Tai štai – pabuvojau AIR koncerte. Visai nieko, bet…
Prisipažinsiu – prieš maždaug metus buvęs Jean Michel Jarre koncertas paliko žymiai didesnį įspūdį. Ten tai tikrai buvo reginys. O ir muzika, nors irgi atrodė pakankamai rami, bet turėjo žymiai daugiau energijos.
Tačiau šis koncertas kažkaip ne taip patiko. Galbūt įtakos turėjo salė, kur jis vyko. Nedidelė, su prastoka akustika. O gal ten ir garso operatoriai pasišiukšlino. Bet kad buvo savi, tai jau turėtų žinot, kaip sureguliuot. Belieka suverst kaltę salei.
Apšildanti grupė grojo visai įdomią muziką – elektroninį roką. Gal jei būtų geresnė akustika, būtų patikę labiau.
AIR taip pat paliko malonų įspūdį – muzika graži, rami, kartais irgi energinga. Šiaip ar taip – prancūzai, mano galva, elektroninę muziką daro tikrai neblogą. Bet visą koncertą nepaliko mintis, kad jie nori sugrot kuo daugiau kūrinių per kuo trumpesnį laiką. Įrašuose tos dainos atrodė ilgesnės. O čia… Maždaug per 5 minutes – 2 kūriniai… Tik per bisą grojo normaliai.
Žinoma, tikrai nebuvo gaila bilieto kainos, bet būna ir geriau 🙂
Pritariu. Patiekalas iš serijos “labai gardu, bet darsyk negaminsiu” 🙂
Manau, vieni atlikėjai (ir tokių esu girdėjusi daugiausia) koncertus traktuoja kaip progą naujai, kitaip negu įrašuose pristatyti kūrinius, kalbėti sudėtingiau, labiau išplėtoti mintis, kiti, t. y. AIR tarytum siekė glaustai ir greitai pristatyti savo kūrybą, pareklamuoti albumą, efektyviai patenkinti klausytojo-pirkėjo lūkesčius…
Pasigedau tikro mėgavimosi būvimu scenoje, azarto. Kita vertus, gyvai (nepaisant įgarsinimo) jų muzika skamba įtaigiau negu įrašuose, ir tai tikrai geras, įdomus patyrimas. 🙂