Laisvos PĮ propagandos klaidos

Po mano priešpaskutinio įrašo užsitraukiau nemažą laisvos PĮ bendruomenės nemalonę. Tęsiu šią temą toliau 🙂

Šįkart pakalbėsiu apie tai, kas, mano galva, daroma negerai tų, kas propaguoja laisvą programinę įrangą (Free Software), ir kas atbaido vartotojus. Būtent apie Laisvą PĮ bei Free Software Foundation veiklą, o ne apie Atvirą Kodą (Open Source). Eilinį kartą pateiksiu mintis nelabai įsigilinęs į visą filosofiją, kaip eilinis vartotojas.

Pirmiausia, kas gali atbaidyt vartotojus, galbūt besidominčius visu tuo reikalu – interneto puslapis. fsf.org bei gnu.org atrodo kaip padaryti grynu html, nenaudojant jokių kitų technologijų(suprantu, kad taip, ko gero, tik atrodo, bet būtent išvaizda yra pirmas dalykas, ką pastebi žmonės). Žinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, „blizgučių“ bei kitų pagražinimų. Per paprastas dizainas atrodo pakankamai mėgėjiškai, o vartotojams, pripratusiems prie Microsoft, Apple (dabar net ir Google) „bling blingo“ tai iškart sukelia įspūdį „lievai čia kažkaip“. Ir dar tos didelis šriftas…

Kitas dalykas – licencijų pateikimas. Iš tiesų – tai pakankamai painu. Yra krūva licencijų, kurios arba suderinamos su GPL arba ne. Ir kas dar labiau trikdo – viena kažkokios licencijos versija suderinama, kita – ne. Aišku, reikia skaityt, kad suprast, kas ten skiriasi. Bet tai tam reikia skirt laaabai daug laiko. O šiaip tai pati GPL licencija atbaido dalį programuotojų, nes ten, kiek suprantu iš daugelio komentarų, pakankamai griežtas dalykas – jei panaudoji GPL komponentą, visas tavo projektas privalo tokiu tapti (pataisykit, jei klystu). O jei kažkas nori daryt savo projektą pagal kokią nors MPL, arba visai – pagal uždarą licenciją? Taip pat FSF nerekomenduoja naudot licencijų, kurios kažkiek nesuderinamos su GPL. O taip pat rekomenduoja vengti bet kokio susidūrimo su tomis, kurios visai nėra suderinamos su GPL. Manyčiau, kad vartotojo teisė ir laisvė, rinktis, ką jis nori naudot – jei jam visiškai nesvarbus programos kodas, tai kodėl jis turėtų save ribot ir nesirinkti programų, kurios nėra „laisvos“?

Požiūris į kitokius PĮ modelius. Savaime aišku, didžioji dauguma FSF kritikos nukreipta prieš Microsoft bei kitas uždarą PĮ kuriančias įmones. Tačiau jie taip pat atsiriboja nuo Atviro Kodo(Open Source), nes ten ne viskas 100% suderinama su jų filosofija. O taip pat nelabai teigiamai atsiliepia apie to paties Linux distribucijas, kuriose ne visai aiški programinės įrangos diegimo politika, ir kur nesunkiai galima įsidiegt ne laisvą PĮ. Beje – kaip suprantu, tai Linux yra tik pamaina tikrajam GNU branduoliui, kuris kuriamas nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, kad pakeisti Unix, ir vis dar nepadarytas.

Tačiau vienas didžiausių kliuvinių laisvai PĮ prasiskverbti į plačiąją visuomenę (neskaitant didelių kai kurių įmonių pastangų) yra patys propaguotojai… Anglų kalbos žargone yra terminas „freetard„. Šis žodis, sudėtas iš „free“ ir „retard“, apibūdiną žmogų, aršiai kritikuojantį viską, kas yra ne „free“, ir kuriam nerūpi, kad kitam tai nėra svarbu. Tokie žmonės mano, kad jie įdeda didžiausią indėlį į Laisvos PĮ populiarinimą, tačiau realiai „gadina visą vaizdą“. Kodėl? Dažnai pagal juos, jei nekritikuoji MS, tai esi padlaižys ir parsidavėlis. Naudoji Skype? Esi nesusipratėlis, kadangi neaišku, kur eina duomenys, todėl apie tave gali laisvai sužinoti, ką nori. Sakytum pačios laisviausios naršyklės nesiunčia žymiai daugiau duomenų visiems, kas tik nori… Nori padaryt kažką lengvai per GUI? Esi nemokša, kadangi rašyt krūvas komandų yra žymiai greičiau ir patogiau, nei spaudyt pele (pritariu, kartais tai greičiau, bet tikrai ne visada). Nori sistemos, kuria būtų galima naudotis tik įdiegus, arba nusipirkus kompiuterį? Kam? Juk taip yra smagu pačiam viską pasidaryt nuo nulio, susikonfigūruot visokius paleidimo scenarijus, įsidiegt kokią nori grafinę aplinką, n kartų perkompiliuot branduolį, prasiknist mažiausiai pusdienį, ir tik tada pradėt dirbt. Nori parašyt tekstą su kažkokiu teksto redaktorium? Lievai, kadangi yra nuostabus redaktorius VI, kuriuo naudotis reikia išmokt iš naujo bet kokį veiksmą, ir viskas daroma komandų pagalba. Nori ant Ubuntu pasileist Gnome-Do, kadangi programas patogu paleidinėt? Negalima! Gnome-Do padarytas su Mono, kuris yra .NET, pritaikytas *nix sistemoms, o .NET yra MS produktas, todėl Mono yra blogis! Paprastą vartotoją tikrai atbaido tokie dalykai. Jam reikia ne „kaip krūčiau“, bet kuo paprasčiau ir gražiau. Kodėl kokia nors panelė filologė turėtų mokytis dirbti su komandine eilute, jei jai reikia tiesiog interneto, tekstų redaktoriaus, gal dar kokio paprasto žaidimėlio?

Kadangi „freetardai“ garsiausiai reiškiasi, tai jie yra suformavę bendrą įvaizdį apie patį Linux bei jo vartotojus. O tas įvaizdis maždaug toks: paprastai ant Linux niekas neveikia, todėl ten reikia iš pradžių viską pačiam susiprogramuot; visi Linux vartotojai – geek’ai, nežinantys kito gyvenimo, išskyrus komandinėje eilutėje, ir nepripažįstantys kitų pramogų, kaip tik „kruštis su pingvinais“. Juk žymiai daugiau žmonių atsiverstų į Linux, jei jiems į klausimą „o yra ten koks ofisas?“ ne 10 minučių (ar daugiau) būtų aiškinama, koks šūdas yra MS su savo Office, ir koks uber daiktas yra VI, bet tiesiog nuskambėtų atsakymas: „Yra. Gal kiek kitoks, bet yra“. Arba į klausimą „Kaip ten viskas atrodo?“ ne pradėt pasakot apie galimybę pasirinkt kokią nori aplinką, ją susikonfigūruot pagal savo poreikius, ir kokie MS yra niekšai, kad kiša visiems vienodą ir nepatogią grafinę aplinką, bet tiesiog atsakyt, kad „Normaliai ten viskas – tik mygtukai truputį kitose vietose“.

Visi tie „freetardai“ man panašūs į elementarius religinius fanatikus. Su tokiais žmonėmis sunku diskutuot, kadangi jie laikosi įsikibę savo nuomonės, ir praktiškai negirdi kitokios, nes ji „bet kokiu atveju yra neteisinga“. Vietoj to, galėtų įsiklausyt į kito asmens žodžius – gal ne viskas ten taip ir klaidinga. Fanatikai šiais laikais niekam nekelia susižavėjimo. Juk dėl kelių fanatikų kenčia ir pagrindinės pasaulio religijos. Dauguma įsitikinę, kad VISI krikščionys – kvaili ir kietakakčiai, VISI musulmonai – teroristai. Ir nors taip nėra, bet įvaizdį sudaro tie, kas garsiausiai rėkia – fanatikai. Taip ir su Laisva PĮ – nors tai ir nėra blogas dalykas, tačiau „freetardai“ atbaido žmones savo fanatizmu.

Pabaigai noriu pridurti, kad asmeniškai man patinka šis Linus Torvalds pasakymas – jis sukonkretina tai, ką aš ką tik aiškinau. Asmeniškai man Linux kūrėjas yra didesnis autoritetas, nei „freetardų“ garbinamas RMS…

31 komentaras

  1. Heh, 100 % sutinku. Kartais, kai įgrysta viskas, pasidarau „freetard’u“. Bet šiaip esu žmogus, kuris teikia pirmenybę Linux sistemoms (nes man patinka vis išmokti kažką naujo, bei nebūti apribotam MS produkcija), mėgstu atvirus standartus (neįsivaizduoju be jų pasaulio :D), mėgstu ir šiaip nemokamą arba mokamą programinę įrangą (kai ji tikrai verta savo kainos + palaiko atvirus formatus).

    Žinoma, paprastiems žmonėms tai tikrai neaktualu (pvz., jiems dzin patentų karai, kai man tai itin aktualu).

    Niekas nedraudžia bandyti „ištaisyti“ šių trūkumų 😉

    Žmones reikia detaliai su viskuo supažindinti, o ne tiesiog jiems reikšti savo nuomonę (tokio „neskubėjimo“ dėka mano keletas draugų jau naudoja Ubuntu ir yra patenkinti; taip pat ir abi sesės jau apsipratusios su Linux Mint :D).

    Taigi, Kroitus, aš tave palaikau (tu tiesiog skaitai mano mintis :)).

  2. Truputį perdėjai 🙂 Niekam, tie “freetardai” nerūpi. Ir eilinė filologė apie tokius pamišėlius net nežino. Jei visi nemokamos programinės įrangos tame tarpe OS kūrėjų taip mastytų, kaip tavo aprašomieji “freetardai” neturėtume ubuntu, fedora, suse ir kitų „draugiškų“ linux distribucijų. Aš asmeniškai nemačiau nei vienos merginos išbandžiusiai ubuntu ši OS nepatiktų. Apskritai daugelių eilinių vartotojų nesvarbu kokia OS. Jei visi „kompiuterastai“, kurie apiplėšinėja žmones už windows instaliavimą, instaliuotu pvz., ubuntu. Tai net neįsivaizduojat kaip greitai išpopuliarėtu linuxai 🙂

  3. Visiškai ne į temą, bet, bent jau mane, tai labai erzina skaityti straipsnius, kurie parašyti pusiau lietuviškai, pusiau angliškai. Jei konkrečiau, tai lietuviškos kabutės yra „ ir “. Jos „slepiasi“ po mygtukais „9“ ir „0“. Ačiū.

  4. Vytautas: dėkui už palaikymą – nebūtumėm bendravardžiai 🙂
    Marijus: tai aš ir kalbu, kad „freetardų“ nėra daug, bet jie reiškiasi garsiai. Juk reikia pripažint, kad dar iki šiol „linuxisto“ įvaizdis – moksliukas, kalbantis tik apie savo Linux. Aišku, padėtis taisosi, bet senų įpročių sunku atsisakyt.
    Vakaras: jei užkliuvo pusiau lietuviški, pusiau angliški žodžiai, tai aš stengiuosi pavadinimų neversti, nes čia ne Lietuvos Radijas, kur net grupių pavadinimai verčiami, o dėl kabučių – kadangi rimtus tekstus tenka daryt su teksto redaktorium, kur greičiausiai yra klaidų taisymas ir kabutės automatiškai pakeičiamos į lietuviškas, todėl net ir nesusimąstau, kad kitur reikia rašyt kitaip… Kaip ir dauguma…

  5. hmmm, radai problema kur jos nėra. Čia mazdaug tas pats: internete yra vartotoju kurie keikiasi ir įžeidinėja kitus ir taip atbaido nuo potencialių IT vartotojų.
    Be to kiek tokių žmonių(freetardu) žinai? Ir jei jau tokių yra, tai ar neturi jie teisių ar turėti savo nuomonės ir kurti savo aplinka kaip jiems patinka.
    Linux ir taip gal jau yra populiariausia os. Tik nereikia linux tapatinti vien tik su „desktop os“.

