Kodėl vis dar naudoju Linux?

Anksčiau šiame tinklaraštyje dažniau rašydavau apie atvirą kodą, Linux, kaip man ten sekasi, kodėl patinka ir t.t. Paskui daugiau kitų temų užkabindavau, paskui visai nustojau rašyt. Bet pagalvojau, kad gal reikia daugiau rašyt – nerašant teksto dėstymo įgūdžiai nyksta.

Bet nuo ko gi vėl pradėt?..

Neseniai vienas žmogus, su kuriuo dirbu (negaliu sakyt, kad kolega, labiau užsakovas) nusistebėjo, kodėl aš dirbu su Linux. Daugelis gvildeno šią temą jau ne kartą. Bet pabandysiu pristatyt iš savo pusės.

Pirmiausia, tai kažkaip stengiuosi nebelįsti į karus tarp Windows, MacOS ir Linux vartotojų. Taip – kartais pasišaipyti iš vienų ar kitų patraukia, bet fanatizmo nebėra(mano atveju niekada šiaip ir nebuvo). Nes kam to reikia? Geriausia naudoti tai, kas tau labiausiai tinka, o kito pasirinkimas – jo reikalas. Nebent jis tą pasirinkimą tau įkyriai kiša. Jei ką, tai čia ne vien IT’šnikam taikoma.

Jei kam įdomu, tai galiu paskelbt, kokią distribuciją naudoju. Turiu namų ūkyje tris Linux kompiuterius: viename Pop!_OS, viename Manjaro KDE ir dar viename Manjaro Gnome. Labiausiai naudojamas yra Pop!_OS. Manjaro KDE – vaiko kompiuteryje, Manjaro Gnome – šeimyninis, ir faktas, kad ten kažkada pasikeis.

Patogumas

Man, kaip programuojančiam daugiausia Pythonu, yra patogu, kai nereikia šitos kalbos papildomai instaliuot. Atsimenu, kažkada Windows reikėjo, tai buvo hemorojus ten pasileist, kad veiktų. Čia jis yra iškart, nebent reikia kokios specifinės versijos. Bet ir tai padaryt yra žymiai paprasčiau, nes yra arba grafinis, arba terminalinis package manager’is. Tikrai retai prisireikia parsisiųsti kažką, ir tai instaliuoti paleidžiant „installer’į“. Būna, bet retai. Išvis – galima pasidaryti taip, kad paleidus skriptą, automatiškai būtų įdiegiamos visos reikalingos programos, nukopijuojami failai, nustatymai iš kokio nors šaltinio, ir praktiškai be ilgo papildomo darbo galima paruošti kompiuterį darbui.

Konfigūravimas

Čia gal vertėtų ir prie ankstesnio punkto paminėti, nes esmė, kad konfigūravimas prie patogumo galiausiai prisideda labai stipriai. Bet norisi išskirti. Tai štai – gali pasidaryti, kad net ir grafinėj aplinkoj beveik nereiktų naudotis pele, arba kad darbastalis atrodytų kaip kurios iš kitų populiarių OS. Daugelis, minėdami, kodėl reikia rinktis Linux, tai deda prie pagrindinių priežasčių. Iš tiesų tai gal kiek pervertinama, nes eiliniam vartotojui tie visi nustatymai vienodai šviečia. Bet patyręs linuxistas gali išspausti tikrai daug. Aš save laikau tik šiek tiek pažengusiu Linux vartotoju(jokiu būdu ne ekspertu), todėl tikrai neišnaudoju visko, ką galima, bet man užtenka.

Saugumas ir privatumas

Įprasta sakyti, kad Linux neturi virusų, yra saugesnė už Windows ir saugo vartotojo privatumą. Tai yra tiesa tik iš dalies. Taip – virusui prasiskverbti į Linux branduolį ir sugadinti sistemą yra sudėtingiau (bet nėra neįmanoma) dėl sistemos architektūros, tačiau vartotojo lygmenyje kenkėjiškos programos priėjimą turi didesnį, ir žalos gali pridaryti. Iš tiesų tai daugiausiai saugumo prideda tai, kad dažniausiai Linux vartotojai yra technologiškai išprusę žmonės, ir supranta, ką daro. Jie nespaudžia bet ko, nesisiunčia neaiškių failų, nepaleidinėja jų.

