to - esu įsitikinęs, kad didžioji dalis ten leidžiamos muzikos(net ir tos, už kurią susimokama) būna parsisiųsta nelegaliai.

Vagys yra ir tie žmonės, kurie neina į kiną, koncertus, neperka CD/DVD, nes neturi pinigų. Turiu galvoj tuos asmenis, kurie ir interneto neturi, todėl siųstis nieko nesisiunčia. Į šią kategoriją įeina kaimiečiai, bedarbiai bei pensininkai. Jie žlugdo autorius, nes nesuteikia jiems jokių pajamų.

Sąžiningi šiam pasauly yra tik autorių gynėjai ir didžiosios kompanijos. Jie dirba savo darbą, vykdo laiko patikrintus verslo modelius, priešinasi visom tom blogom naujovėm, bet visi aukščiau minėtieji vagys jiems trukdo gyventi ir bent jau sausai duonai užsidirbti...

\<SARCASM MODE: DEACTIVATE>

Dar apie ACTA

2012-02-15T16:36:00+02:00

Jei kam iškilo klausimas, kodėl aš paskuitiniu metu nerašau apie ACTA, tai galiu pasakyt, kad ir be manęs dabar vien apie tai visur kalba eina. Tiek protingų žodžių prirašė ir tas pats Rokiškis, ir Buržujus, ir beveik kiekvienas rimtesnis tinklaraštis. Manau, kad mano pamąstymai būtų tiesiog neadekvatūs ir pakankamai vaikiški.

Ką tik galiu pasakyt, kad dėl ACTA, visai tikėtina, Lietuvos Piratų partija pagaliau susiims ir pradės kažką daryt, o ne tik pašto grupėj susirašinėt :)

Aš - beveik žymus :)

2012-02-06T22:29:00+02:00

Nors jau kurį laiką tai nebe naujiena, bet vis nerasdavau laiko pasidžiaugt... Apie mane parašė Pipedija! Sakote, anokia čia garbė? Žinoma, gal ir ne didžiulė, bet vis tiek malonu. Juo labiau - tai vienas pirmųjų tokių manęs paminėjimų, padarytų ne mano paties.

Šiek tiek apie straipsnelyje paminėtus faktus. Kas keisčiausia - nemažai kas arti tiesos, nors kai kur ir kiek pro šalį :)

Kad ir pavadinimas „Blog de la Kroitus“ - nutarta, kad tai parašyta lotyniškai. Tiesą sakant tai gal labiau Prancūziškai. Bet kadangi aš tos, nei anos kalbos dorai nemoku, tai tebūnie. Kad Kroitus kilo nuo lotyniško žodžio „coitus“ tai faktas, ir aš jo neneigiu :)

Kadangi pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos, tai ir mane patį apšaukė kunigu. Ir tai, tiesą sakant nėra labai toli nuo tiesos :) Dar mokykloj nemažai bobučių, ir netgi bendraamžių, man skyrė kunigo karjerą. Spėju, iki pat vestuvių dar buvo tokių, kad tikėjosi, kad pagaliau susiprasiu, ir įstosiu į seminariją.

Man priskirtas terminas „padorus normalus žmogus“. Bent jau man rasti tokį terminą Pipedijoje nedaug kur teko. Ačiū ir už tai :)

Apie Android aš rašau ne taip jau ir dažnai. Gal keletą kartų esu ką nors mestelėjęs. Labiau parašau apie Linux. Na, šiaip ar taip - tai kažkiek susiję. O kad mane traukia temos, susijusios su visokiais kopirastais ir interneto laisvėm - irgi faktas, kurio niekas paneigt negali.

Išvada - kažkas pasistengė, ir lyg ir nedaug, bet tiesios parašė.

Well played, corporations, well played...

2012-01-28T23:46:00+02:00

Kol mes čia visi bėdavojom, streikavom prieš PIPA ir SOPA, kažkaip buvo praleista, kad ACTA praėjo pro visas užkardas ir daugelis šalių ją pasirašė. Muzikos, filmų ir kita industrija, daugiausiai besipelnanti ne iš kūrybos bei gamybos, o iš teismų procesų, pasinaudodama visu tuo šurmuliu, vykusiu Amerikoj, Europoj prakišo tą susitarimą.

Kas nemaloniausia - šitą dalyką prastūmė per praktiškai visiškai nesusijusį su internetu bei autorių teisėmis, komitetą - žemės ūkio. Tai jau ne pirmas toks Amerikos korporacijų bandymas. Ne kartą per šį komitetą buvo mėginta įteisinti programinės įrangos patentus Europoje. Ačiū Dievui, kažkam ten dar užteko proto skaityt, kas pakišama. Tačiau ACTAi pavyko... Jei ten kas ir skaitė, tai nesuprato, kad visiškai ne jų srity reikalas sukasi.

Aš ne teisininkas - tokius dokumentus man skaityt sunku. Dažniausiai, kas ten yra sakoma, tai maždaug kad „beveik jokių pokyčių šalių teisėje nereiks“. Falkvinge gerai parašė, tai aš pats nekartosiu.

Bet štai kas man pačiam užkliuvo dokumente. Ten, panašu, nenumatyta, kad teisių turėtojas gali būti ir privatus asmuo. Minima tik federacija arba asociacija. Darosi akivaizdu, kad niekam ten nerūpi autoriai, smulkieji verslininkai - tai korporacijų interesų gynimo dokumentas.

Užsiminta ten apie DRM... Įvardinta kaip „efektyvios techninės apsaugos priemonės“, ir kad jas apeiti yra blogai. Na taip - suprantama. Nulaužti apsaugą - blogai. Tačiau sąvoka „efektyvus“ čia visai ne vietoj. Na, nebent efektyvumu laikomi trukdžiai normaliai pagroti legaliai įsigytą filmą ar muzikos kūrinį, pažaisti tvarkingai nusipirktą žaidimą. Kiek teko skaityt, tai su DRM daugiau problemų turi būtent legalūs vartotojai, o ne piratai. Pvz. Linux vartotojai beveik neturi galimybių pagroti kai kuriom labai kreivom apsaugom apsaugotų failų.

Na, dar tik pasirašyta buvo. Ar bus priimta galutinai - pažiūrėsim...

Štai ir sulaukėm teisingumo

2011-12-22T09:58:00+02:00

Pagaliau! Pagaliau Seimas išgirdo vargšų autorių bei atlikėjų maldas. Na, jų pačių nesigirdėjo - matyt vargšai iš bado jau ir kalbėt nebegali. Todėl juos atstovavo jų šaunieji gynėjai. Taigi, nuo kovo mėnesio Lietuvoje turėtų suklestėti kultūra, atsirasti itin geros muzikos, aukšto meninio lygio filmų, knygų ir viso kito gėrio... Taip nutiks dėl to, kad pagaliau autoriai bei atlikėjai gaus savo milijonus, kurių iki šiol negavo tik piratų ir valdžios neveiksnumo dėka. O bjaurybės verslininkai, nuolat skatinantys autorinių kūrinių vagystes, prisidengdami kažkokiu „progresu“, pagaliau bus pastatyti į vietą ir gaus realius, o ne be proto išdidintus pelnus. Galbūt kai kurie net bankrutuos. Bet taip jiems ir reikia - mažiau pataikavimo verslui, daugiau dėmesio kultūrai! Valio, draugai!

Na, sarkazmą galima jau ir išjungt - galima pradėt galvot logiškai (bent jau mano logika kiek traukia). Apie pačio mokesčio nesąmoningumą jau rašė kiti, todėl aš nesiplėsiu.

Iš principo tai tas naujasis mokestis (a.k.a. kompensacija) nėra jau toks didelis, kad nubiednėt. Už kompiuterį papildomai primokėt 20 Lt, ar už TV - 40 Lt nėra jau tiek ir daug, kai tų dalykų kainos nuo 1000 Lt ir panašiai.

Tiesiog šiaip nemalonu, kad pridedamas kažkoks papildomas mokestis. Iš kurio, beje, realios naudos nepajus praktiškai niekas, išskyrus porą organizacijų. Ne paslaptis, kad šis mokestis nė lito į valstybės biudžetą neatneš - viskas eis teises saugančių organizacijų žinion. Ten kažkuri dalis atiteks „administravimo išlaidoms“. Niekam neaišku, kaip visi tie pinigai visų LATGA'ų galiausiai skirstomi, ir niekas net nežada to paaiškinti. Galiausiai iki tų, kas turėtų gauti tas kompensacijas(autoriai, atlikėjai), greičiausiai ateis po keletą litų per metus. Na, populiauriausieji gali tikėtis keliasdešimt litų gauti. Jiems vistiek net neatsipirks laikmenos, kurias jie patys per tą laikotarpį pirko, ir taip pat mokėjo kompensaciją „sau“.

Kita pusė - verslininkai, pardavinėjantys visą šią įrangą. Yra keli variantai. Vienas - įranga galutiniam pirkėjui nebrangs, o mokestis bus sumokamas nuo jau dabar užsidėto antkainio. Kitas - įranga gali pabrangt ne iki 40 Lt, kaip kad įstatyme numatyta, bet dar daugiau. Kodėl? Nes pirkėjai vistiek dauguma tiksliai nežino, kiek apmokestintas koks įrenginys, o pardavėjai gali kokį kompiuterį pabranginti apie 100 Lt pasakyti, kad taip dėl to kompensavimo mokesčio. Dar manau, kad gudresni verslininkai gali pasidaryti sau šiokią tokią reklamą, ir iki kovo mėnesio padidinti pardavimus šūkiais „paskubėkite pirkti, kol nepabrango“, o po to pakelti kainas nežymiai - tiek, kiek numatyta.

Pirkėjai, jei kainos žymiai nesikeis, ir toliau pirks, ir bus jiems vienodai, kas ten kam moka. Techninė įranga ir šiaip turi polinkį pigti, tai vietoj naujausio įrenginio bus galima pirkti kelių mėnesių senumo daiktą. Aišku, bus dalis tokių, kurie iš principo nenorės mokėti kažkokio tai mokesčio ir siųsis prekes iš užsienio. Klausimas tik, kaip pigiau?

Na, ir liko tie nuskriaustieji autoriai. Bėda tame, kad jie ir lilks nuskriausti. Kaip minėjau - gaus keletą litų per metus, ir net nesupras, už ką. Kažina, ar kuriam iš šitos „kompensacijos“ bent nauja „flaškė“ pavyks nusipirkti. Nors problema yra visai ne tame, kad jų kūrybą kažkas kopijuoja nesumokėdami pinigų. Atlikėjai bei autoriai patys irgi nevengia piratauti - visos muzikos nenusipirksi, o žinot kitus norisi. Dauguma atlikėjų pergyvena dėl to, kad dabar už koncertus gauna žymiai mažiau, nes pusę sumos privalo sumokėti mokesčiams - nebeturi jokių lengvatų.

Muzikos TOP'ą pratęsiant

2011-12-20T23:36:00+02:00

Prieš kurį tai laiką sudariau muzikos kūrinių, kurie man yra „best ever“ penketuką. Tačiau jį besudarinėjant supratau, kad yra ir kitų, taip pat man LABAI patinkančių ir kažką gal reiškiančių. Čia atrinkau 10, kurie šį vakarą man arčiausiai prie širdies :)

MC Hammer - U can't touch this - Kas nežino šitos dainos, arba yra per jaunas su manim kokybiškai bendraut, arba mūsų pasaulėjauta labai skiriasi. Beje - neseniai sužinojau, kad MC Hammer -turi programinės įrangos kūrimo firmą, ir planuoja paleisti kažkokį neprastą paieškos variklį.

Daft Punk - Aerodynamic - Taip - Daft Punk yra viena mėgiamiausių mano grupių. O šitas kūrinys man visada patiko dėl tų gitarų. Žinoma, tai semplai, o ne gyvas grojimas, bet vistiek - super. Jei kas mėgsta ir anime, tai gali pažiūrėti Interstella 5555 - tai iš principo yra ekranizuotas DaftPunk albumas Discovery.

C & C Music Factory - Gonna make you sweat (Everybody dance now) - Sunku nešokti pagal šią muziką.

EXEM - Kuršiai - Tiems laikams Lietuvoje tai buvo kažkas. Lietuviška elektroninė muzika jau 1997 metais rodė, kad nėra tokia beviltiška, kaip pop :)

The Prodigy - Everybody in the place - Savaime aišku, The Prodigy yra dar viena mano mėgiamiausių. O šis jų klipas bei daina - ko gero pirmas, kurį atsimenu. Kiek kvailokas, bet smagus.

Ray Parker J. - Ghostbusters theme - Who ya gonna call? Ghostbusters!

Shamen - Ebeneezer Goode - Keista, bet per Opus 3 ne taip ir retai galima šį perliuką išgirst. Ir visada norisi pagarsinti. Kažkur skaičiau, „Ebeneezer Goode“ kilo nuo „E's are good“ (E - Ecstasy sutrumpinimas). Na, ilgą laiką šokių muzika buvo neatsiejama nuo narkotikų. Manau, šita daina - viena kaltininkių :)

L.A. Style - James Brown is dead - Griežtas ritmas ir ironiškas tekstas, kuris tiesa tapo tik beveik po 20 metų.

SNAP - Power - Kažkodėl taip ir norisi pasakyti „aš irgi turiu jėgos!“

U96 - Das Boot - Viena pirmųjų mano pažinčių su techno muzika. Vokietija tuo metu atrodė kaip reivo tėvynė.

Pagalvojęs nutariau įtraukti dar vieną „bonusą“.

The Orb - Earth (Gaia). Ilgas kūrinys, lėtas. Kaip ir dauguma šiame sąraše - senas(1991). Bet ten yra kai kas, kas bent jau man buvo labai netikėta, kai pirmą kartą išgirdau. Jei kas nenori klausyt visko, tai „prasukit“ maždaug iki 6:19. Jei kas žinot, kas ten kalba - duokit man žinot :)

Šiam kartui tiek. Kitas topas bus(jei iš viso bus), ko gero, iš filmų garso takelių...

HTC Desire kankinimai

2011-11-05T15:49:00+02:00

Jau kažkur pusantrų metų turiu HTC Desire telefoną. Iš pradžių viskas ten mane tenkino. Bet aš nebūčiau aš... Praktiškai visų mano turėtų telefonų buvo panašus likimas - prijungti prie kompiuterio, kažką sugadint, kažką pataisyt... Praėjus beveik metams nutariau, kad ir Desire nuo šito neišsisuks.

Išbandžiau keletą ROM'ų, ir noriu pasidalinti, kas patiko, kas - ne.

Yra nemažai ROM'ų, sukurtų naudojant tą pačia platformą, kuri jau įdiegta telefone. Pvz: LeeDrOiD, AuraxTSense. Kas gerai - gaunamas Sense UI, Google Apps'ai praktiškai visi HTC „widgetai“, dar papildomų funkcijų, ir „root'intas“ telefonas. Kodėl patiko Sense UI? Iš tiesų dėl vieno labai paprasto dalyko - atrakinus telefoną, per visą ekraną pasirodydavo animacija, priklausomai nuo oro, kurį rodo HTC Clock widget'as. Smulkmena, „eye candy“, bet malonu :) Kas nepatiko šituose ROM'uose - jie mėgdavo kartas nuo karto užstabdyti. Taip pat naujausia Android versija ten atsiranda ne anksčiau, nei kai HTC išleidžia oficialų atnaujinimą.

CyanogenMod. Ko gero, vienas populiariausių mūsuose Android mod'ų. Išvaizdai pagerinti, kad nebūtų plikas Android, naudojamas ADWLauncher. O šiaip tai išvaizda pakankamai minimalistinė. Matyt, panaši į gryną Android (nežinau, kaip atrodo - negaliu tvirtinti). Dėl pykčių su Google, įdiegus CM, nėra nei gmail, nei gtalk programėlių. Bet ten pat šalia gali parsisiųsti Google App papildymą. Pabandęs CM6 greit perėjau prie CM7, bet... Buvo kažkoks programinis bug'as, neleidęs įsidiegti ar atsinaujinti didesnių programėlių (Angry birds, Google Maps...). Paieškojęs internete sprendimo neradau. Todėl nutariau, kad tai klaida, kurią vėliau ištaisys. Sekančios versijos laukti teko labai ilgai - beveik visą vasarą nebuvo naujos versijos. Tiesą sakant, naujausioj versijoj ta klaida vis dar buvo, bet buvo lengvai išsprendžiama. Atleiskit, bet dabar nepasakysiu kaip - pamiršau :) Kuo CM geras, tai kad jis yra lietuviškai išverstas, ko nepasakyčiau apie kitus bandytus.

Kadangi CyanogenMod man šiek tiek pasišiukšlino, radau kitą populiarų MOD'ą - MIUI.us. Kiniečių darbas. Kad ir kaip atrodytų keista - gerai padarytas. Iš tiesų, tai gal vienas stabiliausių ir maloniausių akiai MOD'ų, kuriuos teko bandyti. Nuo kitų jis skiriasi pirmiausia tuo, kad programų sąrašas gaunamas ne paspaudus meniu, bet tiesiog „važiuojant“ į šoną - kaip kokiam iPhone. Prie to reikėjo priprasti. O ir šiaip - išvaizda ten jau labai mažai teprimena Android. MIUI, ko gero, vienintelis mano bandytas ROM'as, kuriame labai lengvai keičiasi išvaizda - temas galima parsisiųsti keliais paspaudimais. Tik dauguma pavadinimų - kinietiški :) Taip pat maloni smulkmena - atnaujinimai ateina kiekvieną penktadienį. Ir netgi yra programėlė, kuri atsisiunčia atnaujinimą ir perkrauna telefoną diegimui. Aišku, vistiek reikia kažkokio Recovery, kad galima būtų užbaigti, kas pradėta.

Tik vat pas mane šiokie tokie nesklandumai buvo su ClockWork recovery. Gal versija (2.5.0.7 ) netiko, bet atnaujint automatiška nepavykdavo - reikėdavo „paleisti rankom“. Nors ROM Manager ir aiškino, kad versiją jau virš 5, bet užkrovus vistiek rodė tą pačią seną. O kaip tvarkingai atnaujinti - neradau (tiesą sakant - nelabai ir ieškojau).

Dabar gi aš vėl įsidėjęs CM7, nes galvojau, kad jį įsidiegus lieka daugiau vidinės atminties, nei MIUI. Pasirodo, dabar jau nebe. O padaryti, kad dalis atminties kortelės veiktų kaip vidine atmintis, niekaip nepavyksta. Kad ir kiek bandžiau pagal įvairias instrukcijas :( Kodėl noriu daugiau vidinės atminties? Yra gi App2SD - kai programos perkeliamos į kortelę nieko nekankinant. Labai žemiška priežastis - widget'ai neveikia, jei juos tiekianti programa perkelta į kortelę... Panašu, kad vėl grįšiu prie MIUI. Patiko jis man :)

Kodėl Lietuvoje gyventi gera

2011-11-03T16:29:00+02:00

Kai kas sakytų, kad antraštė visiškai neatitinkantis tiesos, nes Lietuvoje gyventi žymiau blogiau nei kokioje Zimbabvėje.

Perskaičiau straipsnelį, komentarus po juo, ir nutariau, kad visiem tiem pesimistam reikia užpakalius nutarkuot - bent jau tikrai būtų dėl ko burbėt :) O šiaip tai pasakymai, kad pas mus viskas labai blogai, man panašūs į trydaliojimus, kad Lietuvoj nėra geros muzikos. Pastarąjį faktą jau ne kartą paneigiau.

Taigi, kodėl manau, kad Lietuvoj gyventi gerai?

\<sarcasm>Pirmiausia - čia gyvenu AŠ, mano šeima, draugai (dauguma), o tai jau savaime kelia gyvenimo gerumo lygį :)\</sarcasm>

Aišku, realios priežastys yra kiek kitos, nei mano buvimas valstybėje.

Pirmas dalykas, dėl kurio man gera Lietuvoje - gamta. Žinoma, pas mus nėra nuolat šilta, nėra kalnų. Bet man jų ir nereikia, kai yra miškai, ežerai. Daugeliui atrodo, kad kokie nors kalnai yra žyyyymiai geriau nei visi pasaulio miškai kartu sudėjus. Tačiau kodėl iš kitų šalių atvažiavę žmonės žavisi mūsų gamta? Ko gero yra dar ir toks dalykas, kad gražu atrodo tai, ko nėra šalia. Vistiek - Lietuvos gamta man tikrai yra graži. Netgi žiema yra gerai. Kas nematė storiausiu sniego sluoksniu padengto miško - daug neteko...

Visiem žinoma, kad Lietuvoje internetas - vienas greičiausių, kokybiškiausių bei pigiausių pasaulyje. Taip pat ir jo paplitimas - itin didelis. Bet, žinoma, pesimistai keikiasi, kad pas mus prasčiausias internetas ar mobilusis ryšys, kai atsiranda jo sutrikimų vienai valandai per metus. O ar jie bent įsivaizduoja, kad ir pačiam tam išsvajotam Londone žmonės džiaugiasi filmą parsisiuntę per parą. Užsiminus, kad laukt ilgiau nei valandą - daug, išsižioja. Šiaip tai drįsčiau teigti, kad Lietuvą galima būtų reklamuoti kaip „geek'ų rojų“ (apie tai - truputį vėliau).

Su kultūriniais renginiais pas mus irgi nėra labai prastai. Pilna festivalių, renginių „iš nieko“ (kultūros naktis, muzikos diena...). Žinoma, gali būti geriau, bet norintis „pasikultūrinti“, tikrai ras kur praleisti vakarą.

Aš verslo nesu steigęs (kol kas ;) ), bet kiek tenka skaityti, tai objektyviai sąlygos pas mus yra tikrai neblogos. Mokesčiai mažesni nei daugelyje Europos šalių, steigimo procesas - paprastas, įvairios verslo skatinimo programos. Kas šitą rodiklį gadina, tai nebent dar nuo sovietinių laikų užsilikę valdininkai, į kiekvieną verslininką žiūrintys kaip į valstybės priešą. Kiek žinau, tai nėra taip, kad jie labai trukdytų steigti verslą, bet padėti irgi nesiteikia.

Mokslas. Pritariu, kad mūsų švietimo sistema - ydinga. Tačiau kažkodėl mūsų universitetai išaugina pakankamai žymius mokslininkus, mokinių išsimokslinimo lygis irgi neprastas.

Žinoma, visi dėl visų negandų kaltinama valdžia. Valdžia yra tik tai, ką žmonės išrinko, ir kilo jie iš tų pačių paprastų žmonių. Visada keista girdėti, kaip kažkas aiškina, kad „valdžia bloga, korumpuota“, o prieš tai (ar po to) džiaugiasi, kaip davė policininkui kyšį. Taip pat jei kas pasvajoja, kaip ateitų į valdžią, tai dažniausiai pirmas dalykas, kurį tokie žmonės nori padaryti - aprūpinti save, o jau paskui GAL galvoti apie rinkėjus. Kad būtų gerai, reikia kad patys žmonės pradėtų keistis, o ne burnotų ant valdžios, tuo metu savo veiksmais visaip stengdamiesi blogint padėtį.

Paskutinis dalykas, dėl kurio man patinka Lietuva, gali nuskambėti keistai, bet tai - žmonės. Žinoma, labai daug yra burbeklių, kuriems viskas nepatinka, o ypač kiti lietuviai. Aiškinama, kad mūsų tauta - pikta, užsidepresavusi, tik ir džiaugiasi kitų nelaime. Kiek aš matau aplinkui save, tai įsitikinu, kad tai labiau mitas, nei tiesa. Nutikus bėdai žmonės retai kada į akis juokiasi, kaip kad turėtų būti pagal bendrą įvaizdį. Dažniau stengiasi padėti kaip nors.

Tai štai - mane tikrai sunku įtikinti, kad Lietuvoj - blogai. Reikia ne verkt, o patiems kurti geresnę valstybę, tai ir bus geriau. Nuo valdžios čia mažiausiai kas priklauso...

Aukščiau užsiminiau, kad Lietuvą galima reklamuoti turistams pasaulyje kaip „geek'ų rojų“. Kodėl? Savaime aišku - beveik greičiausias ir pigiausias internetas, kurio praktiškai visur pilna. Retoje kavinėje negalima rasti atviro prieigos taško, neskaitant dar bent vieno ar kelių uždarų. Aišku, yra, kur dar galima tobulėti (pvz. interneto prieigos bažnyčiose :D ), bet vistiek situacija tikrai nebloga. Žmonės, atvykę iš Maskvos ar Olandijos, stebisi tokiais dalykais. Ko dar trūksta, kad privilioti daugiau geek'ų? Pas mus prastai su „Star Wars“, „Star Trek“ ir įvairių komiksų fanais. Jei pas mus būtų daugiau šios kultūros pasekėjų, galima būtų organizuoti tarptautines konferencijas su „cosplay“ ir panašiai. Jau anime fanai kažką tokio turi, kaip japonų kultūros dienų dalį. Reiktų tai išplėsti, patobulinti... Juk ko reikia poilsiaujančiam „geek'ui“? Interneto, kompiuterinių žaidimų, paskaityt savo mėgiamus komiksus, pažiūrėt filmus, jei yra galimybė, gyvai pažiūrėt (ir nusifotkint) į panas, persirengusias kaip žaidimų ar komiksų herojės :)

Mano sapalionės apie iBalsavimą

2011-10-26T17:26:00+03:00

Neseniai Seime vėl buvo svarstytas klausimas apie balsavimą internetu. Šįkart prieita prie išvados, kad toks dalykas galimai prieštarauja konstitucijai.

Aš, nors ir esu kažkiek skeptikas (jau rašiau anksčiau), bet nesu visiškai prieš internetinį balsavimą. Tačiau prieš tokį, koks siūlomas dabar. Prisipažinsiu, nelabai su tais sprendimai esu susipažinęs, bet kartais pagalvoju, kokią aš norėčiau matyti įgyvendintą internetinio balsavimo sistemą.

Pirmiausia, esu įsitikinęs, kad tokia sistema turi būti kuriama iš naujo, o ne imamas jau paruoštas produktas. Ir ji privalo būti atviro kodo. Kodėl kurti iš naujo? Nes esantys sprendimai neaišku kaip veikia, ir ko gero daryti „universaliai“, taigi, greičiausiai ne visai tinka mūsų valstybei. Dėl tos pačios priežasties sistema turėtų būti atviro kodo - jei koks nors poliriškai aktyvus programuotojas sugalvos pažiūrėti, kaip nueina jo balsas, jis turi galėti tai padaryti. Taip pat manau, kad tokią sistemą kurti turėtų pagrinde Lietuvos programuotojai. Dar geriau - ne konkreti įmonė, bet būtent šiam dalykui surinkta komanda, atstovaujanti jei ne politiškai neutraliems, tai bent jau skirtingoms partijoms atstovaujantys žmonės. Taip yra tikimybė, kad programuotojai nedarys, kad kažkuri viena partija įgautų pranašumą. Savaime aišku, kūrimo eigoje turi būti nuolatinis kodo tikrinimas „iš šalies“.

Autorizacija neturėtų būti itin paprasta (vartotojo vardas/slaptažodis). Reikalinga asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu. Taip - tai kainuos balsuotojui. Bet niekas nesakė, kad tai turi būti paprasta. Na, dar galvoju apie kažkokį unikalų kodą ant kvietimo į rinkimus (lapelis ten toks) papildomai. Jau esu minėjęs (ir ne tik aš), kad bankai nenori turėti su šituo balsavimu nieko bendro. Juk kai kažkas bus blogai (laimės „ne tie“), kalti liks būtent jie, kadangi neužtikrino skaidraus balsavimo.

O kas vyktų prisijungus? Mano svaičiojimuose tai pagal kažkokią formulę turėtų būti sugeneruojamas unikalus kodas, galiojantis ne daugiau nei iki rinkimų pabaigos (po ko jis pašalinamas iš sistemos), ir juo reikia jungtis toliau. Kaip suprasti „toliau“? Aš manau, kad balsuotojas turi būti nukreipiamas į savo apygardos serverį. Galvoju, kad tai turi būti ne vieninga, bet pakankamai decentralizuota (pagal galimybes) sistema - kiekviena apygarda balsavimo metu naudoja atskirą serverį, atskirą duomenų bazę.

Kam ta decentralizacija? Kad kiekvienos apygardos atstovai tikrintų duomenis. Taigi - tokiu atveju tai jau bus ne 10-20 specialistų, atsakingų už visą sistemą, bet bent po keletą iš kiekvienos apygardos (gal net apylinkės). Toks tikrinimas turėtų būti nedaug kitoks, nei popieriniam balsavime. Taip pat keisti tie stebėtojai nieko nebegali. Tik patikrinus, ar nenutiko kokių nesusipratimų (nežinau, kaip galima būtų sugadinti elektroninį biuletenį), duomenys siunčiami į bendrą serverį. Į tą bendrą serverį duomenys gali ateiti jau kažkiek apdoroti.

Savaime aišku, viskas visur turi būti šifruota, saugu ir panašiai. Dar labiau advanced galėtų būti kokių nors p2p tinklų (pvz. FreeNet) panaudojimas. Bet apie tai galima daug kalbėti.

Mano šitie pamąstymai dar labai neišbaigti - nenumatyta, kaip galima būtų balsuoti pakartotinai, jei, tarkim, šefas liepė prie jo akių prabalsuoti už jo partiją, nors to net neplanavai. Gal kas daugiau kokių pasiūlymų turit? Žinoma, tai yra tik pamąstymai, ir abejoju, kad tai kada bus įgyvendinta. Bet pasvajoti apie internetinio balsavimo sistemą, kuri yra saugi, anoniminė bei neprieštarauja konstitucijai, galima juk :)

P.S. Kažkaip vis dažniau susimąstau, kad demokratija - nėra pati geriausia valdymo forma. Kažkas panašaus į technokratiją atrodo efektyviau :)

Mano muzikos TOP

2011-10-18T15:28:00+03:00

Kažkurią dieną iš kompo skambėjo The Prodigy „Voodoo People“, ir žmonai pasakiau, kad šitas gabalas tikrai yra mano geriausių kūrinių penketuke. O tada susimąsčiau - o koks iš tiesų būtų mane labiausiai „vežančių“ muzikos kūrinių penketukas, dešimtukas?

Tai, žinoma, yra subjektyvi nuomonė, bet praktiškai kiekvieną šį kurinį girdėdamas, negaliu būti ramiai - ar norisi dainuoti kartu, ar kaip nors judėti. Mažų mažiausiai - pasigarsinti radiją.

1. Daft Punk - Around The World. Galiu be abejonės teigti, kad šitas kūrinys man yra pats geriausias be konkurencijos. O video irgi neblogas.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=s9MszVE7aR4[/youtube]

2. The Prodigy - Voodoo People. Čia įskaitau daugelį šito kūrinio remiksų. Nežinau, ką jis savyje turi, bet klausant visada „veža“.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=-Fz85FE0KtQ[/youtube]

3. Beastie Boys - (You Gotta) Fight For Your Right (To Party). Gabalas, nedaug už mane jaunesnis, bet turi tiek energijos, kad net mano katinas galva linguoja :)

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=eBShN8qT4lk[/youtube]

4. Eurythmics - Sweet Dreams. Dar viena tikra seniena. Tai, kad ši daina ne kartą perdainuota, byloja, kad ji tikrai nėra prasta. O šiaip tai mane nežmoniškai veža pati melodija.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=qeMFqkcPYcg&ob[/youtube]

5. Roni Size / Reprazent - Brown Paper Bag. Dėl šios vietos turėjau kelis kandidatus, bet kadangi šią melodija aš girdžiu kiekvieną kartą, kai man kas nors skambina, tai šį tą pasako.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=cwI0gbGEyuI&ob[/youtube]

Štai toks būtų mano „best ever“ penketukas. Kada kitą kartą reiks sudaryti dešimtuką tų, kas yra kiek žemiau nei šitas top'as :)

Piratai, patentai, ir kiti dalykai

2011-10-06T23:08:00+03:00

Na ką - senokai jau berašiau apie tai, apie ką šiaip mėgstu rašinėti. Paskutiniai įrašai buvo iš serijos „kažkas nutiko mano gyvenime“ bei „patinka/nepatinka“. Nežinau, kam tai šiaip galėtų būti įdomu :)

Bet kadangi paskutiniu metu nutiko nemažai dalykų, susijusių su piratais, patentais ir kitais panašiais dalykais, tai nutariau kažkiek ir šia tema vėl pasireikšt pagaliau.

Pirmiausia - malonesni dalykai.

Vokietijoje vyko rinkimai į parlamentą, ir Piratų partija ten gavo apie 9% balsų. Negalima sakyt, kad labai daug, bet dešimtadalis... Kaip išsireiškė valdžios atstovai - „šituo laimėjimu džiaugtis neturi neturėtų niekas, išskyrus pačius laimėjusius“. Anot jų - ši partija siejasi su „Anonymous“, kurie dabartiniame pasaulyje trakuojami kaip teroristai. Aišku, kai partijos siekiai yra skaidrumas ir viešumas, nieko nuostabaus, kad tai nepatinka valdžioje sėdintiems. Bet aš tikiuosi, kad kad ir 9%, bet ką nors gero jie tikrai nuveiks...

Praeitą savaitę pradėjo veikti portalas „MyliuMuziką.lt“. Tai TEO sukurtas produktas, skirtas lietuviškos muzikos mylėtojams, kurio esmė - klausytis muzikos online, jos nesisiunčiant pas save. Kitaip sakant - muzikos transliavimo tarnyba. Pagirtinas dalykas. Bet kol dar ten „beta“, tai nieko mandro kaip ir nėra. Muzikos tikrai mažokai, naudojimasis nėra pats patogiausias. Tačiau tikiuosi, kad kol bus pasiekta pilna versija, tai bus žymiai labiau nupoliruota.

Praėjus keletui dienų po MyliuMuziką.lt atidarymo, Apple nutarė, kad jie nori nnors ir mažų, bet daugiau rinkų, ir paleidos savo iTunes parduotuvę praktiškai visoje Europoje. Na, dabar lietuvių piratams argumentas, kad nėra kur legaliai nusipirkti muzikos, nebegalioja. Aišku, vis dar galioja kainos argumentas. Nes sakykit ką norit, 1 euras už vieną dainą - tikrai nemažai. Bent jau mano kišenei. Taigi - esu garantuotas, kad Apple iš Lietuvos daug pajamų negaus. Bet tokiai didelei korporacijai tai lašas jūroje.

** O dabar - apie kiek mažiau gerus dalykus.**

Ir čia Apple reiškiasi nemažai. Vokietijoje uždrausta prekiauti naujuoju Samsung Galaxy Tab'u. Ir kodėl gi? Nes dizainas, matote, labai panašus į iPad'o. Samsung, savo ruožtu, kelia ieškinius kitose šalyse, kad nebūtų galima prekiauti iPhone'u ar dar kažkuo. Dar šiek tiek, ir geodiskriminacija (dabar pasireiškianti kaip „This service/video is not available in your country“) pereis į fizinį lygmenį („atsiprašome, šios itin populiarios pasaulyje firmos gaminių savo šalyje įsigyti negalite ir negalėsite“). Ar man vienam atrodo, kad vartotojai nuo to tikrai nelaimės?

Microsoft, paskutiniu metu lyg ir pradėjusi atrodyti kaip ne tokia jau ir didelė blogio imperija(Apple vistiek pirmauja), taip pat pažėrė keletą perliukų patentų srityje. Jau seniai buvo susitarimai su HTC, TomTom, dar kažkuo, kad jei tie gamintojai nenori gaut šaukimo į teismą, jie turi mokėti po keletą dolerių nuo kiekvieno pagaminto prietaiso. Dabar prie šitos kompanijos prisijungė Casio bei Samsung. Būtų suprantama, jei tuose prietaisuose būtų diegiama Windows OS - susimokėti už licencijas. Tačiau ten šia OS net nekvepia - visur vienoks ar kitoks Linux'as. Vėlgi - pažeidžiami kažkokie patentai... Pradedu bijoti, kad ateis reikalas ir iki stalinių/nešiojamų kompiuterių OS. O tada arba Canonical užsilenks, neišsimokėdama už kiekvieną parsisiuntimą, arba Ubuntu taps mokama... Nors aš vis dar turiu vilties, kad programinės įrangos patentai Europoje ir toliau liks negaliojantys. Bet tai, kaip dabar elgiasi visokie lobistai, tai, manau, greitai bus prastumti ir tokie įstatymai. Copyright'o galiojimą jau pratesė...

Dar šiek tiek iš torrentfreak...

Miramax vadovas <a href="http://torrentfreak.com/digital-monopolies-a-bigger-threat-than-piracy-says-miramax-ceo-111004/" target="_blank"

pasisakė, kad ne piratavimas yra didžiausia grėsmė menui.

Buvęs policijos pareigūnas/privatus seklys, dirbęs AFACT(Australiška antipiratinė organizacija) <a href="http://torrentfreak.com/private-anti-piracy-investigator-spills-the-beans-111003/" target="_blank"

papasakojo, kaip antipiratai skaičiuoja savo nuostolius, ir „šviečia visuomenę“ apie piratavimo žalą.

Italijoje <a href="http://torrentfreak.com/italy-proposes-draconian-one-strike-anti-piracy-law-110921/" target="_blank"

siūlomas „vieno kirčio“ įstatymas - apskųsti piratavimu gali BET kas (netgi piktas kaimynas), ir to užtenka, kad atjungti internetą ilgam.

O štai Vokietijoje politikas, siūlantis „dviejų kirčių“ įstatymą, pats labai šauniai <a href="http://torrentfreak.com/politician-violates-his-own-two-strikes-anti-piracy-plan-111001/" target="_blank"

pažeidinėja autorines teises. Po tokių įvykių prisimenu frazę iš filmo „Watchmen“ - „Kas stebės stebėtojus“ (kažkaip panašiai, o ir kilme ji iš kitur, o ne filmo, bet tai ne tiek svarbu šioj situacijoj)...

Taigi - kuo toliau, tuo daugiau nesąmonių. Bet, tikiuosi, kyla sąmoningų žmonių visame pasaulyje. Tik ar jie sugebės kažką pakeist, kai bet koks pasipriešinimas dideliems pinigams traktuojamas kaip terorizmas ar dar koks blogis...

Šeimos koncepcija

2011-09-30T12:01:00+03:00

Nelabai aš seku diskusijas apie šį reikalą, bet iš nuogirdų, bei žmonos pasakojimų bandau susidaryti kažkokį vaizdą.

Taip suprantu - didžiausia problema ta, kad šeima laikomi tik oficialiai susituokę žmonės. Tie, kurie tik susimetę, tokiais nelaikomi. Bet tai pala... O kodėl tie, kurie tik kartu gyvena, ir niekur nėra nedeklaravę savo partnerystės, turėtų būti laikomi šeima? Gyvenimas kartu dar nieko nereiškia. Buvo laikas, kai aš gyvenau netgi su dviem merginom. Bet tikrai jokios šeimos nebuvo ir negalėjo būti - mes buvom tik kambariokai (gal tiksliau „bučiokai“ - gyvenom skirtinguose kambariuose).

Aš galiu pasirodyti senamadiškas, bet manau, kad jei žmonės save laiko šeima, jie tai turi kažkaip įregistruoti, tai turi nešto nors kokią atsakomybę. Nes nieko neregistravus visokių paramų iš valstybės reikalauti turi teisę ir tiesiog paprasti kambariokai. Nebūtina tuoktis bažnyčioj - užtektų poros parašų civilinės metrikacijos biure. Bet kažkaip tai turi būti oficialu.

Politiškai nekorektiškas įrašas

2011-09-19T15:19:00+03:00

Šiaip tai aš esu žmogus geras. Nesiveliu į konfliktus, nerašau piktų komentarų delfyje, stengiuosi toleruoti visus kitokius, ir panašiai. Tačiau kartais ir man prisikaupia piktų minčių. Dažniausiai jas nustumu kažkur gilyn, bet būna, kad išsiveržia. Šitas įrašas nebus labai vientisas, tačiau išsakysiu daugelį dalykų, ką galvoju apie įvairių rūšių žmones... Savaime aišku, tai galioja tikrai ne visiems minimiems tipams, bet tie, kurie garsiausiai rėkia, sudaro įvaizdį apie visą grupę.

Ateistai

Ne paslaptis, kad laikau save praktikuojančiu kataliku. Kai kurie gal netgi apšauktų fanatiku, nes sekmadieniais einu į bažnyčią. Tačiau garsiausiai rėkiantys ateistai man atrodo žymiai didesni fanatikai. Kažkodėl jie dažnai save vaizduoja kaip protingus, taikius, nekonfliktiškus, tolerantiškus žmones. Kažkur visa jų tolerancija prapuola, kai pradedama kalbėti apie tą pačią religiją. Paskaičius įvairius komentarus internete, darosi panašu, kad ateistai krikščionių nekenčia labiau, nei Al Qaeda amerikiečių. Tuomet absoliučiai visi religingi žmonės tampa bukapročiais zombiais, aklai klausančiais besočių pedofilų kunigų, pasiruošusiais išžudyti visus kitaip galvojančius. Susidaro įspūdis, kad toleruoti galima viską, išskyrus krikščionių pasaulėžiūrą. Dar išlenda, kad jei jau žmogus - katalikas, tai jis beveik asmeniškai atsakingas už inkviziciją, kryžiaus karus ir kitas praeities klaidas. Bet kažkodėl, jei bandai priminti, kad būtent ateistai, valdę TSRS, buvo okupavę Lietuvą, trėmė mūsų tautiečius į Sibirą, bei juos žudė, tada jau pareiškiama, kad „negalima apie visus spręsti pagal kelis“. Taip pat Romos Katalikų Bažnyčia nuolat kaltinama godumu, prabangos siekimu bei konservatyvumu. Kodėl būtent katalikai tokie blogi? Pažiūrėkit aplinkui! Pas provoslavus viskas dar prabangiau, šventikai dar turtingesni, o apeigos nė kiek nesikeitė nuo viduramžių. Tačiau kažkodėl RKB vistiek šimtą kartų blogesnė...

Religiniai fanatikai

Yra ir kitas kraštutinumas, nei ateistai. Tai žmonės, per daug aršiai ginantys religiją. Štai čia išlenda kreacionizmas, „protingo sukūrimo“ teorija, įvairios fanatikų sektos, prieštaravimai „kitatikiams“ ir panašiai. Tai vėlgi gadina normalių katalikų įvaizdį. Tokių fanatų dėka visi galvoja, kad tikri katalikai nepripažįsta mokslo atradimų, o laikosi kreacionistų idėjų. Kas tikrai nėra tiesa. Netgi oficiali Bažnyčios pozicija yra bendradarbiauti su mokslininkais įvairiose srityse. O visokios fanatinės idėjos dažniausiai ateina iš Amerikos, kur tie patys katalikai nelabai paiso popiežiaus nurodymų. Ir nemažai tokių fanatikų sektų netgi nekatalikiškos(ta pati liūdnai garsėjanti Westboro babtistų bažnyčia katalikų nekenčia taip pat kaip ir musulmonų bei gėjų). Dar religiniai fanatai sudaro įvaizdį, kad visi tikintys nekenčia seksualinių mažumų su savo „God hates fags“. Tokių iš tikrųjų nėra daug, bet vėlgi - jie rėkia garsiausiai.

Seksualinės mažumos

Šiaip tai nei prieš gėjus, nei prieš kitas kokias seksualine mažumas nesu nusistatęs. Na, man nėra gražu, kai bučiuojasi du vyrai - kažkodėl pakankamai atstumiančiai atrodo. Aišku, besibučiuojančios moterys gražiau :) Išvis - moterys yra gražiau (dažniausiai), nei vyrai :) Tačiau kas iš tiesų man nepatinka seksualinių mažumų atstovų elgesyje, tai sugebėjimas visur įžvelgti diskriminaciją. Manau pasakymas, kad man nepatinka besibučiuojantys vyrai, kai kam tikrai pasirodys kaip homoseksualų diskriminacija.

Įvairių teisių gynėjai

Dar blogesnis vaizdelis, tai įvairių teisių gynėjai. Pavyzdžiui, tu pačių homoseksualų. Kai kurie tiek įsijaučia į vaidmenį, kad susidaro įspūdis, jog „vyras ir moteris“ yra nenormalus derinys, o jei nesi bet kuriuo momentu pasiryžęs užsiimti vienalyčiu seksu, esi homofobas. Dažnai tie teisių gynėjai tiek pasistengia, kad nemažai šalių galima užsiimti seksu su gyvūnais, ir tai nėra baudžiama. Aišku, klausimas, kieno čia dėka - ar zoofilų teisių gynėjų aktyvumo, ar gyvūnų saugotojų pasyvumo. Beje - o kaip pedofilų teisės? Juk, jei jau toleruojam viską, tai ir jie turi teisę tenkinti savo poreikius. Na, kai kuriose šalyse yra leidžiama ir nuo 12 metų seksu užsiimti. Bet čia jau ne tolerancijos išdava. O jei kalbėt apie gyvūnų globėjus, tai... Kad ir ką sakytų visokie „greenpeace“ atstovai, mėsa žmogui reikalinga, o su dirbtinio kailio drabužiais ne visuose pasaulio regionuose išgyventum. Tarp kitko - PETA, kuri itin seksualiai kovoja už gyvūnų teises, pati yra gyvūnų skerdimo aparatas. Bent jau taip sako šitas paveikslėlis. Na, ir, savaime aišku, yra autorių teisių gynėjai... Tiksliau autorinių teisių turėtojų gynėjai. Autoriai jiems rūpi galbūt šiek tiek daugiau, nei man Nigerijos vyriausybė. Apie juos aš jau ne kartą esu pasisakęs, ir dar ne kartą pasisakysiu, todėl išsiplėsti neverta.

Tautinės mažumos

Pradėkim nuo Lietuvos... Šiuo momentu pas mus skaudžiausia tema - Lietuvos lenkai. Aš tikrai neturiu nieko prieš juos. Netgi draugų turiu šios tautybės. Bet tai, kas dedasi paskutiniu metu, jau užkniso. Toks jausmas, kad Lietuvos lenkai nori daugiau teisių, nei lietuviai. Pritariu prezidentei, kuri teigia, kad mažumos turi paklusti valstybės, kurioje gyvena, įstatymams. O Lietuvoje yra tik viena valstybinė kalba - lietuvių. Ir man vistiek nesuprantama, kodėl mažumos turi turėti teisę nekalbėti valstybine kalba. Ir iš kur tie pareiškimai, kad pas mus drastiškai mažinamas lenkų mokyklų skaičius? Pas mus uždaroma viena kita, o Lenkijoj paliekama viena kita lietuviška mokykla. Bet ar priežastys tokios pat?

Šiaip tai man išvis kartais keista, pažiūrėjus ne tik į Lietuvą, kodėl dažnai šalių vyriausybės kelia didelį triukšmą, kaip jų emigrantai kažkur pas kaimynus engiami, nors pas pačius viduje vyksta ne visai geri dalykai. Prisiminus Estiją, ir skandalą su bronziniu kariu. Kokius Rusija kėlė vėjus... O Maskvoje tuo metu su žemėmis buvo tyliai sulygintos karių kapinės. Ir niekas nieko nesako - viskas tvarkoj...

Ir išvis - kuo toliau, tuo labiau į globalizaciją pradedu žvelgt atsargiau... Norvegijoj jau net policininkai mokosi arabiškai, nes ten atvažiavę kitataučiai „deda“ ant šalies įstatymų, bet nesupranta, kai policininkas jiems tai išaiškina. O kad nebūtų pažeidžiamos teisės suprasti, kokį nusikaltimą jie padarė, reikia išaiškinti gimtąja kalba...

Tiek visko prirašiau, bet tikrai ne viską išklojau... Dabar telieka sulaukt kvietimo į teismą už įvairių mažumų diskriminaciją, tautinės bei rasinės neapykantos kurstymą ir panašiai... Nors kažkaip nematau, kur tai galėtų būti, juk minėjau, kad tikrai tai, ką parašiau, galioja ne visiems. Čia labiau išskirtiniai atvejai, bet jie labiausiai ir užknisa...

P.S. Jei kam nors įdomu, kur čia „politinė nekorekcija“, tai galiu pasakyt taip: Mano galva „politiškai korektiškas“ tekstas tai toks, kuris niekuo nieko neįžeidžia. O šitą mano tekstuką perskaitę kai kas galėtų ir įsižeist. Aišku, nežinau, už ką, bet vistiek - ir ne tokių jautruolių pasitaiko.

Ispanija: kitos atostogos - kitur

2011-09-08T00:27:00+03:00

Menka paslaptis, kad nelabai seniai vedžiau.

Ta proga „medaus savaitę“ buvom išvykę į Ispaniją pailsėt nuo viso ruošimosi ir kitų rūpesčių.

Kadangi taip toli keliavom praktiškai pirmą kartą, pasinaudojom kelionių agentūros paslaugomis. Daugelis sako, kad geriau yra pačiam nuskrist ir ten susidaryt maršrutą, kur keliaut ir kaip. Mes neturim tiek kelionių patirties, kad galėtumėm taip daryt, todėl nuėjom paprasčiausiu keliu.

Ką galiu pasakyt - graži šalis visai. Viduržemio jūra, nors ir sūresnė, nei Baltijos, bet ir šiltesnė (savaime suprantama - ten jau nuo seno visi masiškai šlapinasi). Augalai, kurie pas mus kambariniai (palmės, kaktusai ir pan.), ten auga visur. Ir šiaip - šilta, malonu (čia kai „vėsios“ dienos). Tačiau kol kas ten grįžt nenoriu. Jei jau atostogaut užsieny, tai dabar norėčiau kokioj kitoj šaly. Ir ne tik todėl, kad „Ispaniją jau mačiau“. Kiek aš ten jos mačiau - Miestą, keletą miestelių, jūrą, pora muziejų, dar kažką... Yra ir kitų priežasčių...

Man, kaip geek'ui, trūko interneto. Smulkiems dalykams: orų prognozei telefone atsinaujinti, susirasti, kur galime nukeliauti, ir pan. Pas mus daugumoj kavinių WiFi galima pasigauti laisvai ir nemokamai. Ten, jei ir pavyksta pasigauti kokį nors atvirą tinklą, tai norint juo pasinaudoti prašoma kažkokio vartotojo ir slaptažodžio (kaip pas mus teikiamos ZEBRA paslaugos). Buvom užėję į vieną interneto kavinę - turėjom 20 minučių pasinaudot internetu. Normaliai pavyko gal tik 10 minučių, kadangi didžiąją laiko dalį vienas kompiuteris krovė savo Windows XP, kurdamas naują vartotoją, o paskui kažko paklausęs ispaniškai, persikrovė. Teko persėsti prie kito. Ten pasikrovė nedaug greičiau. Taigi, kol sugebėjom paleist IE6 (nieko geriau nebuvo), nuo mūsų laiko jau buvo nuskaičiuota 10 minučių.

Aišku, nieko tokio, kad nebuvo interneto visą tą laiką - pailsėt labiau pavyko.

Barselona... Gražus miestas. Tačiau naktį tas grožis pasmirsta myžalais. Vieną naktį mes praleidome tame mieste, nes norėjome aplankyti džiazo klubą. Po koncerto teko visą naktį laukti, kol pradės važinėti traukiniai (vat traukinių sistema tai tikrai paliko teigiamą įspūdį) į mūsų kurortinį miestelį, tai šiek tiek pasivaikščiojom. Iki vidurnakčio ir visur verda kultūrinis gyvenimas: kas kokius šokius demonstruoja, kas paveikslus tapo aerozoliniais dažais... Tačiau apie kokią 2 val. nakties viskas jau ne taip gražu. Pilna indų, siūlančių alaus arba užkandos (pasirodžius policijai, jie savo prekes paslepia šiukšlių dėžėse, o po to pasiima). Tarpuose tarp indų - juodaodės (šviesesnės odos tokių nepastebėjom) mergaitės, siūlančios kitokio pobūdžio paslaugas. Ir, tiesą sakant, pakankamai įžūliai tai daro - netgi griebia potencialius klientus už alkūnių. Toliau - juodaodžiai vaikinai, siūlantys žolės. Jau nekalbu apie šiaip linksmintis atvykusius žmones, nesigėdijančius šlapintis vidury apšviestos miesto aikštės...

Kadangi mėgstam vandens parkus, tai nuvykom į vieną iš jų - „Water world“. Skambus šūkis skelbė, kad tai geriausias Europos vandens parkas. Na, kaip parkas, tai taip - jis tikrai gražus, prižiūrėtas, didelis, po atviru dangum. Tačiau kaip vandens parkas... Atrakcionų smagumu, modernumu ir patogumu koks Druskininkų akvaparkas tą „geriausią“ palieka kažkur toli už nugaros. Pirmiausia - visam „Water world“ yra tik keli dušai. Ir jie visi - po atviru dangum. Jei turi daiktų, kuriuos nori pasidėt, tenka išsinuomoti spintelę. Prisimenant atrakcionus... Buvo vienas, kuris mums paliko neblogą įspūdį tuose pačiuose Druskininkuose - čiuoži vamzdžiu, paskui tave išmeta į „kubilą“, kurio viduryje - skylė, į kurią, galiausiai, tenka žemyn galva įkrist. Radom ir „Water world“ tokį. Laukti teko apie pusvalandį, jei ne daugiau. Artėjant vis girdėjosi čiuožiančiųjų rėkavimai, kažkoks rusakalbis įlėkdamas pareiškė kažką panašaus į „blet, kurvaaaa“. Galvojom, bus tikrai baisu. Bet... Nuvažiavau pakankamai ramiai, o išlėkus į kubilą ir nusileidus į vandenį, norėjosi garsiai paklausti: „o tai kur ekstrymas?“

Dar šiek tiek užkliuvo patys ispanai. Aš žmogus mėgstantis ramybę ir tylą. Ir kai trys žmonės sugeba tiesiog šnekėdamiesi sukelti tokį triukšmą, kad atrodo, jog visas aukštas pilnas žmonių, tai man kažkaip nelabai...

Savaime aišku, tai tik keli neigiami dalykai. Buvo labai daug ir teigiamų. Tačiau bent jau kol kas tikrai sekantį kartą noriu nuvykti kažkur kitur...

Kaip aš vedžiau...

2011-08-25T01:04:00+03:00

Taigi, praėjusį šeštadienį (2011-08-20) aš pagaliau „apsiženijau“. Pasidalinsiu įspūdžiais :) Prasidėjo viskas prieš kiek daugiau nei metus, kai išdrįsau pasipiršti. Nieko ten nebuvo ypatingo, todėl pasakot neverta.

Po keleto mėnesių nutarėm susigalvot vestuvių datą. Pradėjom galvot keistai - pirma nutarėm pasirinkt vietą, o jau paskui žiūrėt, kaip ten bus su data. Aišku, tik susižadėję norėjom vestuves kelt klube „Roller“, bet jis, padla, užsidarė. Kadangi jau seniai žinojom, kad pas mus gros gyva grupė, o ne profesionalus muzikantas su „jonika“, tai ieškojom tam pritaikyto klubo. „Tamsta“ su mumis nelabai bendravo, tačiau kaip tik maždaug tom dienom atsidarė „Jazz Kablys“. Paėmėm. Jau ir data buvo maždaug nusistovėjusi - kažkur apie rugpjūčio 20.

Savaime aišku, mes, kaip besilankantys bažnyčioj, ten ir norėjom tuoktis. O „zagso“ mums nafig nereikia. O bažnyčioj norint susituokt reikia kursus praeit, su kunigu pakalbėt - ne taip viskas paprasta. Bet tie kursai visai neblogai buvo - įdomių dalykų sužinojom. Ir nebūtinai kažkokių visų nekenčiamų sapaliojimų, bet ir šiaip svarbių dalykų apie bažnytinę teisę. Pavyzdžiui - santuoka nelaikoma pilnai galiojančia, kol nebuvo atliktas dar ir lytinis aktas...

Mano sužadėtinė įniko į supermamų forumą. Pažiūrėt, ką kitos daro vestuvėm, gal kokių patarimų pasirinkt, padalint... Ir daugelį dalykų ji man papasakodavo. Sužinojau, kad krūtas muzikantas dabar jau nebe tas, kuris su sintezatorium groja užstalės dainas, bet tas, kuris vietoj sintezatoriaus turi kompiuterį ar CD su fonograma, ir dar sugeba padainuot angliškai. Taip pat išaiškėjo, kad vestuvinė suknelė ne iki žemės - kažkoks išsigimimas. Ir dar daug linksmų dalykų.

Buvo konfliktų su uošviais. Kadangi jie davė šventei liūto dalį, tai kažkuriuo momentu jautėsi galį nurodinėti, ką mes galim daryt, o ko - ne. Didžiausias konfliktas buvo dėl degtinės ir alaus. Mes sakėm, kad nereikia, nes bus vynas, brendis, šampanas, o štai uošvienė įrodinėjo, kad degtinė BŪTINA - tai yra nuostabus gėrimas, kurį geria visi rusai, ir nuo kurio niekada galvos neskauda. Jos turi būti kuo daugiau ir kuo pigesnės. Ir būtinai reikės viską akylai saugot, nes darbuotojai BŪTINAI viską išvogs ir svečiai liks neprisigėrę. Vis tik mes likom prie savo idėjos, ko pasekoje Velykos buvo sugadintos...

