Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kuo kurti muziką Linux

Seniai galvojau parašyt apie tai, kuo geriausia kurt muziką Linux sistemoje, tik niekaip neprisiruošdavau. Vienas komentaras paskatino susiimt ir tai padaryt. Šįkart trumpai apžvelgsiu tai, ką kažkiek pats naudoju. Reikia turėt omeny, kad pats dar daug tų programų galimybių nežinau arba neišbandžiau.

Audacity

Ko gero viena populiariausių atviro kodo garso apdorojimo programų. Su ja galima karpyt failus, pritildyt, pagarsint, pritaikyt efektus, filtrus…

Taip pat įmanoma generuot (bei įrašyt) garsus. Tam yra keli standartiniai generatoriai (DTFM, silence, noice). Bet jei to negana – galima pritaikyt LADSPA generatorius. Beje – prie jau esančio semplo taip pat galima pritaikyt LADSPA efektus.

Audacity taip pat suteikia galimybę vienu metu naudot ir keletą takelių. Taigi – labai norint šią programą galima naudot ir muzikos kūrimui. Šito dalyko kažkaip dar labai nemėginau…

Taigi – Audacity galima labai plačiai panaudot, bet aš lieku ties garsų apdorojimu. Bet tai tikrai tik nedidelė dalis jos galimybių.

LMMS (Linux MultiMedia Studio)

Kas dirbo su FL Studio, tai ši programa – jiems. Panaši išvaizda, darbas su takeliais. Dėliojami semplai, instrumentai, pritaikomi efektai.

Takelių gali būti iki 64. Kiekvienam galima priskirt „instrumentą“. Tai gali būti audio failo aprodojimas, arba kai kas kitko. Yra ten ir SoundFonts apdorojimas ir VST palaikymas, taip pat standartinių sintezatorių (TB303, Vargonai) imitavimas bai įvairūs kiti generatoriai, kurių kitur gal ir nerasi taip paprastai. Pavyzdžiui GameBoy garsų generatorius FreeBoy. Jei sistemoje yra įdiegtas ZynnAddSuFX sintezatorius, LMMS sugeba paimt ir jį. Nereikia pamiršti ir LADSPA efektų, kuriuos galima pritaikyt takeliams.

Taip pat LMMS palaiko MIDI. Manau daug čia kalbėt nereikia – kas žino, tam aišku, kas nežino – tam nereikia. Tiesiog galiu pasakyt, kad klaviatūra pasijungia labai paprastai – tereikia takelio opcijose pasirinkt prijungtą instrumentą.

Kol kas galiu pasakyt tai, kad LMMS, mano galva, yra pakankamai galinga, ir tuo pačiu paprasta sistema. Aš pats šią programą naudoju daugiausiai. Bet, savaime aišku, ne ją vienintelę.

Jokosher

Šita programa ko gero skirta tiems, kas jaučia nostalgiją ACID Music Studio. Takeliai, kuriuose yra instrumentai arba semplai.

Galima priskirt kokius nors efektus, dar kažką daryt, bet man ši programa greit pradeda stabdyt, todėl praktiškai nenaudoju.

Žinoma, programos versija tik 0.11, tai čia dar net iki „beta“ nelabai traukia. Gal kada nors ir „užaugs“, bet kol kas tai nelabai koks produktas…

Ardour

Čia jau galima sakyti – sunkioji artilerija. Ši programa gali daug – todėl aš net šiek tiek bijau su ja rimčiau prasidėt 🙂

Žinoma, pagrindas – daug takelių, semplų į juos įkėlimas, filtrų ir efektų taikymas. Norint viską išsiaiškint, reikia su programa dirbt. Aš to nedarau, bet yra žmonių, kurie dirba intensyviai. Pavyzdžiui Kim Cascone – jis net metė Mac ir pradėjo dirbt su Ardour. Galbūt kada nors ir aš galėsiu irgi kažką daugiau papasakot. Bet dabar laukiu naujos programos versijos, kuri pagaliau turėtų turėt MIDI palaikymą.

Beje, Ardour – viena iš nedaugelio programų, kurios versija jau nebe 0.x, o netgi artėja prie 3.

Mano nuomone, norint kokybiškai dirbt su muzikos kūrimo programomis reikalingi dar šitie dalykai: LADSPA įskiepiai ir JACK. Trumpai apie juos.

LADSPA

Linux Audio Developer’s Simple Plugin API – tai technologija, panaši į VST, tik skirta Linux. Visokie efektai, garso generatoriai dažnai būna parašyti naudojant LADSPA. Ir norint rimtai pradėt dirbt su muzika – rekomenduoju bent jau iš saugyklų įsidiegt visus, kiek galima rast LADSPA įskiepių rinkinius.

JACK

Be šito dalyko neveiks Ardour bei nemažai kitų čia nepaminėtų programų. Tai tarsi „framework’as“ programoms, dirbančioms su garsu. Būtų nieko, bet jį reikia paleist atskirai, o tada nebeveikia kiti garso serveriai (ALSA, OSS, pulseaudio). Bet jei jau dirbi su muzika, tai kažin, ar yra noras tuo pačiu metu ir klausyt ko nors per grotuvą.