O kaip su privatumu? Dažniausiai pati OS savo vartotojų nešnipinėja. Tačiau tai daro atskiros programos. Juk pavyzdžiui dėl patogumo prisijungiam prie socialinių tinklų per naršyklę, o ten tai jau daug informacijos eina. Na, bet Linux privalumas – jei nenori, kad kažkokia tavo informacija neitų kuriai nors didelei korporacijai, lengva padaryt, kad taip ir būtų.

Techninės įrangos palaikymas

Visada nervino Windows fanų dvigubi standartai dėl techninės įrangos. Maždaug taip: Jei senas spausdintuvas neveikia naujoje Windows versijoje, tai šūdas tas aparatas, ir tokį mest reikia lauk. Jei tas pats daiktas neveikia Linux – tai tik įrodymas, kad šita OS yra niekam tikusi, nes nepalaiko net tokios elementarios aparatūros.

Bet dabar laikai kitokie. Nedaug yra (bet yra) aparatūros, kurios nepalaikytų Linux. Ir dažniausiai užtenka tik prijungti ir pasirinkti. Diegti atskirai draiverius – itin retas dalykas. Būna, bet retai.

Žaidimai

Daugeliui turėtų kilt klausimas „kokie dar žaidimai ant Linux?“. Tai dabar galiu drąsiai sakyt, kad daug jų. Žaidimų situacija Linux dabar yra kaip niekada gera. Didžiausias dėkui Valve, kurie įdėjo labai daug darbo, kad žaisti galima būtų beveik bet ką (ir toliau ties tuo dirba). Kada nors parašysiu atskirą įrašą apie tai.

Tik kad pas mane vaizdo plokštė ne itin daug paveža, tai to geiminimo nėra daug 😀

Kaina

Čia, tiesą sakant, ne argumentas. Kas dabar perka kompiuterį, dažniausiai jį gauna su operacine sistema, ir nieko papildomai nemoka. O ir visokių pasiūlymų galima rast, kur už keliolika € galima įsigyt pilnaverčius Windows. Taip pat yra ir Linux distribucijų, už kurias kūrėjai prašo pinigų. Nedaug, bet yra.

Programavimas

Šitas argumentas aktualus būtent man. Aš dažniausiai programuoju interneto sistemas (labiau „backend“) su Python. Tai reiškia, kad greičiausiai serveryje bus koks nors Linux, ir ten reikės viską pakurti. Tai kai programavimo aplinka pakankamai artima produkcinei – tikrai nekenkia. Taip pat visose Linux distribucijose būna Python, ir jo man nereikia atskirai instaliuot. Atsimenu, kažkada bandžiau tai padaryti Windows – sudėtinga pasirodė… O ir šiaip – jei ko reikia, tai žr. punktą apie patogumą 🙂 Na, ir jei kažką sugadinu, tai turiu galimybę pats viską ir susitaisyt, kad kitą kartą žinočiau.

Nemanau, kad nors ką šita rašliava įtikinsiu bent pamėginti Linux (kad ir iš USB užsikraut – nebūtina instaliuot), bet gal labiau sau išvardinau, kodėl aš naudoju, ir man patinka.

1 komentaras

  1. Su techninės įrangos palaikymu, jau kone gerą dešimtmetį vis tenka labai maloniai nustebti. Ypač kalbant apie kaikurios, itin specializuotos, technikos gamintojus. Kaip antai planšetės piešimui.

    Taipogi tai gana veiksmingas būdas kažką, artimų rate, nustebinti ir/ar tiesiog pademonstruoti bei pabandyti pripratinti prie Linux’o.

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *