Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kur religijos išsigimė

Nesu istorikas ar religijų žinovas, tiesiog kai kuriuos vaizdus matant, ir kai ką iš tų pačių religijų sužinant, kilo keletas minčių. Taip pat visi, kas čia užeina (google, yandex, bei kiti paieško varikliai), žino, kad esu katalikas(netgi praktikuojantis, drįsčiau teigt), ir to neslepiu. Bet tai, kad aš priklausau Bažnyčiai, nereiškia, kad negaliu matyt jos, bei kitų panašių darinių ydų bei paklydimų. Tai štai keli mano pastebėjimai dėl įvairių religijų, ką jos teigia, o kaip po to elgiasi…

Katalikybė, ir šiaip didžioji dalis krikščioniškų konfesijų.

Nors Biblijoje ir griežtai parašyta, kad negalima darytis stabų bei jų garbinti, katalikų veiksmuose galima įžvelgti būtent tai. Aš čia nekalbu apie bažnyčias ir šiaip pastatus – tai yra architektūros ir meno kūriniai, kuriais kūrėjai išreiškė savo pagarbą Dievui. Tačiau su šiaip Dievo garbinimu tai neturi nieko bendro. Didesnė problema yra kryžiai. Aš suprantu, kad tai yra simbolis, kad kiekvienas neša savo kančią, kad šito simbolio dėka mes buvom atpirkti, ir t.t. Bet bučiuoti… Dar yra visokios relikvijos, kurias duoda bučiuot, tai irgi šiek tiek creepy… Komunija, jei kam kliūna, mano manymu, yra tiesiog simbolinis veiksmas, o ne objektas. Dar mane pakankamai stipriai papiktino žymusis Castellucci spektaklio skandalas. Ir papiktino būtent jaunųjų katalikų veiksmai. Išeina, kad kažkokie veiksmai su Jėzaus veido paveikslu žeidžia jų jausmus… Pala… Čia jau stabmeldystė, kai garbinamas ne Dievas, o jo paveikslas, kuris, tarp kitko, greičiausiai yra visai kitoks, nei Jėzus buvo realybėj. Visai suprantu musulmonų draudimą piešt Mahometą(apie tai vėliau).

Nors pats Jėzaus mokymas ir skleidė meilę kitiems, tačiau po jo mirties jo pasekėjai labai daug ką iškraipė. Galiausiai pati krikščionybė gavo daug požymių to, ką Jėzus kritikavo: pinigų garbinimas, „prastesnių“ už save menkinimas, karai, ir t.t.

Šiaip tai krikščionybė nėra blogai (būtų visai blogai – manęs ten nebūtų), bet reikia sekti mokymu, o ne kai kurių atstovų veiksmais.

Islamas.

Nesu didelis Islamo žinovas, bet savo aušroje tai buvo itin tolerantiška, moksliškai pažangi religija. Dadar gi… Fundamentalistai viską gadina. Kiek mano žinios tempia, žudyt kitatikius ten nėra OK, kaip kai kas galvoja, tiesiog mirtis dėl tikėjimo yra pateisinama. Taip pat musulmonai paskutiniu metu labai stipriai kitų netoleruoja, ko nedarė savo aukso amžiuj – viduramžiais.

Dėl ko Islamas draudžia piešti pranašą Mahometą? Kad iš jo nebūtų padaromas stabas, kaip iš kokio Jėzaus krikščionybėj. Bet dabar tas draudimas toks agresyvus, kad net kitatikiams negalima vaizduoti Mahometo. Musulmonai stabu padarė patį stabo draudimą…

