Vieną dieną darbe užėjo kalba apie tai, kad mūsų kuriamą programą būtų neblogai paleist ir Linux sistemoje. Su kai kuriais kolegom jau seniai apie tai galvojam – kol kas nepavyko 🙁
Tačiau šįkart buvo ir valdžia. Ir štai, kokius išgirdau argumentus, kodėl daryt kažką linux’ui – nesąmonė:
1. Kai ten tipo atviras kodas – visi daro ką nori, tai ir pridaro nesąmonių.
2. Sako “nemokama, nemokama”, bet išaiškėja, kad reikia mokėt.
3. Microsoft, jei ras klaidą, tai ją ir pataisys, o čia – niekas netaisys nieko.
4. Mes darom tai sistemai, kurios vartotojų yra daugiausia.
Norėčiau šiuos teiginius pakomentuot. Taigi…
1. Atviras kodas – nereiškia, kad kiekvienas daro, ką nori. Pirmiausia – daro tik tie, kas supranta ir sugeba ten knistis. O antra – rimtesni AK projektai juk dažniausiai vystomi kokios nors vienos kompanijos ar, blogiausiu atveju, žmogaus. Taigi – jei esi kietas programuotojas ir kažką sugebėjai pasikeist linuxe sau, tai dar nereiškia, kad ir visi kiti vartotojai gaus tą tavo naudojamą versiją. Reikia, kad distribucijos leidėjai tartų baigiamąjį žodį. Ir taip ne vien apie Linux kalbant. Žinoma, jei projektas pamirštas, tai keisk nekeitęs – geriausiu atveju turėsi pas save, arba paplatinsi kitiems.
2. Mokėt reikia ne už patį linux, o už diegimą, aptarnavimą – paslaugas. Susidūrę su problema, adminai nori kuo greičiau ją spręst, todėl kreipiasi į specialistus, nes internete ieškot – gaištamas brangus laikas. Manau, tai visai natūralu – daugelyje komercinių firmų irgi taip elgiamasi – imami pinigai už konsultacijas, kaip naudotis programa. Man rodos, ir pats microsoft ima mokestį už konsultacijas.
3. Aha – microsoft ištaisys kritinę klaidą po kokio pusmečio. Bent jau taip rodo keletas paskutinio meto įvykių – klaida jau seniausiai puikuojasi visur, o pataisymo jai vis dar nėra. Atviro kodo projektuose klaidos greičiau randamos ir ištaisomos – viską stebi daugiau akių. Pataisymai ateina per keletą savaičių ar net greičiau.
4. Čia jau tenka sutikt – pataikaujam klientams. Tačiau… Jau yra klientų, kurie teiraujasi “ar jūsų programa veikia ant linux?” Peršasi išvada, kad atsiranda tokių, kurie nori mažint išlaidas – nebepirkt windows ar office. Ir gali būt, kad jų daugės. O jei tokiu atveju nebus galima pasiūlyt alternatyvos, bus prarandami klientai. Taigi – reikia kurt sistemas, kurios arba veikia ant keleto platformų, arba išvis – nepriklauso nuo OS. Bet… Ne man spręst visos firmos veiklos kryptį.
P.S. Aš nesu atviro kodo fanatikas – aš tik gerbėjas. Man tiesiog patinka pati idėja. Kam įsigyti kažką nelegaliai, kai galima gaut legalų gera produktą nemokamai ir nieko neskriaudžiant?
Atviro kodo projektuose klaidos greičiau randamos ir ištaisomos
Deja taip nera ir niekada nebuvo. Taip klaidos taisomos tik paciame kernelyje… Programos ir tvarkykles, deja, ant Linux yra itin nestabilios ir daugeliu atveju nera taisomos… Pvz as ant savo stalinio komiuterio taip ir nesugebejau suderinti vaizdo plokstes tvarkykliu su tv korta – is karto luzta xorg… O ta problema yra jau kokius penktus metus netvarkoma… 🙂 Taigi…
Visokios tvarkyklės yra gamintojų prioritetas. Pvz nVidia visada pateikia pakankamai geras vaizdo plokščių tvarkykles. Kuo visiškai nepasižymi ATI, kuriai unix sistemos tarsi neegzistuoja. Panašu, kad to laikosi ir įvairių tv plokščių gamintojai – labai nedaug veikia ant linux 🙁 Šiaip tai microsoft irgi ne savo draiverių bei programų nelabai taiso. Bet tai taiso tie, kas kuria. Viskas atsimuša į naudotojų skaičių – kuo daugiau, tuo greičiau išlenda problemos, ir jos imamos spręsti. Gal jei daugiau žmonių pradėtų šaukt, kad “mano tv korta neveikia ant linux”, greičiau ir būtų pataisytos tos problemos
Klausymas gal ir nelabai į temą, bet noriu išsiaiškinti, pvz windows failai po kiek laiko išsimėto po hardą, tam naudojame diafragmentavimą, kad sudėlioti išsimėčiusias failų dalis, kad greičiau jas rastų kompas, o tai kaip linuxe tie failai išdėstomi? kaip juos po kurio laiko sudėlioti tvarkingai? kad nebutų išskaidyti fragmentais?
Iš tiesų nesu šio dalyko specialistas, bet kiek teko skaityt ir girdėt, tai linux failų sistemos (ext2, ext3 ir t.t.) yra žymiai atsparesnės fragmentacijai. Nežinau, kaip būtent tai veikia, bet namų kompiuteryje, kuriame yra kad ir ext3 failų sistema, praktiškai nereikia defragmentuot disko. Nebent failų serveriuose, kur failų kaita žymiai dažnesnė, tai yra aktualiau
o išvis yra diafragmentavimo programa pvz ubuntu/gnome 9,04?
Kadangi ext3 išvis neturi defragmentavimo įrankių, o ji kol kas yra pagrindinė failų sistema, tai suprantama, kad ir ubuntu neturi jokios tokios programos. Ext2 galima defragmentuot su e2defrag. O ext4, kiek žinau, kažką turi
ok. dėkingas už info 🙂
nesu as irgi specialistas del fragmentacijos, bet as isisivaizduoju tai paprastai: windowsuose, kai nera pakankamai vietos irasyti informacija nuo skirsnio pradzios (paprastai tai atsitinka, kad windowsai neturi atskiros swap particijos) tai pradeda ismetyti faila po atskiras hdd dalis. Linuxe bet kokiu atveju rasoma nuo skirsnio pradzios. Kazkas panasaus 🙂
Jei žiauriai kėlinėjate bylas, tai gal fragmentacija sugebės pasiekti 10%, tačiau man daug dirbant pasiekia 6 %. Lyginant su Windows pasiekiama fragmentacija, ši yra labai nedidelė.