Taigi, kas vyksta dabar Lietuvoje (ir ne tik)? Pandemija, visuomenės susiskaldymas, grėsmės iš vidaus ir išorės. Kol dalis visuomenės bando spręsti problemas, kita dalis pasinaudoja pavargusiais ir įpykusiais piliečiais siekdami savo tikslų. Vieni, ko gero, siekia prasimušti į Seimą, kad gautų neliečiamybę. Kiti – šiaip nori valdžios ir pinigų iš ten pasisemt. Dar kažkas galimai gauna pinigų iš išorės, kad destabilizuotų valstybę. O minia, kuria jie naudojasi, nesigilina, ir įsivaizduoja, kad bus ginami jų interesai. Naivuoliai 😀 😀 😀
Truputį dėl sąvokų, kurias noriu vartoti, ir kaip.
Maršietis – hibridinis žodis tarp „maršas“ ir „marsietis“. Jis skirtas apibūdinti aktyvų homofobą, ksenofobą, antivakserį, rasistą, vaikų mušimo entuziastą, sąmokslo teorijų mėgėją, mokslo neigėją. Tai gali būti tiek visas minėtų etalonų komplektas, tiek vienas ar keli.
Minia – daug žmonių, kurie elgiasi neracionaliai. Dėl to juos lengva kontroliuoti, kurstyti, išprovokuoti. Kad ir kaip pavieniai minios dalyviai norėtų nebūti siejami su neadekvačiai besielgiančiais kitais jos nariais, to išvengti nepavyks. Jei kažkas iš minios pradėjo smurtaut, kalta visa minia, nes reiškia, kad kiti dalyviai jo nesustabdė.
Išvengti generalizavimų nepavyks. Taip – ne visi antivakseriai yra menkai išsilavinę, mažesnes pajamas gaunantys piliečiai, bet nemaža dalis – būtent tokie. Ir jei jau žmogus priskiria save kažkuriai grupei, jam bus priskiriamos visos tos grupės savybės. Net jei jis jų neturi.
Per maždaug pusmetį (na, gal jau ir metus) maršiečiai su savo protestais atsiskleidė visu gražumu. Jie bandė kaltinti kitus valstybės simbolių išniekinimu, tačiau patys vėliavą naudoja svaidymui į kitus, bei tiesiog tepliojimui ant sienos. Toks valstybės vėliavos naudojimas bet kur ir bet kaip tikrai yra labiau kenksmingas valstybei nei vaivorykštė ant sienos. Aišku, čia dar nekalbant apie tai, kiek kartų jie iš himno pasityčiojo…
Kartais maršiečiai sugeba susimauti lygioj vietoj bandydami įrodyti savo tiesą. Kai bandė ginti vaivorykštinės perėjos uždažymą, gavau nuorodą į kelių eismo taisyklių įstatymą. Jame buvo parašyta, kad norint padidinti perėjų saugumą galima naudoti tokias priemones kaip ryškios spalvos.
Apie šito judėjimo lyderius neverta ir plėstis – tiek jau daug apie juos rašyta, atskleista. Bėda ta, kad jų sekėjams visa tai yra normalu. Teistas? Nieko baisaus! Slepia mokesčius? Šaunuolis! Eina į kairę arba muša žmoną? Tikras vyras! Antra ar trečia santuoka? Tradicinių vertybių saugotojas! Šnipinėja Rusijai? O tai kas čia blogo? Man kartais jau ima atrodyti, kad jei lygiuotis į „tradicinių šeimų saugotojų“ gyvenimus, ir iš jų imti pavyzdį, tai mano šeima ir vertybės yra netradiciniai.
Tačiau man kliūva ir paprastų maršiečių elgesys. Ne, aš nesiremiu „žiniasklaidos melais“, kaip kad jie sakytų. Aš stebiu jų elgesį socialinėj erdvėj. Ir ką pastebėjau…
Per šitą laiką, kiek matau, jie kabinėjosi prie žmonių dėl:
- seksualinės orientacijos – Raskevičius profilaktiškai paskelbia gaunamas žinutes, o ir šiaip – homofobija maršiečiui praktiškai privaloma;
- negalios – mačiau komentarų apie Moniką Ošmianskienę(fiziškai neįgali Seimo narė) „sėdi vežimėly – būk užsidarius namie, ir į Seimą nelįsk“, o ir šiaip – epitetai „daunas“, „autistas“ ir panašūs pas juos norma;
- kūno sudėjimo – čia jau kai baigiasi kiti „argumentai“, pareina „stora kiaulė“;
- tautybės/rasės – ką jie kalbėjo apie pabėgėlius, tai eina maždaug tame pačiame lygmenyje kaip ir apie LGBT žmones;
- profesijos – būti žurnalistu, gydytoju ar mokslininku dabar reiškia gauti daug neapykantos.
Kitaip sakant – jie netoleruoja žmonių dėl dalykų, kurių žmogus negali pasirinkti (na, dėl svorio ir profesijos galima kažką padaryt). Tačiau patys reikalauja toleruoti jų SPRENDIMĄ kenkti kitiems. Ir kenkti tai ne tik nesiskiepyti, bet ir įžeidinėti, smurtauti prieš tuos, kurie jiems nepatinka(netgi rašybą sugeba išniekinti). Jie gi nuolat stebisi, kodėl gauna kvietimą į policiją, jei viešam komentare pasiūlo susidorot su kokiu asmeniu, ar asmenų grupe. Nuomonė, skatinanti smurtauti, nėra tik nuomonė. Gal rašančiam tai atrodo tik fantazijos, bet kai kas gali priimti rimtai, ir nueiti įgyvendinti tuos veiksmus realybėje.
Ir štai aš: vedžiau ne grynakrauję lietuvaitę, dirbančią LRT, auginu autistišką vaiką, nesu nusistatęs nei prieš LGBT, nei prieš tamsesnės odos žmones, nesu visažinis, ir tai suprantu, todėl svarbius sprendimus patikiu tos srities specialistams, gydytis einu pas gydytojus, o ne kursus internete baigusius „specialistus“.
Taip kad man su šita kompanija visiškai ne pakeliui. Ne man vienam. Tad jie tikrai neatstovauja visos tautos, kaip kad skelbiasi.