  6. Tai jei Linux – populiariausia OS, kodėl taip skundžiamasi, kad žmonės per daug naudoja Windows?
    Bent keletas freetardų kartas nuo karto parašo komentarą ir mano bloge… Visi gali reikšt savo nuomonę. Tačiau, kai ta nuomonė agresyviai kišama, tai nėra gerai. Kodėl niekam nepatinka, kad katalikų vadovai nurodinėja, kaip ką reikia daryt? Čia situacija tokia pati.

  7. >Po mano priešpaskutinio įrašo užsitraukiau nemažą laisvos PĮ bendruomenės nemalonę.
    Blogai galvoji, malone ir nesutikimas su tavo nuomone yra du skirtingi dalykai. 😉

    >Zinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, “blizgučių” bei kitų pagražinimų
    Tik M$ ar Apple sieka ka nors pritrauki ir priversti pirkti ju produkcija. Tu puslapiu atoriai reklama parasciausiai neuzsiima ir jiem to nereikia tikslas pristatyti ideja. Gerai tai ar ne tai cia jau kitas klausimas, bet pats esminis nesusipratimas sitam straisnyje yra tai kad tu lygini nora informuoti su noru isreklamuoti produkta (reklama). Jei tau jau nori pamatyt Linux reklama siulau lankytis:
    redhat.com
    oracle.com

    ir juos tada gali sekmingai lygint su M$ ar google pusl.

  8. Būtent – kur sukasi pinigai, ten iškart atsiranda visokie blizgučiai. Juk RedHat negausi nesumokėjęs. Kapitalizmo sugadintiems vartotojams (aš – jų tarpe) „gražu=pinigai=geras daiktas“, o „negražu=nėra pinigų=šūdas“

  9. Pas tave daug stereotipu.
    Skundžiasi ne, kad per daug vartoja windows, sukundžiasi dėl to, kad MS viename segmente užimdami dominuojančia rinkos dalį specialiai naudojasi padėtimi sudarydama kliūtis atviriems standartams. Dėl tos priežasties sunkiai vystosi ir kiti segmentai.

  10. Aš supratau kas tau nutiko, manau kad tu taip ilgai naudojai ubuntu ir tau susikaupė tiek negerų dalykų, yaio sugalvojai išsipasakot, nusitamink, aš tave suprnatu, man taip būdavo kai dar sėdėjau ant windows, gerbiu tave už savo nuomonę.

  11. Tai ne dėl Ubuntu naudojimo. Tiesiog visada į šiuos „Windows vs. Linux“ karus žiūriu kažkiek iš šono, ir matau, kad abi pusės nėra idealios. Šikt vieniems ant kitų – gal ir paprasta, bet neefektyvu. Todėl kartais norisi parodyt pirštu tai vieniems, tai kitiems, kas pas juos negerai. Gal ir ne viskas yra būtent taip, kaip aš sakau. Bet aš dėstau tai, ką matau iš šono.
    Dėl stereotipų – aš jų dar turiu palyginus nedaug. Paprasti mirtingieji jų dar daugiau turi. Ir ne vien kalbant apie „freetardus“.
    Atviri standartai – uber alles! Aš visada už juos. Ypač, jei jie gerai padaryti 🙂

  12. Pritariu GODhack dėl ydingo portalų lyginimo.

    Įrašas miglotas, keisti pavadinimai, dar keistesni jų apibrėžimai. Freetard’ai sukergti su nerd’ais, orinė statistika „Kadangi “freetardai” garsiausiai reiškiasi“, ir pan.

    O „Visi tie “freetardai”“ tai pribaigė :-), atsargiai – greičiausiai bent pora jų tyko tamsiame skersgatvyje su išgaląstais gNewSense CD, ir šiaip reikėtų kiek galima greičiau organizuoti pasipriešinimo būrius.

  13. Jei kalbi apie Ubuntu, tai taip – ji skirta naujokams. Tačiau pasirodžius ir pradėjus populiarėti šiai OS, tikrieji Linuxistai Ubuntu vartotojų nenorėjo pripažinti, nes ten „viskas per paprasta ir panašu į windows“. Bent jau atsimenu, kaip skaičiau kažkokį tokį straipsnį. Bet kodėl niekas niekada neįsiskaito į tai, ką aš rašau? Sakau gi – žmonėse likęs toks įvaizdis apie linux ir jo vartotojus. Ir tai labai sunkiai keičiasi. Kodėl dauguma vis dar nenori net pamėgint to paties Ubuntu? Nes kažkada girdėjo, kad Linux yra „labai sudėtingas šūdas“, ir vis dar iki šiol tuo įsitikinę ir net nenori girdėt to žodžio. Pats asmeniškai esu su tokiu požiūriu susidūręs, todėl ir sakau, ką matau. Nereikia žiūrėt vien tik į keletą žmonių aplink save – yra didelis pasaulis, kuriam linuxistai – uber geekai, linux – košmaras su komandine eilute.
    O kam nepatiko freetardų palyginimas su religiniais fanatikais… Kaip pavadint, kad kai parašai kažką nelabai neigiamo apie jų nemėgiamą dalyką, iškart būni užmėtytas kritika, beveik sulygintas su žeme. Musulmonai dėl Mahometo karikatūrų irgi grasino.

  14. Mėgsti labai jau skambias frazes, kurie čia tave su žeme bando sulyginti :-)? Kas tie tikrieji linux’istai „nenorėjo pripažinti“, gal sąrašėlį? Ir kaip išvis tą pripažinimą suprasti, medalių kiekiu?

  15. Man tai atrodo truputį bevertis atrodo aiškinimas, kad čia kažkas iš kažkokių freetard’ų ar dar bala žino kas kaltas. Manau dauguma žmonės nežino kas yra Linux, nežino ką reiškia OS, kas tai per daiktas ir su kuo valgomas ir pan. Ir išvis diegiant Linux net nereikia sakyti, kad čia Linux ar kažkas kito, tiesiog sakai čia va naujesnę versiją įdiegsiu (net video klipas yra kaip amerikoje prieš Vista ar tai 7 išėjimą rodo žmonėms JAV KDE aplinką ir sako čia naujieji windows, o vartotojai sako, oba kokie patogūs ir pan., dauguma išvis tų vartotojų net nesugebėjo įvardinti kas yra naršyklė [ir ar kartais ne vytax.blogspot.com bloge buvo tas video]) ir viskas tada vartotojas priima, o jeigu pasakysi čia kažkas kito jis visada atmes, nes jis to niekad negirdėjęs ir jam tai atrodo baugu, nes iš kur jam žinoti, kad kažkoks hidale automobilių gamintojas geresnis negu mano turimas mersedesas. Iš esmės tai žinių trūkumas lemia tai, kad Linux išlieka toki nepopuliarūs vartotojų kompiuteriuose. Juk su Windows žmonės užauga, jie yra išreklamuoti.
    Aplamai net yra apklausos padarytos, kad bendrai paėmus Windows vartotojai mažiausiai žino programų alternatyvų tuo tarpu GNU/Linux žymiai daugiau žino alternatyvas.