Laikui bėgant po truputį susitarėm su muzikantais, vedėju, fotografe. Viskas per pažįstamus, tai kai ką kažkiek pigiau gavom. Taip pat ėmėmės mokytis šokį. Kadangi vestuvių vakarėlio tema - Džiazas, tai šokti valsą netinka. Lindyhopas - kitas reikalas.

Artėjant lemtingai dienai brangioji pradėjo jaudintis dėl įvairių dalykų, kurie mūsų šventei kaip ir negaliojo. Pavyzdžiui - kokias gėles dėti ant stalų? Štai čia ji pagaliau susidūrė su mano susiraukusiu veidu. Kam tos gėlės? Mes darom vestuves sau, ar kad gražiai atrodytų svečiams? Kas gali sietis su džiazu, muzika? Senos vinilinės plokštelės! Padarėm paprastai - padėjom ant staliukų po plokštelę su mūsų nuotrauka.

Paskutinės kelios dienos prieš vestuves buvo įtemptos Laimai - ji pati nusprendė iškepti tortą bei sausainukus - suvenyrus. Tortas gal ir nesigavo uber gražus, bet tačiau tikrai įspūdingas ir skanus.

Ir štai - didžioji diena. Ryte man dar reikėjo nulėkti šen bei ten, kai ką sutvarkyti. Oras vis bjuro :( Parvykęs namo su brangiosios giminėmis, radau ją jau puošiamą. Greit namai prisipildė dar keletu žmonių, ko rezultatas - katinas visas išsigandęs pasislėpė už skalbimo mašinos ir beveik nekvėpavo. Galiausiai Laima buvo papuošta. Mes turėjom dar apie dvi valandas iki ceremonijos. Kaip ir planuota. Taigi... Jaunoji su vestuvine suknele šoka į guminius batus ir mes išeinam „pasifotkint“. Tas „pasifotkint“ taip pat reiškė ir „mes į ceremonijos vietą atvažiuosim troleibusu“. Tik to garsiai beveik niekam nesakėm. Troleibuse sulaukėme įvairių reakcijų - nuo šypsenų iki surauktų antakių iš serijos „jie tyčiojasi iš vestuvių“. O mums kas? Mūsų šventė - kaip norim, taip tūsinamės. Todėl pakeliui link Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užėjom į VCUP'e esantį Hesburger'į, ir ten suvartojom po mėsainį su sūriu ir bulvytėm.

Ant Baltojo tilto sutikom dar keletą jaunavedžių. Vieni - panašūs į mus: jaunieji, liudininkai ir fotografas. Kiti gi - jaunoji su vos judėti leidžiančia suknia, krūva pajaunių, ir fotografų... Ir, panašu, eilinį kartą gadino tiltą - kabino spyną.

Bažnyčia - gražu, miela, asmeniška, kaip ir tikėjomės. Brolis Mindaugas nepavedė :) Niekas per pamokslą neverkė, bet toks tikslas ir buvo. Tiesa, panašu, kad mes savo vaikščiojimais išvaikėm prieš tai buvusius vestuvininkus - trukdėm jiems kadrus :)

Po ceremonijos kaip ir pridera tarpdury mus sveikino visi, kas netingėjo. Atsirado keletas tokių, kurie šiek tiek pagadino nuotaiką. Keletas žmonių buvo kviesti jau seniai, tačiau tik prie bažnyčios pasakė, kad į balių neateis, nes... nuotaikos nėra, ar šiaip „v padlu“... Ruošėmės, stengėmes, balių rengėm. O čia...

Nuriję šiokią tokią nuoskaudą pasiėmėm laužtuvą ir nuėjom Baltojo tilto vaduot nuo spynų. Neišvadavom nė iš vienos, bet stengėmės :) Taip pat įsiamžinom prie „Laisvės kelio“. Ir, tęsdami dienos tradiciją, sėdom į autobusą, vežantį arčiausiai link „Jazz kablio“. Gerai, kad turėjom skėčius, nes lijo tai kaip reikiant...

Atvykom į baliaus vietą... Ne paskutiniai, pasirodo... Bet kodėl vėlavo didelė dalis svečių - kita istorija :)

Kai pagaliau visi susirinko, standartiškai - sveikinimai, pramogos, maistas... Dėkui mūsų vedėjui Antanui - buvo tikrai gerai. Muzikantai (Ella Fitzgerald Tunes) atgrojo superinę programą, o lindyhopo šokių mokytojai pravedė puikią pamokėlę. Vakarėlis tikrai pavyko! Jei ne beveik ketvirtadalis svečių, nutarusių neatvykti, būtų buvę dar geriau :)

Nors (dabar jau) žmona buvo paruošusi sausainius-suvenyrus, išdalinti juos pamiršom, bet svečiai patys išeidami išgraibstė suvenyrus - plokšteles. Kas susirado „Technotronic“, kas - „Anties“...

Tik vat dabar jaučiu subjurusio oro pasekmes - tikras medaus mėnuo: guliu lovoj, valgau medų su citrina ir arbata...

P.S. Praėjus kuriam laikui po vestuvių sužinojau, kad, pasirodo, mūsų šventė buvo labai jau standartiška. Išaiškėjo, kad dabar daugelis važinėja troleibusais (nuomotais), samdo gyvus muzikantus, dar kaip nors „keistai“ padaro. Bet mums dzin - mes vistiek darėm unikaliai ir puikiai :P

Dėl visko kalti socialiniai tinklai

2011-08-18T10:55:00+03:00

Bent jau skaitant žiniasklaidą, tai dėl viso blogio, kas dabar vyksta pasaulyje, kalti Facebook ir Twitter.

Protestai Baltarusijoje - kaltas Twitter.

Revoliucijos arabų šalyse - kalti Twitter ir Facebook. Laisvės ir demokratijos „draugas“ N. Sarkozy netgi „padėkojo“ Zuckerman'ui už „Arabų pavasarį“.

Londone durniuoja visokie neturintys ką veikt - vėl kalti socialiniai tinklai.

Visada galvojau, kad tokių dalykų priežastys - šiek tiek kitokios, nei „chebra susitweet'ino ir dabar eina gatvių siaubt“. Kiek mokiausi istorijos, tai revoliucijos vykdavo dėl to, kad žmonės nebuvo patenkinti esama situacija. O priemones jie visada atrasdavo. Nei Leninui, nei Fideliui nereikėjo Facebook'o, kad padarytų perversmus. O riaušės vyko jau nuo neatmenamų laikų. Tai ko dabar visi kaltina socialinius tinklus, ir nori juos riboti?

Nes nebesugeba šiaip susitvarkyti. Bet tai prie ko čia internetas? Na gerai - gal socialiniai tinklai padeda žmonėms greičiau ir patogiau susiorganizuoti. Bet tai ar tame problema? Nebūtų priežasčių neramumams, jų ir nebūtų. Aišku, visada atsiras durnių, norinčių ką nors nusiaubti. Bet tai su tokiais ir kovot reikia jų metodais. Žmonių teisės? Kai maištautojai patys deda skersą ant kitų teisių, tai, manau, laisvai galima daryti tą patį jiems patiems. Jau per daug nueita su tolerancija. Viskam juk yra ribos.

O dėl revoliucijų arabų šalyse - diktatoriai ten sėdi jau n metų, ir kažkodėl „demokratiškieji vakarai“ nieko dėl to nedarė. Matyt, tie diktatoriai visai parankūs. Bet dabar štai žmonės susiorganizavo, sukilo, nuvertė. Ar tai blogai, kai diktatorių nuverčia? Panašu, kad negerai, kadangi vakarų šalims tos revoliucijos nelabai patinka...

Grįžkim į Lietuvą. Prieš metus ar du kažkoks paauglys nužudė kitą nepilnametę, su kuria susipažino Facebook'e. Ir vėl dėl visko kaltinamas tas socialinis tinklas. Sakytum iki jo žmogžudysčių bei prievartavimų nebūdavo. Jau seniai egzistuoja pažintys internete, o prieš jas skelbimai laikraščiuose. Ir ten visokių dalykų būdavo. Todėl dėl to, kas vyksta dabar, kaltint kažkokį konkretų puslapį - nelogiška.

Manau, kuo tikrai galima apkaltinti tiek Facebook, tiek Google, tai asmeninių duomenų rinkimu ir jų panaudojimu reklamai. Pvz man nuolat FB rodo reklamą apie vestuvinius žiedus... Na, jau nebe ilgam - tuoj, ko gero, siūlys kokias nors vaikų prekes :D

Ar programuotojai - muzikalūs?

2011-07-24T20:59:00+03:00

Dažniausiai - taip.

Vieni programuotojai muzikalūs tiek, kad patys kuria muziką, groja. Pažįstu bent keletą tokių.

Tie, kas nesugeba patys kurti muzikos, savo muzikalumą išreiškia kiek kitaip.

Aišku, nereikia minėti tų, kas rašo programas muzikos apdorojimui - jie nebūtinai tai daro sau. Kartais tai daro siekdami pasipelnyti, o tai su muzika nedaug bendro turi.

Yra dar kita grupė muzikaliųjų. Gal juos reiktų vadint ne tiek muzikaliais, kiek išprususiais muzikoje. Į ką aš čia lenkiu? Django. Python programuotojams tai pirmiausia yra superinis framework'as interneto sistemoms kurti. Kuo jis susijęs su muzika? Django Reinhardt buvo pirmosios europietiškos džiazo šakos formuotojas ir nepralenkiamas gitaristas. Pasirodo, minėtasis framework'as pavadintas būtent jo garbei. Negana to, su Django sukurta internetinės parduotuvės aplikacija Satchmo irgi turi muzikinį atspalvį - tokia buvo žymiojo Louis Armstrong pravardė.

Gal kas dar žinote kokių panašių programuotojų muzikalumo pasireiškimų, kai kažkas, visai neskirtas muzikai, pavadinama kokio muzikanto, stiliaus, ar dar kažko panašaus garbei?

Dar apie cenzūrą

2011-07-13T00:09:00+03:00

Na, aš jau, ko gero, ne kartą šia tema esu pasisakęs, bet ir vėl grįžtu prie to. Juo labiau, kad ir šiokia tokia proga yra - IVPK atmetė LANVA prašymą leisti blokuoti „linkomaniją“.

Yra žmonių, kurie kažkodėl interneto cenzūrą laiko vos ne panacėja nuo visų pasaulio negandų. Neva kontroliuojant turinį, puslapių prieigas, atlikėjai pagaliau uždirbs savo pelnytus milijonus, WikiLeaks (ir panašūs) neterorizuos vyriausybių, atskleisdami jų paslaptis, niekas nesusiorganizuos į revoliucijas, teroristai negaus receptų, kaip pasigaminti bombas, o pedofilai, nerasdami vaikų pornografijos, pamirš apie tokius dalykus, ir pagaliau pasaulyje įsivyraus taika ir ramybė.

Manau, ne aš vienas suprantu, kad tai yra absoliučios nesąmonės. Neseniai perskaičiau straipsnį, kodėl įrašų industrijos lobistams patinka vaikų pornografija. Esmė labai aiški. Vyriausybėms nelabai rūpi, kad piratavimas kenkia įrašų industrujos verslui, tačiau vaikų pornografiją visi mato kaip problemą. O jei sukurt sistemą, leidžiančią blokuoti tokius puslapius, tai paskui ją lengvai galima pritaikyti savo poreikiams.

Žinoma, aš manau, kad pedofilija ir vaikų pornografija yra labai blogi dalykai, ir tai darančius žmones reikia bausti. Tačiau puslapių cenzūravimas nėra išeitis. Tai yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Jei tokie puslapiai atsiranda, reikia ne blokuoti prieigą prie jų, bet pašalinti pačius puslapius. O jei rimtai, tai ar kas nors yra taip lengvai, kaip kai kam atrodo, radęs tu šlykštynių internete? Nuo seno žinoma, kad tokiais dalykais keičiamasi uždaruose anoniminiuose tinkluose. Ir jei pedofilams tik uždraus prieigą prie kažkokio puslapio, nepašalinant to turinio, jie greit ras būdą, kaip tą informaciją pasiekti. Problema išliks, tik bus dar sunkiau sprendžiama. Vokietijoje, žmonės, patys buvę pedofilų aukomis, nepritaria tokiai cenzūrai. Pasak jų, tik draudžiant prieigą, problema ne sprendžiama, bet laikomasi požiūrio „jei nematau niekur, reiškia to nėra“.

Taip pat yra ir su kitais dalykais. Uždraus visokius torrent puslapius, atsiras kiti. Kad viešai niekas neskelbs vyriausybių nuodėmių, nereiškia, kad žmonės to nesužinos patys. Nemanau, kad rimti teroristai ieško bombų receptų per Google. O revoliucijos, už kurias N. Sarkozy ironiškai padėkojo Facebook'ui ir Twitter'iui, vykdavo dar gerokai prieš internetą, ir netgi dažniau, nei dabar.

Neseniai dar kartą pažiūrėjau animacinį filmą „Hortonas“. Ten viena veikėja aiškina, kad jei kažko negalima matyt, paliest, to nėra, todėl kažkokių mažų žmogeliukų dulkelėje nėra. Cenzūra bei interneto kontroliavimas yra būtent toks požiūris - jei įrodysim, kad to nėra, tai tai išnyks. Eilinį kartą pasikartosiu: jei visiam žmonėm bus uždrausta bendrauti su nusikaltėliu, nereiškia, kad jis nebedarys nusikaltimų...

Tai kaip ten dėl muzikos?

2011-06-20T15:08:00+03:00

Manau, jau daugelis skaitė, kad BrassBastardz gavo šiokį tokį apdovanojimą. Džiaugiuosi už lietuvaičius. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nėra jau pas mus su muzika prastai.

O pas mus ir toliau visi verkšlena, kad „lietuviška muzika - beviltiška“. Žinoma, jei muzikinių naujienų šaltinis - delfi.lt, tai nenuostabu, kad tokia nuomonė. Tačiau jei žmogus save laiko besidominčiu muzika, jis tikrai žinos, kad krūva elektroninės muzikos atlikėjų jau gavę pripažinimą užsieny ir nesiparina, kaip čia blogai. Taip pat ne paslaptis, kad mūsų džiazo muzikantai neretai kviečiami į gastroles užsienio šalyse.

Mūsiškiai „muzikos fanai“ netgi dažnai pareiškia, kad lietuviškos muzikos nesiklauso, nes ji - per prasto lygio. Aišku, klausimas, ką reiktų laikyt lietuviška muzika? Ar tą, kur dainuojama lietuviškai, ar tą, kur atlikėjai - lietuviai? Jei pirmasis variantas, tai kaip tada su elektronine muzika, kur teksto nebūna? O juk daugiausia mūsų elektroninė muzika ir gauna pripažinimą pasaulyje. Grįžtant prie minėtųjų „muzikos fanų“. Aišku, jei klausosi tik roko, ar popso, tai taip - Lietuvoj su tuo prastoka. Tačiau jei akiratis platesnis, tada ignoruot tuos pačius BrassBastardz, Jazzu, Mario Basanov, yra tiesiog trumparegiška. Aišku, labai tikėtina, kad jie patys klausosi lietuvių atlikėjų muzikos, net neįtardami, kas ten. Pavyzdžiui, neseniai per radiją girdėjau Mario Basanov ir Vidžio „Changed“. Jei nebūčiau iš anksto žinojęs, kieno tai daina, niekada nebūčiau pasakęs, kad tai - lietuvaičiai. Taip kokybiškai skambėjo...

Vis tik tikiuosi, kad spaudoje vis daugės pranešimų apie tai, kaip viena ar kita grupė gauna tarptautinius apdovanojimus, pakviečiami apšildyt užsienio žvaigždes („Gerai gerai & Miss Sheep“ pasisekė), o mažės visokių pranešimų, kaip kažkokiame rusiškame koncertėlyje visi buvo susidomėję pupyčių papais...

Šiek tiek nukrypstant nuo lietuviškumo... Klausiausi Opus3 radijo laidos „Mix Subas“. Ten viešėjo atlikėjas Jay Haze. Ir man labai patiko jo mintys. Jam nepatinka dabartinė situacija muzikos industrijoje: populiaru yra tai, ką įrašų kompanijos išreklamuoja ir prakiša, o ne tai, kas iš tiesų yra talentingi. Šis atlikėjas nori tai pakeisti. Ir tai daro jau kurį laiką - savo albumus dalina nemokamai ir dar apsaugortus Creative Commons licencija... Daugiau tokių kaip jis... :)

iBalsavimas - kodėl tapau skeptiku

2011-06-10T00:38:00+03:00

Šią savaitę buvau prie Seimo pikete prieš internetinį balsavimą. Anksčiau aš palaikiau šią idėją, bet kodėl gi tapau skeptiku? Dauguma argumentų išsakyti čia. Dar pridėsiu savo mintis.

iBalsavimo šalininkai teigia, kad jį įvedus žymiai padaugės balsuojančių. Nemanau. Dauguma tų, kurie dabar neina balsuoti, tai daro ne iš tingėjimo(ar neturėjimo galimybės), o iš apolitiškumo. Taigi, galima įvedinėti bet kokias naujoves, tokiems piliečiams bus vienodai. Žinoma, kažkiek gal ir padaugės balsuojančių. Bet tikrai ne toks didelis skaičius, kaip kai kas reklamuoja.

Balsų pirkimas. Daugelis iBalsavimo šalininkų teigia, kad ir dabar tai daroma. Taip. Visi tai žino. Tačiau... Dabar nusipirkti krūvą balsų yra pakankamai sudėtinga - reikia arba papirkinėti balsuotojus, arba žmones apylinkėse skaičiuojančius balsus. Tačiau internetinis balsavimas leistų tai daryti žymiai paprasčiau ir didesniais kiekiais. Juk viską prižiūrėtų kokie 20-30 IT specialistų vienoje vietoje, o ne virš 30 000 visoje Lietuvoje. Pigiau ir efektyviau.

Slaptumas. IT specialistai aiškina, kad iBalsavimas panaikina balsavimo slaptumą. Jo šalininkai teigia, kad ir dabar visi pasisako, už ką balsavo, ir niekam tai neturi įtakos. Ar tikrai jau taip visi visiem ir sako? Aš, pavyzdžiui, žinodamas, kad mano bosas - užkietėjęs konservatorius, tikrai nenorėčiau girtis, kad balsavau už socdemus. Panaikinus slaptumą, jis galės tai laisvai sužinoti... Jei neatleis dėl kokios nors priežasties, tai kažin, ar norėsis pačiam ten dirbti.

Kaina. Štai apie šitą dalyką, ko gero, šalininkai pagalvoja mažiausiai. Jie svajoja, kad įvedus balsavimą internetu, iškart sumažėja išlaidos, galima greitai surengti pakartotinius rinkimus ir panašiai. Em... Įvedus iBalsavimą, senasis būdas nebus panaikintas, nes tikrai ne visi turi kompiuterius ir internetą. Taigi, tai ne mažesnės, bet žymiai didesnės išlaidos valstybei. Dar vienas dalykas - toks balsavimas kainuotų pačiam rinkėjui. Kaip? Paprastai. Norint balsuoti, reikalingas parašas. Pas mus pasirašyti elektroniniu būdu galima arba per banką, arba su asmens tapatybės kortele. Bankai nuo šio projekto atsiriboja, nes jei kas negerai, kalti liks jie. O norint pasirašyt su tapatybės kortele, reikalingas specialus skaitytuvas. Jis kainuoja 35-80 Lt. Kas pigiau - nueiti iki apylinkės, ar nusipirkti aparatą? Aišku, įsigijus tokį daiktą, paskui jis gali praversti. O gali ir ne - prireiks kartą per keletą metų - per rinkimus.

Na, ir, savaime aišku, sistema garantuotai nebus atviro kodo, nepriklausomi specialistai negalės patikrinti, kaip ten iš tiesų kas vykdoma. Taigi, skaidraus balsavimo užtikrinti nepavyktų. Ir, kaip pas mus su naujom sistemom būna, garantuotai serveris, kuriame sistema suksis, nulūš per pirmąjį balsavimą. Bent jau darytų decentralizuotai - kiekviena apygarda - atskiram servery... Bet argi apie tai kas pagalvos? Svarbu pasipuikuot prieš užsienio šalis, o tik vėl apsijuoksim...

Blogai ir gerai

2011-06-05T11:29:00+03:00

Man šią savaitę (tiksliau po paskutinio įrašo), užkliuvo dar dvi naujienos iš Copyright pasaulio.

Kaip pranešė torrentfreak.com, Amerikoje, Tenesyje, nelegalu paskolinti savo prisijungimą prie transliavimo tarnybų (Netflix, Rhapsody ir pan.). Jei pasiskolinęs prisijungimą asmuo įsigyja produktų iki 500\$, paskyros savininkui numatoma bausmė 2.500\$ ir iki metų kalėjime. Jei virš 500\$ - sėsi ilgesniam laikui... Suprantate, jei žmogus naudojasi svetimu login'u, jis neperka papildomai, o tai atima pinigus iš RIAA narių. Ne, nu... Bl... Nesikeikiant... Kuo toliau, tuo labiau įrašų industrija baigia išpindėt. Negana, kad nusipirkęs tokią atgyveną kaip DVD, pažiūrėjęs filmą kartą ar du, privalai padėti diską į lentyną, ir niekam neduoti (jei kas neskaitėt, tai ant DVD dėžutės parašyta, kad skolinti - negalima). Tai tuoj bus ir taip, kad turėdamas tokį gėrį kaip Netflix (mums tai kažin ar įgyvendinama svajonė), tu negalėsi pasikviest draugų žiūrėti filmo, jei jie nebus susimokėję! Gaunasi, kad internetas visur kontroliuojamas. Diktatoriškose valstybėse tai daro valdžia, „demokratiškose“ - įrašų industrija su valdžios pagalba...

Kita naujiena - geresnė. Jungtinės Tautos pasakė, kad Prancūzija, Didžioji Britanija ir joms pritariančios šalys (Lietuva kaip ir tarp jų) - išpindėjo. Interneto ribojimas - tai žmogaus teisių ribojimas. Žinoma, kad N. Sarkozy labai užsimojęs kontroliuoti internetą, D. Britanija irgi kažką tokio jau paruošė. Pas mus LANVA ir draugai tikisi blokuoti jiems nepatikusius puslapius (tikiuosi, kad mūsų valdžios neveiksnumas vėl pasireikš, ir tų ribojimų neįgyvendins). Kuo toliau, tuo man Prancūzija mažiau asocijuojasi su demokratiška valstybe. O jos prezidentas - kvaištelėjęs diktatorius su vizija, kaip užkariauti pasaulį.

Pabaigai, Europos Interneto laisvės žemėlapis. Tik šio to nesuprantu - pas mus VoIP blokuojamas?

Autoriai vs. LATGA-A

2011-06-03T00:25:00+03:00

Lietuvos muzikos dievukų nervai neišlaikė... Ko gero šios savaitės top naujiena (neskaitant to, kad oficialiai prasidėjo vasara) - A. Mamontovas su chebra sukilo prieš LATGA-A.

Kas skaitė, tas žino, kas neskaitė, tai kažin ar įdomu, bet trumpai apibūdinsiu situaciją.

Kasmet LATGA-A surenka krūvas pinigų iš visokių šaltinių (asociacijos nario mokestis, mokesčiai iš radijo bei televizijos, CD laikmenų mokestis ir pan.). Dalį paskirsto tiems patiems nariams, dalį - savo administracinėms išlaidoms, dalį - dar kažkam. Ir štai autoriai, gaudami iš LATGA kelis šimtus litų per metus, susimąstė, kad kažkaip mažokai... Paskaičiavo, ir pagalvojo, kad sau LATGA-A pasiima daugiau, nei turėtų. Pagalvojo, ir nusprendė pakelti vėją. Pirmiausia - priversti padaryti auditą pačioje agentūroje. Pats „gynėjų“ direktorius tikina, kad viskas pas juos švaru ir skaidru, ir auditas atliekamas, o autoriai patys jiems nemoka. Bet tai kai auditą daro vos ne patys, ar ta pati firma, tai labai jau abejotini rezultatai... Teigiama, kad administravimo išlaidoms skiriama ~4 milijonus litų, o darbuotojai gauna vidutiniškai 4000 Lt atlyginimo. Na, skaičiai skaičiais. Manau, kad nieko tokio, jei savo srities specialistai, dirbantys kokybiškai, gauna nemažas algas. Bet... Paskaičius tų pačių autorių pasisakymus, ir iš kitų šaltinių, tai galima drąsiai teigti, kad LATGA-A darbuotojai dirba nelabai efektyviai. Pavyzdžiui, atvejis su Saša Song dalyvavimu Eurovizijoje. Nors pagal viską, jis turėjo gauti pinigus iš maždaug 40-ies šalių, kur vyko transliacija, gavo iš mažiau nei pusės. Agentūra išsiuntė raštus su tekstu „duokit pinigus“, ir tuo pasibaigė. Taip pat LATGA-A nėra mėgėjai atsakinėti į interesantų klausimus. Žinau, kad radijo stotys privalo pateikti ataskaitą, kiek ir kieno kūrinių grojo eteryje. Savaime aišku, ne visų grotų autorių teisės yra saugomos, ir agentūrai yra visiškai dzin, jei ataskaitoje būna tokių autorių. Tačiau gauti sąrašą užsienio autorių, kurių kūriniai yra saugomi, neįmanoma. Aš pats asmeniškai esu rašęs klausimą apie kūrinių transliavimą internetu. Keista, bet atsakymą gavau. Tačiau jis atėjo nuo NCB - privačios įmonės, užsiimančios autorių teisių administravimu. Bet tai galėjo ir iš agentūros ateit kas nors iš serijos „jūsų laišką gavome, atsakysime artimiausiu metu“. Bet tai tada man dar didesnis klausimas - ar LATGA-A pati ką nors dar veikia, jei autorių teises administruoja užsienio firma?

Grįžtant prie autorių „sukilimo“. Užkliuvo vieno žmogaus blog'e prisikabinimas prie Mamontovo, kuris nežino, kad 6% nuo visos jam skirtos sumos bus skirta kažkokiems projektams remti. Na, ši informacija paskelbta mažiau nei prieš mėnesį, prašant nesutikimą atsiųsti iki gegužės 31 dienos. Informacija paskelbta tik jų puslapyje, kur net RSS nėra. Žinoma, galima užsisakyti naujienas el. paštu. Bet kas tai daro iais laikais? Tai vat, anot to blogerio, Mamontovas pats kaltas, kad nesidomėjo tuo reikalu. Tai jei aš ant savo buto durų parašysiu raštelį, kad nuo kito mėnesio vaikščiosiu per koridorių ir kaposiu duris kirviu, o kas nesutinka, tegu praneša asmeniškai, tai tie, kurių duris sukaposiu, patys kalti, kad neužėjo iki mano aukšto, mano buto, ir neperskaitė raštelio? Ir be to - mažiau nei mėnuo tokiems dalykams pranešti - itin mažas laiko tarpas.

Ką galiu pasakyti. Beveik visus interneto vartotojus iki šiol autorių bei atlikėjų vardu visokios agentūros netiesiogiai vadino vagimis. Dabar praktiškai pačius autorius jų vardu (LATGA-A juk atsovauja autorius) irgi netiesiogiai pavadino vagimis. Brangūs autoriai, sveiki prisijungę prie piratų!

Atgal prie Copyright reikalų

2011-05-25T23:35:00+03:00

Na, patinka man apie šituos dalykus rašyt. Dzin, kad ne visada mintys gerai mezgasi, ir nusišneku, ko gero. Bet vistiek - apie šituos dalykus nuolat ką nors parašau.

Taigi, paskutinių įvykių aptarimas.

Google stoja į interneto piratų pusę. Woohoo! Sveikintinas žingsnis. Interneto gigantas žada pasiųsti Didžiosios Britanijos cenzūros planus ten, kur niekas kažkodėl neina. Dauguma interneto laisvės šalininkų (kitaip - piratai, vagys, nusikaltėliai) ploja katučių ir džiaugiasi, kad juos palaiko pats Interneto Dievas - Google. Kažkaip jie praleidžia pro akis faktą, kad Google patys pakankamai efektyviai cenzūruoja internetą per savo paieškos rezultatus. Na, jie neblokuoja akivaizdžiai, tačiau paieškos rezultatai pateikiami pagal žmogaus naršymo įpročius. Taigi, dauguma net nežino, ką praleidžia. Taip - rezultatai yra kažkur taps n tūkstančių rezultatų. Tačiau vienam nuoroda į kažkokį straipsnį bus pirmam puslapy, kitam - kažkur už dešimto. Kas nors Google paieškoje žiūri toliau nei antras puslapis? Nelabai... Apie ką aš čia? Va: http://www.youtube.com/watch?v=B8ofWFx525s

Kai nocopyright.lt papostino kažką apie šitą įvykį, visiems žinomas Martynas Žilionis kažką ironiškai pasisakė, ko esmė buvo „cenzūruoti reikia, ir kuo daugiau“. Na, dar keletas metų tokiais tempais, ir Europa taps Kinija cenzūros atžvilgiu. Galės ponas džiaugtis. Šiaip tai logiška, kodėl valstybių vadovai bijo laisvo interneto. Egiptas, Tunisas parodė, prie ko tai gali privesti...

HADOPI nulaužtas. Primenu, kad HADOPI - Prancūzijos agentūra, „trijų kirčių“ antipiratavimo politikai įgyvendinti. Kad ji neveikia itin gerai, parodo ir tai, kad dar niekas nebuvo atjungtas nuo interneto. Šią sistemą kontroliuoja viena privati įmonė. Tai štai - kažkoks nenaudėlis piratas įsilaužė į serverius, kur laikomi visi duomenys. Prancūzijos valdžia sunerimo, kad viskas taip lengvai nulaužiama ir kol kas HADOPI veikla sustabdyta - niekas nieko niekam nepateikinėja. Ir tokias skylėtas sistemas nori prastumt visai Europai? Naaaiis!

Na, ir kaip gi be mūsų Seimo? Pasirodo, už LRS kavinėje skambančią muziką niekas nemoka! Dar vienas įrodymas, kad valdžios atstovai patys ne visada supranta, kokius įstatymus priima, ir kada jų reikia laikytis. Ne pirmoj šaly jau taip yra. Naujojoj Zelandijoj ne per daug seniai įvedė „trijų kirčių“ politiką. O viena aktyviausiai pasisakančių prieš piratavimą parlamentarių pati iš vakaro džiaugėsi, kokį gerą rinkinį jai padarė ir atsiuntė draugas. Gal tegu žmonės pirma perskaito, ką jiems pakiša pasirašyt? Ar jie tiesiog pasirašinėja ten, kur banknotas padėtas? Jei jau kalbėt apie muziką kavinėse, tai kakodėl visi įsitikinę, kad kavinėms bei restoranams ten skambanti muzika pakelia pelną vos ne milijonus kartų. Nu nesąmonė! Kiek kartų aš nėjau į kokį „Carskoje Selo“ vien dėl muzikos. O štai vieną dieną buvo tylu, tai ir pasėdėjau, ir visai nieko. Galbūt, jei groja gera, neįkyri muzika, tai maloniau, nei visiška tyla. Tačiau tyla yra žymiai geriau nei bet kaip parinkta muzika, be to dar skambanti itin garsiai. Kol nepabandai, nesupranti...

Ir pabaigai, beveik į temą. Kažkas nulaužė PlayStation tinklą, padarė jį neprieinamu, ir pavogė krūvą duomenų. Amerikiečių kareiviai iš neturėjimo ką veikt, sugalvojo pašaudyt reliame gyvenime. Rezultatas - negyvas Osama Bin Ladenas.

Kai ko tiesiog nesuprantu...

2011-05-11T23:34:00+03:00

Čia kalba eina apie visokias diskusijas internete ir šiaip. Skaitau, klausau, kartais ima juokas, kartais sakau „wtf???“. Taigi...

Merginos, užsiregistruojančios kokiose nors XXX Pažintyse, o profilyje parašančios „ieškau ne sekso, bet rimtų santykių“. Na taip, yra žmonių, japonų restorane užsisakančių Cezario salotų, bet ar jų ten einama?

Merginos, pažinčių (ne XXX) puslapiuose įsidedančios itin atviras nuotraukas (dažnai vien su apatniais), o profilyje parašančios „atšokit iškrypėliai - aš ieškau rimtų žmonių“. Galima automobilį nudažyti ryškia rožine spalva, pridėti visokių blizgučių, bet tikėtis, kad jį pirks tik rimti, save gerbiantys verslininkai, kažkaip naivu...

Žmonės, visokiuose komentaruose aiškinantys prieš juos parašiusiems „ismok rasyt“, tačiau patys tai rašo be lietuviškų raidžių. Tik dabar suprantu, kad tai pats elementariausias trolinimas.

Žmonės, skelbiantys toleranciją visiems ir viskam, bet patys iš tiesų netoleruoja kitokių idėjų, nei jų pačių. Panašu, kad vis tik tolerancijos kiekis yra baigtinis - viskam neužtenka.

Kažkaip galvojau, daugiau parašysiu iškart... Prisiminsiu - pridėsiu. Jei ne čia, tai komentaruose:)

Ar reikia Lietuvai Creative Commons?

2011-04-14T23:42:00+03:00

Trumpai drūtai - ne. O jei norit išvedžiojimų, tai skaitykit toliau.

Kodėl gi aš, būdamas CC ir atviro kodo fanas, sakau, kad Lietuvai nereikia Creative Commons? Manęs paklausė: „o kokia reali šios licencijos nauda kūrėjams“? Rimto atsakymo niekaip nesugalvojau... Tenka pripažinti, kad CC naudinga ne tiek patiems kūrėjams, kiek tų kūrinių vartotojams - klausytojams, skaitytojams, žiūrovams, atlikėjams bei tiems, kas naudoja kitų kūrybą savojoje. O patiems originalių kūrinių autoriams lieka nebent moralinis pasitenkinimas, kad klausytojai/skaitytojai/žiūrovai juos pagiria už tokią iniciatyvą. Gal užsienyje populiaresni atlikėjai gauna ir kokią apčiuopiamesnę naudą. Pavyzdžiui, kiti kūrėjai iš originalių padaro išvestinius kūrinius, taip populiarindami originalą. Pas mus tai sunkiai įmanoma.

Priminsiu, kad Creative Commons - licencija, tiksliau gal jų rinkinys, ko pagalba autorius nurodo, ką kiti gali daryti su jo kūryba. Iš tiesų tai nėra, kaip galbūt kai kas galvoja, priešprieša žymiajai „©“. Tai tik keleto apribojimų atlaisvinimas. Ženklas „CC“ prie kūrinio reiškia, kad nėra „kai kurios teisės saugomos“. Autorystė, neturtinės (ir kai kurios turtinės) teisės galioja tokios, kokios nurodytos konkrečioje licencijoje.

Taigi, grįžtant, kodėl Lietuvai CC nereikia. Galbūt didžiausią naudą iš šios licencijos pajustų viena autorių rūšis - blogeriai. Juk jie, ko gero, vieninteliai Lietuvoje pripažįsta, kad naudoja kitų kūrybą, atitinkamomis sąlygomis leidžia naudoti ir savo. Bet ir tai - nauda grynai tik moralinė. Niekas pas mus neuždirba iš papezėjimų apie tai, kaip praėjo jo diena. Bent jau juntamai.

Tačiau žinia, kad blogeriai - ne tie kūrėjai, kurie išvis daugeliui asocijuojasi su žodžiu „autoriai“. „Autorius“ tai muzikantas, režisierius, rašytojas... Štai čia ir išlenda, kodėl Lietuvai CC nereikia. Tiksliau būtų pasakyti, kad tiesiog pas mus tai greičiausiai nebūtų plačiai naudojama. Pavyzdžiui, muzikantai Lietuvoje dažniausiai iš kūrybos ar atlikimo užsidirba sau pinigus. Ir nori gaut pinigus bet kokiu atveju - per koncertus, iš įrašų pardavimų, per mikroskopines LATGA išmokas. Jie visiškai nesuinteresuoti, kad iš jų kūrybos nebūtų pajamų, arba kas nors kitas galėtų nemokamai keisti jų muziką. Taip pat, reikia pripažinti, kad LATGA greičiausiai atsisakys turėti reikalų su kūriniais, kurie apsaugoti kažkokia neaiškia, jiems nepažįstama licencija. Jie nesigilins, kada CC pažeidžiama, kada - ne. Tiesiog tokius autorius ignoruos arba aiškins, kad jie „daro meškos paslaugą normaliems autoriams“. Dar vienas dalykas - Lietuvos autoriai bei atlikėjai yra per daug arogantiški. Jiems atlikti savo kolegų lietuvių darbus - per žema. Jų pačių kūryba - unikali, originali ir puiki, tačiau kitų draugų muzikantų kompozicijas jie atlieka nebent drauge su autoriais, arba jei tas kūrinys jau senas ir pripažintas. Manau, panašiai yra ir su kino kūrėjais, rašytojais. Jie irgi galvoja, kad jų kūryba yra originali, unikali, vienetinė. Nors juk realiai visiškai originalios kūrybos seniai nebėra - viskas yra kažkieno įtakota, ir jei už visus elementus reiktų mokėti autorinius mokesčius - net ir pelningiausi filmai būtų minuse.

Žinoma, aš kaip visada - už tokias iniciatyvas kaip Creative Commons, atviras kodas. Tačiau kol mūsų kūrėjai neišlips iš mąstymo, kad viską reikia daryt savo rinkai, tol tokios iniciatyvos pas mus nepasiteisins...

Lietuvos Liaudies Respublika

2011-04-06T13:49:00+03:00

Ir vėl išlindo LANVA su reikalavimais blokuoti linkomaniją. Ir vėl tie blokavimai, cenzūra. Kas nors išvis klauso, ką sako IT specialistai bei šiaip mąstantys žmonės dėl šito reikalo? Tai NEEFEKTYVU ir išvis - KVAILA!

Kas iš to, jei teismas ir įpareigos blokuoti linkomaniją? DNS filtravimas? Baikit juokus! Priėmus sprendimą vistiek praeis kažkiek laiko, kol tai bus įgyvendinta. Per tą laiką garantuotai pagrindiniame LM puslapyje bus rekomendacijos, kaip apeiti visus tuos būdus. O „ypatingai gabiems“ galima netgi bus sukurti programelę, kuri viską automatiškai padarys - pakeis kompiuterio ar maršrutizatoriaus DNS į tokius, kurie neblokuoja. Kas naudojosi, tas ir toliau naudosis. Tikimasi bent 20-30% efektyvumo. Kažin, ar tiek pasieks. Tie, kas naudojasi torentais, greičiausiai moka ir pasikeisti nustatymus. Kas nemoka - paklaus nusimanančio draugo. O jei vis tik apsigalvos ir nieko nekeis, tai menkas ir praradimas - greičiausiai ne tiek ir naudojosi.

Kitas dalykas - visiem (išskyrus kai kuriuos idealistus) aišku, kad tai tik pradžia. Toliau seks kiti p2p puslapiai, nes kaip sakė mažai gerbiamas V. S., joks torentų puslapis negali būti legalus. Na, žinant, kad jis nemoka naudotis atviro kodo programine įranga (išvis nesiorientuoja, kas jai priskiriama), ir, ko gero, muzikos klauso tik iš CD, tai nežino, kad yra krūva trekerių, kur dedami tik legalūs kūriniai. Kadangi LANVA atstovauja leidėjus, tai garantuotai bus siekiama užblokuot ir tokius resursus. Juk nemokami dalykai yra blogai vartotojams: nemokama PĮ - neišbaigta ir pilna kenkėjiško kodo, nemokama muzika - nieko verta, o be to - atlikėjai, nemokamai dalinantys savo muziką, kenkia leidėjams.

Sekantis žingsnis po torentų - youtube, google, amazon. Kodėl? Youtube galima rasti ištraukų iš lietuviškų filmų, klipų. O žinant, kad LANVA nemėgsta bendrauti su tais, kas turinį laiko, tai vietoje to, kad reikalautų pašalinti video, įpareigos uždrausti visą puslapį. Google? Juk ten tiek visko galima rast parsisiųst ir ne per torentus. Be to - jei kokia Lietuvos firmelė sukurs paieškos sistemą, google kenks jos interesams. Amazon? Pardavinėja prekes, bet nemoka mokesčių Lietuvai! Na, šitie didieji gal ir nebus blokuojami - turi per daug pinigų, kad norėtųsi su jais pyktis, tačiau pilna mažesnių, kuriuos bus pareikalauta blokuoti.

Savaime aišku, būtina bus blokuoti ir tas svetaines, kuriose aprašomi tokių idiotiškų ribojimų apėjimo būdai. Na, gal kas nors ir susiprotės, kad pirma gal reiktų reikalauti pašalinti nepageidaujamą turinį. Tačiau matant dabartines tendencijas, akivaizdu, kad jei aš parašysiu įrašą, ar kas pakomentuos, kaip pasikeisti savo DNS, bus blokuojamas visas mano puslapis, vietoje prašymo pašalinti informaciją.

Ir išvis - puslapių adresų blokavimą, o ne turinio šalinimą galima prilyginti situacijai, kai vietoje to, kad nusikaltėlį uždarytų į kalėjimą, visiems žmonėms uždraudžiama su juo bendrauti. Nusikaltėlis niekur nedingsta, tik visuomenė privalo apsimesti, kad jo nėra. LABAI logiška...

Na, bet kokiu atveju, jei galiausiai aukščiausias teismas nutars, kad blokavimas privalomas, tai iš anksto sveikinu atvykus į Lietuvos Liaudies Respubliką!

Ar dalinimasis informacija - įgimtas?

2011-03-26T17:46:00+02:00

Prisiminiau „login 2011“ ir jame skambėjusį A. Iškausko pranešimą. Pranešėjas ten pasakė, kad jo manymu, dalintis informacija - žmogui nėra natūralu. Taip pat ir kiti „autorių gynėjai“ dažnai aiškina, kad dalinimasis, o juo labiau informacija - žmogui nėra įgimta, nenatūralu. Todėl ir piratavimas - nenormalu, ir atsirado tik dėl interneto.

Aišku, visada yra žmonių, galvojančių priešingai. Aš - vienas iš jų. Ir, tiesą sakant, galiu argumentuot, kodėl dalinimasis informacija yra žmogui natūralus reiškinys.

Tarkime, kad „įgimtas instinktas“ yra toks, kurį žmogus atlieka be jokių auklėjimų nuo pačios vaikystės. Kas yra bendravę su mažais vaikais (turi jų patys, ar artimi žmonės jų turi), turbūt pastebėjo, kad vaikui didelis džiaugsmas yra gauti kažkokį daiktą. Tačiau labai dažnai vaikas tą patį daiktą su ne ką mažesniu džiaugsmu atiduoda kam nors kitam (aišku, su viltimi, kad vėl atgaus). Manau, kad tai parodo, jog dalinimasis yra natūralus veiksmas.

O dėl informacijos dalinimosi. Pažiūrėkim, kaip mielai vaikai bei suaugę žmonės skleidžia paskalas, gandus. Be jokios užmokesčio perspektyvos, tiesiog moralinis pasitenkinimas, kažkam perdavus žinią. Taip pat net neprašomi pasakoja įspūdžius. Ar paskalos, įspūdžiai - informacija? Tikrai taip. Ir žmonės ja dalinasi. Sunkiau yra ne skleisti, bet išsaugoti informaciją. Manau daugeliui yra tekę saugoti paslaptį, kurios niekam negalima atskleisti. Reikia tikrai nemažai pastangų, kad vienu ar kitu būdu kam nors neišplepėt.

Aišku, vaikams augant, jiems pradedama diegti, kad dalintis negalima, plepėt negalima, ir panašiai. Tai kas yra natūralu - kas vyksta savaime, ar ką įkala į galvą laikui bėgant?

Muzikos išliekamoji vertė

2011-03-25T15:26:00+02:00

Gali būti keista, bet šįkart nekalbėsiu apie piratavimą bei su tuo susijusius dalykus. Jei išplauks iš konteksto, tai netyčia...

Gyvendamas su muzikologe girdžiu tikrai nemažai dalykų, susijusių su muzika. Kai ką sužinau naujo, kai ką - seniai pats galvoju.

Ne man vienam žinoma, kad daugeliui klasikinė muzika asocijuojasi su kažkuo „aukštesniu“ nei šiuolaikinė, o tų laikų žymiausi kompozitoriai - absoliutūs genijai, kokių nebuvo prieš juos ir daugiau niekada nebus. Kai kurie, besiklausantys klasikinės muzikos (gal tiksliau - einantys į tokios muzikos koncertus bei turintys namuose keletą CD) netgi save laiko „kietesniais“ žmonėmis nei tie, kurie yra šiuolaikinės muzikos fanai. Bet ne apie tai aš čia... Taigi, vyrauja požiūris, kad šiuolaikinė muzika - trumpalaikė ir neturinti išliekamosios vertės. Bet ar tikrai taip? Ar tikrai jau džiazas, rokas, elektroninė muzika yra taip jau prastesnė už klasikinius kūrinius? Nebūtinai... Juk pagalvojus, kas buvo Mocartas, Bachas, Bethovenas? Jie juk buvo savo laikų pop žvaigždės. Kai kurie savo kūrinius gamino masiškiau nei vidutiniai mūsų dienų prodiuseriai (pvz. Bachui reikėjo kiekvieną savaitę pateikti naują kūrinį). Manau, kad dirbant tokiais tempais kokybė tikrai krenta. Taip pat buvo juk ir tų pačių „didžiųjų“ amžininkų, kurie plačiajai visuomenei dabar praktiškai nežinomi, nors jų kūryba - ne ką prastesnė. Tiesiog visada būna taip, kad kažkam pasiseka labiau, kažkam - prasčiau. O dėl išliekamosios vertės - kurios natos buvo daugiau perrašytos, tos ir išliko. Juk orkestrai nepergrodavo kūrinių „iš klausos“, neimprovizuodavo.

O kaip yra dabar? Ar tikrai kūriniai, sukurti XX amžiuje ir vėliau, priskiriami pop kultūrai, neišliks tiek ilgai, kiek didžiųjų klasikos kompozitorių kūryba? Manau, kad ne. Džiazas, rokas, elektroninė muzika yra tolimesnė muzikos evoliucija. Jei minėtieji kompozitoriai gyventų šiais laikais, esu įsitikinęs, kad kūrybai jie naudotų kompiuterius, šiuolaikinius muzikos instrumentus ir neatsiliktų nuo vyraujančių tendencijų.

Tai kodėl tada visas hip-hopas, rokas, džiazas kaltinami, kad neturi „išliekamosios“ vertės? Bitlų kūrybai jau apie 50 metų, bet daugelis juos atsimena iki šiol. Praėjusio amžiaus pradžios džiazo kūrinius iki šiol labai sėkmingai pergroja ne tik šio stiliaus muzikantai, bet ir daugelis kitų. Dainos, kompozicijos dabar retai išlieka savo grynuoju pavidalu, tačiau randa prieglobstį kitur - motyvų, semplų pavidalu. Ir tai daroma ne tik su šiuolaikiniais kūriniais, bet ir su klasikiniais. Tie, kurie teigia, jog dabartinė muzika - neišliks po kažkurio laiko, tiesiog per mažai tuo domisi.

Vienintelis dalykas, kas gali sukliudyt šiuolaikinei muzikai išlikt ilgam - laikmenos. Anksčiau viskas buvo užrašoma natomis ir visi galėjo pergroti. Dabar gi neretai kuriama visai be natų - iškart rašoma į laikmenas. Jei tos laikmenos dings - išnyks ir kūriniai. Žinoma, paleidus dainą į internetą, maža tikimybė, kad ji visiškai išnyks - kažkas kažkur ją turės. Nebent staiga išnyktų visi kompiuteriai, internetas. Bet tokiu atveju ir klasikinei muzikai grėstų labai didelis pavojus. Manau netgi koks džiazas, kuriame didelę dalį sudaro improvizacijos, turėtų daugiau galimybių išlikti, nei tokia kūryba, kuriai reikia didelio orkestro bei daug valandų repeticijų...

Mano galva - šiuolaikinė muzika, nepaisant kai kurių nuomonės, irgi turi nemažą išliekamąją vertę. Žinoma, ne visi kūriniai. Bet taip visada buvo, taip ir yra dabar. Aišku, kai daugiau autorių, sunku iškilt kažkam vienam labai dideliam. Bet tai yra natūralu...

(Prisi)login(au)

2011-03-18T22:20:00+02:00

Nedarysiu kažkokios apžvalgos. Jų ir taip bus pilna. Šiaip, įspūdžių pabersiu.

Nespėjau paklausyti Peter Sunde pranešimo. Sakė, buvo neblogai, bet galėjo būt ir geriau.

TEO kalbėjo apie interneto puslapių blokavimą, turinio platinimo problemas. Patiko - praktiškai viską jau žinojau, nes ir pats su „piratais“ dariau panašią diskusiją (pagaliau, po mėnesio sutvarkėm ir pateikėm medžiagą). Bet kas dar labiau patiko, tai kad pranešėjas Darius Didžgalvis nelabai pasimetė gaudamas provokuojančius klausimus (kai kas teigė, kad „linkomanija“ - TEO projektas ir panašiai). Beje - kodėl visi kiša vaikų pornografiją, kalbėdami, kad reikia blokuot puslapius? Paprastam internete to dalyko praktiškai neįmanoma rast. Ten būna savi tinklai, koduotos technologijos, kur toks blokavimas neturi visiškai jokios prasmės. Taip pat kai kas teigia, kad reikia blokuot visus p2p tinklus. O tai kaip legalus turinys tais tinklais? Jei kas nežinojot, tai World of Warcraft, galima sakyt, platinamas p2p pagalba. Taip pat ir krūvos Linux distribucijų...

Andrius Iškauskas, plačiajai visuomenei žinomas kaip LANVA teisininkas, pakalbėjo apie autorinių teisių išsigimimą, perspektyvas. Tiesą sakant, tikėjausi radikalesnio požiūrio. Bet išgirdau visai racionalų požiūrį. Autorių teisės nepritaikytos internetui, jos galioja per ilgai ir galioja viskam, teisės gina autorius bei platintojus, bet visiškai spjauna į vartotojus. Taip neturi būti. Šitam dalykui ir aš pritariu.

Antrą dieną spėjau išgisrti keletą klausimų žmogui, kalbėjusiam apie web 3.0. Sužinojau, kad ir jis nepritaria e-balsavimui.

Toliau kažkaip laksčiau iš vienos vietos į kitą, nelabai rasdamas už ko rimtai užsikabinti. Truputį paklausiau diskusijos apie darbuotojų bendravimą socialiniuose tinkluose, man kažkaip nepasidarė įdomu. Tada pradėjau klausyt apie prezi.com (šioje vietoje pora žymių veikėjų sakytų „che che che“). Na, žmogus aiškina, kaip tapo kūrybingu. Irgi neišsėdėjau... Vėl šen bei ten pasivaikščiojau...

O! Pagrindinėj scenoj lietuvis. Kalba laužyta anglų kalba apie bendrus dalykus. Negirdžiu nieko, kas man tikrai būtų įdomu. Einu paklausyt, kaip idėją paversti verslu. Jo... Sėkmės prasibraunant iki durų. Reiškia, apsieisiu.

Kas ten pabaigoj? Mozilla atstovas apie geresnį internetą ar Viktoras Diavara ir DJ Mamania apie mashup kultūrą? Man, kaip žmogui, labiau besidominčiam muzika, pastarasis dalykas įdomesnis. Kelios užstrigusios frazės(maždaug): „na, tai iš tiesų ir YRA piratavimas“, „mane jau kelis kartus iš Youtube išmetė už mano mashup'us“. Ką aš ir seniai sakiau - autoriai patys nevengia piratauti tam, kad gautų įkvėpimo.

Viskas. Namo.

Ech... Na ir kam aš vis tą M. Žilionio blogą atsidarau? Tik nuotaiką susigadinu. Norisi ką nors rimčiau pasakyti, bet žinau, kad eilinį kartą būsiu išvadintas vagimi, nesusipratėliu ir panašiai. Bala nematė...

Prezidentūra + atviras kodas vol. 2

2011-03-07T10:45:00+02:00

Neseniai klausiau, ar tikrai gali būti, jog prezidentūroje 100% naudojama atviro kodo programinė įranga. Po to įrašo susiėmiau ir prezidentūros puslapyje užpildžiau formą, ir nusiunčiau klausimą, kaip gi ten vis tik yra...

Beveik dvi savaites buvo tylu ramu, jokio atsakymo. Savaime aišku, į elektroninį klausimą tikėjausi elektroninio atsakymo. Bet vat šiandien patikrinau fizinę pašto dėžutę. Radau voką su laišku iš prezidentūros! Ten buvo atsakymas į mano klausimą...

Taigi. Prezidentūroje nėra 100% atviro kodo. Ten tik serverio operacinė sistema, elektroninio pašto sistema (ir keletas jos priedų) bei keleto darbo vietų OS yra atviro kodo. Ir dar buvo prierašas, siūlantis dėl ataskaitos rezultatų išaiškinimo kreiptis į ataskaitos sudarytoją. Šiuo atveju - statistikos departamentą.

Nežinau, ar kreipsiuosi ten, nes jau kaip ir darosi aišku, kaip yra su tais skaičiais... 100% tai ne programinės įrangos kiekis įstaigoje, bet įstaigos padalinių, naudojančių atviro kodo programinę įrangą, kiekis. Tokiu atveju, kadangi prezidentūra yra vienas pastatas, tai ten gali suktis vienas serveris su Linux, keletas kompų su Thunderbird, ir jau bus 100% atviro kodo panaudojimas. Muitinės departamente, ko gero, irgi panašiai. Žinoma, ten padalinių gal daugiau, tai kiekviename turi būt nors vienas kompas su Linux (arba kokia nors FreeBSD) ir dar kokia atviro kodo sistemėle.

Aišku, maloniau būtų, jei skaičiau būtų kitokie. Gali būt ir ne 100%, bet vertint programinės įrangos kiekį. Tokiu atveju ir 50% būtų žymiai malonesnis skaičius, žinant, kad pusė prezidentūros (gal netgi pati Prezidentė) sėdi su Ubuntu, o ne sukasi vienas serveris ir keletas kompiuterių, naudojamų specifinėms užduotims atlikti. Manau, iki to dar reiktų palaukti, bet tai nėra neįmanoma.

Bet vis tik malonu, kad gavau atsakymą. Jei kas iš prezidentūros kanceliarijos netyčia perskaitytų šį įrašą, tai AČIŪ.

Prezidentūra + atviras kodas?

2011-02-21T22:51:00+02:00

Vakar pamačiau tokį dalyką:

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=10150389169380554&set=a.135846975553.227022.503075553

Visą dokumentą galima rasti čia:

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=3509&download=1&doc=1716

Kad ir kaip gerbiu mūsų valdžios institucijas, bet niekaip negaliu patikėti, kad kuri nors valstybinė įstaiga Lietuvoje 100% naudoja atviro kodo programinę įrangą.

Ar nors kas tiki, kad kokia prezidentūros sekretorė sėdi prie kompiuterio su Ubuntu ir OpenOffice? Dar galima būtų patikėti, kad naudojamasi OpenOffice, atviro kodo serveriais. Bet kad parašyta, jog 100% yra visur - ir OS, ir programiniuose paketuose. Žinoma, tai būtų smagu, pagirtina ir panašiai. Bet reikia pripažinti - taip tikrai nėra. Taigi - arba šios įstaigos meluoja, arba jos pačios nežino, kas tai yra atviro kodo programinė įranga.

Ir kas dar įdomiau, tai kad taip jau yra nuo 2008 metų! Pala... Kai Prancūzijos policija pereidinėjo prie atviro kodo įrangos, visa Europa skambėjo. O kad mūsiškė muitinė tai dar anksčiau padarė, niekas nė nepastebėjo...

Gal kas protingesnis man kas paaiškins, iš kur ir kodėl tokie skaičiai?

Programuotojai

2011-01-28T14:19:00+02:00

Neseniai perskaičiau, kaip kažkas pavadino programuojančius python'u "gyvačių kerėtojais". Susimąsčiau, kaip gi kitus programuotojus galima pravardžiuot? Pateiksiu trumpą sąrašėlį su viltim, kad kas nors pasiūlys ir daugiau... Kaip visada - nereikia įsižeisti, o geriau pažiūrėt į tai su šypsena. Pavardinsiu ne tik programavimo kalbas, bet ir technologijas, bendras ideologijas.

Python - gyvačių kerėtojai.

JAVA - motociklininkai, baikeriai (tikiuosi, atsimena žmonės motociklus "JAWA").

Delphi - delfinų dresuotojai.

Ruby - geologai, deimantų kasėjai.

PHP - pochuistai.

C - vienos natos muzikantai.

C# - vienos natos muzikantai (tik truputį aukščiau).

C++ - vienos natos muzikantai (dvigubai gerai tą natą mokantys).

ASM - surinkėjai.

.NET - taškiniai.

Qt - fainulkos (Qt tariasi kaip "cute").

GNU - antilopės.

Open Source - išversti viduriai.

Jei kas sugalvoja daugiau, ką galima pridėt, pataisyt, būtų visai malonu, kad prisidėtų. Norisi įdomesnio sąrašo :)