Dažniausiai metų apžvalga rašoma metams baigiantis, bet nesusiprotėjau, tai nusikėlė į kitų pradžią.
Kodėl išvis to reikia? Pirmiausia, tai kad būtų nors kiek tų įrašų šitame tinkaraštyje. Nors paskuriniai įrašai buvo labiau orientuoti į Linux ir atvirą kodą, bet tai vis dar yra asmeninis tinklaraštis, ir galiu rašyti ką noriu. Vistiek niekas neskaito 🙂
Galiu pasakyti, kad 2023-ieji metai buvo pilni įvykių. Globalius tai žino visi. Bet ir asmeniniame gyvenime yra apie ką papasakot.
Metų pradžioje pagaliau pakeičiau automobilį. Mažesnis, naujesnis, komfortiškesnis. Norėčiau sakyt taupesnis, bet nuo dyzelio perėjus prie benzino sunku vertint, nes pastarieji varikliai vistiek daugiau ima. Bet pagal visus standartus – ekologiškesnis.
Kitas svarbus pokytis – šuo. Sūnus jau kurį laiką sakė, kad reiktų mums šuns. Turime katiną, bet tas nėra itin draugiškas, o vaikui to reiktų. Ilgai galvojome, kokios veislės norėtume, domėjomės, rinkom kriterijus. Galiausiai nuėjom visi į šunų parodą, jau žinodami kokias veisles norim pamatyt. Ir kai vienas korgis draugiškai leidosi paglostomas, žmona su vaiku susilydė… Tai ir turim Čiką – valų korgį pembruką. Panelė su savo nuomone, reikli, bet tuo pačiu nesvietiškai meili ir smagi. Pirmą pusmetį ji mums buvo stipriai išmušusi dienos ritmą – keltis tekdavo ir 4-ą ryte, bet dabar dar geriau, nei buvo – einam miegoti pakankamai anksti, todėl išmiegam normaliai. Jei ką nors domina, galiu pasakyti veislyną (ar net porą), kur galima tokių fainų šuniukų gauti.
Kitas pakankamai svarbus pokytis – profesinėje srityje. Po truputį keičiu kryptį į žaidimų kūrimą. Klasiokas pasiūlė prisijungti, jis turi minčių, šiek tiek resursų, tai kodėl gi ne? Senojo darbo pilnai nepalikau, bet ten veiklos sumažėjo pakankamai radikaliai. Dabar vis dar bandau įsisavinti Unity variklį – su juo dirbt pradėta buvo dar iki man prisijungiant. Ir sprendimas aiškus, nes dirbt prie žaidimo pradėjo ne programuotojai, o ten mokslų, pavyzdžių yra gal daugiausiai. Ir man neblogai šiek tiek smegenis pramankštint. Kol kas vis dar yra kažkoks kaltės jausmas, kai kelias dienas bandai tiesiog išsiaiškint, kaip kažką padaryt, o po to dar kelias dienas tai bandai padaryt. Su interneto sistemom, tai kai žinai ką reikia daryt ir kaip, tai tiesiog imi ir padarai. O čia tokio tempo vis dar nėra 🙁
Su socialiniais tinklais įvyko šiokių tokių pokyčių. Jau kurį laiką flirtavau su mastodon tinklu, o kai šiemet po muskovskio nesąmonių į ten daugiau lietuvių persikraustė, tai beveik nebeliko priežasčių naudotis X (anksčiau žinomas kaip Twitter). Kurį laiką dar užsukdavau, bet metų gale paspaudžiau „deactivate“. Dar liko savaitė, kol galiu grįžti, bet kažkaip nėra poreikio. Su snukiaknyge reikalai kitokie. Ten paskyrą dar laikau, nes ir susisiekt su žmonėm per messengerį patogiau, ir dar „Autisto tėtį“ vis dar rašom. Bet asmeninė siena atrodo tragiškai – daugiau reklamų, nei aktualaus turinio…
Ai – dar metų pradžioje atsikračiau Vilniaus rokiškėnų pirmininko pozicijos – vistiek nieko gero ten nenuveikiau, tai geriau jau man tos pozicijos neužimt.
O šiaip tai, kas nor truputį seka mane tame pačiame mastodon tinkle, tai šiek tiek nutuokia, koks tas mano gyvenimas yra – ką noriu viešint, tą paskelbiu, ko ne – ir tinklaraštyje nerašysiu 🙂
Pabaigai – palinkėjimas 2024-iesiems. Sako, kad yra kinietiškas prakeikimas „linkiu gyventi įdomiu metu“. Tai kažkas pasistengė, ir dabar taip įdomu, kad eina velniop. Todėl linkiu nuobodžių metų.