Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kas gi yra plagiatas?

Senokai jau čia rašiau – užsidirbau šiek tiek. Spėju, net paieškos robotai mane pamiršt spėjo 🙂

Kadangi visi žino, jog priklausau lietušivkiesiems piratams, tai kartas nuo karto mėgstu pasisakyti visom šiom temom. Taip pat ne per daug seniai buvau konferencijoje apie piratavimą ir panašius dalykus. Kol kas kaip klausytojas – gal kada ir iki pranešėjo užaugsiu 🙂 Ten vienas iš pranešėjų išsireiškė, kad nereikia vogti, o reikia būti originaliems ir kurti naujus dalykus, nekopijuojant kitų. Taip pat anksčiau, vykstant nacionalinei atrankai į Euroviziją, kažkas facebook’e mestelėjo, kad lietuvių kūrėjai negali kurti originalių kūrinių, o moka tik plagijuoti. Kas keisčiausia, kaip geros kūrybos pavysdį tas žmogus pateikė lietuvio Golden Parazyth dainą… Ir vis mąstau dabar, kas gi šiais laikais gali būti vadinama plagiatu?

Mano senamadišku įsitikinimu, plagiatas tai yra kūrinio autorystės pasisavinimas. Jei aš paimčiau kokio nors Rokiškio rašliavą, pakeisčiau visus žodžius, kurie nors kaip nurodo, kas yra tikrasis autorius, įdėčiau pas save ir aiškinčiau, kad tai mano darbas, tai tikrai plagijavimas. Jei ten pakeisčiau dar keletą sakinių, bet daugiau nei pusė dalis vistiek liktų kaip buvusi, tai irgi galima laikyt plagiatu…

Su muzika irgi panašiai – kelių akordų, ar žodžių pakeitimas dar nepadaro dainos originalia – tai vis dar plagiatas.

Bet kai žmonės, išgirdę kokiame nors kūrinyje melodiją, kurios keli akordai panašūs į kažkur jau girdėtą, ima šaukti, kad tai kuo tikriausias plagiatas, man nusvyra rankos… Šiais laikais praktiškai nebeįmanoma sukurti melodijos, kuri nebūtų panaši į kažką jau egzistuojančio. Visur galima rasti panašių natų. Ir muzikantai nesigina, kad jie yra įtakoti vienų ar kitų. Norint, kad kompozitorius sukurtų visiškai originalų kūrinį, jis turėtų nuo pat gimimo negirdėti jokios muzikos, nes juk gali vienokius ar kitokius sąskambius panaudoti savo kūryboje. Tačiau ir tada nėra garantijos, kad jam į galvą neateis jau kažkoks egzistuojantis skambėjimas. Ir, savaime aišku, mažai tikėtina, kad žmogus, niekada negirdėjęs muzikos, taps kompozitoriumi…

Tačiau vistiek pilna žmonių, kurie mano aukščiau išsakytoms mintims nesutiks. Keista, tačiau iš savo žmonos muzikologės tokių dalykų negirdžiu. Taip dažniau kalba tie, kurie muzikoje gaudosi LABAI daug, nes klauso radijo. Jei jau kabintis prie panašių nuotaikų, trijų panašiai sustatytų natų, tai reikia kabinėtis ir prie semplų. Jei kas nežinojot, tai visas Jungle stilius (kaip ir Drum’n’bass) paremtas VIENU pragrojimu (Amen break). Ir kitur šokių muzikoje (ir ne tik) tokie dalykai yra praktikuojami. Pavyzdžiui, Afrika Bambaataa hitas Planet Rock, skaitomas vienu įtakingiausių šokių muzikos kūrinių, tačiau jame irgi buvo nusempluoti Kraftwerk. Jei jau kabinėtis, tai galima ir prie atlikėjų, šaukiančių „kur jūsų rankos?“ Nežinau, kas pirmas tai padarė, bet jis galėtų labai daug pinigo per teismus susikrauti…

Taigi, mano manymu, norint tapti plagiatu, kūriniui reikia žymai daugiau panašumo su originalu, nei „vat šita pradžia, jei klausyt iš kito galo, skamba beveik kaip to kito pabaiga“. Nors kažkodėl nemažam „muzikos ekspertų“ kiekui tai jau atrodo kaip plagiatas.

Kažką dar lyg ir norėjau tart, bet tiek to – vakaras jau 🙂

Piratai vs. Originalas: kaip ten buvo

Tai nėra Piratų partijos oficiali pozicija – tai tik mano asmeninė nuomonė!

Vakar, rašydamas apie Piratų partiją, norėjau užsiminti, kokie ten kartais debatai vyksta. Bet paskutinių poros dienų įvykiai privertė sukurpti atskirą įrašą.

Justas Mikalauskas a.k.a. Originalas, savo piratų partijos puslapyje parašė įrašą, kokie mes esam niekšai, diktatoriai ir išvis – lygina su rusišku judėjimu „Naši“. Ir ten skiedžia dalykus, nelabai susijusius su realybe. Nuorodos į įrašą nedėsiu – nenoriu reklamuoti to puslapio. Tačiau nors ir kaip stengiuosi nesivelti į tokius dalykus, šįkart neatlaikiau, ir noriu papasakoti, kaip ten viskas buvo, ir kodėl išsiskyrė keliai…

Prasidėjo viskas dar nuo tada, kai prieš kažkurį laiką aš nesusilaikiau, ir pasiūliau piratams nutraukti veiklą, nes mes neturim nei normalaus lyderio, ir nelabai aktyvūs esam. Tai iššaukė diskusiją, buvo padarytas skelbimas, kad ieškom lyderio (tai gal buvo labiau for fun). Ir štai, prie pašto grupės prisijungė Justas M (Originalas), įsitraukė į diskusiją. Savo įraše, ir visur kur, jis skelbiasi, kad atėjo tiesiog pažiūrėti, kodėl gi piratai apmirę. Tačiau viename pirmesnių savo įrašų ten, jis jau taikosi į vadovus. Konkrečiai cituoju: „Pirmiausiai reiktų susitikti, išsirinkti vadovą. Aš siūlausi pirmu kandidatu į jo vietą.“ Ar ne per didelės ambicijos, kaip „tik pažiūrėti“ atėjusiam?

Žinoma, atėjęs jis iškart ėmėsi veiklos: nupirko papildomą domeną(pirateparty.lt), ten sugrūdo wordpress’ą ir kažką parašė apie piratų partiją, sukūrė papildomą facebook puslapį ir pradėjo ten rinkti žmones (nesvarbu, kad prieš tai jau buvo vienas su krūva like’ų). Taip pat pradėjo teigti, kad dabar esantys išversti Švedijos piratų partijos principai nėra tinkami Lietuvai (pripažįstų, reikia šiokių tokių pataisymų, bet ties tuo mes dirbam). Kažkam pasakius, kad piratai kovoja prieš monopolijas, buvo atsakyta, kad monopolijos nėra jau taip bogai. Keisčiausia, kad dabar jis teigia, kad mes nesilaikom švedų partijos principų…

Kai galiausiai įvyko pirmas gyvas susitikimas, buvo priimti kai kurie sprendimai dėl puslapio adreso(piratupartija.lt – pagrindinis), bei bendradarbiavimo su Stop-ACTA.lt. Čia ir prasidėjo…

Gal kokias tris savaites buvo kariaujama, kaip turi būti techniškai įgyvendintas adreso nukreipimas. Mes darėm standartiškai, jis aiškino, kad taip blogai. O ir padarius, kad piratupartija.lt rodytų į pirateparty.lt, vistiek ilgai teko įrodinėt, kad padarytų ir visas nuorodas pakeistų į piratupartija.lt…

Su stop-acta.lt bendradarbiavimu irgi buvo cirkas. Jis ilgai nenorėjo į puslapį įdėt jų banerių, nes, matote, stop-acta.lt nenorėjo pas save įsidėti piratų partijos banerių. Taip pat teko ilgai įrodinėt, kad šiuo momentu svarbu yra ne partija, o judėjimas prieš ACTA.

