Ubuntu 9.10 – pirmieji įspūdžiai

Šis ruduo kompiuteristams dosnus. Pirmoji Apple pristatė savo OS naują versiją, po kažkurio laiko ir Microsoft paleido savo “best ever” Windows. O štai vakar – Ubuntu. Žinoma, paskutinis įvykis ne tokio didelio atgarsio sulaukė, kaip pirmieji. Dėl akivaizdžių priežasčių: MACOS X bei Windows naujas versijas pateikia tikrai ne taip ir dažnai, o Ubuntu – kas pusmetį. Taip pat ir vartotojų skaičius daro savo. Bet tai vistiek smagus ir svarbus įvykis.

Tai štai – vakar visą dieną laukiau, kada gi pagaliau galėsiu parsisiurbt savo mėgiamos sistemos ISO failą, kadangi norėjau ne atnaujint sistemą, bet naujai įsidiegt. Į darbo pabaigą galimybė jau atsirado, bet ne iš Lietuvos. Pradėjau siųstis ir pamačiau, kad nespėsiu, todėl atidėjau tą dalyką namams.

Grįžau apie 21 val. (lindyhopas man ketvirtadieniais). Kadangi jau buvo galimybė parsisiųst ir iš Lietuviško serverio, tai užtruko gal 3 minutes. Išsikepiau CD (kažkodėl USB raktas neveikė 🙁 ), perkroviau kompą…

Kažkaip labai ilgai krovėsi Live CD. Kai pagaliau viskas pasileido, pradėjau instaliavimą. Standartiniai klausimai (kalba, laiko juosta, klaviatūros išdėstymas, vartotojo vardas, slaptažodis), šiek tiek rankom padirbėjau su particijom (kažkaip viso disko naudot nesinori – ten kitokių duomenų yra). Ir kol diegiami failai, panaršiau internete (o ką daugiau veikt?). Po kokių 20 minučių jau pasiūlė perkraut kompiuterį, jei noriu. O aš norėjau, todėl taip ir padariau.

GRUB’as atrodo kažkaip kitaip – gal šriftai kitokie. Pirmas OS paleidimas truko gal 40 sekundžių, kol pamačiau prisijungimo langą. Po to dar apie 10 sekundžių, kol pasikrovė visa aplinka. Kažkaip lyg ir greičiau buvo žadama…

Keista… Jokio garso. Pasirodo – garsas pagal nutylėjimą visiškai nutildytas. Ištaisau šitą nesusipratimą. Greit atsiranda pranešimas, kad yra “non free drivers” mano vaizdo plokštei. Aišku, kad instaliuoju – kaip aš be vaizdo draiverių visus “eye candy” pasidarysiu? 🙂 Po to paprašo perkraut kompą. Šįkart iki login’o užsikrauna kažkur per pusę minutės. Jau geriau…

Daug pasikeitimų, palyginus su prieš tai buvusia versija. nematau. Pagrindinė tema kiek pasikeitė. Įdiegtas pašto ir pokalbių programas galima pasileist ne tik iš programų meniu, bet ir iš “tray’aus” šalia laikrodžio. Gal ir nieko idėja. Wallpaper’ių pasirinkimas žymiai didesnis. Vietoj anksčiau buvusių 3-ų dabar jų tikrai virš 10. Vis šis tas.

Pamėginau paleist Ubuntu One. Pasileido, pasiūlė prisijungt. Viskas tvarkoj. Bet kažkodėl davė pranešimą, kad kažkokie “feature’ai” nesuderinami, nes gali būt, kad mano kliento versija labai nauja. Na, ok – palauksiu- gal pasitvarkys.

Ubuntu Software Center veikia neblogai – pasirenki programą, aprašymą paskaitai, pasirenki intsaliuot, ir jau turi. Pasirenki išrtint – ir jau nebėra. Žinoma, ne visas programas rasi, kurių galbūt gali prireikt (pvz kokį skype vistiek reikės instaliuot atskirai), bet ten jų tikrai nemažai. Na, šiaip tai anksčiau buvo Add/Remove programs, kuris atlikdavo tą pačia funkciją, bet dabar tai tiesiog įgyvendinta gražiau.

Paleidau grot mp3 failą, pasiūlė susirast kodekus. Sutikau. Susirado, įdiegė, groja. Su video irgi panašiai.

Buvau pasidarę Firefox bei Evolution profilių kopijas, tai jas atstačiau – ir turiu visus laiškus bei naršymo istoriją. Žinoma, tik paskui pagalvojau, kad galėjau laiškus eksportuot, o paskui importuot, bet jau buvo per vėlu 😀

Dar šį bei tą suinstaliavau (Gnome-Do, keletą papildomų temų, dar kažką). O jau ir miegot beveik laikas. Pažiūrėjau vieną seriją Justice League Unlimited ir išjungiau. Paspaudžiau shut down, ir jau po 5 sekundžių kompas buvo išjungtas. O vat tai sužavėjo 🙂

Tokie pirmieji įspūdžiai apie naują Ubuntu. Dabar laukia kitas etapas – prisimint, ko man reikia, ir ko aš noriu. Visada smagu naujai įdiegtą OS savaip konfigūruot – visada gaunasi kažkaip kitaip 🙂