Šiam kartui tiek apie muzikos kūrimą. Kada nors galėsiu aptart ir miksavimo programas. O jei kas rimčiau susidūrėt su kitokia muzikos apdorojimo įranga Linux – mielai prašau pasidalint savo patirtim.

Truputį apie MS Exchange alternatyvas

Ne kartą esu girdėjęs/skaitęs tokį argumentą, kodėl nemažai įmonių nepereina prie atviro kodo programinės įrangos: „ant Linux neina MS Outlook’as bei MS Exchange ir nėra jokių jiems analogų“. Hm…

Pirmiausia – kam įmonėse naudojama kombinacija MS Exchange+MS Outlook? Ko gero pirmasis vaidina el. pašto serverio, o antrasis – kliento vaidmenį. Tačiau ir Exchange, ir Outlook nėra tik programinė įranga paštui. Šios programos siūlo ir užduočių planavimo, kalendoriaus funkcijas. Spėju, yra vartotojų, kurie šioje vietoje yra labiau pažengę – naudojasi ir paštu, ir kalendorium ir dar gal kuo nors. Kai kuriose įmonėse, jei darbas gerai organizuojamas, tai ir Exchange’o galimybės panaudojamos tikslingai. Bet, ko gero, dauguma vistiek apsiriboja el. paštu.

Manau, kad pastaruoju atveju tikslingiau būtų turėt normalų el. pašto serverį, kuriam jau nesvarbus klientas. Kai kas argumentuoja, kad „exchange’as duoda savo web interfeisą, kuris yra patogus, nes toks pat kaip pats outlookas“. Em… Nepasakyčiau, kad jis labai jau ten patogus ir gražus. Ir be to – normaliai jis atrodo tik ant IE. Kitose naršyklėse jis vaizduojamas kažkaip kreivai. Manau, galima rast ir kokią kitą patrauklią web sąsają (pvz Atmail, IMP ir kiti). Jei ką, tai sqmail man baisus 🙂

Tačiau jei vis tik kažkam labai reikia ir kitų Exchange funkcijų, taip pat yra alternatyvų. Savaitgalį pasitaikė straipsnis apie Windows’inio serverio alternatyvą – ClearOS, kur viskas konfigūruojama per web sąsają ir mažai įmonei tokio pilnai užtektų. Nebandžiau – neturiu atliekamo kompo, kad serverį pakurt 🙂 Tai štai – tame straipsnyje radau užuominas apie Zimbra ir Open-Exchange – atviro kodo alternatyvas Exchange’ui. Pažiūrėjau – yra ten visos reikalingos funkcijos: paštas, kalendorius, užduočių planavimas. Web sąsajos abiejų atrodo neblogai – tikrai geriau, nei OWA(Outlook Web Access). Su tokiu puslapiu net atskiro kliento nereikia – viską galima atlikt. Jei vis tik reikia atskiros programos, Zimbra siūlo savo klientą, o Open-Exchange – plugin’ą tam pačiam Outlook’ui bei kitiems populiariems pašto klientams.

Taigi – jei įmonėje reikia tik paprasto serverio su ftp, el. paštu, interneto puslapiu, dar kokiu nors bendru vartotojų administravimu, tai ar verta mokėt už Windows? Galima paleist kad ir ClearOS – manau, to turėtų užtekt. O jei reikia kažko tokio kaip MS Exchange, tai galima panaudot Zimbra arba Open-Exchange. Tik tokiu atveju gali tekt paieškot rimtesnio linuxo. Tačiau dėl to aš nesu tikras – pats nieko nemėginau.

Išvada. Žmonių, sakančių, kad neįmanoma pereit prie linux, nes nėra Exchange’o, argumentai negalioja – viskas ten yra. Beje – visai sėkmingai iš Ubuntu prisijungiau prie mano darbe naudojamo Exchange’o naudodamas Evolution 😛

A(mour) I(magination) R(eve)

Tai štai – pabuvojau AIR koncerte. Visai nieko, bet…

Prisipažinsiu – prieš maždaug metus buvęs Jean Michel Jarre koncertas paliko žymiai didesnį įspūdį. Ten tai tikrai buvo reginys. O ir muzika, nors irgi atrodė pakankamai rami, bet turėjo žymiai daugiau energijos.

Tačiau šis koncertas kažkaip ne taip patiko. Galbūt įtakos turėjo salė, kur jis vyko. Nedidelė, su prastoka akustika. O gal ten ir garso operatoriai pasišiukšlino. Bet kad buvo savi, tai jau turėtų žinot, kaip sureguliuot. Belieka suverst kaltę salei.

Apšildanti grupė grojo visai įdomią muziką – elektroninį roką. Gal jei būtų geresnė akustika, būtų patikę labiau.

AIR taip pat paliko malonų įspūdį – muzika graži, rami, kartais irgi energinga. Šiaip ar taip – prancūzai, mano galva, elektroninę muziką daro tikrai neblogą. Bet visą koncertą nepaliko mintis, kad jie nori sugrot kuo daugiau kūrinių per kuo trumpesnį laiką. Įrašuose tos dainos atrodė ilgesnės. O čia… Maždaug per 5 minutes – 2 kūriniai… Tik per bisą grojo normaliai.

Žinoma, tikrai nebuvo gaila bilieto kainos, bet būna ir geriau 🙂