Čia kažkada A. Tapinas paskelbė, kad išleidžia savo pirmąją knygą. Savaime suprantama, kažkas paklausė, ar bus elektroninis variantas, o kažkas užklausė kada bus galima linkomanijoj gaut. Aišku, pats autorius davė suprasti, kad jei jo knyga bus platinama piratų, daugiau galima ir nebesulaukti. Ir, kaip visada, atsirado tokių, kurie dalijo jam patarimus, kad dalinti nemokamai – gera praktika, ir nuo to išloš tiek autorius, tiek gerbėjai.
Štai ką aš manau: tiek autorius, tiek tie „patarėjai“ šiek tiek klysta.
Klysta „patarėjai“, aiškinantys, kad nemokamas savo kūrybos dalinimas – gera praktika, ir autoriui tai tik nemokama reklama. Taip nutinka tikrai ne taip ir dažnai. „Linkomanija“ kartas nuo karto oficialiai platina vienų ar kitų autorių kūrinius. Ar kas nors iškyla atminty? Nebent „Knygnešys“. Ir tai tik todėl, kad jie buvo pirmieji. ThePirateBay nuolat daro ThePromoBay – vietoj logotipo rodo kokį nors autorių ar atlikėją ir siūlo siųstis jo kūrybą. Tai, beje, irgi suderinta su tais pačiais autoriais. Kas iš tų dabar kiek žymesnis? P. Coelho. Bet jis ir iki to buvo populiarus. Aišku, nežinau, kaip ten iš tiesų kitiems pavyko, bet yra nutikę ir kitokių atvejų…
Yra keletas atvejų, kai autorius gauna naudą iš nemokamo savo kūrinių platinimo.
1. Autorius yra niekam nežinomas, ir nori paskleist savo kūrybą kuo plačiau, kad surinktų auditoriją, kuri paskui gal ir pirktų jo kūrybą(pvz. rašytojams), eitų į koncertus(muzikantams) ar kino teatrus(kino kūrėjams). Būtinos sėkmės sąlygos: kūriniai privalo būti GERI – net ir nemokamas šūdas lieka šūdu, kurio niekam nereikia; taip pat autorius neturi nuolat priminti(o dar geriau – išvis neužsiminti), kad jis iš šito savo nemokamo dalinimo tikisi ateityje užsidirbti – reikia rodyt solidarumą su „chaliavos“ mėgėjais.
2. Autoriaus kūrybą kažkas nupiratauja, ir ją galima siųstis nemokamai. Žinoma, toks scenarijus retai baigiasi maloniai abiems pusėms, bet… Jei autorius neisterikuoja, nereikalauja šalinti savo kūrinių, ir nežada kreiptis į policiją, o bendrauja su piratais kaip su žmonėmis, yra tikimybė, kad jam bus atsidėkota realiais pirkimais. Buvo čia toks atvejis prieš keletą metų…
3. Šitas punktas skirtas daugiau rašytojams. Autorius JAU yra žymus kažkurioje šalyje (gal ir ne vienoje), tačiau nori įvertinti, kaip jį vertintų kitur. Galima paleisti savo kūrinius, išverstus į tą kalbą(kad ir mėgėjiškai), ir žiūrėti, kokie bus vertinimai. Vertinimai geri – išleidžiama oficialiai, nekokie – neverta ir stengtis. Jei kūriniai yra ir šiaip geri, piratai neretai patys atlieka tą darbą – išverčia ir išplatina. Jau minėtas P. Coelho panašiai atėjo pas Rusijos skaitytojus.
Jei autorius elgiasi kitaip, nei aprašyta šiuose scenarijuose, tikėtina, kad naudos bus arba mažai, arba nė kiek. Gąsdinti skaitytojus (ne pirkėjus, bet skaitytojus) visokiom represijom, saugoti kūrybą įvairiais virusais, dar vadinamais DRM – labai didelė klaida, kurios piratai nepraleidžia pro akis. Tokie autoriai ne tik greit atranda savo kūrybą visokiuose šaltiniuose, tačiau ir be jokių apsaugų. Beje – dažnai DRM apsaugotus kūrinius legalūs jų pirkėjai vistiek parsisiunčia iš torrentų, nes tiesiog negali pasinaudoti savo legaliu pirkiniu…
Tačiau yra dar vienas dalykas… Aukščiau aprašyti sėkmės scenarijai mažai tikėtina, kad galios Lietuvoje… Pas mus ir šiaip žmonės yra pikti (delfi komentatorių yra daug), ir nevertinantys, kad kiti žmonės dirba tam, kad paleistų į pasaulį kažkokius gražius dalykus. Taip pat dauguma bando save teisint, kad piratauja, nes neturi pajamų pirkt legalų daiktą… Būtų pajamų – būtų kiti pasiteisinimai. Apie tai neišsiplėsiu…
Dar vienas patarimas iš manęs autoriams. Aišku, tai pajamų nepadidintų, bet pakeltų reitingą gerbėjų akyse… Jei žmogus perka fizinį daiktą, galėtų automatiškai nemokamai gauti ir virtualų…