Atviras kodas įmonėse

Grįžtu prie pasiūlymo, apie kurį buvau jau užsiminęs: darbo partija siūlo viešajame sektoriuje pereit prie atviro kodo. Tas pasiūlymas susilaukė kritikos. Žinoma, ta kritika ne itin objektyvi, nes skamba iš firmos, kuri yra „Microsoft“ partneris, ir šiaip ne itin maloniai atsiliepia apie atviro kodo programinę įrangą. Šįkart paporinsiu savo mintis ne vien apie valstybinį sektorių, bet bendrai apie įmones.

Tai štai. Man atrodo, kad iškart pereit prie atviro kodo programų nereikia, ir tai nelabai įmanoma. Kodėl neįmanoma? Stabdis yra žmogiškasis faktorius. Ko gero apie 90% dirbančių su kompiuteriais yra matę tik Windows. Jiems parašyt dokumentą – pasileist „wordą“ ir įrašyt kelis sakinius, paskaičiuot kažką – užpildyt „excel“ lenteles, internetas – didelė mėlyna „e“, pramogos – „solitaire“ arba „minesweeper“, na dar kartais kokia nors papildoma specifinė programa (kokia nors buhalterinė). Tokiems nesuprantama, kad gali būt kažkas kito, nei „Windows“. Juos vien nuo žodžių, kad „čia bus diegiamas Linux“, gali ištikti infarktas, epilepsijos priepuolis ar kažkas tokio baisaus. Kadangi jie kažkada prieš 10 metų yra girdėję, kad linux – tik programuotojams skirtas dalykas, o paprastam žmogui jis suprantamas tiek, kiek senovės graikų kalba. Su tokiais žmonėmis ir gali būt daugiausia išlaidų pereinant prie atviro kodo – juos nuolat reikės apmokyt, už ką reikės mokėt, o jie nenorės priimt informacijos, nes bus įsitikinę, kad tai vistiek nesuprantama.

Link tikslo galima eit ir per aplink. Žmonės visai kitaip reaguoja, kai kažkas jų kompiuteriuose patvarkoma, ir pristatoma ne kaip visiškai kita sistema, bet kaip patobulinta senoji, arba atlikti smulkūs patvarkymai. Taigi, reiktų ne skelbt, kad „visiškai pereisim prie atviro kodo – sutaupysim“, bet tyliai tai atlikt, kol vartotojai nieko neįtaria…

Pradėt reiktų nuo paprasčiausių dalykų. Interneto naršyklės. Reikia ofisuose atsisakyt IE. Galima įdiegt Firefox (nors ir skaičiau, kad labiausiai „bugova“ naršyklė), ar kokią kitą naršyklę, ir tiesiog pakeist piktogramą ir užrašyt „Internet Explorer“. Ir pasakyt, kad atnaujinot internetą. O jei įmanoma, tai netgi galima uždėt kokį IE skin’ą ir niekas nieko neįtars. Esu įsitikinęs, kad dauguma vartotojų taip ir nesupras, kad pas juos dabar „kitas internetas“. Blogiausiu atveju paklaus, kaip kažką padaryt, bet ir tai maža tikimybė. Žinoma, pakeitus naršyklę – taupymo nepasijaus, bet galima kažkiek pakelt saugumo lygį.

Sekantis etapas galėtų būti M$ Office pakeitimas OpenOffice arba kokiu kitu analogu. Čia jau priklauso nuo poreikių. Nežinau Office funkcijos, kurios negalima būtų atlikt su OO. O jei ir yra, tai jos itin retai, arba visai naudojamos. Ypač kokių sekretorių įstaigose. Įdiegus OO jau gali tekt pravest šiokius tokius apmokymus. Ir būtų neblogai, kad firmoj bent vienas ar keli išmanytų šį paketą. Beje – taip pat reikia prisimint, kad pakeitus ofiso programų rinkinį, nereikia sakyt „čia naujas krūtas atviro kodo produktas“. Ne! Reikia pranešt, kad čia yra „toks biškį kitoks wordas, bet veikia panašiai. Jei kas – klauskit“. O be to – perėjus nuo MS Office 2003 kad ir prie OpenOffice.org 3.1 žmonėms bus mažesnis šokas, nei pereinant prie MS Office 2007.

Sekantis žingsnis galėtų būt specifinių programų keitimas. Čia gali būt sunkiau. Gal visokiems fotošopams ir galima rast analogų, bet su AutoCAD’u jau problematiškiau. Na, bet jei jau naudojamas tikrai labai reikalingas ir rimtas produktas, tai gal tokiai įmonei ir nepavyks pilnai pereit prie atviro kodo. Kitas dalykas – buhalterinės programos. Kiek žinau, Lietuvoje kuriamos tokios programos praktiškai tik windozei. Ir retai kur sutiksi įmonę, kuri siūlytų kažkokią alternatyvą kitoms sistemoms. Bet čia jau programuojanti įmonė turėtų taikytis prie klientų. Jei kokia firmelė nenorės prarasti didelio kliento, kuris pasakė „po metų pereisim prie Linux. Jei neturėsit ką pasiūlyt, atsisakysim jūsų paslaugų“, ji susiims ir padarys bent jau kažką, kas galėtų veikt Linux’e. Blogiausiu atveju – paleis programą per wine, geriausiu – padarys web analogą, kuris nepriklauso nuo OS.

Tai štai – kai naršyklės, biuro programų rinkiniai pakeisti, galima jau kai kuriuose kompiuteriuose diegt Linux. Manau, reiktų pasistengt, kad išvaizda būtų kuo labiau panaši į buvusius windows’us. Tada žmonėms šokas mažesnis. Pravest trumpus apmokymus ir vėlgi „klausimai – kreipkitės“. Kažkur skaičiau, kad kažkoks adminas supykęs pakeitė kompuose windozę į Linux, tai vienintelis klausimas, dėl kurio jam skambino, tai buvo „o kur solitaire’is?“. O vieno draugo pažįstama jo kompe be problemų pasileido muziką, nė neįtardama, kad ten ne tik kad ne windows, bet ir ne linux, o FreeBSD. Taip kad čia tik psichologinis barjeras, o ne techninis.

Ir galiausiai – jei kas visiškai niekaip nenorės pereit prie kitokių programų – gali mėgint ieškotis kitų darbo vietų. Prie kelių darbuotojų nereikia taikytis – reikia priimt tokius, kas pasiryžę mokytis.

Ir pabaigai. Pratint prie kitokių sistemų reikia jau ne vien tik darbuotojus, bet pradėt reiktų nuo moksleivių. Bet apie tokį planą gal vėliau kada…

22 komentarai

  1. Tie pavyzdžiai sėkmingi. Tik kažin, ar jie mūsiškiams parodytų labai tinkamą pavyzdį. Pas mus žmonės labai konservatyvūs ir dėl kiekvieno pokyčio pasiryžę kelti didžiausius triukšmus. O iškart toks didelis pasikeitimas būtų per didelė apkrova įvairioms buhalterėms. Todėl ir reikia po truputį eit link tikslo… Nors ir kiek mėginu savo darbovietėj propaguot tokias idėjas, sunkiai vis gaunasi…

  2. Nuo mokyklų ir reikia pradėt. Ten specifinių programų kaip tik nelabai reikia, tai puikiai tiks.
    Aš va universitete prie Baltix prisėdau ir kilo noras pas save pingviną įsileist. Įsileidau ir laimingas 🙂

  3. Google docs irgi neblogas variantas. Bet kad jie ne atviro kodo, man rodos. Ir mažiau funkcijų, kurių neaišku kam gali prireikti, turi 🙂
    O mokyklose tikrai reiktų pradėt mokytis ne dirbt su windows, bet dirbt su kompiuteriu. Darbo principai juk vienodi 🙂

  4. Geras straipsnis.

    Aišku daug kas priklauso nuo įmonės specifikos. Mano darbe kažko kito negu Windows nepanaudosi, nes programos skirtos darbui tik Windows ir jokių kitų alternatyvų. OpenOffice naudojimas vadovų irgi nedomina, nors keli metai atgal siūlymas toks buvo, bet daugelis nenorėjo naudoti kitokio, „kreivo“ ofiso.

    Buhalteriams dažniausiai reikia windows, sutinku, bet iš kitos pusės žiūrint, dažniausiai buhalterių vidutinėje įmonėje būna vienas arba du, tai jiems nupirkti windows, o visiems kitiems – linux. 🙂

    Mokyklose beabejo turėtų būti mokoma tik su Atviro Kodo PĮ, jokių MS produktų. Užaugtų karta, kurioje ne tik MS akyse.

    Kitas įdomus dalykas, neperseniausiai sesei nupirkau kompiuterį, jame buvo Ubuntu 9.04. Pasakiau ir parodžiau: čia skype, čia internetas, čia ofisas, čia muzika, čia filmams žiurėti. Tau daugiau nieko nereikia, mokykis, tau Windows nereikia, ateityje pravers.
    Tai va, kol kas nesiskundžia, o labiausiai jai patinka dabar, kad draugai pamatę labai nustemba, kodėl pas ją kompiuteryje ne Windows, o kažkas kita, nematyta. 🙂

  5. Nemanau jog buhalterinis softas bus linux’inis jei ten kazkas migruos i linux. Pirmiausia niekas nemigruos jei neras 100% viso ko pakeitimu. Antra jei tarkim ir susitvarkys su buhalterija (na kad ir per wine) tai kazin kaip bus su visokiais toolsais kuriuos duoda bankai ar kad ir ta pati VMI, kuri duoda abby formfiller (nezinau kaip dabar, bet pries metus per wine ji neveikdavo).

    Kaip ir sakiau kazkada linux kolkas yra tik paprastiems zmonems kurie panarso ir gal email patikrina ar soliteri losia, arba tiems kurie kaip sakai „programuotojai“.

    Suprantu tavo entuziazma(as buvau tokiu paciu ideju, bet 2001’ais ar dar seniau), bet gyvenimas kitoks ir zmones taikosi prie softo. Opensorsiniai produktai geri tik tiek kiek reikia projekta „patrunuojanciai“ imonei. O toliau visokie programeriu entuziastu projektai taip ir lieka tokiais „veikia, bet daug ko nera“ projektais. Cia aisku galima saukti ir mineti visokius apache, postfix ir tt, kas yra KIETA ir visi naudoja, bet enterprise leveli daznai prireikia daug ko to ko opensorsas neturi. Kaip pavyzdi pamiciau MS Excange. Netai kad nera pacio serverio, bet net nera net ir opensorsinio kliento jam 🙂 Lygiai tas pats su kitais rimtais produktais kaip koks vmware. Taip taip daugelis pamines cai Citrix XEN ar Quaranet’ (oj Redhato jau) KVM.

    bus tesinys

  6. OK gryztam prie vartotoju:
    Na tiap ubuntu grazu, ir beveik viska veikia ir net mano brolis naudojasi (uzkniso kad visurus gaudo – sudejau linux. dabar ramu, bet pasigenda autocad’o). Na ir ka tas grozis ir sioks toks funkcionalumas tuom ir baigiasi.

    Paimkime pvz flash – na taip yra 10’as flash’as linux’ui. O kur hw acceleracija flash’ui? NERA! Na taip galima ja paleisti, bet reikia kad butu toks ir toks draiveris, nepaleistas kompizas ir aibe kitu dalyku, kuriuos turi suderinti kad gauti ta hw acceleration.

    Del to zmones ir ziuri skeptiskai i ne visiskai isbaigta linux.

    Kaip zmogus dirbantis su linux ir kitais unix ar opensource projektais tikrai zinai kas tai yra ir kokius jie trukumus turi, bet pasakysiu taip:
    Jei mano valia butu, sudeciau MS AD, windausus ir pan, o ne zaisciau su viskiom sambos kurios „biski veikia“ arba „bando veikti“

    Tai tiek 🙂

  7. Tiesa, kita puse medalio –
    ka daryt kai kazkas neveikia? Komercinio produkto atveju gali kreiptis i gamintoja. O kur kreiptis opensorso atveju? Taip, galima rasyti i koki bug tracker, i mailing listus ir gal po metu sutvarkys.

    kaip pvz buvo bug vlc ir zmogus metus lauke kol ji istaisys. Per ta laika iseidavo vis naujos versijos, nors bug’as, kuris buvo reportintas vistiek islikdavo.