  16. Nieko blogo neturiu prieš ubuntistus, bet šiandieniniai net nežino kas yra /etc/apt/sources.list.
    Gal geriau parašyk straipsnį kodėl BSD netapo desktop OS, ir kokie visi frišnikai yra orientuoti į serverius ir nekenčia eilinius nubus

  17. asc: deja tu klysti, jei žmogui bent kiek įdomi sistema kuria jis naudojasi, tai jis sužino tai ko jam reikia. Pvz aš naudoju ubuntu (vien tik ubuntu) jau pus metų(prieš tai būdavo pasižaidimai su po mėnesį kitą nuo 7.04 versijos), ir tikrai žinau kas yra sources.list ir dar daugiau. Taip kad nesakyk to kuo nesi įsitikinęs. 🙂

  18. Palyginam gal BSD ir Ubuntu forumus? Pirmam dažniausiai sėdi kvalifikuoti specialistai, antram žmones kurie toliau už Gnome nenuėjo. Nesakau gi kad visi tokie ir nesakysiu, bet va toks straipsnis galiotu nebent 2000 metais. Dabar Ubuntu turi tokie žmones kurie su IT mažai ką turi. Nėra čia blogai ar gerai, tiesiog nereikia nepagrįstų faktų, kad Linux naudoja tik geekai. Užeikit dažniau į ubuntu forumus ir pasižiūrėk į dumb vartotojų klausymus, kurie neišlaikytu netgi 11 klases informatikos kontrolinio.

  19. Ubuntu ženiga tinkama linkme, tapdama paprastam vartotojui suprantama sistema. Tai kas, kad jie nežino visokių techninių dalykų. Ar daug windows vartotojų buvo užėję į Program Files ar Windows katalogus? Ne. Nes jiems to nereikia. Paprastam mirtingajam turi būti viskas pateikta ant lėkštutės ir jam neįdomu, kas dedasi virtuvėj. Ir tai, mano galva, yra gerai. Bet vistiek atsiranda asmenų, teigiančių, kad tas, kas naudoja Linux, turi vos ne mokėt pats branduolį susikompiliuot. Apie tokius ir kalbu…

  20. Koks tikslas kompiliuoti branduolį? Čia gi ne FreeBSD. Na man viena karta teko ubuntu branduolį perkompiliuoti dėl to, kad legacy firewire modulį atjungė. Va jums ir ubuntu naujokams, all hail, nori-nenori, o kompiliuoti iki šiol reikia. Tai kad, arba mokėk pinigus už palaikymą, arba išmok diskutuoti forumuose, ir uždavinėt teisingai klausymus linux gurui.

  21. Čia tik kaip pavyzdį pateikiau, kokia frazė į galvą atėjo. Kalbu apie visokius lindimus į konfigūracinius failus, milijono komandų rašymą ir t.t. To turi reikėt tik ekstra atveju, kai viskas nulūžta velniop 🙂

  22. Branduoli kompiliuot nera taip sunku kaip kas nors isivaizduoja 3-5 komandos ir l. daug klausimu yes-no apie visokius biesus kaip pvz ar turi PCI-E. Viskas. Nu jei apie kompiuterio dalis kas yra HDD ir kas yra CD-ROM supratimo 0 tada sunkoka.
    Siap branduolio kompiliuot niekam nereik, nebent labai retais atvejais perkompiliavus branduoli tam tikra gelezis ima veik kuri ankciau neveike, bet ta gali sprest ir imant kita disribucija.

  23. Jei kalba toliau eis apie įvairius branduolio kompiliavimus bei panašius dalykus, tai praktiškai būsiu teisus, kad kai kam tokie dalykai(arba kalba apie juos) – didžiausias malonumas 🙂

  24. Kažkada ir aš panašiai mąsčiau apie linux, bet pasinaudojęs kurį laiką pakeičiau nuomonė 🙂

    man šypsena kelią kalbos apie branduolio kompiliavima, nes per 3 metus nieko panašaus neteko daryti 😉

  25. Kaip ir sakiau – žmonės apie Linux blogai galvoja dėl to, kad prisiklausę vienos ar kitos stovyklos fanų pasakų. Pasinaudoji sistema – kitas supratimas ateina 🙂
    O kalbant apie branduolį – aš net neįsivaizduoju, kaip tas branduolys kompiliuojasi – ir visai neturiu noro sužinot 🙂

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *