Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Triukai su vynu

Ne – šis įrašas nieko bendra su alkoholiu neturi. Pirma – aš ir šiaip negeriu, todėl visokie išsidirbinėjimai su alkoholiu man giliai vienodai, antra – už kokius nors „triukus“ su vynu, jo gerbėjai mane, ko gero, nuskalpuotų.

Aš čia apie kitką…

Manau, nėra linuxisto, kuris nežinotų, kas yra wine. Jei vis tik kas abejoja, tai wine pagalba galima (sėkmingai arba nelabai) paleidinėt windozei skirtas programas linuxe (ir ne tik). Tai štai – tenka pripažint, kad šviežiai suinstaliuotas „vynas“ – sucks. Jis neturi beveik nieko, ko reikia daugumai rimtesnių programų, veikiančių visų naudojamoje ir tuo pačiu nekenčiamoje M$ OS. Daug kur reikia ar tai DirectX, ar tai kokių ODBC draiverių, ar, kas dabar itin populiaru, .NET framework’o. Nieko tokio šviežiai įdiegtas wine neturi ir neturės, nes tai prikauso Microsoftui, kuris nepaglostytų už jų technologijų panaudojimą atviro kodo produktuose. Taigi, norint kažko mandresnio, reikia visas tas papildomas programas, bibliotekas ir t.t. instaliuot pačiam. O tai kartais būna tikras hemorojus – labai jau sunkiai ten instaliuojasi.

Štai čia į pagalbą ateina winetricks – skriptas, kurio pagalba galima įdiegt visą papildomą softą. Prie kai kurių dalykų įspėjama, kad būtina windows licenzija. Kai kas diegiasi ne visai tvarkingai. Bet vistiek tai daro geriau, nei kad instaliuojant pačiam.
Naudojimas paprastas – pirmiausia visą tą gėrį reikia parsisiųst (prieš tai pateiktoje nuorodoje galima rast visą instrukciją), o po to paleist:

sh winetricks

Pasirodžiusiame lange užtenka pažymėt, ko reikia, paspaust „OK“ ir laukt, kol viską parsiųs, ir suinstaliuos. Reikia atsimint, kad čia instaliavimas vyksta windows stiliumi – teks ne kartą spaust „yes“, „next“, „finish“, taigi – eit pasidaryt arbatos gali ir nepavykt.
Jei kas nors jaučiasi kiek „advanced“, tai gali po sh winetricks iškart rašyt ir jam reikalingo paketo pavadinimą. Bet tai kur tu žmogus žinosi, kad, pavyzdžiui, .NET 1.1 vadinasi dotnet11. Na, galima sugalvot, bet tai čia vienas lengvesnių atvejų. Aš geriau pažiūriu, kas ką reiškia, susižymiu, ir gerai…

Prisipžinsiu – jei ne šitas skriptas, daug dalykų (pagrinde – žaidimų) aš ant linuxo nepaleisčiau. Jei kas jaučia didelę nostalgiją win, bet ryžtasi eit prie linux, winetricks – didelis pagalbininkas… (Beveik kaip reklama nuskambėjo 😀 )

Pažiūrėjau „Zeitgeist“

Ne kartą yra tekę susidurti su tokiu dalyku. Jei žmogus sužino, kad kitas – tikintis, tai išvadina idiotu (ar kaip nors panašiai) ir tada rekomenduoja pažiūrėt „visą tiesą“ filme „Zeitgeist“ – neva tai turėtų totaliai pakeist galvojimą apie religiją. Pagaliau prisiruošiau ir pažiūrėjau tą dokumentinį filmą ir jo tęsinį „Zeitgeist: Addendum„. Galiu pasakyt, kad mano pasaulis neapsivertė aukštyn kojom… Kodėl?

Jei jau kalbėt būtent apie religiją, tai ten apie ją labai daug ir itin blogai nekalbama. Man užstrigo tai, kad religija skirta kontroliuot žmonėms ir kad Jėzus greičiausiai buvo išgalvotas personažas.

Dėl pirmo teiginio nesiginčysiu – taip ir yra. Tik religijų pagalba įmanoma sukontroliuot tokius žmones, kokie jie yra dabar. Galbūt jei kada nors visuomenė pasikeis radikaliai, šios institucijos nebereikės. Bet kažkodėl nemanau, kad tai nutiks greit.

Dabar dėl Jėzaus… Teigiama, kad buvo nemažai „pasaulio gelbėtojų“ iki jo. Ir beveik visi jie turėjo bendrus dalykus: gimę gruodžio 25, turėjo po 12 sekėjų, buvo nužudyti ir prisikėlė po 3-ų dienų, ir panašiai. Asmeniškai aš į Jėzų žiūriu jau ne tiek kaip į Dievą, bet kaip į krikščionių tikėjimo pradininką. Visai tikėtina, kad vėliau jo sekėjai savo mokytoją kaip reikiant apipynė legendomis ir svarbias datas bei faktus priartino prie pagoniams artimų skaičių. O kodėl beveik joks tų laikų istorikas neužsimena apie tokį veikėją? Spėju, jis ne vienas buvo toks keliaujantis bičas, skelbiantis savo tiesas. Taip kad tu metu jis niekuo neišsiskyrė ir niekam jis nebuvo įdomus. Tik po jo mirties pasekėjai aplipdė tą vardą patogiom legendom ir pradėjo populiarinimo kampaniją.

Tačiau po visų šių faktų man nekilo noras mest savo tikėjimą, tapt užkietėjusiu ateistu ir, kaip dabar madinga, vadint kitus tikinčiuosius silpnapročiais. Ką aš galiu pasakyt – man kažkaip patinka idėja, kad po mirties manęs laukia kažkoks kitas gyvenimas. Nelabai man prie širdies mintis, kad kai mirsiu, tapsiu tik kaulų krūva 🙂

O štai kitos idėjos tame filme pasirodė visai įdomios. Kad žymusis 2001.09.11 teroristinis aktas buvo ne jokių teroristų, bet pačios JAV vyriausybės suorganizuotas kaip pretekstas paskui pulti Afganistaną. Aš jau ir pats esu pastebėjęs, kad labai jau gražiai tie pastatai griuvo – kaip kad būna griaunami seni pastatai sprogmenimis. Taip pat dar buvo vienas mažesnis pasaulinio prekybos centro pastatas, į kurį joks lėktuvas nesirėžė, bet jis irgi sugriuvo gražiai kaip kortų namelis – nepaliesdamas visai šalia buvusių pastatų. O dar Pentagonas. Ten gi taip pat įskrido lėktuvas, nors nėra niekur to užfiksuota. Tačiau kažkodėl beveik jokių jo pėdsakų niekas nerado. Oficiali versija – tokia aukšta temperatūra, kad viskas ne tik kad išsilydė, bet ir išgaravo. Bet keleivius identifikavo pagal dantis, man rodos. Pala… Kokioj temperatūroj garuoja metalas, bet žmogaus audiniai lieka nepakitę?

Kitas teiginys – bankai ir korporacijos valdo pasaulį taip, kad jiems būtų kuo didesnis pelnas, o ant žmonių jiems nusispjaut… Teigiama, kad net kai kurie karai prasidėjo todėl, kad bankai norėjo iš to gerai užsidirbt. Visai tikėtina. Kai kurie asmenys dėl pinigų padarys viską – net išžudys milijonus.

Filmo tęsinyje (Addendum), pirmojoje dalyje pasakojama, iš kur atsiranda pinigų masė(bent jau JAV). Ir išvada tokia – iš skolų. Vėl gi – bankai manipuliuoja visu tuo taip, kaip tik nori.

Toliau papasakojama, kaip buvo sužlugdyti keleto šalių vadovai praktiškai dėl to, kad jie norėjo gero savo žmonėms, ir nesutiko skolintis iš JAV. Vienas tokių, kuris tuo užsiimdavo pasakojo, kad nėra itin sudėtinga nuverst šalies vadovą. Reikia sumokėt kokiam tūkstančiui žmonių, kad jie išeitų į gatves ir padarytų netvarką, o per žinisklaidą tai galima pateikt kaip visos šalies protestus prieš valdžią. Mūsų valstybė šitoj vietoj tvarkinga – skolinasi iš kur tik gali. Taip kad jau seniai parsidavę esam…

Išaiškinus visas dabartinės monetarinės ekonomikos blogybes, bandoma siūlyt, kuo tai reiktų pakeist. Daugiausiai kalbama apie resursais paremtą ekonomiką. Kol kas iki galo nesupratau, kaip tai veiktų, bet supratau tai, kad tokioje visuomenėje nebūtų pinigų, visa energija būtų „žalia“, technologijos padėtų žmonėms gyventi, o dirbti nebereikėtų. Kažkuo gal į komunizmą panašu. Idėja gal ir graži, bet turiu nuojautą, kad jei ir būtų įyvendintas tas „Veneros projektas„, juo pasinaudot galėtų nebent turtingieji. Paprasti žmonės ir toliau liktų skurde. Šiaip ar taip – tai utopinis projektas. Reikia ne vieno šimtmečio, kad žmonių mąstymas pasikeistų nors truputį. O čia juk viskas labai radikaliai – atsisakyt pinigų… Aišku, man ši idėja patinka, bet galėčiau rast daug asmenų, kurie man nepritartų, nes neįsivaizduoja, kad kitaip gali būt geriau…

Patriotizmas

Buvau savaitgalį kaime. Kažkaip netyčia pažvelgiau į kaimyno, didelio patrioto, namą, ir štai ką pamačiau:

Kaimyno kaminas

Kaimyno kaminas

Na, suprantu – patriotas, konservatorius. Bet ar čia nepersistengta? Man tai jau dvelkia pasityčiojimu iš vėliavos…

Autoriai, piratavimas – ką daryt?

Vakar VU buvo diskusija apie piratavimą. Aš joje, savaime aišku, nebuvau (darbas ir pan.) Bet aš pritariu idėjai, kad kažką dėl to daryt reikia. Visi taip sako, bet kažkodėl beveik niekas nepasiūlo, KĄ būtent. Baudos neefektyvu. Ypač Lietuvoj, kur turėt kokią nors baudą (bent jau už greičio viršijimą) – parodo, kad tu esi „kietas“. Juk visada gali pasigirt, kad „tai čia vieną kartą pagavo, bet kiek kartų išsisukau…“ LANVA, kaip supratau, teigia, kad kitokių būdų jie ir nesiruošia imtis, ir išvis – jie atstovauja savo narių interesams, o tie nariai – leidėjai, o ne autoriai. Žinoma, leidėjai irgi turėtų kažkiek užsidirbt, bet ar tikrai būtent vien leidėjams turi eit tie 40 milijardų, dėl kurių verkiama? Kažkas net parašė keletą priežasčių, kodėl didžiųjų įrašų kompanijų reiktų atsisakyt.

Pamėginau įsivaizduot, ką galima būtų padaryti, kad ir vartotojai liktų patenkinti, ir autoriai nesėdėtų alkani. Greičiausiai mano idėjos nebus originalios, bet vis norisi kažką parašyt.

Muzika, filmai, knygos. Jei jau kalbėt apie lietuvių autorius, tai galima sukurt sistemą, kurios pagalba vartotojai, siųsdamiesi torrent failą galėtų paspausti mygtuką „padėkoti autoriui“. Toliau, vartotojas gali pervest norimą sumą autoriui. Tačiau tokiu atveju pastarasis turi būt užsiregistravęs sistemoje, ir kai įkeliamas torentas, reiktų autorių pasirinkti. Jei vis tik tokio nėra, reiktų pasirinkti maždaug „bendras“. Toliau galimi tokie variantai: užsiregistravusiems sistemoje pinigai pervedami tiesiogiai, arba per kitą instituciją (kad ir tą pačią LATGA). Neužsiregistravusiems autoriams(bei atlikėjams) pinigus turėtų paskirstyt LATGA pagal tai, kiek kartų buvo atsisiųsta – manau ataskaitą torentų puslapiai gali nesunkiai pateikt. Pastarasis variantas liestų ir užsieniečius. Arba tuo atveju galima pinigus pervedinėt leidėjams. Čia dar diskutuotina.

Kitas variantas – torentų puslapiai galėtų mokėti kažkokį mokestį LATGAi už tai, kiek kokių autorių bei atlikėjų buvo parsisiųsta per tą puslapį. Bet tokiu atveju vartotojai turės daugiau pinigų išleist tuose puslapiuose. Tokiu atveju pabrangtų įvairūs VIP’ai, o ir už šiaip kokias paprastesnes paslaugas atsirastų mokesčiai. Bet gal daug vartotojų turinčiame puslapyje tai neturėtų labai pasijaust.

Programinė įranga ir žaidimai. Čia jau sunkiau. Aš, žinoma, esu už atviro kodo programinę įrangą, bet aš toks vienas iš nedaugelio. Būtų neblogai, jei visi programinės įrangos kūrėjai platintų savo darbus internetu. Tada įkeliant torentą, reiktų nurodyt, kad „programa skirta tik pabandymui, pilną versiją pirkite čia“ ir pateikta nuoroda į el. parduotuvę. Abejoju, žinoma, kad daug kas pirks, bet vis geriau negu nieko.

O šiaip tai reikia Lietuvos padangėj normalios elektroninės parduotuvės, kurioje galima būtų įsigyt kūrinius elektroniniu formatu. Ir ne tik muziką, bet ir filmus, knygas taip pat ir programas.

Dar vienas variantas – abonemento išsipirkimas kažkokiam servisui. Tokių jau yra, bet Lietuvoj veikia nedaug. Jei neluptų žvėriškai – aš pirkčiau…

Atviras kodas įmonėse

Grįžtu prie pasiūlymo, apie kurį buvau jau užsiminęs: darbo partija siūlo viešajame sektoriuje pereit prie atviro kodo. Tas pasiūlymas susilaukė kritikos. Žinoma, ta kritika ne itin objektyvi, nes skamba iš firmos, kuri yra „Microsoft“ partneris, ir šiaip ne itin maloniai atsiliepia apie atviro kodo programinę įrangą. Šįkart paporinsiu savo mintis ne vien apie valstybinį sektorių, bet bendrai apie įmones.

Tai štai. Man atrodo, kad iškart pereit prie atviro kodo programų nereikia, ir tai nelabai įmanoma. Kodėl neįmanoma? Stabdis yra žmogiškasis faktorius. Ko gero apie 90% dirbančių su kompiuteriais yra matę tik Windows. Jiems parašyt dokumentą – pasileist „wordą“ ir įrašyt kelis sakinius, paskaičiuot kažką – užpildyt „excel“ lenteles, internetas – didelė mėlyna „e“, pramogos – „solitaire“ arba „minesweeper“, na dar kartais kokia nors papildoma specifinė programa (kokia nors buhalterinė). Tokiems nesuprantama, kad gali būt kažkas kito, nei „Windows“. Juos vien nuo žodžių, kad „čia bus diegiamas Linux“, gali ištikti infarktas, epilepsijos priepuolis ar kažkas tokio baisaus. Kadangi jie kažkada prieš 10 metų yra girdėję, kad linux – tik programuotojams skirtas dalykas, o paprastam žmogui jis suprantamas tiek, kiek senovės graikų kalba. Su tokiais žmonėmis ir gali būt daugiausia išlaidų pereinant prie atviro kodo – juos nuolat reikės apmokyt, už ką reikės mokėt, o jie nenorės priimt informacijos, nes bus įsitikinę, kad tai vistiek nesuprantama.

Link tikslo galima eit ir per aplink. Žmonės visai kitaip reaguoja, kai kažkas jų kompiuteriuose patvarkoma, ir pristatoma ne kaip visiškai kita sistema, bet kaip patobulinta senoji, arba atlikti smulkūs patvarkymai. Taigi, reiktų ne skelbt, kad „visiškai pereisim prie atviro kodo – sutaupysim“, bet tyliai tai atlikt, kol vartotojai nieko neįtaria…

Pradėt reiktų nuo paprasčiausių dalykų. Interneto naršyklės. Reikia ofisuose atsisakyt IE. Galima įdiegt Firefox (nors ir skaičiau, kad labiausiai „bugova“ naršyklė), ar kokią kitą naršyklę, ir tiesiog pakeist piktogramą ir užrašyt „Internet Explorer“. Ir pasakyt, kad atnaujinot internetą. O jei įmanoma, tai netgi galima uždėt kokį IE skin’ą ir niekas nieko neįtars. Esu įsitikinęs, kad dauguma vartotojų taip ir nesupras, kad pas juos dabar „kitas internetas“. Blogiausiu atveju paklaus, kaip kažką padaryt, bet ir tai maža tikimybė. Žinoma, pakeitus naršyklę – taupymo nepasijaus, bet galima kažkiek pakelt saugumo lygį.

Sekantis etapas galėtų būti M$ Office pakeitimas OpenOffice arba kokiu kitu analogu. Čia jau priklauso nuo poreikių. Nežinau Office funkcijos, kurios negalima būtų atlikt su OO. O jei ir yra, tai jos itin retai, arba visai naudojamos. Ypač kokių sekretorių įstaigose. Įdiegus OO jau gali tekt pravest šiokius tokius apmokymus. Ir būtų neblogai, kad firmoj bent vienas ar keli išmanytų šį paketą. Beje – taip pat reikia prisimint, kad pakeitus ofiso programų rinkinį, nereikia sakyt „čia naujas krūtas atviro kodo produktas“. Ne! Reikia pranešt, kad čia yra „toks biškį kitoks wordas, bet veikia panašiai. Jei kas – klauskit“. O be to – perėjus nuo MS Office 2003 kad ir prie OpenOffice.org 3.1 žmonėms bus mažesnis šokas, nei pereinant prie MS Office 2007.

Sekantis žingsnis galėtų būt specifinių programų keitimas. Čia gali būt sunkiau. Gal visokiems fotošopams ir galima rast analogų, bet su AutoCAD’u jau problematiškiau. Na, bet jei jau naudojamas tikrai labai reikalingas ir rimtas produktas, tai gal tokiai įmonei ir nepavyks pilnai pereit prie atviro kodo. Kitas dalykas – buhalterinės programos. Kiek žinau, Lietuvoje kuriamos tokios programos praktiškai tik windozei. Ir retai kur sutiksi įmonę, kuri siūlytų kažkokią alternatyvą kitoms sistemoms. Bet čia jau programuojanti įmonė turėtų taikytis prie klientų. Jei kokia firmelė nenorės prarasti didelio kliento, kuris pasakė „po metų pereisim prie Linux. Jei neturėsit ką pasiūlyt, atsisakysim jūsų paslaugų“, ji susiims ir padarys bent jau kažką, kas galėtų veikt Linux’e. Blogiausiu atveju – paleis programą per wine, geriausiu – padarys web analogą, kuris nepriklauso nuo OS.

Tai štai – kai naršyklės, biuro programų rinkiniai pakeisti, galima jau kai kuriuose kompiuteriuose diegt Linux. Manau, reiktų pasistengt, kad išvaizda būtų kuo labiau panaši į buvusius windows’us. Tada žmonėms šokas mažesnis. Pravest trumpus apmokymus ir vėlgi „klausimai – kreipkitės“. Kažkur skaičiau, kad kažkoks adminas supykęs pakeitė kompuose windozę į Linux, tai vienintelis klausimas, dėl kurio jam skambino, tai buvo „o kur solitaire’is?“. O vieno draugo pažįstama jo kompe be problemų pasileido muziką, nė neįtardama, kad ten ne tik kad ne windows, bet ir ne linux, o FreeBSD. Taip kad čia tik psichologinis barjeras, o ne techninis.

Ir galiausiai – jei kas visiškai niekaip nenorės pereit prie kitokių programų – gali mėgint ieškotis kitų darbo vietų. Prie kelių darbuotojų nereikia taikytis – reikia priimt tokius, kas pasiryžę mokytis.

Ir pabaigai. Pratint prie kitokių sistemų reikia jau ne vien tik darbuotojus, bet pradėt reiktų nuo moksleivių. Bet apie tokį planą gal vėliau kada…

Aš vis dar didelis piratas?

Plačiai nuskambėjus praeitos savaitės įvykiams, pradėjau galvot – ar aš vis dar toks didelis ir baisus piratas, kaip kad kokia LANVA norėtų mane vadint?

Nelegalios programinės įrangos praktiškai neturiu – Ubuntu tokios nėra. O jei ir yra – man ji nereikalinga. Na, yra vienoj particijoj Windows 7 RC1. Bet kai ji buvo platinama – bet kas galėjo parsisiųst legaliai. Žinoma, dabar jei kartą per mėnesį man prisireikia įsijungt windozę, mėto pranešimą, kad pas mane nelegali versija. Reikia susiruošt ir ištrint tą windozę velniop – praktiškai man jos nereikia. O jei dėl kažko prisireiktų – darbe naudoju legalią XP versiją ir legalias programas.

Kas labiausiai dėl mano piratavimo galbūt nukenčia, tai žaidimų leidėjai. Per paskutinius metus parsisiunčiau gal porą žaidimų, apie kurių legalizavimą jau ir pats pagalvoju. Tik vat pamačius kainą – 190 Lt kažkaip noras dingsta – gal palauksiu, kol tos kainos kažkiek normalizuosis… Tačiau greičiausiai net ir nusipirkęs žaidimą, jo negalėčiau legaliai žaist. Tarkim, koks nors SPORE nesunkiai pasileidžia Ubuntu per wine, bet kažkaip nuolat atsiranda problemų su disko atpažinimu. Taigi, nors ir turėdamas oficialų diską, būčiau priverstas ieškot „NoCD crack“. O tai jau mane, ko gero, automatiškai padarytų negeruoju piratu. Kaip šią problemą spręst – aš nežinau…

Muzika. Na, iš senesnių laikų turiu nemažai gigabaitų tos muzikos. Manau, jos netrinsiu – čia jau liks kokia yra. Atsiprašau dėl to visų atlikėjų, kuriuos nuskriaudžiau. Bet štai naujos aš praktiškai nebesisiunčiu. Nebent jau LABAI norisi turėt. Taigi – gal albumas per metus ir atsiranda… Bet dabar pas mane interneto greitis nemažas – galiu sau leist ir online muzikos transliavimo servisus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pamėginau grooveshark – patiko. Kol kas su juo ir pasiliksiu. Nebent jis bus apribotas, ar užsidarys. Bet tai, manau, atsiras koks nors kitas panašus 🙂 O jei jau toks online grotuvas yra nelegalus – ar tai mano problema?

Filmai. Naujus filmus aš mieliau einu žiūrėt į kino teatrą. O senus tai tenka ir parsisiųst – retai kada pavyksta rast DVD su tokiu filmu, kokio aš norėčiau, už patrauklią kainą. Nes paskutiniu metu kažkaip persimečiau prie senų tarybinių animacinių filmukų.

Ko gero vienintelis dalykas, kurį pastoviai siunčiuosi, tai serialai. Neseniai atradau, kad mano žiūrimus „Smallville“ bei „Heroes“ galima žiūrėt online, ir ten, kur radau, tai neribojama geografiškai. Nežinau, kiek tai legalu, bet bent jau failų nebus mano kompiuteryje. Lieka tik animaciniai serialai. Kai kada man, kaip komiksų mėgėjui, norisi pažiūrėt kažką apie Batman’a, Spiderman’ą ar kitus išsigimėlius 🙂 Šių serialų Lietuvoj jokia televizija nerodo ir abejoju, ar rodys. Juo labiau – aš TV nežiūriu. O koks būdas legaliai pažiūrėt norimą seriją, jei jos negalima pažiūrėt kokiam nors puslapy? Laukt, kol pasibaigs sezonas, išeis DVD, ir tada jį nusipirkt ir parsisiųst? Negana to, kad reikia laukt visą sezoną, tai dar ir keletą mėnesių, kol ateis diskas? Šitoj vietoj būsiu negeras ir nuskriausiu amerikietišku TV kanalus. Žinoma, nežinau, kaip aš jiems pakenkiu taip darydamas? Nematau reklamos, iš kurios jie pelnosi? Bet abejoju, ar amerikietiška reklama MAN būtų nors kiek aktuali. Ai – dar žiūriu vieną anime serialą. Ten jau legaliai žiūrėk nežiūrėjęs – naudos minimaliai, nes būtent piratai juos išverčia ir subtitruoja…

Tai po šitokio prisipažinimo aš vis dar galvoju – kokią baudą man galėtų LANVA uždėt?

Pabambėjimai

Šią savaitę man nuotaika nekokia. Tai kas kad prisnigo, o sniegą aš mėgstu. Reikalas tame, kad išlindo mano automobilio bėda – atšalus orams jis tiesiog atsisakė užsivest. Visą savaitę ieškojau, kur nutempt kad patvarkytų. Tik šiandien kažkur nuvariau, tai jau po truputį traukiu pinigus – jaučiu, kad nepigiai atsieis…

Kitas dalykas, pagadinęs nuotaiką – eiliniai LANVA veiksmai. Na, matyt turi kažkaip parodyt savo nariams, kad bent kažką veikia. Dabar nusitaikė į tuos, kurie siuntėsi Windows 7. Neaišku, kaip jie įrodys tų žmonių kaltumą… Kai kas po šių veiksmų paprašė visai iš kompiuterio pašalint Windows (na, ten ne 7, o XP, bet nesvarbu). Maždaug: jei jau M$ verkia dėl kiekvienos kopijos tokioj Lietuvėlėj, tai tegu eina jie š… O be to – ir vėl su kai kuo susikapojau dėl tų autorinių teisių.

Taip pat sužinojau, kad Sodra (ta, kuri dabar pinigų neturi), sudarė sutartį pirkt Microsoft produkcijos nuomą už 8,6 milijono litų. Nežinau, ką konkrečiai jie ten pirks (ar office, ar windows, ar SQL server), bet pirkimo sąlygos labai akivaizdžiai sako, kad reikia pirkt Microsoft arba lygiavertę produkciją. Manau, kad jei bandyt siūlyt kažką kitko, tai būtų traktuojama kaip „nelygiavertė produkcija“. Juo labiau, kai tų pačių pardavėjų puslapyje labai akivaizdžiai stumiama ant atviro kodo. Neva jis skirtas tik entuziastams ir namų vartotojams. Ką aš žinau… Trūksta žodžių…

Šią savaitę buvo priimtas nutarimas Seime – sumažint išlaidas parlamentinei veiklai. Bet… Paskaičius tą nutarimą matosi, kad tas „sumažinimas“ tik dėl akių. Išlaidos bus mažesnės visus 2010-uosius metus. Bet nuo 2011-ųjų jos ne tik grįš į dabartines sumas, bet ir dar padidės. Na, nebent vidutinė alga Lietuvoj iki to laiko smarkiai sumažės – tada jie gaus gal ir mažiau nei dabar, bet žmonėms nuo to tikrai ne geriau…

Ko gero tik vienas dalykas, kažkiek praskaidrinęs nuotaiką šią savaitę – darbo partijos siūlymas viešajame sektoriuje naudot atvirą kodą. Kažkada Auštrevičius irgi tai siūlė, bet ką jis vienas gali padaryt? O čia visa frakcija. Tik kad ji opozicinė 🙁 Arba niekas nekreips dėmesio, arba irgi bus užkimšta Microsoft pinigais ir tuo viskas pasibaigs… Bet bent jau siūlymas rimtesnis. O ir partijos lygis kažkiek pakilo mano akyse (žinoma, tai dar nereiškia, kad aš už juos balsuosiu).

Na, dar užsiregistravau grooveshark – bandysiu savo „muziką“ populiarint 🙂 Bet apie tai – kada nors kitą kartą…