    Zodziu truksta operatyvumo, ir ne kiekvienas yra „hakeris-programeris“ kad ten kompiliuotu, patchintu, snv’intu naujausias versijas kad kazka padaryti veikianciu jei islindo bedele 🙂

  8. Aš kažkada dirbau įmonėj, kur viskas sukosi ant windows, ir programos buvo specialiai jiems kuriamos. Bet beveik visur buvo OpenOffice, ThunderBird ir jokio MS Outlook’o ar exchange’o nereikėjo.
    Dėl to, kad galima kreiptis į gamintoją. Tai dar nereiškia, kad klaida bus pataisyta operatyviai.
    „Suprantu tavo entuziazma(as buvau tokiu paciu ideju, bet 2001′ais ar dar seniau)“ Duodi suprast, kad anksčiau ar vėliau mano entuziazmas išblės ir „ateisiu į tikrąjį kelią“? Nežinau… Man Atviras kodas jau ne tik programos, todėl patinka vis labiau…
    Ir dar – vmware yra ir ant linux

  9. Nerijus, jei tu perki tech supporta arba tokia distra kaip Red Hat enterprise Suse Linux enterprise Mandriva powerpack tai tada lygiai taip pat gali kreptis i gamintojus. O tie visi Linuksai mokami vistiek kainuoja 2-10 kartu pigiau nei win su ofisu ir antivirusine.

    Siap tai nesam, kad ko nors nesusigaudys visi puikiai susigaudo su Firefox ir OOo tai susigaudys ir su kokiu gnome, o daugiau praktiskai nieko nereikia.

  10. Mes pas save radijoj prie linux einam jau metus laiko – tera 5 kompai, bet visur specifika, ne taip cia greit. Manau, kad visom firmom pakankamai sudetinga.
    Del suporto tai drysciau papriestaraut: Darkice naujausia versija nesikompiliavo ant ubuntu 9.10, parase reporta, lygiai po 24valandu klaida buvo istaisyta. Kas dar gali pasiulyt toki suporta? nemokamai?

    p.s. parasyk kad el pastas prie komentaru yra BUTINAS, o ne irgi reiktu. Nebuvau jo irases ir visas postas dingo su klaida kad reikia pasta ivest. Del to antra kart jau dvigubai trumpesnis.

  11. as taip pat pereidineju nuo MS prie Linux (uzvakar isirasiau Ubuntu:)). Tik noreciau suzinoti ar yra pakaitalu Adobe produktams?
    PhotoShop – GIMP
    Reader/Acrobat – ?
    PageMaker/InDesign – ?
    Illiustrator/CorelDraw (ne Adobe) – ?

    Keista nes kolkas neradau info apie tai.
    Padekit jei zinot 🙂

  12. Reader/Acrobat – reader: Kpdf, xpdf, Ocular, Evince… … iskaitant ta pati acrobat reader. Jei reik pro versijos galimybiu tai ta pati daro pdfedit.

    PageMaker/InDesign – Scribus

    Illiustrator/CorelDraw – Inkscape, Open office draw, Koffice kazkaip ten.. ..

  13. Acrobat reader – Evince (suinstaliuota Ubuntu pagal nustylėjimą) arba Okular
    PDF failams kurti gali naudoti tą patį openoffice.
    Illustrator/coderldraw – Inkscape
    Pagemaker – Scribus
    http://www.osalt.com

  14. Tarp kita ko: sužinojau iš sesės, kiek kainuoja legalus AutoCAD. Apie 14 000, ir priedo sykį sumokėjęs tikrai neatsikratysi jų. Reikia kas kažkiek laiko mokėti tūkstančius už naujinimus, o kas trejus-ketverius metus pirkti naują versiją… vėl už pilną kainą.

  15. Toks ispudis, kad niekas nezaidzia zaidimu. Tai ir yra priezastis kodel niekas neis i tenai, kur negali pasilinksminti. Open source galima sulyginti su baru, kuriame nera muzikos ir alaus.

  16. Čia gi klba eina apie įmones o ne individualius žmones. Jei kokioj nors įstaigoj darbuotojai žaidžia, o ne dirba, tai tikrai nekelia pasitikėjimo. O laikui prastumt tai ant linux yra ne vien tik kortos ir minsweeper’is…

  17. Geras straipsnis, pritariu. Manau vadovaujantis shiomis idejomis imones ir valstybe galetu daug sutaupyti. Gaila, kad shali valdantiems idiotams to neirodysi… 🙁

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *