Dar apie cenzūrą

Na, aš jau, ko gero, ne kartą šia tema esu pasisakęs, bet ir vėl grįžtu prie to. Juo labiau, kad ir šiokia tokia proga yra – IVPK atmetė LANVA prašymą leisti blokuoti „linkomaniją“.

Yra žmonių, kurie kažkodėl interneto cenzūrą laiko vos ne panacėja nuo visų pasaulio negandų. Neva kontroliuojant turinį, puslapių prieigas, atlikėjai pagaliau uždirbs savo pelnytus milijonus, WikiLeaks (ir panašūs) neterorizuos vyriausybių, atskleisdami jų paslaptis, niekas nesusiorganizuos į revoliucijas, teroristai negaus receptų, kaip pasigaminti bombas, o pedofilai, nerasdami vaikų pornografijos, pamirš apie tokius dalykus, ir pagaliau pasaulyje įsivyraus taika ir ramybė.

Manau, ne aš vienas suprantu, kad tai yra absoliučios nesąmonės. Neseniai perskaičiau straipsnį, kodėl įrašų industrijos lobistams patinka vaikų pornografija. Esmė labai aiški. Vyriausybėms nelabai rūpi, kad piratavimas kenkia įrašų industrujos verslui, tačiau vaikų pornografiją visi mato kaip problemą. O jei sukurt sistemą, leidžiančią blokuoti tokius puslapius, tai paskui ją lengvai galima pritaikyti savo poreikiams.

Žinoma, aš manau, kad pedofilija ir vaikų pornografija yra labai blogi dalykai, ir tai darančius žmones reikia bausti. Tačiau puslapių cenzūravimas nėra išeitis. Tai yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Jei tokie puslapiai atsiranda, reikia ne blokuoti prieigą prie jų, bet pašalinti pačius puslapius. O jei rimtai, tai ar kas nors yra taip lengvai, kaip kai kam atrodo, radęs tu šlykštynių internete? Nuo seno žinoma, kad tokiais dalykais keičiamasi uždaruose anoniminiuose tinkluose. Ir jei pedofilams tik uždraus prieigą prie kažkokio puslapio, nepašalinant to turinio, jie greit ras būdą, kaip tą informaciją pasiekti. Problema išliks, tik bus dar sunkiau sprendžiama. Vokietijoje, žmonės, patys buvę pedofilų aukomis, nepritaria tokiai cenzūrai. Pasak jų, tik draudžiant prieigą, problema ne sprendžiama, bet laikomasi požiūrio „jei nematau niekur, reiškia to nėra“.

Taip pat yra ir su kitais dalykais. Uždraus visokius torrent puslapius, atsiras kiti. Kad viešai niekas neskelbs vyriausybių nuodėmių, nereiškia, kad žmonės to nesužinos patys. Nemanau, kad rimti teroristai ieško bombų receptų per Google. O revoliucijos, už kurias N. Sarkozy ironiškai padėkojo Facebook’ui ir Twitter’iui, vykdavo dar gerokai prieš internetą, ir netgi dažniau, nei dabar.

Neseniai dar kartą pažiūrėjau animacinį filmą „Hortonas“. Ten viena veikėja aiškina, kad jei kažko negalima matyt, paliest, to nėra, todėl kažkokių mažų žmogeliukų dulkelėje nėra. Cenzūra bei interneto kontroliavimas yra būtent toks požiūris – jei įrodysim, kad to nėra, tai tai išnyks. Eilinį kartą pasikartosiu: jei visiam žmonėm bus uždrausta bendrauti su nusikaltėliu, nereiškia, kad jis nebedarys nusikaltimų…