Kadangi Originalas neturėjo prieigos prie senojo PP facebook puslapio administravimo, sukūrė savo. Jo argumentas buvo: „nes senasis miręs“. o_O? Taip – buvo štilis, bet tai kam kurt naują, kai galima senąjį atgaivint? Į mūsų visų įkalbinėjimus, nedubliuoti resursų, ateidavo atsakymas „jūs mąstot kaip leidėjai – nenorit prisitaikyt prie naujovių“. Mes ne prie naujovių taikytis nenorim, mes su nesąmonėm nenorim taikstytis. Galiausiai šiaip ne taip pavyko šitą problemą išspręst. Dar gi suteikėm senojo fb puslapio administravimo teises. Ir prasidėjo… Vienas iš pirmųjų įrašų buvo nuoroda paie tai, kad piratavimas nelabai įtakoja pelnus. Viskas tvarkoj, bet komentare buvo kažkas su megztuku. Ir tai buvo skelbiama piratų partijos vardu. Žinoma, LANVA bosas nėra mūsų didelis draugas, bet viešai įžeidinėt mes tikrai nenorim. Toliau daugelis pranešimų buvo skelbiami „Piratų partija via Justas Mikalauskas“. Wait… What? Galiausiai, kai jis paskelbė savo blogo įrašą su video iš 15min, pirmas komentaras buvo maždaug „Taigi Originalas idiotas, nedarykit sau gėdos“. Po kurio laiko šito komentaro nebeliko. Aišku, aš negarantuoju, kad tas komentaras buvo pašalintas būtent jo, bet tokia išvada peršasi savaime. Tai čia MES visi prieštaraujam piratų principams(priešinimasis cenzūrai – vienas jų)?

Lygiagrečiai ėjo diskusija dėl piratų partijos puslapio. Kažkodėl pagrindiniame puslapyje puikavosi realybės neatitinkantys teiginiai (pvz., kad mes jau įsikūrę), kažkokia karikatūra, taip pat citata iš visiems gerai žinomo Rokiškio Rabinovičiaus tinklaraščio. Neįžeidžiant Rokiškio, ten tai citatai visai ne vieta. Ir nors buvo sukurtas puslapis „Misija“, kuris trumpai nusako piratų tikslus, jis nė už ką nesutiko jo padaryti pirmuoju. Nors mes ir bandėm įrodyti, kad žmonės klausia, ne kas tas yra piratavimas, bet kokie mūsų tikslai. Ir juos reikia rodyti pirmiausia. Netgi nubalsavus praktiškai visiems „už“, tai nebuvo padaryta. O jo argumentus suvedant į vieną, tai gaunasi maždaug „aš dirbu PR srityje, todėl geriau žinau, kaip reikia daryt“. Tada bent jau man viskas susidėliojo į vietą. Šio žmogaus tikslas buvo ne tiek populiarinti patį judėjimą, kiek būtent jo puslapį bei save patį. Kad žmonės kuo ilgiau sėdėtų tame puslapyje ieškodami informacijos…

Dar minėtame jo įraše aiškinama, kad „Mes“ sprendžiame, kas „mums“ priklauso, o kas – ne. Nežinau, apie kurią situaciją jis kalba, bet galimi kelia variantai. Paskutiniame gyvame susitikime tarėmės, kas gali būti „tikrais nariaia“, turinčiais balso teisę sprendžiant klausimus. Visi, išskyrus jį nubalsavo, kad balso teisę turi tie, kas ateina į gyvus susitikimus, IR/ARBA aktyviai reiškiasi pagrindiniame bendravimo kanale (šiuo metu tai google pašto grupė). Jo siūlymas buvo „tikraisiais“ laikyti tik tuos, kas ateina į gyvus susitikimus. Argumentai, kad kai kas gyvena toli, jo neįtikino. Taigi, šitoj situacijoj būtent jo iniciatyva buvo paanšesnė į tą, kuo kaltina likusius. Kita situacija, tai dėl jo paties. Tiesą sakant, mes jo nemetėm. Mes tik paskelbėm klausimą, ką daryt su žmogumi, kuris neatlieka jam patikėtų pareigų(puslapio administratoriaus) ir nevykdo bendrai nutartų sprendimų. Jis tiesiog buvo pašalintas iš fb puslapio administratorių, nes darė ne taip, kaip bendrai buvo susitarta. Čia žmogus labai supyko, ir pats pasitraukė, sakydamas maždaug „na ir gerai!“. O tada buvo visiem žinomas pranešimas, kad mes pažeidžiam jo autorines teises, paskelbdami jo darytas protesto prieš ACTA nuotraukas, kurias jis pats mums buvo leidęs skelbti…

Galbūt daugeliui kyla klausimas – kodėl mes išvis jį buvom priėmę į savo gretas? Na, perfrazuojant vieną seną filmą, tai mes nekalti, jis pats atėjo. O kadangi esam atviri, tai nefiltruojam, kas prie mūsų jungiasi. Mes netgi Simanavičių priimtumėm, jei tik jis norėtų ir nesielgtų negražiai. O taip ilgai taikstėmės, nes netikėjom visu Lietuvos internetu, sakančiu mums, kad geruoju tai nesibaigs, vylėmės, kad žmogus pasitaisys… Bet patys patyrėm, kad vis tik visas lietuviškas internetas buvo teisus…

Na, bet atsikvepiam, nebekreipiam dėmesio ir žygiuojam toliau 🙂

Tai kas ta per piratų partija?

Prieš keletą savaičių 15min paskelbė straipsnelį, kuriame buvo interviu su Piratų Partijos iniciatyvinės grupės atstovais. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Tai yra – nors ten ir buvau, kalbėjau, nė žodžio iš manęs nebuvo pacituota. Tai nieko baisaus – kažko prasmingo, matyt, nepasakiau 🙂 Nors štai vėliau įkeltame video tai pavyko įterpt keletą žodelių…

Savaime aišku, visi komentatoriai maišė mus su šūdais, vadino nevykėliais bei dar vienais, siekiančiais valstybės pinigų. Tuo tarpu pažįstami, kas dar nebuvo susidūręs su šituodalyku, klausdavo, kokie gi mūsų tikslai. Todėl noriu čia nuo savęs (ne nuo partijos) truputį papasakoti, kas ten ir kaip, paneigti (arba patvirtinti) kai kuriuos mitus.

Kokie gi tie mūsų tikslai?

Jei trumpai, tai: žmogaus teisių bei privatumo apsauga; kultūros skatinimas neskriaudžiant nei vartotojų, nei autorių; laisvos bei atviros žinios ir atvirų standartų propagavimas. Šiek tiek daugiau galima rasti piratų partijos puslapyje. Kol kas teko šiek tiek sutraukt puslapio turinį, bet tai kita istorija, ir apie ją irgi papasakosiu kitame įraše.

Teiginys: mes eiliniai juokdariai, norintys iš valstybės pasipinigaut.

Na, bent jau mes – tie, kurie dabar susirinkę, esame tikrai ne dėl asmeninės naudos. Mums iš tiesų rūpi tos problemos, apie kurias eina kalba tiksluose. Galbūt mes jauni ir durni, bet dar pilni idealizmo ir tikėjimo savo idealais. O melžt valstybę mums tikrai nerūpi.

Teiginys: mes esame nevykėliai, susibūrę tik dėl vieno tikslo.

Na, kol kas mūsų tikslų yra mažiausiai trys. Be to – kol mūsų yra tik keletas, negalime aprėpti visko. Aišku, didesnėse valstybėse tokios „vieno tikslo partijos“ labiau priimtinos, nei Lietuvoj, kur tikimasi, kad jei jau kažkas vadinasi „partija“, tai turi turėt programą apie viską. Bet realiai, pradedant nuo mūsų pagrindinių tikslų, galima išvesti ir kitus. Kol kas mes sutelkę jėgas ties kitais dalykais.

Teiginys: mes visi esam vagys ir Lietuvą paliksim be kultūros, nes nenorim, kad autoriai uždirbtų.

Ko gero, tie, kas taip teigia, neskaitė nei pačio straipsnio, nei žiūrėjo video, ir išvis – nesidomėjo piratų partijų veikla pasaulyje. Mes teigiam, kad tas neribotas siuntimasis nėra gerai, bet represijom šiais laikais daug nepasieksi. Todėl skatinam atviras technologijas, laisvas licencijas, betarpišką autorių ir vartotojų bendravimą. Mes tikim, kad autoriai šiais laikais gali puikiai išgarsėti bei užsidirbti apsieidami be didžiųjų tarpininkų.

Kol kas didžiausia problema, kodėl mes vis dar neįsisteigėm, tai aktyvių žmonių trūkumas. Na, buvo atsiradęs vienas labai aktyvus, bet dėl jo kilo daugiau problemų, nei buvo naudos… Bet tenka pripažint, jis mus išjudino, ir, manau, dabar reikalai pajudės į priekį žymiai sparčiau 🙂

Tai kas gi vagia?

Visi tik apie ACTA ir piratavimą dabar kalba. Ir pastebiu, kad vis daugiau atsiranda piratavimo priešininkų, neskaitant to, kad jie patys tai daro, arba iki šiol darė.

<SARCASM MODE: ACTIVATE>

Visiems žinoma, kad piratai, bei dauguma interneto vartotojų, yra vagys. Nes jie neduoda uždirbti sunkiai dirbantiems autoriams bei jų globėjams – leidybinėms kompanijoms.

Atviro kodo vartotojai yra vagys. Jie atima uždarbį iš sunkiai dirbančių programinės įrangos gamintojų, kurie pateikia veikiantį produktą, o ne kažkokį nedadirbtą šūdą. Taip pat atviro kodo vartotojai yra pratę viską gauti nemokamai, todėl jie irgi piratauja, nes nesuvokia, kad už dalykus reikia mokėti – jiem viskas turi būt nemokama. Na, ir, savaime aišku, atviro kodo programuotojai yra begėdžiai vagys – jie savinasi sunkiai dirbančių ir inovacijas kuriančių korporacijų idėjas. Kai kas bando teigti, kad tas pats Microsoft savo naujoje Windows versijoje pasiskolino idėjų iš Linux. Tai yra nesąmonė. Tokios įmonės kaip Microsoft bei Apple nieko nevagia ir nesiskolina – jos viską kuria pačios.

Muzikantai yra vagys. Jie groja kitų atlikėjų kūrinius, ir tikrai ne visada susimoka už tai. Taip pat tie, kurie patys kuria, tikrai skolinasi idėjų iš kitų – neįmanoma visiškai nieko prieš tai negirdėjus sukurti kažką. Sakote nesąmonė? Aš pats esu davęs pakvietimą į demonoid vienai dainininkei, nes ji ieškojo iš kur džiazo parsisiųst. Ir šiaip – jei kiekvienas autorius gautų viską, kas jam priklauso, bet tuo pačiu susimokėtų už visą turimą ir naudojamą muziką, retas kuris išeitų į pliusą.

Radijo stotys vagia. Manote, visos radijo stotys sąžiningai susimoka autorių gynėjams už grojamą muziką? Yeah, right… Be to – esu įsitikinęs, kad didžioji dalis ten leidžiamos muzikos(net ir tos, už kurią susimokama) būna parsisiųsta nelegaliai.

Vagys yra ir tie žmonės, kurie neina į kiną, koncertus, neperka CD/DVD, nes neturi pinigų. Turiu galvoj tuos asmenis, kurie ir interneto neturi, todėl siųstis nieko nesisiunčia. Į šią kategoriją įeina kaimiečiai, bedarbiai bei pensininkai. Jie žlugdo autorius, nes nesuteikia jiems jokių pajamų.

Sąžiningi šiam pasauly yra tik autorių gynėjai ir didžiosios kompanijos. Jie dirba savo darbą, vykdo laiko patikrintus verslo modelius, priešinasi visom tom blogom naujovėm, bet visi aukščiau minėtieji vagys jiems trukdo gyventi ir bent jau sausai duonai užsidirbti…

<SARCASM MODE: DEACTIVATE>

Dar apie ACTA

Jei kam iškilo klausimas, kodėl aš paskuitiniu metu nerašau apie ACTA, tai galiu pasakyt, kad ir be manęs dabar vien apie tai visur kalba eina. Tiek protingų žodžių prirašė ir tas pats Rokiškis, ir Buržujus, ir beveik kiekvienas rimtesnis tinklaraštis. Manau, kad mano pamąstymai būtų tiesiog neadekvatūs ir pakankamai vaikiški.

Ką tik galiu pasakyt, kad dėl ACTA, visai tikėtina, Lietuvos Piratų partija pagaliau susiims ir pradės kažką daryt, o ne tik pašto grupėj susirašinėt 🙂

Aš – beveik žymus :)

Nors jau kurį laiką tai nebe naujiena, bet vis nerasdavau laiko pasidžiaugt… Apie mane parašė Pipedija! Sakote, anokia čia garbė? Žinoma, gal ir ne didžiulė, bet vis tiek malonu. Juo labiau – tai vienas pirmųjų tokių manęs paminėjimų, padarytų ne mano paties.

Šiek tiek apie straipsnelyje paminėtus faktus. Kas keisčiausia – nemažai kas arti tiesos, nors kai kur ir kiek pro šalį 🙂

Kad ir pavadinimas „Blog de la Kroitus“ – nutarta, kad tai parašyta lotyniškai. Tiesą sakant tai gal labiau Prancūziškai. Bet kadangi aš tos, nei anos kalbos dorai nemoku, tai tebūnie. Kad Kroitus kilo nuo lotyniško žodžio „coitus“ tai faktas, ir aš jo neneigiu 🙂

Kadangi pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos, tai ir mane patį apšaukė kunigu. Ir tai, tiesą sakant nėra labai toli nuo tiesos 🙂 Dar mokykloj nemažai bobučių, ir netgi bendraamžių, man skyrė kunigo karjerą. Spėju, iki pat vestuvių dar buvo tokių, kad tikėjosi, kad pagaliau susiprasiu, ir įstosiu į seminariją.

Man priskirtas terminas „padorus normalus žmogus“. Bent jau man rasti tokį terminą Pipedijoje nedaug kur teko. Ačiū ir už tai 🙂

Apie Android aš rašau ne taip jau ir dažnai. Gal keletą kartų esu ką nors mestelėjęs. Labiau parašau apie Linux. Na, šiaip ar taip – tai kažkiek susiję. O kad mane traukia temos, susijusios su visokiais kopirastais ir interneto laisvėm – irgi faktas, kurio niekas paneigt negali.

Išvada – kažkas pasistengė, ir lyg ir nedaug, bet tiesios parašė.

Well played, corporations, well played…

Kol mes čia visi bėdavojom, streikavom prieš PIPA ir SOPA, kažkaip buvo praleista, kad ACTA praėjo pro visas užkardas ir daugelis šalių ją pasirašė. Muzikos, filmų ir kita industrija, daugiausiai besipelnanti ne iš kūrybos bei gamybos, o iš teismų procesų, pasinaudodama visu tuo šurmuliu, vykusiu Amerikoj, Europoj prakišo tą susitarimą.

Kas nemaloniausia – šitą dalyką prastūmė per praktiškai visiškai nesusijusį su internetu bei autorių teisėmis, komitetą – žemės ūkio. Tai jau ne pirmas toks Amerikos korporacijų bandymas. Ne kartą per šį komitetą buvo mėginta įteisinti programinės įrangos patentus Europoje. Ačiū Dievui, kažkam ten dar užteko proto skaityt, kas pakišama. Tačiau ACTAi pavyko… Jei ten kas ir skaitė, tai nesuprato, kad visiškai ne jų srity reikalas sukasi.

Aš ne teisininkas – tokius dokumentus man skaityt sunku. Dažniausiai, kas ten yra sakoma, tai maždaug kad „beveik jokių pokyčių šalių teisėje nereiks“. Falkvinge gerai parašė, tai aš pats nekartosiu.

Bet štai kas man pačiam užkliuvo dokumente. Ten, panašu, nenumatyta, kad teisių turėtojas gali būti ir privatus asmuo. Minima tik federacija arba asociacija. Darosi akivaizdu, kad niekam ten nerūpi autoriai, smulkieji verslininkai – tai korporacijų interesų gynimo dokumentas.

Užsiminta ten apie DRM… Įvardinta kaip „efektyvios techninės apsaugos priemonės“, ir kad jas apeiti yra blogai. Na taip – suprantama. Nulaužti apsaugą – blogai. Tačiau sąvoka „efektyvus“ čia visai ne vietoj. Na, nebent efektyvumu laikomi trukdžiai normaliai pagroti legaliai įsigytą filmą ar muzikos kūrinį, pažaisti tvarkingai nusipirktą žaidimą. Kiek teko skaityt, tai su DRM daugiau problemų turi būtent legalūs vartotojai, o ne piratai. Pvz. Linux vartotojai beveik neturi galimybių pagroti kai kuriom labai kreivom apsaugom apsaugotų failų.

Na, dar tik pasirašyta buvo. Ar bus priimta galutinai – pažiūrėsim…

Štai ir sulaukėm teisingumo

Pagaliau! Pagaliau Seimas išgirdo vargšų autorių bei atlikėjų maldas. Na, jų pačių nesigirdėjo – matyt vargšai iš bado jau ir kalbėt nebegali. Todėl juos atstovavo jų šaunieji gynėjai. Taigi, nuo kovo mėnesio Lietuvoje turėtų suklestėti kultūra, atsirasti itin geros muzikos, aukšto meninio lygio filmų, knygų ir viso kito gėrio… Taip nutiks dėl to, kad pagaliau autoriai bei atlikėjai gaus savo milijonus, kurių iki šiol negavo tik piratų ir valdžios neveiksnumo dėka. O bjaurybės verslininkai, nuolat skatinantys autorinių kūrinių vagystes, prisidengdami kažkokiu „progresu“, pagaliau bus pastatyti į vietą ir gaus realius, o ne be proto išdidintus pelnus. Galbūt kai kurie net bankrutuos. Bet taip jiems ir reikia – mažiau pataikavimo verslui, daugiau dėmesio kultūrai! Valio, draugai!

Na, sarkazmą galima jau ir išjungt – galima pradėt galvot logiškai (bent jau mano logika kiek traukia). Apie pačio mokesčio nesąmoningumą jau rašė kiti, todėl aš nesiplėsiu.

Iš principo tai tas naujasis mokestis (a.k.a. kompensacija) nėra jau toks didelis, kad nubiednėt. Už kompiuterį papildomai primokėt 20 Lt, ar už TV – 40 Lt nėra jau tiek ir daug, kai tų dalykų kainos nuo 1000 Lt ir panašiai.

Tiesiog šiaip nemalonu, kad pridedamas kažkoks papildomas mokestis. Iš kurio, beje, realios naudos nepajus praktiškai niekas, išskyrus porą organizacijų. Ne paslaptis, kad šis mokestis nė lito į valstybės biudžetą neatneš – viskas eis teises saugančių organizacijų žinion. Ten kažkuri dalis atiteks „administravimo išlaidoms“. Niekam neaišku, kaip visi tie pinigai visų LATGA’ų galiausiai skirstomi, ir niekas net nežada to paaiškinti. Galiausiai iki tų, kas turėtų gauti tas kompensacijas(autoriai, atlikėjai), greičiausiai ateis po keletą litų per metus. Na, populiauriausieji gali tikėtis keliasdešimt litų gauti. Jiems vistiek net neatsipirks laikmenos, kurias jie patys per tą laikotarpį pirko, ir taip pat mokėjo kompensaciją „sau“.

Kita pusė – verslininkai, pardavinėjantys visą šią įrangą. Yra keli variantai. Vienas – įranga galutiniam pirkėjui nebrangs, o mokestis bus sumokamas nuo jau dabar užsidėto antkainio. Kitas – įranga gali pabrangt ne iki 40 Lt, kaip kad įstatyme numatyta, bet dar daugiau. Kodėl? Nes pirkėjai vistiek dauguma tiksliai nežino, kiek apmokestintas koks įrenginys, o pardavėjai gali kokį kompiuterį pabranginti apie 100 Lt pasakyti, kad taip dėl to kompensavimo mokesčio. Dar manau, kad gudresni verslininkai gali pasidaryti sau šiokią tokią reklamą, ir iki kovo mėnesio padidinti pardavimus šūkiais „paskubėkite pirkti, kol nepabrango“, o po to pakelti kainas nežymiai – tiek, kiek numatyta.

Pirkėjai, jei kainos žymiai nesikeis, ir toliau pirks, ir bus jiems vienodai, kas ten kam moka. Techninė įranga ir šiaip turi polinkį pigti, tai vietoj naujausio įrenginio bus galima pirkti kelių mėnesių senumo daiktą. Aišku, bus dalis tokių, kurie iš principo nenorės mokėti kažkokio tai mokesčio ir siųsis prekes iš užsienio. Klausimas tik, kaip pigiau?

Na, ir liko tie nuskriaustieji autoriai. Bėda tame, kad jie ir lilks nuskriausti. Kaip minėjau – gaus keletą litų per metus, ir net nesupras, už ką. Kažina, ar kuriam iš šitos „kompensacijos“ bent nauja „flaškė“ pavyks nusipirkti. Nors problema yra visai ne tame, kad jų kūrybą kažkas kopijuoja nesumokėdami pinigų. Atlikėjai bei autoriai patys irgi nevengia piratauti – visos muzikos nenusipirksi, o žinot kitus norisi. Dauguma atlikėjų pergyvena dėl to, kad dabar už koncertus gauna žymiai mažiau, nes pusę sumos privalo sumokėti mokesčiams – nebeturi jokių lengvatų.

Muzikos TOP’ą pratęsiant

Prieš kurį tai laiką sudariau muzikos kūrinių, kurie man yra „best ever“ penketuką. Tačiau jį besudarinėjant supratau, kad yra ir kitų, taip pat man LABAI patinkančių ir kažką gal reiškiančių. Čia atrinkau 10, kurie šį vakarą man arčiausiai prie širdies 🙂

MC Hammer – U can’t touch this – Kas nežino šitos dainos, arba yra per jaunas su manim kokybiškai bendraut, arba mūsų pasaulėjauta labai skiriasi. Beje – neseniai sužinojau, kad MC Hammer -turi programinės įrangos kūrimo firmą, ir planuoja paleisti kažkokį neprastą paieškos variklį.

Daft Punk – Aerodynamic – Taip – Daft Punk yra viena mėgiamiausių mano grupių. O šitas kūrinys man visada patiko dėl tų gitarų. Žinoma, tai semplai, o ne gyvas grojimas, bet vistiek – super. Jei kas mėgsta ir anime, tai gali pažiūrėti Interstella 5555 – tai iš principo yra ekranizuotas DaftPunk albumas Discovery.

C & C Music Factory – Gonna make you sweat (Everybody dance now) – Sunku nešokti pagal šią muziką.

EXEM – Kuršiai – Tiems laikams Lietuvoje tai buvo kažkas. Lietuviška elektroninė muzika jau 1997 metais rodė, kad nėra tokia beviltiška, kaip pop 🙂

The Prodigy – Everybody in the place – Savaime aišku, The Prodigy yra dar viena mano mėgiamiausių. O šis jų klipas bei daina – ko gero pirmas, kurį atsimenu. Kiek kvailokas, bet smagus.

Ray Parker J. – Ghostbusters theme – Who ya gonna call? Ghostbusters!

Shamen – Ebeneezer Goode – Keista, bet per Opus 3 ne taip ir retai galima šį perliuką išgirst. Ir visada norisi pagarsinti. Kažkur skaičiau, „Ebeneezer Goode“ kilo nuo „E’s are good“ (E – Ecstasy sutrumpinimas). Na, ilgą laiką šokių muzika buvo neatsiejama nuo narkotikų. Manau, šita daina – viena kaltininkių 🙂

L.A. Style – James Brown is dead – Griežtas ritmas ir ironiškas tekstas, kuris tiesa tapo tik beveik po 20 metų.

SNAP – Power – Kažkodėl taip ir norisi pasakyti „aš irgi turiu jėgos!“

U96 – Das Boot – Viena pirmųjų mano pažinčių su techno muzika. Vokietija tuo metu atrodė kaip reivo tėvynė.

Pagalvojęs nutariau įtraukti dar vieną „bonusą“.

The Orb – Earth (Gaia). Ilgas kūrinys, lėtas. Kaip ir dauguma šiame sąraše – senas(1991). Bet ten yra kai kas, kas bent jau man buvo labai netikėta, kai pirmą kartą išgirdau. Jei kas nenori klausyt visko, tai „prasukit“ maždaug iki 6:19. Jei kas žinot, kas ten kalba – duokit man žinot 🙂

Šiam kartui tiek. Kitas topas bus(jei iš viso bus), ko gero, iš filmų garso takelių…

Puslapiai:123456789...18