Neseniai Seime vėl buvo svarstytas klausimas apie balsavimą internetu. Šįkart prieita prie išvados, kad toks dalykas galimai prieštarauja konstitucijai.
Aš, nors ir esu kažkiek skeptikas (jau rašiau anksčiau), bet nesu visiškai prieš internetinį balsavimą. Tačiau prieš tokį, koks siūlomas dabar. Prisipažinsiu, nelabai su tais sprendimai esu susipažinęs, bet kartais pagalvoju, kokią aš norėčiau matyti įgyvendintą internetinio balsavimo sistemą.
Pirmiausia, esu įsitikinęs, kad tokia sistema turi būti kuriama iš naujo, o ne imamas jau paruoštas produktas. Ir ji privalo būti atviro kodo. Kodėl kurti iš naujo? Nes esantys sprendimai neaišku kaip veikia, ir ko gero daryti „universaliai“, taigi, greičiausiai ne visai tinka mūsų valstybei. Dėl tos pačios priežasties sistema turėtų būti atviro kodo – jei koks nors poliriškai aktyvus programuotojas sugalvos pažiūrėti, kaip nueina jo balsas, jis turi galėti tai padaryti. Taip pat manau, kad tokią sistemą kurti turėtų pagrinde Lietuvos programuotojai. Dar geriau – ne konkreti įmonė, bet būtent šiam dalykui surinkta komanda, atstovaujanti jei ne politiškai neutraliems, tai bent jau skirtingoms partijoms atstovaujantys žmonės. Taip yra tikimybė, kad programuotojai nedarys, kad kažkuri viena partija įgautų pranašumą. Savaime aišku, kūrimo eigoje turi būti nuolatinis kodo tikrinimas „iš šalies“.
Autorizacija neturėtų būti itin paprasta (vartotojo vardas/slaptažodis). Reikalinga asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu. Taip – tai kainuos balsuotojui. Bet niekas nesakė, kad tai turi būti paprasta. Na, dar galvoju apie kažkokį unikalų kodą ant kvietimo į rinkimus (lapelis ten toks) papildomai. Jau esu minėjęs (ir ne tik aš), kad bankai nenori turėti su šituo balsavimu nieko bendro. Juk kai kažkas bus blogai (laimės „ne tie“), kalti liks būtent jie, kadangi neužtikrino skaidraus balsavimo.
O kas vyktų prisijungus? Mano svaičiojimuose tai pagal kažkokią formulę turėtų būti sugeneruojamas unikalus kodas, galiojantis ne daugiau nei iki rinkimų pabaigos (po ko jis pašalinamas iš sistemos), ir juo reikia jungtis toliau. Kaip suprasti „toliau“? Aš manau, kad balsuotojas turi būti nukreipiamas į savo apygardos serverį. Galvoju, kad tai turi būti ne vieninga, bet pakankamai decentralizuota (pagal galimybes) sistema – kiekviena apygarda balsavimo metu naudoja atskirą serverį, atskirą duomenų bazę.
Kam ta decentralizacija? Kad kiekvienos apygardos atstovai tikrintų duomenis. Taigi – tokiu atveju tai jau bus ne 10-20 specialistų, atsakingų už visą sistemą, bet bent po keletą iš kiekvienos apygardos (gal net apylinkės). Toks tikrinimas turėtų būti nedaug kitoks, nei popieriniam balsavime. Taip pat keisti tie stebėtojai nieko nebegali. Tik patikrinus, ar nenutiko kokių nesusipratimų (nežinau, kaip galima būtų sugadinti elektroninį biuletenį), duomenys siunčiami į bendrą serverį. Į tą bendrą serverį duomenys gali ateiti jau kažkiek apdoroti.
Savaime aišku, viskas visur turi būti šifruota, saugu ir panašiai. Dar labiau advanced galėtų būti kokių nors p2p tinklų (pvz. FreeNet) panaudojimas. Bet apie tai galima daug kalbėti.
Mano šitie pamąstymai dar labai neišbaigti – nenumatyta, kaip galima būtų balsuoti pakartotinai, jei, tarkim, šefas liepė prie jo akių prabalsuoti už jo partiją, nors to net neplanavai. Gal kas daugiau kokių pasiūlymų turit? Žinoma, tai yra tik pamąstymai, ir abejoju, kad tai kada bus įgyvendinta. Bet pasvajoti apie internetinio balsavimo sistemą, kuri yra saugi, anoniminė bei neprieštarauja konstitucijai, galima juk 🙂
P.S. Kažkaip vis dažniau susimąstau, kad demokratija – nėra pati geriausia valdymo forma. Kažkas panašaus į technokratiją atrodo efektyviau 🙂
Serveris kiekvienoje apylinkėje nepraktiška. Tai neduotu nieko papildomai o sukurtų aibę problemų. Geriau 1 serveriukas “plaukiojantis debesyse”.
Atviras kodas žinoma gerai… bet jis turi vieną nedidelį minusą: jei prieš pat rinkimus vienas tipelis atras “skylę” galės pasiimti rinkimus. Nepaisant to, kad kitas saunuolis atradęs tą skylę po rinkimų apie ją praneš ir bus “imtasi priemonių”.
Gal atskiri serveriai ir nėra pats geriausias sprendimas, bet vistiek esu įsitikinęs, kad apygardų duomenys pirmiausia turi būti izoliuoti nuo bendros sistemos, kad bet kas, sėdintis „centre“ ten neprieitų ir nekaitaliotų, ko nereikia.
Ar uždaras kodas irgi neturi tokios problemos, kad kažkas gali atrasti skylę ir ja pasinaudoti? Ir juo labiau – programuojant uždarai galima tyčia daug visko pridaryti – vistiek niekas negalės patikrint. O jei ir galės, tai tik tie, kam leista – kitaip sakant „savi“ 🙂
Susipažink http://www.balsavimas.lt/ – gal nuomonę aiškesnę turėsi.
Viską, kas ten aš jau seniai žinau. Pats netgi pikete prieš iBalsavimą buvau vasarą. Tiesiog kadangi visi šneka, kad to įvedimas – neišvengiamas, tai norisi pagalvoti, kaip daryti, kad būtų geriau…
O man tokia mintis dar į galvą lenda. Daryt elektroninį balsavimą, bet jis vyktų lygiai taip pat kaip dabar – apylinkėse, tik ten nuėję nebepildom popierinių blankų, o paspaudžiam mygtukus.
Taip sumažėja sukčiavimo tikimybė, nes asmenį galima patikrinti prieš balsuojant (kaip ir dabar), o sistema automatiškai leistų pabalsuoti tik vieną kartą užsitraukus užuolaidai (kad neateitų su pluoštu asmens tapatybės kortelių ir nepabalsuotų už 10 iškart). Čia turiu omeny, kad atpažinimui būtų naudojamos tapatybės kortelės.
Tai būtų lyg pereinamasis etapas. Privalumas būtų toks, kad skaičiavimai būtų atliekami iškart serveryje ir nereikėtų laukti kol tuos popierėlius suskaičiuos kas nors.
Aišku, apie veikiančią anoniminę elektroninę balsavimo sistemą galima pasvajot, manau tokia vis tiek bus ateityje. Bet kol kas yra dar daug visokių niuansų.
Tokia sistema, kai balsuojama apylinkėse, bet ne pildant popierius, o spaudant mygtukus, vadinama elektroniniu balsavimu. Tai jau kai kur irgi bandoma įgyvendint, bet irgi ne visai sėkmingai. Viename Simpsonų epizode buvo parodyta, kai Homeris ateina balsuoti, paspaudžia „už Obamą“, o jam parodo pranešimą „dėkojame, kad pasirinkote McCain’ą“. Aišku, tai tik pokštas, bet problemų yra – tų elektroninio balsavimo mašinų patikimumu dar niekas neįsitikino…
Saunus pamastymai, bet tik gaila, kad nepavadinta tai “tolimos svajones”. Apskritai tai teisinga kryptimi mastoma, decentralizuota techniskai ir politiskai, stebetojai.. Bet pagalvoju pvz Raseiniu rajone kiek yra specialistu kurie sugebetu “patikrinti” “source koda”.. nu tarkim kokie 5, bet tai uztruktu laiko, minimum keli menesiai? Kaip patikrinsi visas komunikacijas.. Nu baisiai brangu ir praktiskai neimanoma, o galu gale cia svarbu ne kiek atsiras “galinciu”, o kiek atsiras “negalinciu”, stebet, suprast ir aiskintis. Neabejoju zinai konstitucijos straipsnius kurie sako, kad visa tai turi but visiem prienama ir aisku..
Aišku, kad tolimos svajonės 🙂
Tai aš nemanau, kad kodą tikrint turi tie stebėtojai. Jiems reiktų patikrint, ar nebuvo jokio pranešimo apie kažką negero, patikrint balsų skaičių (sutikrint su ant popieriaus balsavusių skaičiumi ir kiek internetu), kad nebūtų sąrašuose nesutapimų. Tokie turėtų būt minimaliai kompiuteriškai raštingi, nes ypatingų žinių tai nereikalautų. Reiktų tik trumpus apmokymus pravest. Aišku, visada atsiras tokių, kurie nemoka, negali, nenori mokytis dirbt kompiuteriu. Bet atsiras ir priešingų. Juk pagaliau jaunimą reiktų įtraukti į balsų skaičiavimą, nes dabar, kai nueini į apylinkę, tai jauniausiam komisijos nariui – apie 50… Nebent kitur kitaip 🙂
Kaip jau sakiau – mano šitie pamąstymai tikrai su trūkumais. Bet galima bandyt pasvajot apie idealią sistemą 🙂