Pagonybė

Čia daug nesireikšiu, bet tik noriu pasakyt, kad naujieji Lietuvos pagonys tik įsivaizduoja, kad garbina tai, ką garbino mūsų protėviai. Žinoma, papročiai kažkiek atgaminti iš pasakojimų, tačiau turiu žinių, kad tie, kas bandė atkurti senųjų Lietuvos dievų panteoną, dalį pridėjo patys. Manau daugeliui žinomas Mildos atvejis… Esu kažkur skaitęs, kad dar prieš Mindaugą, ar net iki Lietuvos vardo paminėjimo, apie šiuose kraštuose gyvenančias gentis buvo rašoma, jog jų nereikia pilnai perkrikštyti – jos garbina vieną dievą. Kitaip sakant – yra įrašų, kuriame teigiama, kad senovėje lietuvių gentys išpažino monoteistinę religiją… Aišku, neguldau galvos dėl faktų teisingumo, bet vistiek esu įsitikinęs, kad dabartinė pagonybė su senuoju lietuvių tikėjimu turi mažai ką bendro…

Ateizmas

Sakote, ne religija? Taip – neturėtų būti religija, bet kuo toliau, tuo daugiau matau pas kai kuriuos ateistus religino fanatizmo apraiškų. Yra tokių ateistų, kuriems užtenka paminėti, kad eini į bažnyčią, kai iškart būsi pavadintas idiotu, praplautom smegenim ir dar kokiu pedofilų gerbintoju… Kažkaip primena tų pačių krikščionių viduramžiais agresyviai vykdytą politiką, kad jei tu nesi krikščionis – esi kažkoks menkesnis.

Taip pat esu matęs, kad ateistų pagrindinis jų principas „nebūk šiknius“. Bet kai kurie būtent taip ir elgiasi – užtenka paprieštaraut jiems dėl kažko…

Bendri požymiai

Šiaip tai pastebėjau, kad kuo daugiau kažkokiam judėjime žmonių, tuo jis labiau išsigimsta. Kol kažkurios religijos buvo tik grupelės draugų, tol viskas buvo gražu. Kuo daugiau atsiranda pasekėjų, tuo daugiau nori pritraukt. Tai kaip gravitacija – kuo didesnis objektas, tuo labiau traukia link savęs kitus. O kai pritraukia didelį kiekį žmonių, tai savaime aišku, ten bus pilna visokių idiotų, kurie ir gadins vaizdą.

Pažiūrėjau „Zeitgeist“

Ne kartą yra tekę susidurti su tokiu dalyku. Jei žmogus sužino, kad kitas – tikintis, tai išvadina idiotu (ar kaip nors panašiai) ir tada rekomenduoja pažiūrėt „visą tiesą“ filme „Zeitgeist“ – neva tai turėtų totaliai pakeist galvojimą apie religiją. Pagaliau prisiruošiau ir pažiūrėjau tą dokumentinį filmą ir jo tęsinį „Zeitgeist: Addendum„. Galiu pasakyt, kad mano pasaulis neapsivertė aukštyn kojom… Kodėl?

Jei jau kalbėt būtent apie religiją, tai ten apie ją labai daug ir itin blogai nekalbama. Man užstrigo tai, kad religija skirta kontroliuot žmonėms ir kad Jėzus greičiausiai buvo išgalvotas personažas.

Dėl pirmo teiginio nesiginčysiu – taip ir yra. Tik religijų pagalba įmanoma sukontroliuot tokius žmones, kokie jie yra dabar. Galbūt jei kada nors visuomenė pasikeis radikaliai, šios institucijos nebereikės. Bet kažkodėl nemanau, kad tai nutiks greit.

Dabar dėl Jėzaus… Teigiama, kad buvo nemažai „pasaulio gelbėtojų“ iki jo. Ir beveik visi jie turėjo bendrus dalykus: gimę gruodžio 25, turėjo po 12 sekėjų, buvo nužudyti ir prisikėlė po 3-ų dienų, ir panašiai. Asmeniškai aš į Jėzų žiūriu jau ne tiek kaip į Dievą, bet kaip į krikščionių tikėjimo pradininką. Visai tikėtina, kad vėliau jo sekėjai savo mokytoją kaip reikiant apipynė legendomis ir svarbias datas bei faktus priartino prie pagoniams artimų skaičių. O kodėl beveik joks tų laikų istorikas neužsimena apie tokį veikėją? Spėju, jis ne vienas buvo toks keliaujantis bičas, skelbiantis savo tiesas. Taip kad tu metu jis niekuo neišsiskyrė ir niekam jis nebuvo įdomus. Tik po jo mirties pasekėjai aplipdė tą vardą patogiom legendom ir pradėjo populiarinimo kampaniją.

Tačiau po visų šių faktų man nekilo noras mest savo tikėjimą, tapt užkietėjusiu ateistu ir, kaip dabar madinga, vadint kitus tikinčiuosius silpnapročiais. Ką aš galiu pasakyt – man kažkaip patinka idėja, kad po mirties manęs laukia kažkoks kitas gyvenimas. Nelabai man prie širdies mintis, kad kai mirsiu, tapsiu tik kaulų krūva 🙂

O štai kitos idėjos tame filme pasirodė visai įdomios. Kad žymusis 2001.09.11 teroristinis aktas buvo ne jokių teroristų, bet pačios JAV vyriausybės suorganizuotas kaip pretekstas paskui pulti Afganistaną. Aš jau ir pats esu pastebėjęs, kad labai jau gražiai tie pastatai griuvo – kaip kad būna griaunami seni pastatai sprogmenimis. Taip pat dar buvo vienas mažesnis pasaulinio prekybos centro pastatas, į kurį joks lėktuvas nesirėžė, bet jis irgi sugriuvo gražiai kaip kortų namelis – nepaliesdamas visai šalia buvusių pastatų. O dar Pentagonas. Ten gi taip pat įskrido lėktuvas, nors nėra niekur to užfiksuota. Tačiau kažkodėl beveik jokių jo pėdsakų niekas nerado. Oficiali versija – tokia aukšta temperatūra, kad viskas ne tik kad išsilydė, bet ir išgaravo. Bet keleivius identifikavo pagal dantis, man rodos. Pala… Kokioj temperatūroj garuoja metalas, bet žmogaus audiniai lieka nepakitę?

Kitas teiginys – bankai ir korporacijos valdo pasaulį taip, kad jiems būtų kuo didesnis pelnas, o ant žmonių jiems nusispjaut… Teigiama, kad net kai kurie karai prasidėjo todėl, kad bankai norėjo iš to gerai užsidirbt. Visai tikėtina. Kai kurie asmenys dėl pinigų padarys viską – net išžudys milijonus.

Filmo tęsinyje (Addendum), pirmojoje dalyje pasakojama, iš kur atsiranda pinigų masė(bent jau JAV). Ir išvada tokia – iš skolų. Vėl gi – bankai manipuliuoja visu tuo taip, kaip tik nori.

Toliau papasakojama, kaip buvo sužlugdyti keleto šalių vadovai praktiškai dėl to, kad jie norėjo gero savo žmonėms, ir nesutiko skolintis iš JAV. Vienas tokių, kuris tuo užsiimdavo pasakojo, kad nėra itin sudėtinga nuverst šalies vadovą. Reikia sumokėt kokiam tūkstančiui žmonių, kad jie išeitų į gatves ir padarytų netvarką, o per žinisklaidą tai galima pateikt kaip visos šalies protestus prieš valdžią. Mūsų valstybė šitoj vietoj tvarkinga – skolinasi iš kur tik gali. Taip kad jau seniai parsidavę esam…

Išaiškinus visas dabartinės monetarinės ekonomikos blogybes, bandoma siūlyt, kuo tai reiktų pakeist. Daugiausiai kalbama apie resursais paremtą ekonomiką. Kol kas iki galo nesupratau, kaip tai veiktų, bet supratau tai, kad tokioje visuomenėje nebūtų pinigų, visa energija būtų „žalia“, technologijos padėtų žmonėms gyventi, o dirbti nebereikėtų. Kažkuo gal į komunizmą panašu. Idėja gal ir graži, bet turiu nuojautą, kad jei ir būtų įyvendintas tas „Veneros projektas„, juo pasinaudot galėtų nebent turtingieji. Paprasti žmonės ir toliau liktų skurde. Šiaip ar taip – tai utopinis projektas. Reikia ne vieno šimtmečio, kad žmonių mąstymas pasikeistų nors truputį. O čia juk viskas labai radikaliai – atsisakyt pinigų… Aišku, man ši idėja patinka, bet galėčiau rast daug asmenų, kurie man nepritartų, nes neįsivaizduoja, kad kitaip gali būt geriau…

Kryžių kalnas – Šiluva: neįvykdžiau

Kaip žinia, savaitgalį vyko piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą. Ir manęs paprašė ten sudalyvaut – palydėt savo miestelio jaunimo grupelę. Kitaip sakant – vaikus prižiūrėt.

Tai štai. Atsikėlęs penktadienį ryte nuvykau į Šiaulius. Pakeliui nuolat lijo, tai galvojau „bus pravalas“. Tačiau kuo arčiau Šiauliai, tuo lietaus mažiau, ir saulės daugiau. Supratau – mano gebėjimas gaut tokio oro, kokio reikia, vėl davė apie save žinot 🙂 Atvykęs į vietą pastačiau mašiną prie vieno vienuolyno, kur jau buvo susitarta, kad galėsiu palikt. Nuo ten mane pasiėmė saviškiai ir nusivežė į Kryžių kalną, kur jau buvo nemažai žmonių.

Išaiškėjo, kad aš buvau pagirtas tarp moterų, nes buvau vienintelis vyriškos giminės atstovas mūsų grupelėje (9 vaikai + 2 vadovai). Taip pat pagalvojau „nesusitvarkysiu aš su tom mergom“. Bet, kaip išaiškėjo vėliau, manęs tam beveik nereikėjo.

Pagal planą pirmą dieną turėjom nueiti ~20 km. Tada supratau, kad gal be reikalo aš sutikau su šita avantiūra…

Pirmi 6 km pasirodė visai nesunkūs. Po to sekė 15 min poilsis. Vėl 6 km. Jau kojos jautėsi labiau pavargę, bet kažkaip labai greit nukeliavom. O štai paskutinius 8 km kojos jau skaudėjo, bet ėjo „automatiškai“. Supratau, kad sekanti diena gali būt neįgyvendinama.

Baigus dienos maršrutą, visi turėjo įsikurt kareiviškose palapinėse, kurių buvo gal apie 100. Po to turėjo sekti kažkokia vakaro programa, ir miegas palapinėse. Kas ilsėjosi, kas drįso eit maudytis, kas jau laukė vakarienės…

Maždaug tada mano kojos man pasakė „tu idiotas, jei galvoji, kad toliau mes kur nors eisim“. Vakare kažkiek prašlubčiojau, o naktį kol užmigau, tai kiekvieną apsivertimą išgyvenau pakankamai nemaloniai. Ryte jau lyg ir geriau buvo, bet kojos varė savo „30 km – ar tu durnas?“ Visa laimė, kad praėję tuos 20 km, nelabai nutolom nuo Šiaulių. Taigi, pasakiau mūsų grupės pagrindinei vadovei „aš pasiimsiu mašiną, nes nenueisiu tiek, bet jei reikia, galiu dar palaukt“. Ji pasakė, kad susitvarkys ir pati su tais vaikais ir priminė, kad mano dalis daiktų vis dar prie visų, ir aš jų be vakaro nepasiimsiu.

Taigi, ramiai nuėjau iki artimiausios viešojo transporto stotelės ir nuvažiavau į centrą. Pasiėmiau savo automobilį, pasibasčiau po didžiuosius Šiaulių prekybcentrius. Užstrigo Akropolyje matytas vaizdelis: kažkokiam TEO „kioskely“ stovi Mac’as kaip turi būt – gražus visas, pelė, klaviatūra, bet… monitoriuje išdavikiškai šviečia Win XP prisijungimo langas. Gaila, neišdrįsau nufotkint 🙂

Artėjant vakarui nutariau, kad reiktų piligrimus pasivyt. Artėjant prie tos vietos, kur jie turi būt, vėl supratau, kad greičiausiai aš jiems sugadinau kelionę. Man juk nebereikėjo, kad nelytų. Siaubas, kaip aš džiaugiausi, kad pas mane stogas virš galvos.

Galiausiai pasiėmiau savo daiktus, gražiai atsisveikinau, ir visu greičiu išdūmiau namo. Jau norėjau grįžęs pasipasakot visą šią istoriją, bet, kaip žinia, blogas neveikė… Todėl griuvau miegot.

Išvada. Gal visas tas žygis ir neblogas dalykas – įdomu visai. Bet man, beveik nejudančiam žmogui, tai jau virš galimybių ribos. Galbūt reiktų pradėt daugiau vaikščiot? Na, pradžiai gal pakaks to, kad jau pradėjau lankyt lindyhopą 🙂

P.S. Dar kažkiek apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad gerb. Sirex mano blogą pridėjo prie tų, kurie rašo apie linux ir atvirą kodą.

Aš katalikas, ir ką jūs man?

Kodėl aš iš viso esu tikintis?

Nes man tikėjimas nemažai davė. Pirmiausia – esu geresnis žmogus. Čia sąvoka „geras“ reiškia, kad esu atlaidus, susitaikantis bei tolerantiškas. Žinoma, šiais laikais tokios savybės nėra vertingos – geriau, kai lipi visiems per galvas, palikdamas po savęs krūvas lavonų, bet man tai nepatinka.

Taip pat tikėjimo padedamas išgyvenau keletą sunkesnių gyvenimo momentų. Žinoma, kai kas gali sakyt, kad tik silpni žmonės pasitiki kažkuo kitu, o ne savimi. Gal… Bet kartais pasitikėjimo savimi neužtenka, o kiti žmonės nuo tavęs nusigręžia. Kai kurie tokiais atvejais netgi nusižudo. Tikrai tikintis žmogus niekada nepakels prieš save rankos, nes jam visada yra į ką atsiremti. Žinoma, kartais atrodo, kad kai tau sunku, Dievas kažkodėl nepadeda. Tačiau gal reikia tuos sunkumus pereit, ir padaryt išvadas, jog kažką ne taip darai savo gyvenime? Kai man būdavo sunku, aš pagalvodavau „anksčiau ar vėliau Dievas man padės“. Ir vienaip ar kitaip problemos išsispręsdavo… Read More

Sekminės (arba Jėzus+NSO)

Pirmiausia – sveikinu visus (ypač tikinčiuosius) su Sekminėm – viena svarbiausių krikščionių švenčių.

Iškart pasakysiu, kad esu pakankamai uolus katalikas (kas nesupranta, kaip išvis galima tikėt, tai kada nors paaiškinsiu) ir mano šis įrašas tikrai nėra kokia nors erezija. Tiesiog kadangi dar ir ateivių egzistavimo neneigiu (irgi gal ateity paaiškinsiu), tai tokios mintys kilo šiandien būnant bažnyčioje.

Kartais, skaitant įvairius žmonių „kontaktų su ateiviais“ aprašymus, o po to užmetant akį į Bibliją, galima rast panašumų. Taigi, pateiksiu keletą ištraukų iš Evangelijos ir savo paaiškinimų 🙂

Jei ką – aš čia imu pavyzdžius būtent iš Biblijos, pateiktos katalikams. Visos kitos manęs šitam įraše nejaudina. Kaip ir visokie įrodymai, kad „Jėzaus nebuvo, stebuklų nebuvo – čia tik fantazijos“. Apie tai – kada nors kitą kartą.

Read More