Viena mano vaikystės svajonių buvo pamatyti The Prodigy gyvai. Pagaliau vakar (2012-05-25) ji išsipildė!
Kas patiko. Savaime aišku – Prodigy. Taip užvedė, kad tiesiog išlikti stovėti buvo neįmanoma. Tai nusvėrė visus minusus. Esu girdėjęs žmonių sakant, kad į koncertus jie eitų nebent tik tam, kad palaikyt savo mėgstamą atlikėją, o šiaip – klausyt mp3 ar FLAC’us – patogiau ir geriau. Matyt, niekada nebuvę TOKIAM koncerte… Galbūt pirmą kartą mačiau, kai praktiškai VISI koncerte kelia rankas. Dažniausiai gale žmonės būna pasyvūs. Bet šįkart per kai kuriuos gabalus tūsinosi visi. O per Smack My Bitch Up ir Out of Space praktiškai nereikėjo vokalistų – publika dainavo be didesnės pagalbos. Beje – tik Out of Space bei Voodoo People buvo iš tų, kurie originaliai atliekami be vokalisto. Nebuvo nei Warrior’s Dance, nei No Good (Start The Dance)…
Dar patiko DJ Mamania su… Josh’u, rodos… Pasistengė vyrukai apšildydami. Matėsi, kad Mamania džiaugėsi galėdamas apšildyt pačius The Prodigy.
Šviesos irgi buvo pakankamai įspūdingos. Epileptikams tokiame koncerte lankytis negalima 🙂
Buvo ir šiokių tokių minusų. Gal dėl aparatūros, gal dėl pačios Žalgirio arenos akustinių savybių, garsas nebuvo itin švarus. Nors kai daug tokio garso koncertų nesilankau, negaliu garantuot, kaip taip neturi būt. Bet garso buvo tikrai daug. Mano ausys iki šiol užgultos 🙂
Dar matėsi, kad pati grupė tiesiog atidirbo laiką, už kurį gavo pinigus. Programa atidirbta iki galo ir be jokių improvizacijų. Ir dainų variantai buvo sutrumpinti. Vos spėji normaliai susivokti, kuris gi čia jų hitas, o čia tik oplia – jau kitą groja. Na, bet tas gal irgi nėra labai blogai – jei būtų dainavę pilnus variantus, tai dar kokią valandą ilgiau būtų užtrukę.
Dar ką šiaip pastebėjau. Jei anksčiau žmonės per koncertus keldavo į viršų žiebtuvėlius, tai dabar visi kelia mobiliakus ir filmuoja 🙂
Na, bet įspūdis paliko teigiamas ir ilgam. Dabar liko pamatyt Daft Punk bei Kraftwerk, kad pasiekt gyvenimo pilnatvę.
Viena geriausių visų laikų grupių 🙂