Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Lietuviškas super piktadarys

Pirmojoje ComicCon Baltics konferencijoje buvo keletas „lietuviškų“ herojų: Kapitonas Lietuva (Captain America rip-off’as) ir Žemaitė (iš A. Tapino „Maro dienos“). Po to renginio organizatoriai prašė jiems pasiūlyti naujų lietuviškų superherojų. Mačiau, kad jau yra pasiūlymų, ir šiek tiek išplėtotų veikėjų. Aš pagalvojau, kad gal verta pradėti nuo kitos pusės – sukurti „blogiuką“. Gal po to jam bus ir herojus sugalvotas.

Kokie kriterijai? Nesinori tiesiog nukopijuoti jau kažkokį žinomą ir pritaikyt Lietuvai(pvz paimti Joker’į, ir pavadinti jį Juokdariu). Žinoma, panašumų tikrai su kažkuo bus. Bet geriau tegu būna panašus ne su vienu, bet su keliais. Nesinori imti kažkokių dabar aktualių žmonių, ir iš jų daryti veikėjų(ne, Karbauskis nebus personažu). Neverta knaisiotis po mitologiją ar istoriją, kažką su „protėvių dvasiom“ sieti – tokių pasiūlymų ir taip mačiau (tik jie labiau herojams buvo taikyti). Ir dar nesinori imti kažkokios globalios grėsmės, ar problemos ir ją suasmeninti (piktas kaimynas Vasia, arba panelė Depresūcha čia netinka). Ar turi turėti personažas super galių? Žinoma! Bet kaip čia nepaimt per prastų, arba per daug nuvalkiotų… Taigi, bandau…

Vardas

Kadangi personažas nėra nei išskirtinės išvaizdos, nei ypatingos kilmės, tačiau yra didelis cinikas, jis nutarė pasivadinti „paprastu žmogumi“. Labiausiai dėl to, kad kai nuveikia kažką tikrai didelio, visur rašytų „matot, ką paprastas žmogus padarė?“ Žinant, kaip Lietuvoje mėgiama skųstis, kad „paprastas žmogus nieko negali“, tai skambėtų beveik padrąsinančiai, jei tai būtų geri darbai. Tirkasis jo vardas yra Airidas Šataras.

Kilmė

„Paprastas žmogus“ gimė besibaigiant sovietmečiui, užaugo Šiauliuose. Augant jį supo požiūris „nesisuksi – negyvensi“, o vyresni dar atsiminė, kad jei dirbi, pavyzdžiui, gamykloje, tai iš ten reikia nešt produkciją namo. Paauglystėje, stovėdamas turguje, su tėvais pardavinėdamas drabužius, pastebėjo, kad jei jis pasako, kad „čia tikrai originalus Adidas“, žmonės tuo nedvejoja, net jei ant etiketės užrašyta „adidanas“. Tėvai į tai nekreipė dėmesio, nes patys prekiavo, ir kitų reikalų turėjo. Šeima nebuvo kažkokia bloga, bet ir ne pavyzdinga. O jaunasis verslininkas pradėjo gilintis į savo galias, su jomis eksperimentuoti. Mokykloje jis buvo tarp tų, kurie turi kiek daugiau pinigų, nei „žemiausias luomas“, tačiau nebuvo ir prie „elito“. Panaudojęs savo galias, jis sugebėjo įtikinti „elitinius“ klasiokus, kad yra jų lygio. Supratęs, kokią turi galią, įvertino, kad jei tai išaiškės, gali kilti problemų, todėl stengėsi galiomis naudotis taip, kad pasiektų savo tikslų, bet ne per daug akivaizdžiai. Galiausiai, jau baigdamas studijas, išmoko taip manipuliuoti žmonėmis, kad jie patys nesuprasdavo net po fakto, kad jais buvo manipuliuojama. O kadangi „nesisuksi – negyvensi“ liko įskiepytas visam gyvenimui, tai pradėjo suktis…

Tikslai

Kadangi jis yra „paprastas žmogus“, jo ir tikslai paprasti – gyventi kuo geriau, turėti pinigų, daiktų bei pavaldinių, bet jam visiškai nesvarbi kitų žmonių gerovė. Jis pasinaudos kitais žmonėmis, paliks juos be nieko, ir jie net neprisimins, kodėl jiems dabar taip blogai.

Galios

„Paprastas žmogus“ gali priversti kitą asmenį matyti ir girdėti tai, ką jis tuo metu nori. Aukai gali atrodyti, kad jam artimas žmogus prašo pagalbos, o iš tiesų tai „paprastas žmogus“. Tuo pat metu jis yra šalto proto, viską idealiai apskaičiuojantis ir planuojantis bent 3 žingsnius į priekį.

Pasiekimai

Šiuo metu „paprastas žmogus“ gyvena sostinėje, prestižiniame rajone. Turi prabangų namą, kuris pagal įstatymus neturėtų ten toks būti. Taip pat turi keletą verslų: statybos bendrovę, kuri dažnai laimi valstybinius užsakymus, maitinimo įstaigų tinklą ir programavimo įmonę.

Ideali partija: idėjos

Prieš beveik metus paskelbiau, kokia, mano manymu, turėtų būti partija XXI-ajame amžiuje. Tą kartą rašiau apie struktūrą, nesiveldamas į ideologijas, nes manau, kad tokią(ar panašią) struktūrą gali prisitaikyti bet kuri politinė jėga, norinti veikti efektyviai šiais laikais. Beveik metus gryninau mintis, o kokios gi galėtų būti idėjos partijos, už kurią aš norėčiau balsuoti, ir kuriai nebūtų gėda netgi priklausyti. Kas gavosi, tas. Galbūt, jei atsirastų pakankamai bendraminčių, tai taptų realia politine jėga, neliktų tik svajonėmis. Kodinis partijos pavadinimas (reikia, kad kažkaip vadint rašinio eigoj) – „technodemokratų partija“.

Vertybės ir idėjos

(sąrašas pateiktas atsitiktine tvarka)

Partija pasisako už mokslo bei technologijų naudojimą visuose įmanomuose valstybės sektoriuose, taip pat specialistų bei dirbtinio intelekto įtaką ir naudą valstybės valdyme.

Nors partija yra itin moderni ir novatoriška, bet progresas dėl progreso, be pamatuotos naudos nėra tikslas. Tikslas yra valstybės resursų (tiek žmogiškųjų, tiek ne) optimizavimas.

Mokslą ir kultūrą iškėlus į valstybės prioritetus, daug dabar egzistuojančių visuomenės problemų galima būtų eliminuoti savaime.

Visiškai keisti santvarką valstybėje neverta, tačiau optimizuoti tai, kas dabar yra negerai – įmanoma ir būtina.

Didelė biurokratija – pažangos ir visuomenės gerovės stabdis.

Atstovauti žmones turi tie, kurie yra tam pasirengę ir paruošti. Bet kuri virėja valdyti valstybės negali.

Skaidrumas valstybiniame sektoriuje – privalomas. Skaidrumas privačiame sektoriuje – rekomenduotinas.

Valstybė turi kuo mažiau kištis į asmens gyvenimą ir trukdyti jam pasirūpinti savimi bei artimaisiais.

Įstatymai ir kiti svarbūs sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, faktus ir statistiką. Viską apibendrinus ir padarius objektyvias išvadas. Sprendimai, paremti emocijomis, ir populizmu – nepriimtini.

Dirbtinis intelektas gali būti pagalbininkas kuriant įstatymus bei analizuojant situaciją valstybėje.

Užsienio politikoje dialogas su valstybėmis galimas tada, kai dialogo nori abi pusės. Kai viena pusė tiesiog reikalauja, neatsižvelgdama į kitą – nieko nebus.

Lietuva – tarptautinių organizacijų narė, tačiau vis tiek yra atskira valstybė.

Energija – iš atsinaujinančių šaltinių.

Žmogus vertinamas ne pagal tai, kuo jis gimė, bet pagal savo veiksmus ir darbus.

Korupcija – ne tik valdžios, bet ir visuomenės problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai ir griežtai.

Žodžio laisvė turi būti saugoma, tačiau šmeižtas, melas, smurto skatinimas – ne žodžio laisvė.

Žmonės, gyvenantys provincijoje, turi turėti tokias pat galimybes, kaip ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose.

Vidinės taisyklės

Partijos nariais negali būti asmenys, nepritariantys bent 80% aukščiau išsakytų idėjų. Todėl turi vykti atranka. Svarbu ne narių kiekybė, bet kokybė.

Partijos nariai turi arba neturėti jokių neaiškių sandėrių, arba galėti juos paaiškinti viešai, neprarandant visuomenės pasitikėjimo.

Nepotizmas – nepriimtinas. Giminės ir draugai yra lygūs su kitais kandidatais į įvairius postus.

Nario, įtariamo korupcija, narystė automatiškai suspenduojama, kol vyksta tyrimas. Įrodžius kaltę, narys iškart šalinamas iš partijos. Įrodžius nekaltumą – narystė tęsiama.

Pagrindiniai partijos finansai yra iš narių mokesčio bei rėmėjų, kol tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Partijos valdymo mechanizmas aprašytas anksčiau ir yra svarbus egzistavimo požymis. Pakeitus valdymo mechanizmą, partija nustoja egzistuoti ir privalo būti išregistruota.

Partijai pasiekus įstatuose apibrėžtus konkrečius tikslus, ji nustoja egzistavusi ir privalo būti išregistruota.

Kandidatuoti į Seimą gali tik asmenys, turintys ne žemesnį, nei magistro išsilavinimą, arba jam prilygstančią patirtį.

Prieš rinkimus kiekvienas kandidatas privalo žinoti partijos programą. Jei reikia, galima naudoti ryšio priemones, „suflerius“, bet žurnalistams paklausus, atsakyti privaloma.

Su žiniasklaida reikia bendrauti ir nesislapstyti, net jei ji užduoda nepatogius ir provokuojančius klausimus.

 

Kol kas tiek. Daugiau gal ką nors prirašysiu vėliau.