Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Nauji metai

Jau kaip ir pavėluotai, bet pagalvojau, kad reikia gal praėjusius metu apibendrint.

2012 aš:

… vėl pakeičiau darbovietę. Tiesą sakant, mane iš buvusios, galima sakyti, perpirko. Realiai beveik nepasikeitė žmonės, su kuriais jau kurį laiką dirbau, tik oficiali darbovietė kita, ir alga kiek didesnė.

… tapau dar didesniu virtualiu ekshibicionistu. Praktiškai nė dienos neiškenčiu ko nors neparašęs į twitter’į (prie to pačio ir į facebook’ą).

… truputį pasireiškiau Piratų Partijoj. Per mažai, kad tai kur nors nuvestų. Na, bet papuoliau į nuotrauką straipsnyje 15min. Taip pat, žinoma, teko sudalyvaut ir proteste prieš ACTA, kur garbingai laikiau vieną Piratų Partijos transparanto galą.

pamačiau The Prodigy! Vienas iš gyvenimo tikslų – pasiektas 🙂

… atšvenčiau jubiliejų. Gal ir ne taip, kaip tikėjausi, bet vistiek buvo smagu – susirinko keletas draugų apsirengusių komiksų veikėjais. Turiu svajonę, kad toks dalykas išaugtų į kažką daugiau, bet tai tik svajonė – pas mus komiksų kultūros nėra.

… ir dirbau, dirbau dirbau… Net blogą apleidau, kadangi nebuvo laiko rašyti… Nors, kai lanko tik kokie 10 žmonių, iš kurių 8 – paieškos varikliai, tai nelabai ir svarbu, ar čia ką rašau, ar ne…

Laimingų 2013-ųjų visiems!

Iš kitos pusės

Ne kartą, kaip ir daugelis, esu galvojęs: „šitie tai vagys, nes iš kur tiek pinigų turi“, „šitie kažkokį konkursą laimėjo tai tikrai per kyšius ar pažįstamus“, „šitas dirba geram darbe tik dėl to, kad asmeniškai pažįsta vadovą“… Bet kažkaip paskutiniu metu keičiu nuomonę, ir nesu toks kritiškas. Nes su kai kuriom tokiom „standartinėm“ situacijom susidūriau iš kitos pusės. Pateiksiu pavyzdžių.

Situacija: Viename mieste buvo surengtas konkursas vienam statiniui(ne pastatui). Konkursą laimėjo architektai, statinys statomas. Nors ir ne visai taip, kaip norėtųsi.

Aplinkinių nuomonė: Kažkoks neaiškus, niekam nereikalingas statinys, kurį aiškiai stato siekdami pinigus praplaut. Konkursas? Yeah, right. Kokie nors turtingi tėvai savo vaikų šūdprojektį prakišo.

Realybė: Konkursą pagal visas taisykles laimėjo architektai be kyšių, ir jų tėvai tikrai nėra tie, kurie turėtų pinigų vaikams „padėt“.

Situacija: Vieną savaitgalį vienas bankas žmonėms, atlikusiems kažkokias operacijas, nuskaitė dvigubas sumas.

Aplinkinių nuomonė: Bankas kaip visada norėjo iš žmonių pinigų pavogt, bet nemokšiškai padarė, tai žmonės pastebėjo.

Realybė: Adminas, atsakingas už tas operacijas, šeštadienį buvo pagiriotas(ar šiaip ne nuotaikoj dirbt), ir vietoj to, kad įvykdytų planinę komandą vieną kartą, netyčia padarė tai du kartus.

Situacija: Piratų partijos el. pašto grupėj pasakiau, kad nebūtina steigti oficialios organizacijos, norint kažką padaryti naudingo Lietuvai. Paminėjau pavyzdžių(kaveikiavaldzia.lt, parasykjiems.lt, manoseimas.lt).

Atsakymas: Vienas žmogus iškart tėškė atgal, kad tai yra vieno judėjimo (ManoValstybė.lt) projektai. Jo žiniomis tas judėjimas ne tik kad turi formalią įstaigą, bet ir yra „stipriai institucionalizavęsis“. Ir išvis – tai yra konservatorių projektas, kaip ir Transparency International Lietuvos Skyrius.

Realybė: ManoValstybė.lt yra tiesiog google el. pašto grupė. Tai tiesiog judėjimas, kuris neturi, ir neplanuoja turėt, kažko oficialaus. Ten tiesiog susirinkę politiškai neabejingi žmonės, kurie daro tai, kas, jų manymu, gali atnešti naudos Lietuvai. Žinoma, yra keletas projektų, kurie gauna finansavimą, tačiau pinigai ateina per trečius juridiniu asmenis, kurie tiesiog samdo žmones, priklausančius tai grupei. O dėl sąsajų su konservatoriais… Jei vienas aktyviausių narių ten priklauso jauniesiems konvervatoriams, tai tikrai nereiškia, kad visa grupė yra tokie. Jei taip siet, tai Piratų Partija turėtų būt nacistinės pakraipos komunistai, nes grupėj daugiausiai besireiškiantis žmogus būtent tokias pažiūras ir reiškia.

Tai tik keletas pavyzdžių, kai pamatęs situaciją iš kitos pusės, vertini ją palankiau. Manau, kad nereikia iškart visada sakyti „visi jie vagys“ – pirma susipažint su situacija reiktų kiek įmanoma detaliau, o tik paskui kritikuot.

Vėlinės

Kadangi šiandien Vėlinės, tai nors ir truputį pavėluotai, bet ir aš savo trumpą nuomonę apie Helovyną pasakysiu. Nepretenduoju į gilią analizę. Iš savo turimų žinių rėšiu.

Aš nesakau, kad nemėgstu Helovyno. Gal ir nieko yra eilinė proga pabaliavot, karnavalą suorganizuot. Tačiau šita šventė yra nesuderinama su po jos sekančiomis lietuviškomis Vėlinėmis. Kodėl? Dėl požiūrio į mirusiuosius. Aš nekalbu apie cinišką dabartinį požiūrį, kur į mirusius žiūrima vos ne kaip į rastus, kuriuos, pasistengus, gal net kurui galima būtų naudoti. Kalba eina apie senovės žmonių požiūrį į mirusius bei jų sielas.

Abi šios šventės – pagoniškos kilmės. Tik krikščionybė įterpė šitoj vietoj Visus Šventuosius. Štai čia panašumas ir baigiasi. Helovyno persirenginėjimų esmė – nubaidyti dvasias. Vėlinių gi – pagerbti mirusiuosius, jų vėles, jas parsivesti namo, esant galimybei.

Taigi, kas senovės keltams buvo priešai ir baimės šaltinis, lietuviams buvo, galima sakyti, draugai.

Todėl ir sakau, kad jei jau švęsti šias šventes pagal tikrąsias tradicijas, jos visiškai nesuderinamos. Negali vieną dieną baidyti dvasių persirengęs vampyru, o kitą – kviesti jas, padėjęs tuščią lėkštę ant stalo.

Aišku, šiais laikais Helovynas yra tiesiog dar viena proga prisigert, pabaliavot, o Vėlinės – nuvažiuot pas gimines kažkur, pavalgyt…

Rinkimai 2012

Visi politikuoja, tai ir aš prie visų…

Pirmiausia, ką noriu pasakyt – balsuot šįmet eit REIKIA. Nes kažkaip baisu pamačius, kokie kandidatai į Seimą nori. Jei per praeitus rinkimus šou verslo žmonės sulindo, šiemet ten bando patekt tiesiog labai pikti ir ne visada galva galvojantys žmonės…

Tačiau už ką gi balsuoti? Visi žino faktą, kad VISI politikai eina tik vogti, darytis visokios naudos tik sau ir kaip įmanoma kenkti sąžiningiems Lietuvos piliečiams. Tai kodėl išvis balsuoti? Aš visada sakau, kad jei nebalsuoji, neturi teisės paskui kritikuoti valdžios veiksmus. Tau nebuvo svarbu, kas valdys, tai neturi būti svarbu ir kaip valdo tie, kurių nerinkai.

Problema pas mus yra, kad labai daug partijų – 18. Čia tik tos, kurios sąrašais eina. O keik dar tik vienmandatėse… Vien liberalų gal 3 variantai. „Kairiųjų“ irgi keli variantai… Taigi, eliminavimo būdu pabandysiu išsiaiškint, kas verti balsų, kas ne.

Pirmiausia reikia atmest visokius smulkius radikalus: Jaunoji Lietuva, Socialistinis liaudies frontas, Nacionalinis susivienijimas už Lietuvą Lietuvoje…

Lieka 15.

Taip pat atmetam šiaip neaiškias smulkmes: Emigrantų partija, Lietuvos žmonių partija, Krikščionių partija, Respublikonų partija, Demokratinė darbo ir vienybės partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jau tik pusė (9) beliko. Vistiek nemažai. Bet šitoj pusėj jau atsiranda tie, kurie lyg ir geriau žinomi. Ar tai seniau maišosi politinėj arenoj, ar turi kokį ryškesnį vadą…

„Sąjunga TAIP“. A. Zuoko įkurta partija, nes jam nepatiko pas liberalcentristus. Žinoma, Zuokas yra ryški asmenybė. Daug reiškiasi, daro, traiško… Vagia irgi nemažai… Bet kiek aš suprantu, Zuokas Lietuvos valdyt nenori – jam Vilniaus užtenka. Didesniais mastais kažką pasiimt konkurencija per didelė.  ir šiaip – nelabai šitam judėjimui simpatizuoju. Atmetam. Liko 8.

Aš, žinoma, esu už tai, kad su lenkais beigi kitais visokiais kaimynais santykiai būtų geresni. Bet Tomaševskio su chebra matyt valdžioj nenoriu… Gal juos net prie radikalų reikėjo priskirt? Lenkų rinkimų akcija irgi atpuola. Liko 7.

Tvarka ir teisingumas… Paksas, Gražulis… Jų reklamose politikai vaizduojami kaip vagys, nusikaltėliai ir t.t. Em… Tai jei politika jiems atrodo toks nusikalstamas dalykas, tai ar nereiškia, kad patys nežada ten daryt švarių reikalų? Komentarų dar reikia? Liko 6.

Drąsos kelias, liaudyje dar žinomi kaip violetinė armija… Žmonės, siekantys „teisingumo“. Bet daugiau kažin, ar kur besigaudantys. Ir šiaip – moteris, manipuliuodama įvykiu, darosi sau politinę karjerą… Tai mažų mažiausiai negražu. Juos šiaip irgi galima prie radikalų priskirt, nes už nepatogius žodžius net ir savus linkę primušt… Bet norėjosi atskirai paminėt, nes pagal apklausas baisu, kad ši partija gali gauti nemažai mandatų… Beveik galima sakyti, meldžiuosi, kad taip nenutiktų. Liko 5.

Darbo partija. Viktoras žada atėjęs minimalią algą padidinti iki 1509 Lt. Darbdaviai, sukluskit! Didesnis minimumas reiškia didesni mokesčiai valstybei nuo darbuotojų. Nebent DP (ar tik man vienam kyla asociacijų su porno?) nuims visus mokesčius. Bet nemokėt mokesčių valstybei nėra panacėja. Juk yra dalykų, kurių privatus verslas niekada nedarys, nerems, ir tam reikia valstybinių lėšų. Pvz. įvairūs kultūriniai renginiai bei kiti valstybės išlaikomi naudingi aparatai. Nėra mokesčių – nėra lėšų tokiems dalykams. Eilinis bullshit’as. Išbraukiam. Lieka 4.

Socdemai. Šiaip jie gal ir rimta chebra, gal ir turi patirties. Ir šiaip save laikyčiau kairesnių pažiūrų. Tačiau Lietuvos socdemai yra tiek kairėj, kad gal net konservatoriai už juos kairiau. Ir be to – dažniausiai atėje prie valdžios socdemai dažniausiai nieko nedaro, tik džiaugiasi, kaip gerai tvarkosi. Ir prieš paskutinius rinkimus juk socdemai garsiai aiškino, kad Lietuvai viskas bus gerai – krizės praktiškai nepajausim. Nepajautėm, blyn… Ir tai nesusiję su Kubilium – pasaulinės tendencijos. Galėjom turėt rezervą, kaip kokie estai – galėjom juoktis krizei į veidą. Bet 8 metus valdžios sėdėję seimųnai rūpinosi kitais reikalais… Nafig juos. 3 liko.

Liberalcentristai. Nieko prieš juos neturiu, bet su jais susijungė Valinskas su chebra… Na, tai nėra priežastis atmest.

Taigi, realiai lieka pora partijų, iš kurių galima rinktis: liberalai ir konservatoriai. Kaip suprantu, internetai jau turi savo kandidatą – Skirmantą Tumelį. O jis, kaip žinia, priklauso liberalų sąrašui. Jei jam nepasiseks patekti į seimą vienmandatėje savo apygardoje (atsiprašau, nežinau, kur jis kandidatuoja), tai pagal sąrašus, nereitinguojant šansų tikrai mažai. Jei jau balsuot už liberalus, reikia naudotis reitingavimu…

Čia nepasakysiu, už ką pats balsuosiu, nes dar negaliu apsispręst, ar už konservatorius, ar už liberalus. Abiejų programos turi dalykų, kurie man ne itin patinka, bet ir kas patinka. Taip pat jie dabar valdžioje, ir tvarkosi palyginus neblogai. Nors pikti liežuviai plaka kad jie yra patys blogiausi, kažkodėl nemaža dalis tinklaraštininkų (kad ir Kleckas), aiškina, kad nėra taip blogai, kaip atrodo. Priešingai – netgi visai gerai. O blogeriais aš pasitikiu labiau, nei tiesiog žiniasklaida… Norėtųsi, kad tokia valdžios politika nesikeistų radikaliai. Norėtųsi tęstinumo, nes dar iš šūdo galutinai neišlipom, o jei bus pradėtos didinti minimalios algos ir vykdomi kiti panašūs pažadai, tėkšimės į dar didesnį šūdą veidu be dujokaukės. Beje – ar man teisingai atrodo, bet ši vyriausybė buvo vienintelė, kuri beveik be žmonių pokyčių išdirbo visą kadenciją? Na, pasikeitė pora ministrų, ir viskas…

Dar vienas dalykas, dėl kurio reiks pasisakyti šįkart – dėl atominės elektrinės. Ir vienos ir kitos pusės agitatoriai turi argumentų, bet daugiau pila srutas vieni ant kitų, o ne argumentuotai šneka. Aš manau, kad vėlgi paskaitęs blogerius balsuosiu arba už, arba sugadinsiu biuletenį. Argumentai prieš yra labiau lozungų lygio, o argumentai už – dažniau skaičiais remiasi…

Naujas žaislas

Pagaliau turiu savo asmeninį laptopą. Iki šiol savo nešiojamojo neturėjau, tai dėl to ir džiaugiuosi. Atrodytų, kas čia ypatingo – tiesiog nešiojamas kompas. Tik vat iškart kuo galiu pasigirt – Lietuvoj tokį gaut vargu ar pavyks. Jei konkrečiai, tai kalba eina apie System76 Lemur Ultra. Kodėl buvau toks mandras, ir panorau būtent tokio? Nes norėjau gero kompiuterio, kuriame be problemų suktųsi mano mėgiama OS – Ubuntu. Vat ir turiu dabar 🙂

Tiesą sakant, aš būčiau pirkęs ir kokį paprastesnį (pvz. DELL ar ASUS), bet draugas važiavo į JAV porai savaičių, tai nutariau pasinaudot proga(po to išaiškėjo, kad ne aš vienas), ir paprašiau man parvežt šį žaisliuką. Vat čia ir buvo šiokių tokių nuotykių…

Buvo su draugu sutarta, kad aš prekę užsakysiu pats, nurodęs adresą, kuriuo reikai pristatyti. Aišku, adresą, ir patvirtinimą, kad galiu tai daryti, gavau jau tik iš JAV. Nelabai daug laukęs, užsisakiau. Ėmiau beveik viską, kaip buvo „by default“, tik RAM paėmiau 8 GB vietoj 4. Taip pat kadangi buvo akcija, tai vietoje paprasto 500 GB kietojo disko, turėjau galimybę nemokamai pasirinkti arba 750 GB, arba 500 GB + 4GB SSD Hybrid. Antras variantas man patiko labiau, todėl ir užsisakiau. Nesirinkau nei geresnio procesoriaus, nei nei WiFi modulio, nei jokių papildomų priedų. Viskas kainuoja… Iš pat pradžių nenorėjo priimt užsakymo, kadangi adresas, kur siųsti siuntinį, ir „billing address“, nesutapo. Buvo prašymas nueiti pas kortelės išdavėją, pridėti tą nurodytą adresą prie alternatyvių, paskambinti jiems… Arba nufotografuoti kreditinę kortelę, ir saugiu ryšiu nuotrauką nusiųsti jiems. Ką aš ir padariau. Nuo tada prasidėjo mano kompiuterio „surinkimas“. Kažkodėl galvojau, kad jie ten turi tų kompiuterių ir siuntinėja. Pasirodo, gavę užsakymą surenka, ir tik tada siunčia. Kai keletą dienų statusas nepasikeitė, šiek tiek sunerimau – ar spės jie pristatyt, iki draugui išskrendant? Rugsėjo 11 (antradienį) jis jau turėjo išskrist. Likus mažiau nei savaitei, susirūpinau, paklausiau mane aptarnaujančios vadybininkės – ar spės. Nurodžiau, kada paskutinė data, ir t.t. Patikino, kad penktadienį turėtų jau išsiųsti, bet pasiūlė pasirinkt kitą pristatymo būdą – kad pristatytų sekančią dieną, o ne per keletą dienų. Nutariau, kad primokėt ~100 Lt bus pigiau, nei kad paskui bandyt gaut siuntinį iš JAV, išmuitint, ir t.t. Kaip ji pati teigė, kiek gali, skubina šitą reikalą. Ką tikrai galiu pagirt, tai bendravimą su klientais. Šeštadienį patikrinau – statusas nebuvo pakitęs. Jau supanikavau, kad jei pirmadienį išsiųs, tai ar spės iki draugui išvykstant. Tačiau vakarop gavau SMS, kad yra siuntinys. O pirmadienį statusas pasikeitė į „pilnai pristatytas“. Teliko laukti…

Beveik vidurnaktį lėkiau pasitikti parskridusių draugų, ir palengvinti jų bagažo beveik 2 kg. Kadangi buvo kažkur užkištas, pakrovėjo negavau. Iki šiol jo neatsiėmiau, nes pažadėjau atvykt su pyragais… Tačiau man pasisekė – namuose mėtėsi senutėlis ASUS, o jo pakrovėjo ir kištukas, ir voltai bei amperai atitiko.

Dabar apie patį kompiuterį…

Technines charakteristikas galima rasti anksčiau minėtame puslapyje, bet pagrindines galiu paminėt dar kartą: Intel Core i5, 8 Gb DDR3 RAM, 500 GB 7200rpm SATA Hybrid Hard Drive with 4 GB SSD, Intel HD Graphics 4000. Išmatavimai: 34 cm x 23.5 cm x 2.4 cm ~ 3.2 cm, 2.04 kg. Yra viena USB 2.0, dvi USB 3.0, HDMI, VGA(?), Ethernet ir audio jungtys, atminties kortelių skaitytuvas, 1.3 MP web kamera. WiFi, Bluetooth – čia jau pagal nutylėjimą.

Nėra jis pats ploniausias ar lengviausias, bet rankose laikyti visai patogu. Kas truputį nuvylė, tai nuotraukose korpusas atrodo kaip aliuminis, tačiau iš tiesų tai yra plastmasė. Bet normali plastmasė – nesijaučia kad kažkokia pigiena. Gražiai integruotas touchpad’as – iš korpuso išsiskiria nebent tuo, kad mygtukai toj vietoj yra, tačiau reljefiškai viskas ten lygu. Taip pat džiugina, kad ten veikia scroll’as – dviem pirštais naudojantis. Įjungimo mygtukas iš pradžių nesureagavo – pasirodo, reikėjo normaliai paspaust, o ne tik paliest. Kiek laiko akumuliatorius – nežinau. Dar nebandžiau dirbt nuo pilno pakvorimo iki išsikrovimo. Bet kokias 3 val, panašu, atlaiko. Tiesiog sunku pasitikėt Ubuntu akumuliatoriaus rodikliais – tai rodo, kad liko valanda, perkrovus, arba šiaip po kurio laiko – kad 1.5, arba 30 min…

Ubuntu šiame kompiuteryje užsikrauna tikrai greitai. Turiu darbe kompiuterį, kuris kaip ir geresnis(i7 procesorius), bet OS ten kraunasi žymiai ilgiau. Įtariu, kad tai arba dėl to, kad naujas kompiuteris, arba dėl hibridinio disko. Tikiuosi, kad antras variantas – tada ilgiau išliks greitas 🙂

Dar kalbant apie programinę įrangą. Kompuiteris buvo „preinstalled“. Tik įjungus reikėjo įvest vartotojo vardą, slaptažodį ir t.t. Tada baigėsi diegimas. Pasinaudojus keletą dienų buvo porą kartų pakibęs. Bet pašalinau vieną ppa, kurį buvau pats prisidėjęs, ir dabar viskas kaip ir tvarkoj.

Kol kas išvada – nesigailiu sumokėjęs virš 2000 Lt. Gavau gerą daiktą, kuriuos vis dar džiaugiuosi. O šiaip įdomu – ar dar kas Lietuvoj turi kokį system76 kompiuterį?

Katyčių maišto atgarsiai

Aš, kaip visada, pavėluotai – darbas, darbas, darbas… Bet tema tokia, kur norisi pasisakyt.

Kodėl parašiau „katyčių maišto“? Nes „pussy“ reiškia ne vien tik atitinkamą moters kūno vietą (o aš padorus žmogus ir visokių nepadorių organų minėti nenoriu 😀 ) Kas dar nesuprato – aš čia šiek tiek apie „Pussy Riot“ skandalą…

Prisipažinsiu – per daug nesidomėjau bei nesigilinau į situaciją. Tačiau esmė, kaip suprantu, yra tokia, kad panos pankės cerkvėj mišių metu surengė „pasirodymą“ su daina prieš Putiną. Ir tai nebuvo jų pirmas pasirodymas – dar kažką yra padariusios prie Kremliaus, jei neklystu. Kelios jų buvo sugautos, nuteistos ir pasodintos porai metų.

Ne tiek yra svarbus pats įvykis, kiek visuomenės reakcija į jį. Rusijos žvaigždės ir valdžios atstovai smerkia šį poelgį, beveik visi vakarai giria. Tik man kažkai patrodo, ne ten žmonės žiūri…

Kas piktinasi „Pussy Riot“ elgesiu, teigia, kad jos įžeidė tikinčiuosius, ir tai yra labai blogai. Palaikytojai irgi teigia, kad tikintieji buvo įžeisti, tačiau tai yra gerai. Ir po pasaulį nuvilnijo visokių veiksmų, niekinančių krikščionybės ženklus: kryžių pjaustymas, vandalizmo aktai bažnyčiose, ir panašiai… Štai čia, manau, daugelis visiškai klaidingai suprato „Pussy Riot“ žinutę. Nemanau, kad jų aktas buvo taikytas prieš pačią krikščionybę – teisme jos atsiprašė tikinčiųjų. Jos protestavo prieš tai, kad stačiatikių Bažnyčia Rusijoje, o tiksliau jos vadovas, dirba ranka rankon su žmogaus ir minties laisves varžančiu Putino režimu. Spėju, tai turėjo būti žinutė tikintiesiems, kad ne tiek jų tikėjimas, kiek vadovybė yra netikusi.

Teismo nuosprendis kažkaip visai ne į temą – 2 metai už „tikinčiųjų įžeidimą“. Šalyje, kuri beveik visą praeitą amžių diegė ateizmą, dabar ginami tikintieji? Baikit juokus! Čia jau akivaizdu, kad yra akivaizdus politinis susidorojimas. Manau, vakarų žymūs asmenys tai supranta. Ir palaikė pankes būtent dėl to, kad kalba eina apie žodžio laisvę, o ne apie krikščionybės niekinimą.

Pažįstamas rusas pasakojo, kad po prezidento rinkimų buvo pavojinga rodytis gatvėse, nes jei policijai pasirodys, kad esi panašus į opozicijos palaikytoją, tave tiesiog suims ir išveš. Šiaip tai kartais stebiuosi Rusijos valdininkų pareiškimais. Kažkada pateikė savo nuomonę apie žmogaus teises ir kitus dalykus. Tai praktiškai visoms šalims kliuvo už [mogaus teisių nepaisymus. Keista tai girdėti iš valstybės, kuri pagal žmogaus teises lygiuojasi į Kiniją ar Š. Korėją. Taip pat „pribaltai“ neretai kaltinami nacizmu, fašizmu, rasizmu ir kitais dalykais. Tuo tarpu pas juos pačius gėjai atvirai vadinami pyderais, juodaodžiai – beždžionėmis. Ir, kaip suprantu, tai nieko tokio.

Taigi, apibendrindamas noriu dar kartą pasakyti, kad manau, jog „Pussy Riot“ pasirodymas cerkvėje buvo prieš Putiną ir jo režimą. O kodėl dabar jų palaikytojai pjausto kryžius bei išsidirbinėja bažnyčiose? Man didelis klausimas.

P.S. Dar dėl „Femen“. Ar man vienam atrodo, kad joms tiesiog knieti savo papus parodyt? Yra proga, ar nėra – vis jos visur lenda su savo kažkokiais šūkiais, ir, kas svarbiausia, plikais papais…

Prisiminiau komiksus

Kodėl gi juos prisiminiau? Ko gero dėl vieno idioto, kuris sugadino daugeliui žmonių „Dark Knight Rises“ premjerą. O ir šiaip – šia tema seniai rašiau. Galvojau, kad apie komiksus rašysiu atskiram bloge, bet man vienam nepavyko jo palaikyt…

Kaip jau minėjau, minčių apie komiksus bei jų kultūrą sukėlė tas idiotas, pasireiškęs per naujausios filmo apie Betmeną premjerą. Taip pat neseniai praūžusi San Diego Comic-Con International konferencija. Tiksliau ne būtent šie įvykiai, o komentarai apie juos.

Savaime aišku, lietuvių komentatoriai, po straipsniais apie žudynes Denveryje, aiškino, kad amerikiečiai yra dundukai, nes žiūri tokius filmus, ir tai jiems daro tokią įtaką. Kai kurie buvo labai intelektualūs ir prisipažino, kad tą filmą apie Betmeną žiūrėjo prieš 20 metų, ir jis buvo labai lievas… Savaime aišku, visi mėtėsi frazėmis, kad visi tie komiksiniai filmai yra vaikiški, o normalūs suaugę žmonės žiūrėt turėtų tik normalų europietišką kiną. Beje, kiek esu matęs to „intelektualiojo“ kino, tai žiaurumų ten ne ka mažiau, nei tuose „idiotams skirtuose“.

Bet ne visai apie kiną aš čia. Apie pačius komiksus, jų kultūrą ir įtaką. Dėl viso pikto patikslinsiu, kad kalba eina apie tuos „main stream“ superherojiškus komiksus, o ne apie kokius nors realistinius su gilia idėja…

Komiksai pas mus kaltinami, kad propaguoja smurtą, klaidingą supratimą apie pasaulį ir kitais panašiais dalykais. Visi kažkodėl prisimena „anuos laikus“, kai smurto ir kitų nesąmonių tiek nebuvo skleidžiama. Hm… Ar tikrai taip? Prisiminkim gražias lietuvių liaudies pasakas. Eglė žalčių karalienė – akivaizdi aliuzija į zoofiliją, taip pat broliai, gindami sesers garbę, jos vyrą užkapoja dalgiais. Kitas pavyzdys – neatsimenu pasakos pavadinimo, bet prisimenu, kad pabaiga buvo su ištaškytais raganos smegenimis (dėl to sniegas žiemą blizga). Pasaka apie Sigutę – pamotė vis tik užmuša pagrindinę veikėją. Dar prisiminiau vienos pasakos pirmus sakinius. Ten buvo maždaug taip: „Merga išėjo į mišką. Ten ją pasigavo meškinas. Po metų tai mergai gimė gauruotas sūnus.“ Aišku, po to tas gauruotas Jonas tapo didvyriu, bet vėlgi – akivaizdi zoofilija. O jau ką kalbėt apie visus riterius, kapojančius drakonams bei milžinams galvas vieną po kitos… Man kažkodėl ten smurto ir kitokių blogybių atrodo ne ką mažiau, nei tuose „bloguosiuose“ komiksuose. Na, pasakose vaizduotei palikta daugiau vietos. Beje – kai kas ir Bibliją laiko gerumo pavyzdžiu. Jiems pirma reiktų ją perskaityt nuo pradžių. Ten irgi „malonių skrandžiui“ vaizdelių yra 🙂

Kas komiksuose gal kiek kitaip, tai kad blogieji veikėjai neretai pristatomi pakankamai patraukliai. Bet juk ir realiam gyvenime patys blogiausi žmonės neretai turi itin daug draugų bei sekėjų.

Prisimenant tą idiotą, kuris šaudė per filmą, tai savaime kyla klausimas, kodėl komiksų prisiskaitę žmonės nori smurtauti? Manau, tokie žmonės ir pasakų prisiskaitę eitų raganų medžioti. Problema yra visuomenės cinizmas, kai kraujo klanai ekrane sukelia nebe pasibaisėjimą, bet mintis apie kečupą. Ir kai didesnė vertybė yra ne kažkuo nusipelnyt visuomenei, bet tiesiog išgarsėt, tai jau yra tikrai nebe komiksų kaltė.

Dar kažkiek apie pačius komiksų gerbėjus. Dažnai galvojama, kad tai yra moksliukai, nevykėliai ir „noliferiai“. Pažiūrėjus į nuotraukas iš minėtos Comic-Con konferencijos, atrodo kiek kitaip. Merginos ten visai ne kokios storulės paauglės, o tikros gražuolės ir kartais apsirengia labai tiksliai pagal savo pasirinktas veikėjas. Vyrai irgi dažnai yra suaugę ir rimtai atrodantys vyrai. Išvada – būti komiksų gerbėju yra rimtas hobis, kuriam reikai skirti laiko ir pinigų. Norint skirti pinigų, reikia gero darbo. Taigi, kur nors delfi komentaruose aiškinantys, kad komiksų gerbėjai yra nevykėliai, tegu pirma pažiūri į pasaulį, o tik po to skelbiasi, viską apie jį žinantys ir suprantantys.

Ir pabaigai – svajonės. Norėtųsi ir Lietuvoj kažkiek tokios komiksų kultūros išpopuliarėjimo, minimalios, bet bent kažkokios konferencijos apie komiksus, filmus, žaidimus… Aišku rinka ir publika pas mus ne tokia… Bet pradžią, galima sakyt, jau padariau – per mano 30-ąjį gimtadienį svečiai buvo apsirengę įvairiais veikėjais, ir buvo pasiruošę apie juos papasakoti…

Kodėl manęs greičiausiai nebus Piratų Partijoj…

… jei tokia įsisteigs kada nors pagaliau?

Nes, mano galva, nesu pakankamai radikalus. Kiek paskaitau diskusijas el. pašto grupėje, facebook’e, komentaruose naujienų portaluose, tai dauguma piratų vis tik laikosi tos nuomonės, kad autoriai iš tiesų yra veltėdžiai, gauna milijonus už nieko neveikimą, todėl jei nieko jiems nemokėsi, jie nenukentės, o tie, kurie nesugeba gaut milijonų, yra nieko verti.

Ir kadangi Piratų Partija skelbiasi esanti atvira ir itin demokratiška, bendrą kryptį sudaryt turi ne pavieniai asmenys, bet dauguma. O kadangi dauguma yra tokių, kaip aukščiau minėjau, kryptis daugiau mažiau aiški… Šiaip dabar, kol ten tik ~10 žmonių, yra tokių, kurie siūlo ne daryt viską nemokamai, bet ieškoti kompromisų, diskutuoti su autoriais. Aišku, atsiranda tokių kaip Originalas, siūlančių, jų galva, genialų sprendimą – tegu autoriai patys susiranda naujų būdų kaip platinti savo krybą, o prie vartotojų tegu nelenda. Ir visiškai nekreipia dėmesio, kad skirtingiems autoriams reiktų taikyti skirtingus modelius. Kas tinka pop muzikantams, nelabai tinka akademinės muzikos kompozitoriams, ir visiškai netinka rašytojams. Išvis – dar retas kuris supranta, kad kompozitorius, prodiuseris, muzikantas – skirtingi asmenys. Taip pat žmonės, siūlantys autoriams patiems ieškoti sprendimų, kažkodėl pamiršta, kad tokie sprendimai reikalauja techninių žinių, o muzikantai, rašytojai, dailininkai apie tokius dalykus nė bum bum. O programuotojai irgi autoriai, imantys už savo darbą pinigus. Taigi, jei kultūros veikėjai negaus pinigų, jie neužsakys paslaugų iš techninių sričių darbuotojų, ir užburtas ratas toliau suksis…

Taip pat, nors ir užsienio šalių piratų partijos deklaruoja, kad yra prieš monopolijas bei už atviras technologijas, kai kurie mūsų aktyvistai reikalauja „pamiršti visokius atvirus fufelius“, o svarbiausia, kad paprasti vartotojai neturėtų mokėti už nieką asmeniniam naudojimui. Dar susidaro įspūdis, kad kai kurie ten yra tam, kad savo verslui galėtų sudaryti geresnes sąlygas.

Pas mane pozicija kitokia – atviros technologijos ir kultūra yra gėris. Ir iš to autoriai gali uždirbti. Galima panaudoti tuos pačius torentų puslapius, ir jei jie gauna pelną, LATGA-A visai galėtų sudaryti su jais sutartis ir pasiimti kažkokią dalį. Žinoma, sumos turi būti proto ribose. Taip pat yra visokie transliuojantys puslapiai (Grooveshark, Spotify), kurie irgi galėtų prisidėti prie autorių pajamų, jei tik mūsų autorių gynėjai nebūtų tokie kietakakčiai. Ir šiaip – autoriai, šiltai bendraujantys su savo gerbėjais, net ir tais, kurie piratauja jų kūrinius, pelno daugiau pagarbos, nei tie, kurie tik grąsina. Tačiau išsakęs savo tokią nuomonę(ne vien aš), esu gavęs pastabų, kad ginu autorius, o tai būnant piratu yra labai blogai.

Taigi, kol kas manau, kad Piratų Partiją aš gal ir padėsiu įkurti, tačiau ar ten būsiu, jei politika bus tokia, kuri man nepatinka, tikrai abejoju…

Skaitmena – ne pakaitalas

Nelabai seniai, eilinį kartą kalbantis piratavimo temomis, išgirdau teiginių, kad skaitmeniniai failai yra geriau, nei fizinės laikmenos, filmai ar koncertai…

Pagrindinis argumentas – skaitmeniniai failai yra patogiau, ir tik nesusipratėliai gali pirkti vinilines plokšteles ar CD. Mano teiginys, kad vinilinės plokštelės garsas yra kitoks, nei sklindantis per kompiuterio kolonėles, buvo nesuprantamas. O mintis, kad yra tokia žmonių rūšis – kolekcininkai, kuriems yra malonu turėti fizinį daiktą, išvis buvo palaikyta kažkokia erezija.

Užėjus kalbai apie gyvus muzikantų pasirodymus, mane beveik nuginklavo argumentas, jog į koncertus galima eit nebent tik norint paremti mėgstamą atlikėją – garso kokybė ten vistiek prastesnė, nei FLAC’uose. Juk tai, kas įrašyta studijoje, būna žymiai kokybiškiau – suvesti takeliai, sureguliuota viskas. Taigi – švariau ir tvarkingiau. O koncertuose tik daugiau garso, plerpėjimo, efektų.

Ir štai man kilo mintis – gal aš nenormalus kažkoks? Man koncertas yra žymiai kitas potyris, nei tiesiog klausytis per ausines. Bet tada nutariau, kad ne aš išprotėjęs(na, gal kažkiek), bet žmonės, taip teigiantys, tiesiog nėra buvę gerame koncerte. O „geras koncertas“ yra ne tas, kuriame būtinai garsas kokybiškas(tai, žinoma, irgi pakankamai svarbu, bet Lietuvoj kažkodėl visur plerpia…). Tai yra žymiai daugiau – mėgiamos grupės ar atlikėjo energija, kuri užveda visą tą minią, ir tu su ja susilieji nė pats to nenorėdamas, pradedi kartu rėkti, šokti… Aišku, tokia patirtis atsiranda ten, kur būna daug žmonių, didelis plotas. Jei lankytis tik kameriniuose bardų pagrojimuose, šito dalyko nepajausi. Tačiau ten yra kitkas – beveik tiesioginis bendravimas su atlikėju, vos ne palaikant akių kontaktą.

O jei dar kas truputį nusigroja ar nusidainuoja – tai yra savotiškai malonu, ir prideda dar daugiau žavesio. Kaip ir vinilinių plokštelių traškėjimas – analoginis garsas turi to nenusakomumo tikimybę. Ir tai yra neapsakomai malonu… Prisimenu Jean Michel Jarre koncertą prieš keletą metų – grojama buvo analoginiais beveik senoviniais instrumentais. Kažkas kažkur traškėjo, kažkokie trikdžiai nuolat girdėjosi. Bet tai buvo taip super, kad nenorėčiau to iškeisti į jokį „sulaižytą“ garsą…

Taigi, iš tiesų tai man gaila žmonių, kuriems gyvas pasirodymas yra visada blogiau nei įrašas, o muzika vertinama pagal pasiekiamumo patogumą. Žinoma, kartais būna tokių atvejų, kai koncertas būna tikrai prastas, ir išeini nusivylęs, tačiau reiktų rinktis, kur eini 🙂

Pamatyti The Prodigy – atlikta!

Viena mano vaikystės svajonių buvo pamatyti The Prodigy gyvai. Pagaliau vakar (2012-05-25) ji išsipildė!

Kas patiko. Savaime aišku – Prodigy. Taip užvedė, kad tiesiog išlikti stovėti buvo neįmanoma. Tai nusvėrė visus minusus. Esu girdėjęs žmonių sakant, kad į koncertus jie eitų nebent tik tam, kad palaikyt savo mėgstamą atlikėją, o šiaip – klausyt mp3 ar FLAC’us – patogiau ir geriau. Matyt, niekada nebuvę TOKIAM koncerte… Galbūt pirmą kartą mačiau, kai praktiškai VISI koncerte kelia rankas. Dažniausiai gale žmonės būna pasyvūs. Bet šįkart per kai kuriuos gabalus tūsinosi visi. O per Smack My Bitch Up ir Out of Space praktiškai nereikėjo vokalistų – publika dainavo be didesnės pagalbos. Beje – tik Out of Space bei Voodoo People buvo iš tų, kurie originaliai atliekami be vokalisto. Nebuvo nei Warrior’s Dance, nei No Good (Start The Dance)…

Dar patiko DJ Mamania su… Josh’u, rodos… Pasistengė vyrukai apšildydami. Matėsi, kad Mamania džiaugėsi galėdamas apšildyt pačius The Prodigy.

Šviesos irgi buvo pakankamai įspūdingos. Epileptikams tokiame koncerte lankytis negalima 🙂

Buvo ir šiokių tokių minusų. Gal dėl aparatūros, gal dėl pačios Žalgirio arenos akustinių savybių, garsas nebuvo itin švarus. Nors kai daug tokio garso koncertų nesilankau, negaliu garantuot, kaip taip neturi būt. Bet garso buvo tikrai daug. Mano ausys iki šiol užgultos 🙂

Dar matėsi, kad pati grupė tiesiog atidirbo laiką, už kurį gavo pinigus. Programa atidirbta iki galo ir be jokių improvizacijų. Ir dainų variantai buvo sutrumpinti. Vos spėji normaliai susivokti, kuris gi čia jų hitas, o čia tik oplia – jau kitą groja. Na, bet tas gal irgi nėra labai blogai – jei būtų dainavę pilnus variantus, tai dar kokią valandą ilgiau būtų užtrukę.

Dar ką šiaip pastebėjau. Jei anksčiau žmonės per koncertus keldavo į viršų žiebtuvėlius, tai dabar visi kelia mobiliakus ir filmuoja 🙂

Na, bet įspūdis paliko teigiamas ir ilgam. Dabar liko pamatyt Daft Punk bei Kraftwerk, kad pasiekt gyvenimo pilnatvę.

Puslapiai:12345678...18