Kadangi šiandien (2009.04.23) išėjo nauja Ubuntu versija 9.04 (Jaunty Jackalope), o ne paslaptis, kad aš aktyviai naudoju šia OS, tai nutarau pasidalinti smulkmenomis, kurios man patinka šioje sistemoje.
Aišku, gal tai labiau grafinės aplinkos “navarotai”, bet vistiek. Manau, kai kam reikia ir pačios OS resursų.
Taigi, smulkmenos…
Norint paklausyt audio failą – visai nebūtina jo atidaryt su kokia programa. Na, bent jau jei reikia pradžios. Pakanka tiesiog užvesti pelę ant failo, ir jis po kelių sekundžių pradeda grot. Tik tam dalykui yra šioks toks niuansas – grojami tik tie failai, kuriems yra kodekai, o Ubuntu pradžioje turi tik ogg ir, jei neklystu, wav palaikymą. Tačiau tai nėra didelė problema – kodekus parsisiųst galima labai lengvai ir neskausmingai 🙂 Netgi patys Totem ir Rhythmbox (default’iniai grotuvai) pirmą kartą paleidus, siūlo įsidiegt įvairių formatų palaikymą. O įsidiegus tuos plugin’us, ir pati OS jau susidoroja su tais formatais.
Sekanti smulkmena – video failų “thumbnail’ai”. Windows XP tai ten būna pavaizduotas pirmas (ar bent jau kažkuris iš pirmų kadrų). Ir jis dažniausiai būna juodas. O štai Ubuntu pateikia kadrą iš video vidurio. Žinoma, tas vienas kadras niekur nesuteikia daug informacijos, bet man maloniau matyt savo “videos” kataloge ne krūvą juodų kvadratėlių, bet kažkokius malonesnius vaizdelius.
Toliau… Failų apdorojimas. Kadangi failų plėtiniai Linux sistemose yra labiau vartotojui, kad gaudytųsi, tai net ir pakeitus “video.avi” į “video.bum”, vistiek paleidus atsidarys video grotuvas. Kitaip sakant – programos prisiriša ne prie plėtinių, kaip Windows, bet prie pačio failo tipo. Manau, tai visai neblogai. Įdomus dalykas – kai dar OpenOffice.org nepalaikė docx formato, jį atidarinėdavo su archyvatoriumi. Reiškia, tas docx nėra toks sudėtingas. Dar prie failų apdorojimo. Panorus pervadinti failą, veiksmų sekos tokios pat kaip ir Windows, bet reikalas tame, kad čia pažymimas visas failo vardas BE plėtinio. Tiksliau tai, kas po taško, lieka napažymėta (jei labai norisi, galima ir jį pakeist) Tokiu atveju mažesnė tikimybė, kad skubėdamas pakeisi kaip nors kreivai plėtinį, ir tavo draugas su windoze jo neatidarys.
Na, ir šai dienai gal paskutinis punktas – išvaizdos keitimas. Čia jau ne visai ir smulkmena, bet vistiek malonu, kad esant norui, gali savo langų išvaizdą keist taip, kaip nori. Ir čia kalba eina ne vien apie darbastalio fono, ekrano užsklandos, ar langų “stiliaus” pakeitimą. Čia konfigūruojama viskas – nuo lango spalvos ar mygtukų formos, iki tų pačių langų permatomumo ar judėjimo efektų. Jei pačiam trūksta kūrybos ar meninių sugebėjimų – pilna žmonių, kurie tai sugeba padaryt ir labai gerai 🙂
Kol kas tiek… Kažkaip paskutinės temos tik apie Linux pas mane… Reiks kitą kartą gal ką įdomesnio sugalvot 😉
nėra per daug to, apie ką norisi išsikalbėti 🙂
Dar pora tokių įrašų, ir aš pradėsiu reikalauti instaliuoti man Linux 😀
Vista irgi pervadinant pažymi tik filename’ą ir protingiau renkasi thumbnail’us iš video failo, o grojimas audio failo ant jo užėjus čia nežinau, ar visiem labai patinkantis fyčuras 🙂
O tas, kad bandoma atspėt failo tipą iš jo turinio, tai man irgi įtartinai atrodo – windowsuose programos tą daro pvz., kai jpg failas pavadintas bmp arba mpg failas – avi, bet jei plėtinys ir tipas visai nesusiję, reiktų daug variantų išbandyt, kas turėtų gana ilgai užtrukt, nes nu pvz., atidarinėji .txt failą ir turi pereit per visus formatus, pradedant video, baigiant powerpointo prezentacijom, tai įdomu, kaip ten veikia tas mechanizmas.
Nu bet tai nepriimk asmeniškai, visi žino mano nuomonę lynux’o tema 😀
Viskas labai paprasta – kiekvienas failas gi turi savo header’į, kuriame ir aprašoma, koks yra to failo tipas. Jei neklystu, tai ir pats Firefox pagal tai parenka, su kokia programa atidaryt siunčiamą failą. Taip kad nereikia pereit per visą failo turinį, o tik peržiūrėt pirmus kelis failo baitus
Riiight, aš turėjau omeny, kad nusiskaičius tuos magic byte’us, reik eit per visus OS’e užregistruotus tipus ir tikrint. Toks vat e.g. txt tai jokio headerio neturi ir taip išeina, kad kaskart jį atidarinėjant gaunasi papildomas overhead’as. Nu ok, tarkim :>
Tai gaunasi, kad ir pačioj windozėj reikia eit per visus tipus, ir žiūrėt, kokia programa jiem priskirta. Ir šiaip kai atpažįstama pagal plėtinius, tai yra pavojingiau, nes tau gali atsiųst kenksmingą failą, kuris tik pervadintas kaip koks JPG. Žinoma, perėjimas per failų metadatą vyksta ilgiau, bet tai kažkaip patikimiau atrodo. Bent jau man
Naujoji Ubuntu versija tikrai verta pagyrimo. Vien dėl ext4 ir panašiai. O dėl grafinės aplinkos mažai ką galiu pasakyt. Mat man jau nuo v8.1 vaizdo plokštė griežia dantį ant šios OS (nerodo normaliai spalvų… grainy graphics).